Tauragės apylinkės teismo sprendimas

atsakovės Daugiabučio namo bendrijos atstovams duomenys neskelbtini, advokatui duomenys neskelbtini,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo duomenys neskelbtini patikslintą ieškinį atsakovei Daugiabučio namo bendrijai dėl kompensacijos išmokėjimo sumoje 2994,50 Eur, dėl skolos už darbo laiką ir atostogas sumoje 885,41 Eur.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovės atstovas duomenys neskelbtini su patikslintu ieškiniu sutiko iš dalies. Sutiko su ieškinio reikalavimu dėl ieškovo dirbto laiko nuo 2018 m. kovo l d. iki 2018 m. kovo 28 d. bei atsiskaitymo už nepanaudotas atostogas ir vieno mėnesio išeitinės kompensacijos, kurią ir buvo paskaičiavusi atsakovė, bet ieškovas jam paskaičiuotą atsiskaitymą atsisako priimti. Su visais kitais reikalavimais nesutiko ir prašė juos atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys atmestinas.

Byloje ieškovas neginčija jo atleidimo iš darbo neteisėtumo, tik prašo priteisti visas jam priklausančias išmokas atleidžiant iš darbo. Byloje kilo ginčas kokios išmokos ir kokio dydžio ieškovui atleidus jį iš darbo priklauso ir ar ieškovas, būdamas bendrijos pirmininku dirbo pagal vieną ar pagal dvi darbo sutartis.

Daugiabučių gyvenamųjų namų savininkų bendrija yra ribotos civilinės atsakomybės pelno nesiekiantis juridinis asmuo, įsteigtas naudoti, valdyti, prižiūrėti bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektus arba juos sukurti bendrijos narių poreikiams, arba tenkinti kitus bendruosius poreikius (Lietuvos Respublikos daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo (toliau – ir DNSBĮ) 2 straipsnio 7 dalis). Aukščiausiasis bendrijos organas yra bendrijos narių visuotinis susirinkimas, kuris savo kompetencijos klausimais priima sprendimus, kurie yra registruojami ir skelbiami bendrijos organų nustatyta tvarka, ir kurie galioja visiems butų ir kitų patalpų savininkams (CK 4.85straipsnio 4 dalis).

DNSBĮ 14 straipsnio 1-3 straipsniuose nustatyta, kad bendrijos pirmininku renkamas fizinis asmuo, atitinkantis bendrijos įstatuose nustatytus reikalavimus. Jeigu bendrijos nariai nusprendžia bendrijos pirmininku rinkti asmenį, kuris neturi buto ar kitų patalpų tame (tuose) pastate (pastatuose), kurio (kurių) bendrojo naudojimo objektams valdyti įsteigta bendrija, bendrijoje sudaromas kolegialus valdymo organas – valdyba. Bendrijos pirmininką renka ir iš pareigų atšaukia, tvirtina bendrijos pirmininko pareigybės aprašymą ir nustato bendrijos pirmininko darbo užmokestį visuotinis susirinkimas (įgaliotinių susirinkimas) bendrijos įstatuose nustatyta tvarka 3 metų laikotarpiui. Bendrijos pirmininko kadencijų skaičius neribojamas. Visuotinio susirinkimo kompetencija rinkti ir atšaukti bendrijos pirmininką (valdybos narius) numatyta DNSBĮ 10 straipsnio 1 dalies 2 punkte.

