- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-11-23
- Bylos Nr.
- 1A-388-487/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 02-5-00149-22
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jolanta Čepukėnienė, Evaldas Gražys, Evaldas Pašilis
- Nuteistasis
- V. V., Y.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Čepukėnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Evaldo Gražio ir Evaldo Pašilio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 30 d. nuosprendžio, kuriuo V. V. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 292 straipsnio 2 dalį ir nuteistas laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams.
Pritaikius BK 64¹ straipsnį, bausmė sumažinta trečdaliu ir V. V. nustatyta 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmė.
Vadovaujantis BK 75 straipsnio 3 dalimi, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas iš dalies, nustatant, kad po nuosprendžio įsiteisėjimo V. V. privalo atlikti realiai 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Likusios bausmės dalies vykdymas atidėtas 2 (dviejų) metų laikotarpiui, V. V. įpareigotas pradėti dirbti ir jam uždrausta išvykti iš gyvenamosios vietos (miesto) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
Bausmės pradžią nustatyta skaičiuoti nuo faktinio sulaikymo bausmei atlikti dienos, o bausmės vykdymo atidėjimo pradžią – nuo faktinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos dienos.
Į bausmės laiką įskaitytas kardomojo kalinimo laikas nuo 2022 m. liepos 22 d. iki 2022 m. liepos 24 d.
Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti palikta galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o kardomosios priemonės – įpareigojimas registruotis Vilkaviškio PK ir dokumentų paėmimas – panaikintos.
Konfiskuoti V. V. mobiliojo ryšio telefonas Samsung, IMEI Nr.(duomenys neskelbtini), ir automobilis „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kaip nusikaltimo padarymo priemonės.
Skundžiamu nuosprendžiu taip pat nuteistas Y. (Y.) K., tačiau jo atžvilgiu apeliacinių skundų nėra pateikta.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Bylos esmė
1. V. V. nuteistas už tai, kad, veikdamas bendrininkų grupe kartu su Y. (Y.) K., iki 2022 m. liepos 22 d. iš Y. (Y.) K. gavęs ne mažiau nei 550 Eurų už neteisėtą gabenimą neteisėtai Lietuvos valstybės sieną parėjusius asmenis, vykdydamas minėtą susitarimą su Y. (Y.) K., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bet ne vėliau, kaip 2022 m. liepos 22 d., 23 val. 40 min. iš ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytos vietos įlaipino į jo paties vairuojamą automobilį „Mercedes Benz“ vals. Nr. (duomenys neskelbtini) neteisėtai Lietuvos Respublikos valstybės sieną perėjusius, nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturinčius užsieniečius – (duomenys neskelbtini) piliečius: A. H. gim. (duomenys neskelbtini), M. H. I. gim. (duomenys neskelbtini) ir M. A. gim. (duomenys neskelbtini), taip pat (duomenys neskelbtini) piliečius: M. M. gim. (duomenys neskelbtini), F. S. gim. (duomenys neskelbtini) ir D. K. gim. (duomenys neskelbtini), kuriuos neteisėtai gabenant nuo (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini) miesto, važiuojant transporto priemone „Mercedes Benz“ vals. Nr. (duomenys neskelbtini) ją vairuojant V. V., 2022 m. liepos 22 d., apie 23.40 val., buvo sulaikyti Vilniaus apskrities VPK Viešosios tvarkos valdybos specialios parengties skyriaus pareigūnų, nespėjus jų nugabenti iki bendrininkų susitartos vietos, kurioje Y. (Y.) K. už neteisėtą gabenimą turėjo sumokėti V. V. 300 Eur. Tokiu būdu V. V., veikdamas kartu su Y. (Y.) K. iš savanaudiškų paskatų – gaunant piniginį atlygį, neteisėtai gabeno Lietuvos Respublikos teritorijoje neteisėtai Lietuvos Respublikos valstybės sieną perėjusius asmenis.
Tokiu būdu V. V. neteisėtai iš savanaudiškų paskatų gabeno Lietuvos Respublikos teritorijoje neteisėtai valstybės sieną perėjusius ir nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturinčius užsieniečius ir tokie jo veiksmai kvalifikuoti kaip nusikalstama veika, numatyta BK 292 straipsnio 2 dalyje.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
2. Nuteistasis V. V. apeliaciniame skunde prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 30 d. nuosprendžio dalį dėl jam neteisingai paskirtos bausmės ir skirti švelnesnę, negu numato įstatymas, bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu. Teigia, kad buvo padaryti esminiai Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) pažeidimai, dėl kurių apribota įstatymo garantuojama kaltinamojo teisė į teisingą ir individualizuotą bausmę.
