Panevėžio apygardos teismo nutartis

2007-10-04 · Civilinė byla Nr. 2A-436-278/2007

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2007-10-04
Bylos Nr.
2A-436-278/2007
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Birutė Valiulienė (pran.), Ramunė Čeknienė, Romualdas Januška
Ieškovas
LR Aplinkos ministerijos Panevėžio regiono Aplinkos apsaugos departamento
Trečiasis asmuo
A. Š., UAB draudimo kompanijai „PZU Lietuva“

Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2A-436-278/2007

Teisėja N. D. Smetonienė Procesinio sprendimo kategorija:(S)44.2.4.1;44.5.2.17; 121.14; 121.18NuorašasPANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2007 m. spalio 4 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Birutė Valiulienės,

kolegijos teisėjų: Ramunės Čeknienės, Romualdo Januškos,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo LR Aplinkos ministerijos Panevėžio regiono Aplinkos apsaugos departamento apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2007 m. liepos 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo LR Aplinkos ministerijos Panevėžio regiono Aplinkos apsaugos departamento ieškinį atsakovams akcinei bendrovei (toliau - AB) „Malsena“, uždarajai akcinei bendrovei (toliau - UAB) „Baltic Transline“, tretiesiems asmenims A. Š., UAB draudimo kompanijai „PZU Lietuva“ dėl žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjos B.Valiulienės pranešimą apie bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas nurodė, kad 2006 09 29 į AB „Malsena“ teritoriją įvažiavus UAB „Baltic Transline“ priklausančiam sunkvežimiui „Scania“, vairuojamam A. Š., metalo plokšte, kuria buvo uždengtas įgriuvęs lietaus kanalizacijos šulinėlis, buvo pramuštas kuro bakas ir į aplinką pateko 283 litrai dyzelinio kuro. Nurodė, kad atliekų tvarkytojui UAB „Atraža“ buvo pristatyta 0,105 t surinkto sorbento ir 0,350 t naftos produktais užteršto grunto. Pagal surinkto sorbento ir iš naftos produktais užteršto grunto laboratorinius tyrimus bei pagal atliekų tvarkytojui pristatytus surinktus atliekų kiekius, nustatyta, jog buvo surinkta 65,8 kg naftos produktų, o liko nesurinkta 0,175 t naftos produktų. Nurodo, kad AB „Malsena“, neužtikrinusi lietaus kanalizacijos šulinėlių tinkamos eksploatacijos, o UAB „Baltic Transline“, kaip asmuo, kurio veikla susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams ir asmens, atsakingo už žalą, atsiradusią dėl jo darbuotojo kaltės, privalo atlyginti žalą gamtai. Prašė teismo priteisti iš atsakovų 27 611,59 Lt žalą ir 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Žemesnės instancijos teismas

