Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

2018-05-11 · Baudžiamoji byla Nr. 1-47-606/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2018-05-11
Bylos Nr.
1-47-606/2018
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Edita Lapinskienė
Kaltinamasis
O. B.
Advokatai
Petras Macenis
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-47-606/2018Teisminio proceso Nr. (1-04-4-00035-2017-7)Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.17.1.1..; 2.3.6.4.5. (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. gegužės 11 d.Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Edita Lapinskienė,sekretoriaujant Karolinai Gaubaitei,dalyvaujant prokurorei Saulei Pučkienei,gynėjui advokatui Petrui Maceniui,vertėjoms Anželai Tiščiukienei, Alinai Kondrašonok,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

O. B. (O. B.), gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Ukrainos pilietis, išsituokęs, turintis specialų vidurinį išsilavinimą, dirbantis (duomenys neskelbtini) vairuotoju, deklaruotos ir faktinės gyvenamosios vietos adresas - (duomenys neskelbtini) , neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 199 straipsnio 1 dalyje, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis O. B., per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabendamas privalomus pateikti muitinei daiktus, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, nepateikė jų muitinės kontrolei.

O. B., pažeisdamas Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (EB) Nr. 1889/2005 2005 m. spalio 26 d. "Dėl grynųjų pinigų, įvežamų į Bendriją ar išvežamų iš jos, kontrolės" 3 straipsnio 1 dalies reikalavimą, kuris nustato, kad bet kuris fizinis asmuo, atvykstantis į Bendriją ar išvykstantis iš jos ir gabenantis grynuosius pinigus, kurių vertė ne mažesnė kaip 10 000 Eur, deklaruoja tą pinigų sumą pagal šį reglamentą valstybės narės, per kurią jis atvyksta į Bendriją ar išvyksta iš jos, kompetentingai institucijai, bei pažeisdamas Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos Generalinio direktoriaus 2007 m. gegužės 25 d. įsakymu Nr. lB-373 patvirtintų "Į Europos Bendriją per Lietuvos Respubliką iš trečiųjų šalių įvežamų ir iš Europos Bendrijos per Lietuvos Respubliką į trečiąsias šalis įvežamų grynųjų pinigų sumų kontrolės taisyklių" 2 punkto reikalavimą, kuris nustato, kad asmenys, įveždami į Europos Bendriją per Lietuvos Respubliką iš trečiųjų šalių, išveždami iš jos per Lietuvos Respubliką į trečiąsias šalis ar veždami per ją tranzitu, kai vyksta iš trečiųjų šalių į trečiąsias šalis, grynųjų pinigų sumas, ne mažesnes kaip 10 000 Eur (arba ją atitinkančią sumą kita valiuta pagal oficialų Lietuvos banko nustatytą deklaravimo dienos euro ir užsienio valiutos kursą), privalo jas deklaruoti raštu, pateikdami muitinei grynųjų pinigų deklaraciją, 2017 m. balandžio 20 d., apie 05.30 val., per Lietuvos Respublikos valstybės sieną Klaipėdos teritorinės muitinės Panemunės kelio postą, esantį (duomenys neskelbtini), transporto priemonėje „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su puspriekabe „Fruehauf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , su savimi gabeno - vairuotojo kabinoje, dokumentų dėkle, užtraukiamoje kišenėje - 10 000 Eur, kabinos priekinėje panelėje - 10 Eur, transporto priemonės kabinos viršutinėje dalyje (daiktadėžėje), juodos spalvos vyriškoje rankinėje - 750 eurų ir 80 Lenkijos zlotų (pagal oficialų Lietuvos banko nustatytą kursą 18,89 Eur), savo rūbų kišenėje - 217 Ukrainos grivinų (pagal oficialų Lietuvos banko nustatytą kursą 7,58 Eur), tai yra – 10 786,47 Eur, kurių vertė viršijo 250 MGL dydžio sumą, kurių nepateikė muitinės kontrolei.

Kaltinamasis O. B. kaltu padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką prisipažino visiškai ir nurodė, jog iš tiesų 2017 m. balandžio mėnesį, krovininiu automobiliu „Volvo“ važiuojant iš Rusijos Federacijos į Lietuvos Respubliką, Lietuvos Respublikos sieną kertant Panemunės kelio poste, muitinės posto pareigūnams atliekant detalų jo vairuojamo automobilio patikrinimą, automobilio kabinoje buvusiame dokumentų dėkle muitinės pareigūnai aptiko jo vežamus pinigus – 10 000 Eur. Kaltinamasis nurodė, jog be šių pinigų, jis su savimi dar turėjo 750 Eur, 80 Lenkijos zlotų ir 217 Ukrainos grivinų. Kaltinamasis paaiškino, jog, kirsdamas Lietuvos Respublikos sieną, muitinės kontrolės poste patikrinimo metu turėtų 10 000 Eur ir kitų turėtų pinigų - 750 Eur, 80 Lenkijos zlotų ir 217 Ukrainos grivinų, jis nedeklaravo, nes nežinojo, kad gabenant 10 000 Eur viršijančią pinigų sumą, pinigus reikia deklaruoti. Kaltinamasis O. B. paaiškino, jog pinigai - 10 000 Eur, kurie jam buvo perduoti (duomenys neskelbtini) , priklauso Ukrainos pilietei S. Ž., šiuos pinigus S. Ž. prašymu jis turėjo perduoti Lietuvoje, (duomenys neskelbtini) asmeniui vardu E. – E. S.. O. B. paaiškino, jog su S. Ž. jie nuolat kartu dirba ir jų bendravimas yra pagrįstas pasitikėjimu. Kaltinamasis nurodė, jog 750 Eur, kuriuos jis taip pat turėjo, priklauso A. I. įmonei "(duomenys neskelbtini) ", kurioje jis dirba, O. B. paaiškino, jog įmonės direktorius A. I. Lenkijoje, vykstant į reisą, davė jam 1000 Eur išlaidoms, kadangi reikėjo suremontuoti sunkvežimio šaldytuvą, dalį pinigų jau buvo išleidęs ir 750 Eur yra likę pinigai iš 1000 Eur sumos.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamasis patvirtino, kad Panemunės kelio poste jis deklaravo cigaretes ir kuro bakus. Kartu O. B. nurodė, jog tai buvo pirmas jo reisas į Lietuvos Respubliką ir apie prievolę deklaruoti didesnę nei 10 000 Eur sumą, jis nežinojo, apie tai sužinojo, tik po šio įvykio, antrą kartą važiuojant į Lietuvą, specialiai perskaitęs apie tai buklete. O. B. nurodė, jog muitinės pareigūnai jam nepaaiškino, kokius daiktus jis turi deklaruoti, pirmoje kontrolės posto vietoje tik patikrino pasą ir davė deklaraciją deklaruoti kurą, ar jis turi deklaruojamų daiktų, muitinės pareigūnai taip pat jo neklausė.