Atsakovo atstovas prašo taikyti byloje ieškinio senaties terminą tuo pagrindu, kad ieškovas apie įvykusį atleidimą iš darbo žinojo nuo tos pačios dienos, t. y. nuo 2018 m. sausio 17 d. arba turėjo sužinoti per penkias dienas, nes buvo iškabintas skelbimas, kurį pats ieškovas nuplėšė. 2018-01-17 visuotinio daugiabučio namo bendrijos susirinkimo sprendimą galėjo skųsti per tris mėnesius, kadangi juridinio asmens sprendimams apskųsti taikomas sutrumpintas trijų mėnesių senaties terminas. Prašymas netenkintinas, nes ieškovas nekelia reikalavimo nei dėl 2018-01-17 visuotinio bendrijos narių susirinkimo protokolo panaikinimo, nei nekelia reikalavimo dėl jo neteisėto atleidimo iš darbo. Apie atleidimą ieškovui buvo pranešta įteikiant pranešimą apie darbo sutarties nutraukimą 2018-03-15. Darbo sutartis su ieškovu nutraukta nuo 2018-03-28. Byloje nustatyta, kad ieškovas dėl neteisėto atleidimo iš darbo ir su tuo susijusių išmokų priteisimo 2018-04-05 kreipėsi į Darbo ginčų komisiją, kuri 2018-04-26 sprendimu atsisakė nagrinėti ieškovo duomenys neskelbtini prašymą atsakovei dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu ir su tuo susijusių išmokų išieškojimo kaip nepriskirtą darbo ginčų komisijos kompetencijai. Paminėtos aplinkybės įrodo, jog ieškovas klaidingai kreipėsi į darbo ginčų komisiją ir jo ginčas nebuvo išnagrinėtas. Byloje nustatyta, jog 2018-04-05 ieškovas kreipėsi į šią komisiją, todėl darytina išvada, jog į teismą kreipėsi 2016-05-29 nepraleidęs vieno mėnesio termino. Be to, pažymėtina ir tai, kad ieškovas, kreipdamasis į teismą atsisakė reikalavimo pripažinti jo atleidimą iš darbo neteisėtu ir patikslintu ieškiniu prašo priteisti jam priklausančias išmokas, kurios turi būti išmokėtos atleidžiant jį iš darbo.

Iš byloje pateiktos rašytinės bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovas duomenys neskelbtini įgaliotinių susirinkimo protokolu, nuo 2007 m. spalio 24 d. paskirtas atsakovės Daugiabučio namo bendrijos pirmininku. Šiuo pagrindu sudaryta 2007 m. spalio 24 d. darbo sutartis Nr. 24. Sutartyje numatyta, kad ieškovas tapdamas bendrijos pirmininku yra atsakingas už šilumos ir karšto vandentiekio tinklų šilumos ūkį ir elektros ūkį.

Iš 2017-01-17 atsakovės Daugiabučio namo bendrijos protokolo matyti, kad naujuoju bendrijos primininku išrinktas duomenys neskelbtini. Buvo pasiūlyta sudaryti komisiją dėl dokumentų, antspaudo ir kito turto perėmimo iš ieškovo duomenys neskelbtini.

Priverstinė pravaikšta, už kurią mokamas atlyginimas pagal DK 218 straipsnį, yra tas laiko tarpas, kurį darbuotojas nedirba dėl neteisėto atleidimo iš darbo. Ji yra nuo atleidimo iš darbo dienos iki darbuotojo grąžinimo į tą patį darbą arba teismo sprendimo įsigaliojimo dienos. Jeigu darbuotojui nesudaromos galimybės teisminio ginčo metu sugrįžti į tą patį darbą, tai visas ginčo trukmės laikas gali būti laikomas priverstine pravaikšta. Ieškovas, remdamasis šia nuostata, prašo išmokėti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos 2018-03-28 iki 2018-09-06. Iš 2018-01-17 Daugiabučio namo bendrijos pakartotinio susirinkimo protokolo matyti, kad ieškovas duomenys neskelbtini buvo atšauktas iš bendrijos pirmininko pareigų ir išrinktas naujas bendrijos pirmininkas duomenys neskelbtini. Šis pakartotinio susirinkimo sprendimas yra nepanaikintas ir neatšauktas. Nors ieškovas ieškinyje ir teismo posėdžio metu nurodė, kad yra atleistas iš darbo be teisėto pagrindo ir skundė šį sprendimą Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tauragės teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijai, tačiau iš byloje pateikto 2018-04-26 nurodytos įstaigos sprendimo matyti, kad ieškovo prašymas dėl neteisėto atleidimo iš darbo buvo atsisakytinas nagrinėti, o šioje byloje reikalavimo dėl atleidimo iš darbo neteisėtumo ieškovas nekelia. Byloje nenustatyta ir nėra kitų duomenų, kad ieškovas iš darbo atleistas neteisėtai, todėl išmoka už priverstinės pravaikštos laiką ieškovui negali būti priteista.