Panevėžio miesto apylinkės teismas 2007 m. liepos 12 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nurodė, kad ieškovo surašytas 2006 09 29 patikrinimo aktas apie teršalų kiekį yra niekinis nuo pat surašymo momento, nes jį surašė pareigūnas, pats nedalyvavęs ir neskaičiavęs išbėgusio kuro kiekio, o žalos paskaičiavimas yra hipotetinis, nepagrįstas jokiais rašytiniais įrodymais, kuriuos ieškovas galėjo įvykio vietoje paimti. Teismas atkreipė dėmesį, kad ieškinys bet kokiu atveju atmestinas atsakovo UAB ‚Baltic Transline“ atžvilgiu, nes atsakovas įvykio metu buvo apdraudęs UAB DK „PZU Lietuva“ įvykyje dalyvavusį automobilį naudojančio valdytojo civilinę atsakomybę dėl žalos padarymo nukentėjusiems tretiesiems asmenims bei konstatavo, kad ieškinys turėjo būti pareikštas draudimo kompanijai.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti 2007 m. liepos 12 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti ieškinį. Nesutinka su pirmosios instancijos teismo motyvu, jog 2006 09 29 aktas Nr. M12-270 yra niekinis nuo surašymo momento, kadangi jį surašęs pareigūnas R. P. nedalyvavo ir neskaičiavo išbėgusio kuro kiekio. Teigia, jog pareigūnas, surašęs aktą, dalyvavo kuro kiekio paskaičiavime, vadovaudamasis kitų asmenų parodymais, juos fiksavo patikrinimo akte, kurį visi atsakingi asmenys patvirtino savo parašais. Šią aplinkybę teismo posėdyje patvirtino liudyt. G. M., V. J. Nuvažiuoti kilometrai buvo minusuoti, kilus ginčui dėl 43 l išbėgusio kuro, teismas galėjo atsižvelgti į šią aplinkybę bei CK 6.251 str. 1 d. normą, kurioje įtvirtintas visiško nuostolių atlyginimo principas, numatantis galimybę nustatyti šio principo išimtį ir suteikiantis teismui teisę sumažinti nuostolių atlyginimo dydį. Nurodo, jog teismas atmesdamas ieškinį, nesivadovavo protingumo ir teisingumo principais, taip pat nesivadovavo pateiktais dokumentais, nepilnai ištyrė įrodymus ir tai yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas neišreikalavo iš UAB „Baltic Transline“ reikiamų rašytinių įrodymų: kelionės lapo, spidometro parodymų pagal nuvažiuotų kilometrų skaičių, PVM sąskaitos faktūros, kuro užpylimo talonėlio, kitų buhalterinių dokumentų, kurie galėjo pagrįsti kitokį kuro kiekį, buvusį avarijos metu automobilio bake. Nurodo, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 245 str. 2 d. normą, kadangi vienašališkai nusprendė prijungti prie bylos A. Š. rašytinį paaiškinimą. Teigia, kad UAB „Baltic Transline“ yra tinkama šalis, nes jos samdomas darbuotojas, vykdydamas tiesiogines pareigas padarė žalą ir darbdavys, pagal CK 6.264 str., bei kaip didesnio pavojaus šaltinio valdytojas, atsako pagal CK 6.270 str. 1 d., 3 d. Nesutinka su priteistomis atstovavimo išlaidomis, kadangi jos neatitinka protingumo ir teisingumo kriterijų. Nurodo, kad teismas negalėjo priteisti iš ieškovo išlaidas susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, nes yra atleistas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą AB „Malsena“ prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė bylos aplinkybes ir priėmė tinkamą sprendimą. Nesutinka su apelianto teiginiu, kad G. M. dalyvavo apskaičiuojant ištekėjusio kuro kiekį kartu su AB „Malsena“ atsakingais darbuotojais, nes teismas teisingai nurodė, kad kuro apskaičiavime dalyvavo ir jam vadovavo K. Č., visiškai pašalinis ir atitinkamos kompetencijos neturintis asmuo.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas UAB „Baltic Transline“ prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad ieškovas, tirdamas įvykį nesivadovavo jo veiklą reglamentuojančiais aktais, tinkamai neatliko savo pareigos tiksliai ir teisingai nustatyti padarytą žalą. Nurodo, jog ieškovas neįvertino A. Š. ar UAB „Baltic transline“ kaltės laipsnio, tinkamos procesinės padėties ir nepagrįstai pareiškė jiems ieškinį. Nurodo, jog apskaičiuodamas žalos dydį, ieškovas pritaikė koeficientą 1, kuris taikomas paviršiniams vandens telkiniams, tačiau dyzelinas buvo patekęs į gruntą, todėl koeficientas yra 0,8, kuris taikomas skaičiuojant žalą žemės paviršiui ir/ar gilesniam jos sluoksniui. Teigia, kad skaičiuojant padarytą žalą turėjo būti įvertintas ir leistinas užterštumo dydis, tačiau jis nebuvo nustatytas. Nurodo, kad teršalai į upę nepateko, todėl ieškovui reikalavimas atlyginti žalą nesant pasekmių – gamtos užteršimo – yra nepagrįstas. Be to, ieškovo nurodytas išleisto į aplinką kuro kiekis nepagrįstas jokiais rašytiniais įrodymais ar faktiniais duomenimis, apsiribojant pašalinių asmenų samprotavimu užfiksavimu aktuose. Mano, jog bendrovė nepagrįstai įtraukta į bylą atsakovu, nes jos, kaip transporto priemonės valdytojo, civilinė atsakomybė yra apdrausta privalomojo civilinės atsakomybės draudimu. Nurodo, jog reikalavimo suma neviršija draudiko atsakomybės ribų, todėl ieškinys turėjo būti reiškiamas ne UAB „Baltic transline“, o UAB DK „PZU Lietuva“. Teigia, kad bylos nagrinėjimas vyko ne atsakovo ir advokato buvimo vietoje, todėl į atstovavimo išlaidas pagrįstai yra įskaičiuotos ir kelionės išlaidos.