Kaltinamasis paaiškino, jog pirminės ikiteisminio tyrimo metu atliktos apklausos jis nurodė kitokias aplinkybes, nes bijojo pakenkti E. S. dėl grynųjų pinigų turėjimo, kadangi nežinojo Lietuvos įstatymų.

O. B. nurodė, jog tolimųjų reisu vairuotoju Europoje jis dirba nuo 2016 m. gruodžio 17 d.

Liudytojas R. J. parodė, kad 2017 m. balandžio mėnesį, tikslios datos neprisimena, per Panemunės kelio postą važiavo krovininė transporto priemonė iš Rusijos Federacijos, kurią vairavo Ukrainos pilietis. Klaipėdos teritorinės muitinės Panemunės kelio posto pareigūnai, dirbantys atvykimo į Lietuvos Respubliką pusėje, minėtą iš Rusijos Federacijos atvykusią transporto priemonę nukreipė tikrinimui muitinės mobiliąja rentgeno kontrolės sistema. Prieš atliekant tikrinimą mobiliąja rentgeno sistema, pasiteiravus vairuotojo, ar turi deklaruojamų daiktų, pastarasis žodžiu deklaravo, kad turi tik du pakelius cigarečių. Tačiau nutarus atlikti detalų patikrinimą, vairuotojo kabinoje buvusiame dokumentų dėkle, užtraukiamoje kišenėje, buvo rasti nedeklaruoti pinigai - 10 000 Eur. Liudytojas nurodė, jog dėklas buvo atvirai padėtas vilkiko kabinoje, jis nebuvo slepiamas. Liudytojas nurodė jog, paklausus vairuotojo, ar jis neturi daugiau pinigų, pastarasis atsakė, kad turi tik 10 Eur, kurie buvo padėti kabinos priekinėje panelėje. Tačiau tęsiant detalų tikrinimą, tiek transporto priemonėje, tiek pas patį vairuotoją buvo rasta dar pinigų. Liudytojas nurodė, jog automobilio kabinoje buvusiame dokumentų dėkle aptikus pinigus, pats kaltinamasis nurodė, jog dėkle yra 10 000 Eur. R. J. nurodė, jog vairuotojas elgėsi ramiai, paaiškino, kad nežinojo, jog reikia deklaruoti pinigus. Liudytojas paaiškino, jog rentgeno patikrinimui yra nukreipiami automobiliai, kurie kelia įtarimą, šiuo atveju įtartinas buvo maršrutas. Liudytojas paaiškino ir tai, jog kaltinamasis galimybę deklaruoti pinigus turėjo net tris kartus, pirmą kartą vietoje, kur formuojama muitinės palyda ir nukreipiama į detalaus patikrinimo vietą, antrą kartą - detalaus patikrinimo vietoje ir trečią kartą – atliekant rentgeno kontrolę. Liudytojas patvirtino, jog prieš nukreipiant transporto priemonę į rentgeno kontrolės sistemą, muitinės pareigūnai visada bendrauja su vairuotoju, be kitų klausimų, vienareikšmiškai pateikiamas ir klausimas, ar gabena daiktus, kuriuos būtina deklaruoti – pinigus, ginklus, alkoholį, meno vertybes. Prieš atliekant automobilio skenavimą, jam pačiam tiesiogiai paklausus O. B., ar turi deklaruojamų daiktų, pastarasis atsakė, kad neturi.

Liudytoja S. Ž. parodė, kad 2017 m. balandžio 12 d. Ukrainos piliečiui O. B., kuris krovininiu automobiliu vyko į reisą į Lietuvos Respubliką, ji perdavė jai priklausančius 10 000 Eur, kuriuos O. B. prašė perduoti Lietuvoje, (duomenys neskelbtini), Lietuvos įmonės - UAB "(duomenys neskelbtini) " atstovui E. S.. Liudytoja paaiškino, jog pinigai – 10 000 Eur buvo avansas už automobilį "BMW X3", reg. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį ji ketino įsigyti iš UAB "(duomenys neskelbtini)", likusią pinigų sumą su E. S. buvo sutarta sumokėti pasirašant pirkimo pardavimo dokumentus. Pinigai – 10 000 Eur už jos ketintą įsigyti automobilį E. S. nebuvo perduoti, kadangi 2017 m. balandžio 20 d. O. B. buvo sulaikytas Lietuvos muitinės poste ir jai priklausantys 10 000 Eur iš O. B. buvo paimti. Liudytoja nurodė, jog ji nežinojo, kad be jos duotų 10 000 Eur, O. B. turės ir kitų, ne banko kortelėse, o grynųjų lėšų, priešingu atveju, būtų paprašiusi, jog O. B. pinigus deklaruotų.

Liudytoja paaiškino, jog paskutinį kartą būnant Lietuvoje, UAB „ (duomenys neskelbtini)“, su kuria jie senai bendradarbiauja, atstovai ją buvo nuvežę į „(duomenys neskelbtini) “ teritoriją, kur jų įmonei Ukrainoje buvo kraunamas konteineris. Tuo metu „(duomenys neskelbtini) “ teritorijoje buvo ir konteineriai su naudotais automobiliais. Kadangi 2017 m. pradžioje Ukrainoje buvo numatyta liberalizuoti automobilių iš Europos įsigijimą, ji, norėdama pelningai, už palyginti nedidelę kainą įsigyti naudotą transporto priemonę iš Europos, pradėjo svarstyti tokią galimybę. Apie tai kalbėjo ir su E. S.. 2017 m. kovo pradžioje E. S. jai pranešė, kad jų įmonė nori parduoti automobilį „BMW X3“ ir atsiuntė jai automobilio nuotraukas. Jai peržiūrėjus atsiųstas E. S. nuotraukas, ji nutarė minėtą automobilį įsigyti ir tam, kad automobilis nebūtų parduotas kitiems asmenims, jie su E. S. sutarė, kad ji sumokės užstatą - 10 000 Eur, o likusią sumą sumokės jau pradėjus automobilio pirkimo iš UAB „ (duomenys neskelbtini)“ procesą. Liudytoja paaiškino, jog pinigų 10 000 Eur bankiniu pavedimu ji nepervedė, kadangi Ukrainos banko nutarimu Nr. 410 buvo įvesti valiutiniai apribojimai bankiniams pavedimams, per parą buvo galima pervesti tik 15 000 grivinų (535 Eur) arba 150 000 (5530 Eur) grivinų per mėnesį, bet ne vienu kartu. Dėl Ukrainoje taikomų apribojimų galimybės pervesti į Lietuvą viso užstato iš karto ji neturėjo, bankinio limito padidinimas jai būtų kainavęs papildomus pinigus, ir ši pinigų suma būtų buvusi pakankamai jai ženkli. Todėl sužinojusi, jog O. B. vyksta į Lietuvą, pastarojo ir paprašė perduoti E. S. 10 000 Eur. Liudytoja nurodė, jog 10 000 Eur buvo jos asmeniniai pinigai, gauti už parduotą jai priklausantį nekilnojamąjį turtą – du butus, kuriuos pardavus ji iš viso gavo apie 29 000 Eur. Pinigus ji laikė grynais, laikyti juos banko sąskaitoje ji nenorėjo, kadangi Ukrainoje buvo krizė, dolerio ir euro kursas krito, daugiau kaip 30 bankų buvo likviduoti, o fizinių asmenų pinigai sąskaitose tiesiog dingo.

