Panevėžio apygardos teismo nutartis

gynėjai advokatei Rasai Čibirienei dalyvaujant naudojantis nuotolinio vaizdo ir garso perdavimo priemonėmis;

neviešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjęs asmens, kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė V. M. skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2022 m. balandžio 26 d. nutarties, kuria tenkintas (duomenys neskelbtini) ligoninės teikimas ir V. M. pratęstas priverčiamosios medicinos priemonės – stacionarinio stebėjimo ir gydymo bendro stebėjimo sąlygomis (duomenys neskelbtini) ligoninėje taikymas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2020 m. rugsėjo 10 d. nutartimi V. M., padariusiam baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalyje ir 187 straipsnio 2 dalyje, nepakaltinamumo būsenoje, taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas ir gydymas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – (duomenys neskelbtini) ligoninėje, kurios taikymas tęsiamas iki šiol. Paskutinį kartą pratęstas – 2022 m. balandžio 26 d. Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų nutartimi.

3. Teismo posėdyje gynėja prašė V. M. skundą tenkinti, o prokuroras – atmesti.

Motyvuojamoji dalis

4. Skundas atmetamas.

5. Aukštesnysis teismas, išnagrinėjęs V. M. skundą, susipažinęs su pateikta bylos medžiaga bei skundžiama Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2022 m. balandžio 26 d. nutartimi, konstatuoja, kad apylinkės teismas, tinkamai įvertinęs visus byloje esančius duomenis, pagrįstai pratęsė V. M. taikomos priverčiamosios medicinos priemonės – stacionarinio stebėjimo bendro stebėjimo sąlygomis terminą.

6. Priverčiamųjų medicinos priemonių paskirtis yra neleisti asmeniui padaryti pavojingų veikų, taikant medicinos priemones bei stebint jo elgesį. BK 98 straipsnio 6 dalyje ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 405 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad priverčiamoji medicinos priemonė taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas. Šių priemonių taikymas priklauso išimtinai teismo kompetencijai, kuris parinkdamas medicininės priemonės rūšį, atsižvelgia į pagrindinius kriterijus, kuriuos nustato baudžiamasis įstatymas (BK 98 straipsnis), bei į sveikatos priežiūros įstaigos išvadą, kuri yra rekomendacinio pobūdžio. Taigi, yra du kriterijai, kuriuos turi įvertinti teismas, tęsdamas, keisdamas arba panaikindamas priverčiamosios medicinos priemonės taikymą: 1) asmens psichinė sveikata, 2) su ja susijęs asmens socialinis pavojingumas.

7. Iš kartu su 2022 m. balandžio 11 d. teikimu teismui dėl priverčiamosios medicinos pobūdžio priemonės pratęsimo pateiktos 2022 m. kovo 31 d. Komisijos dėl priverčiamosios medicinos pobūdžio priemonės pratęsimo medicininės apžiūros išvados Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Išvada), matyti, kad Komisija rekomenduodama V. M. tęsti priverstinį gydymą bendro stebėjimo sąlygomis, nurodė, kad šiuo metu jo būklė stabili, nesigraudina, nestebima įtampa. Per šį laikotarpį ligonio elgesys skyriuje teisingas, vidaus tvarkos taisyklių pažeidimų nebuvo. Klinikiniame vaizde intelekto defektas, primityvios paviršutiniškos emocijos, konkretus mąstymas, žemo produktyvumo. Struktūruotoje aplinkoje elgesys ramus. Komisijos metu skundų neišsako. Emocijos labilios, nuotaika lygi. Nekritiškas, interesai siauri. Nepalanki socialinė situacija (gautas (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) skyriaus raštas), pacientas linkęs piktnaudžiauti alkoholiu, ko pasekoje elgesys tampa nevaldomas, todėl negalima užtikrinti ambulatorinio gydymo tęstinumo.

8. Bylos nagrinėjimo apylinkės teisme metu (duomenys neskelbtini) ligoninės atstovė V. Ž. parodė, kad V. M. gydymą komisija rekomenduoja tęsti dėl alkoholio vartojimo problemų. Dėl Covid-19 viruso pandemijos jis ligoninėje niekur dėl šių problemų nesilankė, bet jau dabar jų skyriuje Covid-19 viruso nebėra, todėl lankys. Mano, kad išėjęs jis toliau girtuokliautų ir vėl būtų tos pačios problemos, nes tada taptų nevaldomu. Artimieji nebendrauja, jai neskambino. Jos duomenimis, V. M. mama taip pat išgėrinėja.

9. Skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės patvirtina, kad V. M. vis dar būtina taikyti priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą (duomenys neskelbtini) ligoninėje bendro stebėjimo sąlygomis. Kol kas ją pakeisti į priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis nėra akivaizdžių priežasčių. Aukštesnysis teismas neabejoja pateiktais įrodymais, kadangi nebuvo pateikta jokių objektyvių juos paneigiančių duomenų. Nustatyta, kad stacionarinis stebėjimas ir gydymas bendro stebėjimo sąlygomis V. M. yra taikomas daugiau nei pusantrų metų. Kaip matyti iš Komisijos išvadoje pateiktų duomenų, V. M. būklė stabili, tačiau jo emocijos primityvios, paviršutiniškos, mąstymas žemo produktyvumo, jo interesai siauri, jis yra linkęs piktnaudžiauti alkoholiu, dėl ko tampa nevaldomas. Esant šioms aplinkybėms, skundą nagrinėjančio teismo manymu, kol kas V. M. ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis negali būti taikomas ir vargu, jog jis šiuo metu būtų efektyvus. Šiuo atveju išlieka rizika, kad gydydamasis ambulatoriškai V. M. gali vėl pradėti vartoti alkoholį, dėl ko tamptų nevaldomas, kadangi dėl Covid-19 viruso grėsmės jis (duomenys neskelbtini) ligoninėje negalėjo lankyti jokių užsiėmimų šiai problemai spręsti ir tą pradės daryti tik dabar. Todėl kritiškai vertintini jo teiginiai, jog nuo alkoholio jis visiškai atprato. Be to, grįžimas gyventi su mama jam gali turėti neigiamos įtakos, kadangi, ji taip pat galimai yra linkusi vartoti alkoholį, ką nurodė ligoninės atstovė.

10. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad apylinkės teismas pagrįstai sprendė, kad priverstinis stacionarinis stebėjimas ir gydymas bendro stebėjimo sąlygomis V. M. vis dar reikalingas ir pratęsė jam taikomą priverčiamąją medicinos priemonę. Šiuo atveju dar negalima daryti išvados, kad V. M. socialinis pavojingumas yra sumažėjęs tiek, jog jam galėtų būti taikomas ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis. Vien tik tai, kad V. M. pripažįsta padarytas veikas ir dėl jų gailisi šios teismo išvados nekeičia.

11. Įvertinęs tai, kas išdėstyta, skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja, kad Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2022 m. balandžio 26 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi,

nutaria:

V. M., kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė, skundą atmesti ir palikti galioti Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2022 m. balandžio 26 d. nutartį.

Nutartis neskundžiama.