Ieškovas ieškinyje ir teismo posėdžio metu nurodė, kad atlyginimą gaudavo už bendrijos pirmininko pareigas bei atskirai gaudavo atlygį už šilumos ir karšto vandentiekio tinklų bei šilumos ir elektros ūkio priežiūros funkcijas. Kadangi į pirmesnį darbą negali būti grąžintas, nes šioms pareigoms atsakovo atstovas duomenys neskelbtini sudarė sutartį su UAB „B“, todėl prašo priteisti 2994,50 Eur išeitinę kompensaciją (5,3 mėn. x 265 Eur + 6 mėn. 265 Eur). Atsakovės atstovas su šiuo reikalavimu nesutiko ir nurodė, kad ieškovo pareigos buvo vienos, darbo sutartis viena ir kompensacija jam nepriklauso. Ieškovas teismo posėdžio metu nurodė, kad atskirai paskaičiavo atlyginimą už bendrijos pirmininko funkcijas ir už šilumos ir karšto vandentiekio tinklų bei šilumos ir elektros ūkio priežiūros funkcijas. Teigia, kad yra sudarytos dvi darbo sutartys dėl atskirų funkcijų atlikimo, tačiau šią ieškovo pateiktą aplinkybę visiškai paneigia byloje esantys rašytiniai įrodymai.

2016-02-03 juridinių asmenų registre registruotų Daugiabučio namo bendrijos įstatų 41 punkte nurodyta, kad bendrijos pirmininku renkamas fizinis asmuo, atitinkantis šiuos reikalavimus: būti profesionalus namo priežiūros vadybininkas, turintis inžinerinį išsilavinimą. 2007 m. spalio 24 d. darbo sutarties Nr. 24 1.2. punkte nustatyta, kad ieškovo tikslios darbo funkcijos yra būti atsakingu už šilumos ir karšto vandentiekio tinklų šilumos ūkį ir elektros ūkį ir bendrijos pirmininko pareigos. Sutarties 3 punkte nustatytas padidintas 265 Eur darbo užmokestis. DK 32 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad darbo sutartis tai darbuotojo ir darbdavio susitarimas, pagal kurį darbuotojas įsipareigoja būdamas pavaldus darbdaviui ir jo naudai atlikti darbo funkciją, o darbdavys įsipareigoja už tai mokėti darbo užmokestį. DK 34 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad darbo funkcija gali būti laikomas bet kokių veiksmų, paslaugų ar veiklos atlikimas, taip pat tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas. Darbo funkcija apibrėžiama darbo sutartyje, pareiginiuose nuostatuose ar darbo (veiklos) apraše.

Iš pateiktos nuostatos konstatuotina, kad darbdavys moka darbo užmokestį už darbo sutartyje nurodytas funkcijas. Tai, kad ieškovo sudarytoje darbo sutartyje prie bendrijos pirmininko funkcijų nurodytos ir kitos funkcijos, t. y. šilumos ir karšto vandentiekio tinklų bei šilumos ir elektros ūkio priežiūros, nereiškia, kad už jas turi būti atskirai apmokama. Be to, darbo sutarties 1. 3. punkte yra nurodyta kokia darbo sutartyje sulygto darbo užmokesčio dalis tenka už kiekvieną atliktą darbo funkciją - atsakingu už šilumos ūkį mokėti 75 proc., atsakingu už elektros ūkį 15 proc. ir bendrijos pirmininkui 10 proc. nuo bendros mokamos sumos. DK 139 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad darbo užmokestis yra atlyginimas už darbą, darbuotojo atliekamą pagal darbo sutartį, todėl iš pateiktų duomenų akivaizdu, kad ieškovui priklausė vienas darbo užmokestis pagal sudarytą vienintelę darbo sutartį – 265 Eur per mėnesį. Be to, kad ieškovui buvo mokamas ir priklausė vienas darbo užmokestis matyti iš byloje pateikto paties ieškovo rašyto 2017-10-31 Įsakymo Nr. 5, kurio 4 punkte nurodyta, kad pirmininkui, atsakingam už šilumos ir elektros ūkius, mokamas 265 Eur atlyginimas. Todėl akivaizdu, kad ieškovas 2994,50 Eur kompensacijos sumą paskaičiavo nepagrįstai.