Liudytoja paaiškino, jog su UAB „ (duomenys neskelbtini)“ atstovu E. S. darbo reikalais ji bendrauja nuo 2012 m., bendrauja pastoviai ir nuolat, ne kartą pati yra buvusi Lietuvoje, todėl ji E. S. pažinojo gerai ir visiškai juo pasitikėjo. O. B. ji taip pat visiškai pasitikėjo, nes jis dirba įmonėje, su kuria jie bendradarbiauja jau senai.

Liudytojas E. S. parodė, jog S. Ž. iš Lietuvos įmonės - UAB "(duomenys neskelbtini)", kurioje jis dirba vadybininku, ketino įsigyti automobilį „BMW X3“. Su S. Ž. buvo suderinta automobilio pardavimo kaina, ir 10 000 Eur avansas, kuriuos jam turėjo perduoti vairuotojas iš Ukrainos. Tokį pinigų perdavimo būdą su S. Ž. jie aptarė ir pasirinko norint išvengti nereikalingų mokesčių, nustatytų Ukrainos bankinėje sistemoje, kadangi bankinė sistema Ukrainoje yra kebli ir sudaro trukdžių atlikti bankinius pavedimus, Ukrainoje bankai yra labai apriboję pavedimus fiziniams asmenims, ribojamos pinigų sumos ir tai sudaro daug problemų, be to, pagal tuo metu galiojusius Ukrainos įstatymus tokios sumos net nebuvo galima pervesti. Liudytojas nurodė, jog su S. Ž. jie yra senai pažįstami, gal 6-7 metus, įmonės, kuriuose jie dirba, bendradarbiauja senai. Liudytojas nurodė, jog S. Ž. automobilio nenupirkus, jie automobilį pardavė už 16 000 Eur kitam asmeniui.

Liudytojas A. I. parodė, kad O. B. įmonėje "(duomenys neskelbtini) ", kuriai jis vadovauja, vairuotoju dirba nuo 2017 m. balandžio mėn. Liudytojas nurodė, jog prieš sulaikymą Lietuvos Respublikoje, (duomenys neskelbtini) , kadangi įmonės padalinys yra ir (duomenys neskelbtini), vairuotojui O. B. jis perdavė 1000 Eur, kadangi O. B. turėjo sumokėti (duomenys neskelbtini) už detales, skirtas puspriekabei - šaldytuvui. Apie kitus vairuotojo turėtus pinigus, liudytojas nurodė nežinantis. Vilkiku „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir puspriekabe „Fruehauf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), jo vadovaujama įmonė naudojasi pagal generalinį įgaliojimą.

Iš 2017-04-20 tarnybinio pranešimo dėl nedeklaruotų pinigų matyti, kad 2017 m. balandžio 20 d., apie 5. 30 val. Panemunės kelio posto detalaus tikrinimo vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), iš Rusijos Federacijos atvykusi tuščia krovininė transporto priemonė "Volvo", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su puspriekabe "Fruehauf", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojama Ukrainos piliečio kaltinamojo O. B., buvo nukreipta tikrinimui muitinės mobiliąją rentgeno kontrolės sistema. Vairuotojas kaltinamasis O. B. deklaravo, kad turi tik 2 pakelius cigarečių. Detalaus tikrinimo metu vairuotojo kabinoje esančiame dokumentų dėkle buvo rasti nedeklaruoti pinigai - 10 000 Eur. Tarnybiniu pranešimu nustatyta, kad, paklausus vairuotojo, ar pastarasis neturi daugiau pinigų, jis atsakė, kad turi tik 10 Eur. Tęsiant detalų tikrinimą, transporto priemonės kabinos viršutinėje dalyje, daiktadėžėje, juodos spalvos rankinėje, rasta 760 Eur ir 80 Lenkijos zlotų. Vėliau O. B. iš kišenės dar ištraukė 217 Ukrainos grivinų. Nustatyta, jog, be kitų daiktų, buvo rasta ir paimta 10786,36 Eur, dokumentų dėklas su jame esančiais dokumentais, juoda rankinė ( t. 1, b. l. 3).

Iš 2017-04-21 daiktų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėti 10760 Eur, 80 Lenkijos zlotų, 217 Ukrainos grivinų, kurie 2017 m. balandžio 20 d., buvo rasti pas O. B. bei jo vairuojamame krovininiame automobilyje "Volvo", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 62-63).

Iš 2017-04-28 apžiūros protokolo ir jo priedų matyti, kad apžiūrėtas krovininis vilkikas „Volvo“ FH42T, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame patikrinimo metu rasti nedeklaruoti pinigai, bei puspriekabė, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 9-18).

Iš 2017-04-20 apžiūros protokolo ir jo priedų matyti, kad apžiūrėti 2017 m. balandžio 20 d. iš O. B. paimti daiktai, tai yra, be kitų daiktų, apžiūrėti: juodos spalvos vyriška rankinė ir tamsios spalvos dokumentų dėklas, kuriuose buvo rasti nedeklaruoti pinigai (t. 1, b. l. 108-138).