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą tretysis asmuo PZU „Lietuva“ prašo apeliacinį skundą atmesti, o bylą nutraukti. Nurodo, kad apeliantas turėjo įrodyti ne tik žalos atsiradimo faktą, bet ir nurodyti žalos dydį bei pateikti žalos dydį pagrindžiančius įrodymus. Teigia, kad nustatydamas žalos dydį, ieškovas nesivadovavo Aplinkai padarytos žalos atlyginimo dydžio apskaičiavimo metodika, nes nesilaikė šios metodikos reikalavimų – nepateikė duomenų apie aplinkos užterštumą iki įvykio, t. y. nebuvo paimti grunto pavyzdžiai iš kitų UAB „Malsena“ teritorijoje esančių šulinėlių, neišmatuotas užterštumo lygis po avarijos likvidavimo. Byloje nėra duomenų, jog apeliantas tinkamai įvertino likutinį į aplinką patekusių teršalų kiekį, nes teismas teisingai konstatavo, jog ieškovas netinkamai atliko į aplinką patekusio teršalų kiekio įvertinimą. Nurodo, kad apeliantas nepagrįstas perkelia žalos dydžio įrodinėjimo naštą atsakovams bei tretiesiems asmenims. Teigia, kad atsakovui AB „Malsena“ negali kilti atsakomybė dėl netinkamo inžinierinio statinio priežiūros, kadangi apeliantas neįrodė, jog UAB „Malsena“ yra šio šulinio savininkas-valdytojas, todėl neprivalo juo rūpintis, o nenustačius trečiojo asmens A. Š. neteisėtų veiksmų, atsakovui UAB „Baltic transline“ nekyla civilinė atsakomybė pagal CK 6.264 str. Nurodo, jog draudimo bendrovė be pagrindo į bylą įtraukta trečiuoju asmeniu, nes šios civilinės bylos baigtis negali sukelti jokių pasekmių draudiko turtinėms teisėms kadangi draudikas nėra prisiėmęs atsakomybės už šią žalos rūšį. Žalos aplinkai padarymo atveju yra numatyta ginčo išankstinio sprendimo ne teisme tvarka, tačiau ieškovas šia tvarka nepasinaudojo, todėl byla turi būti nutraukta, nes apeliantas prieš kreipdamasis į teismą neišnaudojo privalomųjų ginčo sprendimo ne teisme priemonių.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Byloje neginčijamai nustatyta, kad AB „Malsena“ teritorijoje 2006 09 29, metalo lakštu, kuriuo buvo uždengtas įgriuvęs lietaus kanalizacijos šulinėlis, buvo pradurtas UAB „Baltic Transline“ bendrovei priklausančios transporto priemonės Skania R 114LA, valst. nr. (duomenys neskelbtini), kuro bakas ir į aplinką išsiliejo dyzelinis kuras. Šią aplinkybę pripažįsta šalys, tai patvirtina ir byloje esantys patikrinimo aktai, Panevėžio m. VPK viešosios policijos eismo priežiūros skyriaus nutarimas dėl administracinio teisės pažeidimo teisenos nepradėjimo, šio skyriaus specialisto D. Š. tarnybinis pranešimas, paviršinio vandens ir nuotekų rezultatų bei dirvožemio, dumblo ir kitų aplinkos elementų tyrimų rezultatų protokolai bei kiti dokumentai (b. l. 7-8, 13-23, 27). Paminėti duomenys duoda pagrindą daryti išvadą, kad dėl šio įvykio gamtai buvo padaryta žala ir ji privalo būti atlyginta (CK 6.263 str.). Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė konstatavęs, jog ieškovo surašytas 2006 09 29 patikrinimo aktas apie teršalų kiekį yra niekinis nuo surašymo momento, nes jį surašęs pareigūnas pats nedalyvavo ir neskaičiavo išbėgusio kuro kiekio, o žalos dydžio paskaičiavimas nepagrįstas jokiais rašytiniais įrodymais. Iš bylos dokumentų matyti, jog minėtą patikrinimo aktą Nr. M12-270 (b. l. 8) įvykio dieną pasirašė ieškovo darbuotojai R. P., G. M., atsakovo AB „Malsena“ darbuotojai V. J. ir K. Č. bei UAB „Baltic Transline“ priklausančios transporto priemonės vairuotojas A. Š. Iš šio akto matyti, jog iš pramušto kuro bako, po įvykio, buvo išpumpuota 155 l dyzelinio kuro, bake liko 5 l kuro, o atlikus paskaičiavimus, kad kuro bake iki transporto priemonė įvažiavo į AB „Malsena“ teritoriją buvo 443 l dyzelinio kuro, konstatuota, jog į aplinką pateko 283 l kuro. Teismo posėdžio metu apklausti liudyt. G. M. nurodė, kad jis dalyvavo kuro apskaičiavime, žiūrėjo automobilio spidometro parodymus, vairuotojas A. Š. pateikė kuro pylimo dokumentus (b. l. 96-97). Liudyt. K. Č. nurodė, jog iki atvyko agentūros darbuotojai, turėtomis priemonėmis iš automobilio kuro bako jis ištraukė dalį kuro, skaičiavo išsiliejusio kuro kiekį (b. l. 97-98). Liudyt. V. J. patvirtino, jog padėjo skaičiuoti kuro kiekį, vairuotojas nurodė, kad turėjo apie 500 l kuro, traukiant iš kuro bako dyzelinį kurą, dalyvavo ji, ieškovo atstovas R. P., K. Č. bei vairuotojas (b. l. 99). R. P. nurodė, jog buvo skaičiuojamas transporto priemonės nuvažiuotas atstumas, kuro likučiai, o vairuotojas patvirtino kuro bake buvusio kuro kiekį. Nesant ginčo dėl kuro kiekio, dokumentai nebuvo išimti (b. l. 89-90). Aplinkybės, jog ištekėjusio kuro kiekis buvo skaičiuojamas įvykio vietoje, neneigė ir vairuotojas A. Š. (b. l. 94-95). Paminėti liudytojų parodymai patvirtina, jog asmenys, pasirašę patikrinimo aktą, dalyvavo apskaičiuojant iš kuro bako išbėgusio dyzelinio kuro kiekį. Nustatyta, jog siekiant užkirsti kelią didesnei žalai gamtai atsirasti, dyzelinis kuras iš automobilio kuro bako pradėtas siurbti iki atvykstant ieškovo darbuotojams, vėliau ir jiems dalyvaujant. Aplinkybė, jog ieškovo darbuotojai nematė, kaip buvo pradėtas traukti kuras, negali būti pakankamu pagrindu daryti išvadai, kad aktas yra niekinis, nes A. Š. neginčijo ištraukto kuro kiekio ir teismo posėdžio metu, be to, kad kuras buvo traukiamas ieškovo darbuotojai matė, šio kuro kiekį buvo galima patikrinti. Be to, patikrinimo akte nurodytus duomenis apskaičiavo įvykio vietoje buvę asmenys, kurie yra savo darbo specialistai (transporto priemonės vairuotojas, transporto skyriaus viršininkas, už darbų saugą atsakingas asmuo, gamtos apsaugos specialistai). Dėl paminėtų motyvų kolegija konstatuoja, jog teismo išvada, kad ieškovo surašytas 2006 09 29 patikrinimo aktas apie teršalų kiekį yra niekinis, nes jį surašęs pareigūnas pats nedalyvavo ir neskaičiavo išbėgusio kuro kiekio, prieštarauja byloje esantiems, aukščiau paminėtiems įrodymams. A. Š. parodymus teismo posėdžio metu, jog išbėgusio kuro kiekis yra mažesnis, teismas turėjo vertinti kartu su kitais byloje esančiais įrodymais, tačiau teismas iš esmės neanalizavo ir nevertino šalių teiginių, ieškovo nurodyto žalos dydžio, o apsiribojo teiginiu, kad žalos paskaičiavimas yra hipotetinis, nepagrįstas jokiais rašytiniais įrodymais.