Ieškovas ieškinyje taip pat prašo priteisti 885,41 Eur už dirbtą laiką nuo 2018-03-01 iki 2018-03-28 bei nepanaudotas atostogas. Atsakovės atstovas su šiuo ieškinio reikalavimo sutiko ir nurodė, kad atsiskaitymas su ieškovu už nepanaudotas atostogas ir kitas jam priklausančias išmokas buvo paskaičiuotas dar 2018 m. kovo mėnesį. Apie tai jis buvo informuotas registruotu laišku, tačiau ieškovas piktavališkai stengėsi neimti paskaičiuotos sumos. Kartu su liudytoju duomenys neskelbtini nurodytą sumą buvo nunešę ieškovui į namus, tačiau ieškovas pinigų neėmė ir užtrenkė duris. Šios aplinkybės patvirtina, jog su ieškovu atsakovė neatsiskaitė laiku ne dėl ieškovo kaltės, kadangi jis atsisako imti jam paskaičiuotą atsiskaitymą.

Šią atsakovės atstovo nurodytą aplinkybę patvirtina ir liudytojų duomenys neskelbtini ir duomenys neskelbtini parodymai teismo posėdžio metu. Be to, byloje pateiktas bendrijos buhalterės duomenys neskelbtini 2018-06-25 pranešimas iš kurio matyti, kad ieškovui duomenys neskelbtini 2018-03-28 paskaičiuotas 1150,41 Eur atsiskaitymas (kompensacija už nepanaudotas atostogas – 644,61 Eur; vieno mėnesio išeitinė – 265,00 Eur; atlyginimas už dirbtą laiką nuo 2018-03-01 iki 2018-03-28 240,80 Eur). Tą pačią dieną buvo pervestos lėšos nuo apskaičiuotos sumos Sodrai ir Valstybinei mokesčių inspekcijai. Atskaičius mokesčius paskaičiuotas 875,04 Eur atsiskaitymas. Kadangi ieškovas duomenys neskelbtini atsisakė paimti paskaičiuotą atsiskaitymą, bendrijos pirmininko duomenys neskelbtini nurodymu 2018-04-03 pinigai deponuoti į bendrijos sąskaitą. Šis ieškovo reikalavimas dėl 885,41 Eur priteisimo už dirbtą laiką nuo 2018-03-01 iki 2018-03-28 bei nepanaudotas atostogas atmestinas, kadangi ginčo dėl šio reikalavimo tarp šalių nėra, atsakovės atsiskaitymas su ieškovu jau paskaičiuotas ir būtų faktiškai išmokėtas ieškovui, tačiau ieškovas pats atsiskaitymo nepasiima.

Pagrindinis bylinėjimosi išlaidų paskirstymo principas yra įtvirtintas Lietuvos Respublikos CPK 93 straipsnio 1 dalyje, kurioje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antros šalies, nors ši būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Atsakovas byloje pateikė rašytinius įrodymus, kad bylos nagrinėjimo metu patyrė 1000 Eur bylinėjimosi išlaidas. Ieškinį atmetus, 1000 Eur bylinėjimosi išlaidos atsakovei priteistinos iš ieškovo (CPK 88 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis).

Valstybės biudžetui iš ieškovo priteistinos 5,11 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidos, nes yra didesnės už minimalią valstybei priteistiną 3,00 Eur bylinėjimosi išlaidų sumą (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 285-286 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškovo duomenys neskelbtini ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo duomenys neskelbtini, a. k. (duomenys neskelbtini) 1000 Eur (vieną tūkstantį eurų) bylinėjimosi išlaidų atsakovės Daugiabučio namo bendrijos, į. k. , atsiskaitomoji sąskaita (duomenys neskelbtini), AB Luminor bankas, naudai.

Priteisti iš ieškovo duomenys neskelbtini, a. k. (duomenys neskelbtini) 5,11 Eur (penkis eurus 11 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu valstybei (bylinėjimosi išlaidas sumokėti į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB bankas „Swedbank“, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AN DNB bankas, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB bankas, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB Šiaulių bankas, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią Danske bank A/S Lietuvos filiale, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią Nordea duomenys neskelbtini Plc Lietuvos skyriuje, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią UAB „Medicinos bankas“, įmokos kodas 5660, įmokos pavadinimas - ,,bylinėjimosi išlaidos“).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.