Iš 2017-04-20 asmens kratos protokolo matyti, kad, atlikus O. B. asmens kratą, be kitų daiktų, rastas ir paimtas mobiliojo ryšio telefonas "Nokia", IMEI1: (duomenys neskelbtini), IMEI2: (duomenys neskelbtini), su SIM kortelėmis "T-mobile" Nr. (duomenys neskelbtini) bei "Tele star" Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 100-102).

Iš 2017-04-24 apžiūros protokolo ir jo priedų matyti, kad, apžiūrėjus asmens kratos metu iš O. B. paimtą mobiliojo ryšio telefoną "Nokia" su SIM kortelėmis, rastas SMS pranešimas – 2017 m. balandžio 12 d., 15:48:57 val. - nuo Dnepr Ira Uno-fiš rusų kalba: " (duomenys neskelbtini), 10000 evro" (t. 1, b. l. 103-105).

Iš transporto priemonės pirkimo - pardavimo sutarties matyti, kad UAB " (duomenys neskelbtini)" 2017 m. gegužės 12 d. pardavė "BMW X3", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), Rene Stigter už 16 000,00 eurų (1 t., b. l. 31).

Įrodymų vertinimas. Veikos kvalifikavimas

Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 199 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabendamas privalomus pateikti muitinei daugiau kaip 250 MGL vertės daiktus, nepateikė jų muitinės kontrolei ar kitaip šios kontrolės išvengė. Nepateikimas muitinės kontrolei yra tada, kai asmenys, privalantys deklaruoti gabenamus daiktus, jų nedeklaruoja ir nepateikia muitiniam tikrinimui. Šio nusikaltimo sudėtis yra formalioji, todėl kontrabanda laikoma baigtu nusikaltimu nuo privalomų pateikti daiktų muitinės kontrolei ar kitokio jos išvengimo momento, nereikalaujant padarinių atsiradimo. Kontrabandos subjektyviajam požymiui – kaltei – būdinga tiesioginė tyčia, t. y. kaltininkas suvokia, kad jis neteisėtai per valstybės sieną gabena privalomus pateikti muitinei daiktus ir nori taip veikti.

Kontrabandos dalyku gali būti ir grynieji pinigai, nes jų gabenimas per valstybės sieną yra reglamentuotas ne tik Lietuvos Respublikos, bet ir Europos Sąjungos teisės aktais. 2005 m. spalio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1889/2005 dėl grynųjų pinigų, įvežamų į Bendriją ar išvežamų iš jos, kontrolės 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bet kuris fizinis asmuo, atvykstantis į Bendriją ar išvykstantis iš jos ir gabenantis grynuosius pinigus, kurių vertė ne mažesnė kaip 10 000 Eur, deklaruoja tą pinigų sumą pagal šį Reglamentą valstybės narės, per kurią jis atvyksta į Bendriją ar išvyksta iš jos, kompetentingai institucijai. Šio Reglamento nuostatas įgyvendinančio Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 1 punkte (2014 m. gegužės 15 d. įstatymo Nr. XII-894 redakcija) buvo nustatyta, kad per Lietuvos Respublikos sieną gabenamos grynųjų pinigų sumos privalo būti deklaruojamos, kai asmuo per Lietuvos Respubliką į Europos Sąjungą iš trečiųjų šalių įveža ar iš Europos Sąjungos per Lietuvos Respubliką išveža į trečiąsias šalis, kaip jos reglamentuotos Lietuvos Respublikos muitinės įstatyme (toliau šiame straipsnyje – trečiosios šalys), grynųjų pinigų vienkartinę sumą, kurios vertė yra ne mažesnė kaip nurodytoji 2005 m. spalio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1889/2005 dėl grynųjų pinigų, įvežamų į Bendriją ar išvežamų iš jos, kontrolės nuostatų 3 straipsnio 1 dalyje. Šis reikalavimas buvo detalizuotas nagrinėjamo nusikaltimo padarymo metu galiojusių Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos Generalinio direktoriaus 2007 m. gegužės 25 d. įsakymu Nr. 1B-373 patvirtintų „Į Europos Bendriją per Lietuvos Respubliką iš trečiųjų šalių įvežamų ir iš Europos Bendrijos per Lietuvos Respubliką į trečiąsias šalis įvežamų grynųjų pinigų sumų kontrolės taisyklių“ 2 punkte, pagal kurį, asmenys, įveždami į Europos Bendriją per Lietuvos Respubliką iš trečiųjų šalių, išveždami iš jos per Lietuvos Respubliką į trečiąsias šalis ar veždami per ją tranzitu, kai vyksta iš trečiųjų šalių į trečiąsias šalis, grynųjų pinigų sumas, ne mažesnes kaip 10 000 eurų (arba ją atitinkančią sumą kita valiuta pagal oficialų Lietuvos banko nustatytą deklaravimo dienos euro ir užsienio valiutos kursą), privalo jas deklaruoti raštu, pateikdami muitinei grynųjų pinigų deklaraciją.

Nagrinėjamoje byloje remiantis baudžiamosios bylos duomenimis objektyviai ir neginčytinai nustatyta, kad Ukrainos pilietis kaltinamasis O. B., vykdamas iš Rusijos Federacijos teritorijos į Lietuvos Respublikos teritoriją per Lietuvos Respublikos valstybės sieną – Klaipėdos teritorinės muitinės Panemunės kelio postą, su savimi turėjo - 10 786,47 Eur - 10 000 Eur, 10 Eur, 750 Eur, 80 Lenkijos zlotų (pagal oficialų Lietuvos banko nustatytą kursą 18,89 eurų) ir 217 Ukrainos grivinų (pagal oficialų Lietuvos banko nustatytą kursą 7,58 eurų). Akivaizdu, jog ši O. B. turėta ir 2017 m. balandžio 20 d. per Lietuvos Respublikos valstybinę sieną gabenta pinigų suma nustatytą, privalomą deklaruoti pinigų sumą akivaizdžiai viršijo. Byloje neginčytinai nustatyta, jog O. B. gabenamų grynųjų pinigų teisės aktų nustatyta tvarka 2017 m. balandžio 20 d. Klaipėdos teritorinės muitinės Panemunės kelio poste nedeklaravo.

Kaltinamasis O. B., kaltės dėl jam pareikšto kaltinimo iš esmės neginčydamas, nurodė, jog muitinės pareigūnai jam nenurodė ir nepaaiškino, kokius daiktus jis privalo deklaruoti.