Ieškinį dėl žalos atlyginimo, LR Aplinkos ministerijos Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamentas pareiškė atsakovams AB „Malsena“ bei UAB „Baltic Transline“, tačiau pirmosios instancijos teismas nesprendė, ar gamtai yra padaryta žala ir kokio ji dydžio, kas (atsakovai, vienas iš jų ar kiti asmenys) yra kalti dėl žalos atsiradimo ir ar jie privalo atlyginti žalą gamtai. Ieškovas nurodė, kad atsakovas AB „Malsena“, kaip savininkas, neužtikrino lietaus kanalizacijos šulinėlis tinkamos eksploatacijos, o UAB „Baltic Transline“, kaip asmuo, kurio veikla susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams bei asmuo dėl kurio darbuotojo kaltės atsirado žala, yra atsakingi už atsiradusią žalą. Teismo posėdžio metu AB „Malsena“ atstovas nurodė, kad lietaus kanalizacijos šulinėlis yra UAB „Aukštaitijos vandenys“ nuosavybė ir AB „Malsena“ yra sudariusi sutartį dėl šio įrenginio priežiūros, tačiau kas yra šulinio savininkas-valdytojas, ar AB „Malsena“ privalo rūpintis šio įrenginio priežiūra, byloje duomenų nėra. Teismo išvada, kad ieškinys turėjo būti pareikštas draudimo kompanijai, kuri yra su UAB „Baltic Transline“ sudariusi transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį, leidžia daryti išvadą, jog pirmosios instancijos teismas dėl žalos gamtai atsiradimo mano esant kaltu atsakovą UAB „Baltic Transline“, tačiau kokie šio atsakovo neteisėti veiksmai sąlygojo žalos atsiradimą, sprendime nenurodoma. Nenustačius visų sąlygų ir aplinkybių, būtinų sprendžiant gamtai padarytos žalos atlyginimo klausimą, kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme, o tai yra procesinių teisės normų pažeidimas, kuris sudaro pagrindą naikinti sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 327 str. 1 d. 2 p.). Dėl paminėtų, kolegija dėl kitų apeliacinio skundo motyvų nepasisako.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 4 p. teisėjų kolegija

nutar ė:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2007 m. liepos 12 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

Kolegijos teisėjai: Ramunė ČeknienėRomualdas JanuškaBirutė Valiulienė