Šiame kontekste pabrėžtina, kad Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus įsakymo „Dėl grynųjų pinigų deklaravimo formų, reikalavimų grynųjų pinigų deklaravimo formos blankui bei grynųjų pinigų deklaravimo formos pildymo ir muitinio įforminimo instrukcijos patvirtinimo“ (2014 m. gruodžio 19 d. įsakymo Nr. 1B-954 redakcija) 4 punkte nustatyta, kad atvykstant į Europos Sąjungą iš trečiųjų šalių ar išvykstant iš jos į trečiąsias šalis ir gabenant šios instrukcijos 2.1 punkte nurodytą grynųjų pinigų sumą (vertė ne mažesnė kaip 10 000 Eur), ją gabenantis deklarantas užpildytą ir pasirašytą deklaravimo formą privalo pateikti Lietuvos Respublikos pasienio kontrolės punkte, per kurį jis atvyksta į Europos Sąjungą arba išvyksta iš jos, veikiančio muitinės posto pareigūnui. Atvykstant į Lietuvos Respubliką iš kitų Europos Sąjungos valstybių narių ar išvykstant iš jos į kitas Europos Sąjungos valstybes nares ir gabenant šios instrukcijos 2.2 punkte nurodytą grynųjų pinigų sumą (vertė yra didesnė kaip 10 000 Eur), ją gabenantis deklarantas užpildytą ir pasirašytą deklaravimo formą privalo pateikti, jeigu to reikalauja tikrinimą atliekantis Lietuvos Respublikos muitinės pareigūnas.

Išdėstyto teisinio reglamentavimo kontekste akivaizdu, kad O. B., iš trečiosios šalies - Rusijos Federacijos atvykdamas į Europos Sąjungą ir gabendamas daugiau nei 10 000 Eur grynųjų pinigų, vienareikšmiškai turėjo pareigą pateikti pinigų deklaravimo dokumentus, be tikrinimą atliekančio muitinės pareigūno reikalavimo ar nurodymo. Muitinės pareigūnai nagrinėjamu atveju nebuvo atsakingi už pinigų deklaravimo dokumentų pateikimą. Pateikti pinigų deklaravimo dokumentus buvo kaltinamojo O. B. pareiga ir atsakomybė. Taigi, kaltinamojo argumentai, jog vežamų pinigų jis nedeklaravo, nes muitinės pareigūnai jam nepaaiškino, kokius daiktus ir kaip jis privalo deklaruoti, ir tai nulėmė jo nusikalstamus veiksmus, atmestini. Šiuo atveju pažymėtina ir tai, jog nežinodamas, kaip ar kur pildyti deklaravimo formą, ar ją reikia pildyti, kaltinamasis galėjo ir turėjo visas galimybes kreiptis į poste dirbusius pareigūnus.

Kaltinamasis O. B. teisminio nagrinėjimo metu nurodė, jog muitinės pareigūnai jo neklausė, ar jis turi deklaruojamų daiktų - pinigų.

Baudžiamojoje byloje nustatyta, jog tiesiogiai O. B. transporto priemonės patikrinimą atlikęs R. J. paaiškino, jog nukreipiant transporto priemonę detaliam patikrinimui į mobilią rentgeno sistemą, prieš pradedant transporto priemonės skenavimą, vairuotojas yra instruktuojamas ir apklausiamas, užduodant tris pagrindinius klausimus – pirma - ar vairuotojas pravažiuos pro rentgeno sistemą, antra – ar vairuotojas yra važiavęs pro šią sistemą ir trečia – ar gabena nedeklaruotų daiktų – pinigų, ginklų, alkoholio, meno vertybių. Nustatyta, jog liudytojas tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu analogiškai, ir teisme atkreiptina kategoriškai nurodė, jog muitinės kontrolės patikrinimo metu O. B., kaip ir nustatyta, buvo instruktuotas ir apklaustas, užduodant ir klausimą, ar jis neturi deklaruojamų daiktų. Liudytojas kartu pažymėjo, jog šį klausimą, prieš atlikdamas detalų patikrinimą, O. B. jis uždavė pats tiesiogiai. O. B. į užduotą klausimą atsakė neigiamai. Kaltinamasis šiuos liudytojo parodymus neigia, tačiau netikėti R. J. išdėstytais parodymais teismas neturi jokio pagrindo. Šiame kontekste pabrėžtina, jog liudytojo parodymai yra nuoseklūs, aplinkybių, patvirtinančių liudytoją esant suinteresuotą neigiama kaltinamajam bylos baigtimi, byloje nėra, be to, liudytojas parodymus davė būdamas įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą, tuo tarpu kaltinamasis asmuo nėra saistomas pareigos duoti teisingus parodymus. Esant tokioms aplinkybėms, kaltinamojo argumentai, jog muitinės pareigūnai jo nepaklausė, ar jis turi deklaruojamų daiktų, todėl jis pinigų ir nedeklaravo, atmestini kaip visiškai nepagrįsti.

Esant išdėstytų aplinkybių visumai, byloje objektyviai konstatuotina, jog apie pareigą deklaruoti gabenamus pinigus, kurių suma viršija daugiau nei 10 000 Eur, O. B. neabejotinai buvo paaiškinta ir nurodyta, taigi, neabejotinai žinoma. Byloje konstatuotina, jog galimybę pareigūnus informuoti apie gabenamus pinigus O. B. taip pat neabejotinai turėjo, ir turėjo ne kartą, tačiau to nepadarė. Tokiu būdu, išdėstytų nustatytų faktinių aplinkybių visuma pagrįstai suponuoja, jog O. B., turėdamas pareigą ir galimybę deklaruoti gabenamus grynuosius pinigus, to nepadarė ir apie gabenamus pinigus, kurių suma viršijo 10 000 Eur, pareigūnų neinformavo. Kaltinamojo veiksmai gabenamų deklaruoti privalomų pinigų nepateikiant muitinės kontrolei neabejotinai buvo aktyvūs, būtent aktyvūs veiksmai būdingi kontrabandos objektyviesiems požymiams. Byloje konstatuotina, kad objektyviosios nusikalstamos kontrabandos veikos pusės požymiai kaltinamojo O. B. veiksmuose nustatyti.

Byloje nustatyta, kad detalaus muitinio patikrinimo metu suradus gabenamus grynuosius pinigus, O. B. muitinės pareigūnų prašė leisti juos deklaruoti, tačiau kontrabandos nusikaltimo sudėtis yra formali, todėl nusikaltimas laikomas baigtu nuo privalomų pateikti muitinei daiktų nepateikimo muitinės kontrolei ar jos išvengimo momento.

Kaltinamasis, kaip minėta, savo kaltės dėl jam pareikšto kaltinimo neginčydamas, nuosekliai tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu nurodė, kad 2017 m. balandžio 20 d. kirsdamas Lietuvos Respublikos sieną Panemunės kelio poste, atliekant muitinės kontrolės patikrinimą, vežamų, su savimi turėtų pinigų nedeklaravo, kadangi nežinojo, jog tai būtina, o ne tyčia. Šie kaltinamojo argumentai taip pat atmestini.

Byloje nustatyta, jog kaltinamasis O. B. dirba tolimųjų reisų vairuotoju, ir nuo 2016 m. gruodžio mėnesio, atlikdamas darbines funkcijas, vyksta ir į Europos Sąjungos valstybes. Nusikalstama veika, kurią O. B. kaltinamas padaręs šioje byloje, padaryta 2017 m. balandžio 20 d. Esant šiems nustatytiems faktams, visiškai nelogiška, kad tolimųjų reisų vairuotoju dirbantis O. B., kurio darbinių funkcijų atlikimas tiesiogiai susijęs su krovinių gabenimu į Europos Sąjungos valstybes, taigi nuolatiniu ir pastoviu Europos Sąjungos valstybių sienų kirtimu, per tokį laiko tarpą nežinotų keliamų reikalavimų įvažiuojant į Europos Sąjungos valstybes iš trečiųjų šalių. Be to, būdamas atsakingu, tinkamai darbines funkcijas vykdančiu vairuotoju ir atsakingu įstatymų besilaikančiu piliečiu, O. B. neabejotinai ne tik turėjo, bet, logiška, ir žinojo keliamus reikalavimus deklaruoti atitinkamos vertės gabenamus daiktus vykstant į Europos Sąjungos šalis iš trečiųjų šalių. Šiame kontekste pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos, kaip ir kiekvienos kitos valstybės, teritorinės muitinės kontrolės patikrinimo poste bei jo teritorijoje yra muitinės pateikta informacija asmenims, vykstantiems per valstybės sieną, taigi, neabejotinai yra informacija ir apie tai, kad, iš Rusijos Federacijos atvykstant į Europos Sąjungą ar išvykstant iš Europos Sąjungos į Rusijos Federaciją, privaloma deklaruoti 10 000 Eur ir didesnę sumą. Taigi, O. B. turėjo visas galimybes su šia informacija susipažinti ir tokiu būdu, nežinodamas keliamų reikalavimų, juos sužinoti. Kaltinamojo argumentai, jog jis gabenamų pinigų nedeklaravo, nes nežinojo apie prievolę juos deklaruoti, atmestini kaip nelogiški.

Nagrinėjamojoje byloje kaltinamojo tyčią nepateikti gabenamų grynųjų pinigų muitinės kontrolei patvirtina ir ta aplinkybė, kad neatlikus detalaus patikrinimo, kuris yra paskutinis muitinės kontrolės patikrinimo etapas, nelegaliai gabenami pinigai nebūtų buvę aptikti. Aplinkybė, jog pinigai nebuvo slepiami, buvo padėti atvirai, kaltinamojo kaltės neeliminuoja ir veikos kvalifikavimui reikšmės neturi.

Kaltinamasis byloje nurodė, kad apie prievolę deklaruoti pinigus jis nežinojo, kadangi 2017 m. balandžio 20 d. į Lietuvos Respubliką jis vyko pirmą kartą. Tokie kaltinamojo argumentai atmestini kaip akivaizdžiai prieštaraujantys faktinėms nustatytoms baudžiamosios bylos aplinkybėms. Bylos duomenimis remiantis neginčytinai nustatyta, jog pagal pateiktus Valstybės sienos apsaugos tarnybos duomenis O. B. Lietuvos Respublikos sieną nuo 2017 m. sausio 8 d. iki 2017 m. balandžio 20 d., kai buvo padaryta nusikalstama veika, kirto dešimt kartų (t. 2, b. l. 131-132). Šios aplinkybės vienareikšmiškai patvirtina, jog apie prievolę vykstant iš Rusijos Federacijos į Lietuvos Respubliką, kaip Europos Sąjungos valstybę, deklaruoti gabenamus pinigus, kurių suma viršija daugiau nei 10 000 Eur, O. B. ne tik turėjo būti, bet ir buvo žinoma. Aplinkybė, jog O. B. su gabenamais 10 786,47 Eur Lietuvos Respublikos sieną galimai kirto antrą kartą, nagrinėjamu atveju O. B. kaltės neeliminuoja, juolab, kad šią aplinkybę, patvirtinančių objektyvių duomenų, byloje nėra.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 199 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas padaromas tik tiesiogine tyčia. Kaltininkas suvokia, kad jis neteisėtai per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabena muitinei privalomus pateikti daiktus, to nori ir taip veikia. Šio teisinio reglamentavimo kontekste vertinant kaltinamojo O. B. veiksmus nepateikiant muitinės patikrinimui gabenamų pinigų, konstatuotina, jog O. B. veikė neabejotinai tiesiogine tyčia, O. B. suvokė, kad jis neteisėtai per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabena muitinei privalomus pateikti daiktus – daugiau nei 10 000 Eur, to norėjo ir taip veikė. Aplinkybė, jog 10 000 Eur buvo padėti automobilio kabinoje atvirai, jų neslepiant, kaltinamojo tyčios neeliminuoja, nagrinėjamu atveju laikytina, jog kaltinamasis tikslingai pasirinko tokį pinigų gabenimo būdą.

Vertinant tai, kas išdėstyta, laikytina, jog O. B. kaltė įrodyta visa apimtimi ir kaltinamojo veiksmai kvalifikuotini pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 199 straipsnio 1 dalį, kadangi per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabendamas privalomus pateikti muitinei daiktus, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, O. B. veikė nepateikė jų muitinės kontrolei.

Bausmės skyrimo motyvai

Teismas skiria bausmę pagal Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis Baudžiamojo kodekso bendrosios dalies nuostatų. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (Baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 1, 2 dalys). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių, ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (Baudžiamojo kodekso 61 straipsnio 1, 2 dalys).

Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika yra tyčinio pobūdžio nusikaltimas, kuris vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 11 straipsniu, priskirtinas sunkių nusikaltimų kategorijai. Baudžiamajame įstatyme už kaltinamojo padarytą nusikalstamą veiką yra numatytos alternatyvios bausmės – bauda ir laisvės atėmimas iki aštuonerių metų.

Kaltinamasis kaltu padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką prisipažino visiškai, ir, kaip suponuoja kaltinamojo parodymai tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu, iš tiesų nuoširdžiai gailisi ją padaręs. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 59 straipsnio 1 dalies 2 punktu, tai pripažintina kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nagrinėjamoje byloje nėra.

Kaltinamasis anksčiau nėra teistas. Kaltinamasis dirba, gyvena šeimoje, kurioje auga mažametis sūnus (t.2, b. l. 115-116). Nustatyta, jog kaltinamasis O. B. yra vienintelis šeimą šiuo metu išlaikantis asmuo.

Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Baudžiamosios teisės paskirties kontekste tai reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra. Įstatymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas konstruoja taip, kad teismas galėtų paskirti teisingą bausmę, vadovaudamasis įstatymo, nustatančio baudžiamąją atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais.

Išdėstyto teisinio reglamentavimo kontekste, esant anksčiau aptartų aplinkybių visumai, laikytina, jog bausmės tikslai kaltinamajam O. B. bus pasiekti paskyrus ir švelnesnę baudžiamajame įstatyme už padarytą veiką numatytą bausmę – baudą. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į kaltinamojo šeiminę bei finansinę padėtį, šeimoje auga mažametis vaikas, kaltinamasis yra vienintelis išlaikantis asmuo, laikytina, jog bausmės tikslai bus pasiekti O. B. skirtinos bausmės – baudos dydį nustatant mažesnį nei baudžiamajame įstatyme už padarytą veiką nustatytas bausmės vidurkis (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsnis 3 dalis 4 punktas (2016 m. kovo 25 d. įstatymo Nr. XII-2277, įsigal. 2016 m. kovo 30 d. redakcija)). Baudos dydis, atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos sunkumo laipsnį bei išdėstytas aplinkybes, nustatytinas 150 MGL, tai yra 5 649 Eur. Parekant bausmės rūšį ir nustatant paskirtos bausmės dydį, atsižvelgtina ir į tai, jog O. B. gabeno jokiais ryšiais, nei asmeniniais, nei darbiniais, nei verslo, su juo nesaistomus pinigus.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje įstatymo leidėjas įtvirtina, kad nuteistasis privalo sumokėti baudą į Teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos ar per kitą teismo nustatytą laikotarpį. Atsižvelgiant į anksčiau išdėstytas ir aptartas aplinkybes, susijusias su kaltinamojo šeimine bei finansine padėtimi, O. B. nustatytinas ilgesnis nei dviejų mėnesių baudos sumokėjimo terminas. Siekiant užtikrinti nuosprendžio ir juo paskirtos bausmės – baudos – įvykdymą, O. B. nustatytinas 12 mėnesių terminas baudai sumokėti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytinas sulaikyme išbūtas laikas nuo 2017 m. balandžio 20 d. iki 2017 m. balandžio 21 d. (2 dvi paros) vieną kardomojo kalinimo (suėmimo) dieną prilyginant dviejų MGL dydžio baudai (t. 1, b. l. 97, 141-142).

Pagal BK 72 straipsnio 2 dalį konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Šio kodekso uždraustos veikos rezultatu pripažįstamas tiesiogiai ar netiesiogiai iš jos gautas bet kokio pavidalo turtas. Kontrabanda per valstybės sieną gabenami pinigai yra kontrabandos dalykas ir konfiskuotinas turtas. Kita vertus, konfiskuojant asmens turtą, radikaliai apribojama asmens teisė į nuosavybės apsaugą, įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos protokolo Nr. 1 1 straipsnyje. Todėl taikant turto konfiskavimą būtina, be kita ko, vadovautis Konvencijos protokolo Nr. 1 1 straipsnio nuostatomis ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika dėl jų aiškinimo. EŽTT praktikoje iš esmės nekvestionuojama, kad turto, susijusio su nusikalstama veika, konfiskavimas yra būtina ir veiksminga kovos su nusikalstamumu priemonė. Tačiau pagal Konvencijos protokolo Nr. 1 1 straipsnio reikalavimus tokia priemonė turi atitikti teisingą pusiausvyrą, t. y. turi būti išlaikytas pagrįstas proporcingumas tarp viešojo intereso poreikių ir asmens teisės netrukdomai naudotis savo turtu apsaugos reikalavimų, kad asmeniui nebūtų užkrauta individuali ir pernelyg didelė našta. EŽTT turto konfiskavimo neproporcingumą yra konstatavęs ne vienoje byloje, kurioje svarstytas neįvykdžius deklaravimo pareigos per sieną gabentų teisėtos kilmės pinigų konfiskavimas iš už nurodytą nusikalstamą veiką nuteistų asmenų. Vertindamas konfiskavimo proporcingumą tokio pobūdžio bylose, EŽTT atsižvelgia į daugelį veiksnių, tokių kaip nusikalstamos veikos pobūdis, jos sunkumas; konfiskuojamo turto (šiuo atveju pinigų) statusas nusikalstamoje veikoje; konfiskuojamo turto kilmės ir paskirties teisėtumas; nuteistojo asmens, iš kurio konfiskuojamas turtas, asmenybė ir elgesys, konfiskuojamo turto reikšmė pareiškėjui; dėl nusikalstamos veikos padaryta arba potencialiai sukelta turtinė žala valstybei; asmeniui greta turto konfiskavimo paskirtos kitos bausmės, jų griežtumas ir pakankamumas nubaudimo tikslų įgyvendinimo konkrečios bylos aplinkybėmis požiūriu (Lietuvos A. T. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-130-699/2015).

Išdėstyto teisinio reglamentavimo ir formuojamos teismų praktikos kontekste pažymėtina, jog nagrinėjamoje byloje jokių duomenų, kad per valstybės sieną gabenti pinigai buvo neteisėtos kilmės, t. y. kad pinigai buvo kaip pajamos iš kokios nors nusikalstamos veikos ar gautos neteisėtai, nėra. Atvirkščiai, byloje nustatyta, kad liudytoja S. Ž. nuosekliai tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu nurodė, jog O. B. gabenti 10 000 Eur priklausė jai. Netikėti šiais S. Ž. išdėstytais argumentais teismas neturi pagrindo. Byloje nustatyta, kad S. Ž. pagrindė jai priklausančių pinigų kilmę ir pateikė jai priklausančio nekilnojamojo turto pardavimo faktą patvirtinančius dokumentus – 2013 m. birželio 26 d. ir 2016 m. sausio 20 d. butų pirkimo – pardavimo sutartis (t. 2, b. l. 117- 121, 122-130). Taigi, didžiosios dalies gabentų pinigų – 10 000 Eur teisėta priklausomybė S. Ž., kuri nebuvo kaltinama ar įtariama nesąžiningumu, ar siekiu nuslėpti įvežtus pinigus, ir teisėta pinigų kilmė abejonių nekelia.

Byloje nustatyta, jog S. Ž. nurodė, kad pinigai – 10 000 Eur kaip avansas buvo skirti automobilio - „BMW X3“, reg. Nr. (duomenys neskelbtini) įgijimui iš Lietuvos Respublikos įmonės - UAB „ (duomenys neskelbtini)“ ir turėjo būti perduoti šios įmonės atstovui E. S.. Iš bylos duomenų matyti, jog S. Ž. išdėstytas aplinkybes dėl automobilio „BMW X3“, įsigijimo ir 10 000 Eur avanso visiškai ir nuosekliai tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu patvirtino ir liudytojas E. S.. Netikėti išdėstytais liudytojų argumentais ir šiuo atveju nėra pagrindo. Byloje pateiktais UAB „ (duomenys neskelbtini)“ įstatais nustatyta, jog bendrovė, be kitos veiklos, vykdo ir komercinę variklių transporto priemonių ir motociklų pardavimo veiklą (50 punktas). Taigi byloje nėra ir jokių duomenų, kad pinigai, jų nedeklaruojant, buvo gabenami turint tikslą juos panaudoti neteisėtai ar siekiant juos nuslėpti. Atvirkščiai, byloje pagrįstas teisėtas jų panaudojimo būdas – tikslas įgyti automobilį. Be to, byloje objektyviai pagrįsta, jog UAB „(duomenys neskelbtini) “ turėjo automobilį „BMW X3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį 2017 m. gegužės 12 d. pardavė kitam asmeniui, ne S. Ž..

Galiausiai byloje nustatyta, jog S. Ž. logiškai paaiškino tokį pinigų perdavimo E. S. būdą, liudytoja nurodė, jog tokiu būdu, tai yra grynais pinigais per O. B., kuris vyko į Lietuvos Respubliką, perduoti avanso sumą, ji pasirinko dėl sudėtingos ir fiziniams asmenims nedėkingos Ukrainos bankinės sistemos. Netikėti šiais S. Ž. argumentais teismas taipogi neturi pagrindo.

Byloje objektyviai nustatyta, jog O. B. gabenti 750 Eur priklausė įmonei "(duomenys neskelbtini)", kurioje tolimųjų reisu vairuotoju dirbo O. B.. Nustatyta, jog kiti gabenti pinigai buvo O. B. asmeninės lėšos.

Nagrinėjamu aspektu pažymėtina, jog pinigų gabenimo per valstybės sieną atveju nereikia mokėti jokių mokesčių, pinigus reikia tik deklaruoti, jei jų suma viršija 10 000 Eur. Tai reiškia, kad valstybė dėl O. B. padaryto teisės pažeidimo nepatyrė ir negalėjo patirti jokios finansinės žalos.

Kaip minėta, EŽTT praktikoje akcentuojama, kad nuosavybės teisių apribojimas, atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, turi atitikti padaryto pažeidimo, t. y. deklaravimo reikalavimo nesilaikymo, sunkumą, o ne kokio nors pažeidimo, kuris yra preziumuojamas (pvz., toks, kaip pinigų plovimas, mokesčių vengimas), tačiau realiai nebuvo nustatytas, sunkumą.

Esant išdėstytų aplinkybių visumai, byloje konstatuotina, jog baudžiamojo poveikio priemonė – nedeklaruotų pinigų konfiskavimas, būtų neproporcinga ir neadekvati, sukeltų vienareikšmiškai pernelyg didelę finansinę naštą O. B.. Tokiu būdu, 10760 Eur, 80 Lenkijos zlotų, saugomi Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 64-65), 217 Ukrainos grivinų, saugomi Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Sulaikytų prekių administravimo skyriuje (1 t., b.l. 67), nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintini O. B..

Byloje kaltinamajam O. B. paskirta kardomoji priemonė – užstatas 2000 Eur (t. 1, b. l. 143, 145- 147). Iš mokėjimo nurodymo Nr. 905 nustatyta, jog 2017 m. balandžio 21 d. užstatą – 2 000 Eur už kaltinamąjį O. B. į Generalinės prokuratūros sąskaitą (duomenys neskelbtini) sumokėjo A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ( t. 1, b. l. 143). Iš 2017 m. balandžio 21 d. sutikimo nustatyta, jog užstatą sumokėjęs A. P. pateikė byloje sutikimą, kad jo sumokėtas užstatas – 2000 Eur, būtų nukreiptas į baudos, kuri bus paskirta O. B., išieškojimą (t. 1, b. l. 144). Esant tokioms aplinkybėms, baudos sumokėjimas nukreiptinas į byloje sumokėtą užstatą.

Kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis – nuosprendžiui įsiteisėjus, naikintina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–305 straipsniais, 307–308 straipsniais, teismas

nusprendžia:

O. B. (O. B.), pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 199 straipsnio 1 dalyje ir nuteisti – 150 MGL, tai yra 5 649 Eur bauda.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2017 m. balandžio 20 d. iki 2017 m. balandžio 21 d. (2 dvi paras) ,vieną kardomojo kalinimo (suėmimo) dieną prilyginant dviejų MGL dydžio baudai, ir galutinę bausmę pagal šį nuosprendį O. B. paskirti – 146 MGL, tai yra 5 498,36 Eur dydžio baudą.

Nustatyti, kad bauda savanoriškai turi būti sumokėta per dvylika mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą ir turi būti teismo raštinei pateiktas tai patvirtinantis banko kvitas.

Bausmės įvykdymą nukreipti į užstatą – 2 000 Eur, esančius Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros sąskaitoje (duomenys neskelbtini), sumokėtus A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Kardomąją priemonę – užstatą – 2 000 Eur – panaikinti, įvykdžius bausmę.

Kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis – panaikinti, nuosprendžiui įsiteisėjus.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

10760 Eur, 80 Lenkijos zlotų, saugomus Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), 217 Ukrainos grivinų, saugomus Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Sulaikytų prekių administravimo skyriuje, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintini O. B..

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, o nuteistajam nuo nuosprendžio nuorašo jam išsiuntimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.

Teisėja Edita Lapinskienė