2.1. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis dėl jam paskirtos bausmės yra neteisinga. Jis skunde aptaria baudžiamojo proceso paskirtį, teisingumo ir teisinės valstybės principus, teismų praktiką dėl BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo, bendruosius bausmės skyrimo pagrindus bei bausmės paskirtį ir nurodo, jog šioje byloje nebuvo pakankamai atsižvelgta į nuteistojo asmenybę, asmens elgesį po nusikalstamos veikos padarymo. Nurodo dirbantis, kuriantis šeiminius santykius, kas, apelianto teigimu, leidžia spręsti, jog jam paskyrus sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą, nors ir artimą vidurkiui – net 3 (trejus) metus laisvės atėmimo, tokia bausmė pripažintina neproporcinga, vertinant nuteistojo asmenybės pokyčius, ir prieštaraujančia teisingumo principui. Tokia bausmė, apelianto teigimu, neabejotinai turės priešingą efektą, t. y. neužtikrins bausmės paskirties, nes dėl laisvės atėmimo bausmės taikymo nutrūks pastarojo ryšiai su šeimos nariais, kas turės neigiamos įtakos apelianto resocializacijai. Ilgalaikis izoliavimas nuo visuomenės itin neigiamai paveiks asmenybę ir socialinius ryšius, tokia bausmė nepasieks visų savo tikslų, nurodytų BK 41 straipsnio 2 dalyje, o tik vieną iš jų – nubaudimą.
2.2. Skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas griežtą laisvės atėmimo bausmę, bausmės parinkimo ir jos dydžio nustatymo klausimu nurodė tik trumpus motyvus. Apelianto teigimu, teismui neskyrus pakankamai dėmesio bausmės skyrimui ir jos individualizavimui, buvo ignoruotas sudėtingiausias baudžiamosios bylos proceso etapas, kurio svarba, vykdant teisingumą, akcentuota ir Konstitucinio teismo praktikoje. Pasak apelianto, neteisingos bausmės paskyrimas reiškia, kad yra pažeidžiama asmens teisė į teisingą teismą, taigi ir Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalis bei Konstitucinis teisinės valstybės principas. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo BK 54 straipsnio reikalavimų, neskyrė pakankamo dėmesio teigiamiems apelianto socialinio gyvenimo pokyčiams, kurie sudaro prielaidas tikėtis, jog asmuo, kuriantis šeimą, įsidarbinęs, pakeis gyvenimo būdą, ko pasėkoje klydo skirdamas bausmę. Apelianto teigimu, bausmė gali pasiekti jai keliamus tikslus tik tuomet, kai ji bus individualizuota, t. y. paskirta, atsižvelgiant į kaltininko asmenybės bruožus ir resocializacijos poreikius.
2.3. Pasak apelianto, nedidelis jo asmenybės pavojingumas, kartu vertinant faktines veikos aplinkybes ir veikos intensyvumą, asmenybės pokyčius po nusikalstamos veikos padarymo, neturėtų lemti griežčiausios bausmės skyrimo. Nurodo, kad po veikos padarymo visiškai atsiribojo nuo nusikalstamos veikos, įvertino savo lengvabūdiško elgesio įtaką visai šeimai, todėl, apelianto manymu, laiko tarpas nuo veikos padarymo iki nuosprendžio paskelbimo yra pakankamas išvadai kad pats procesas bei neigiami padariniai (nežinomybė dėl ateities) buvo pakankama bausmė. Vertinant individualius apeliantą charakterizuojančius duomenis, amžių, akivaizdu, kad jis prarado pavojingumą, todėl yra pagrindas konstatuoti išimtines aplinkybes, dėl kurių straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, ir BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu apeliantui skirti švelnesnės rūšies bausmę – viešuosius darbus, laisvės apribojimą ar baudą. Apeliantas, remdamasis teismų sprendimais baudžiamosiose bylose, argumentuoja, kad teismų praktikoje pakankamai dažnai, įvertinus kaltininko asmenybės pokyčius po nusikalstamos veikos padarymo, socialinės aplinkos pokyčius, net ir už pavojingesnes nusikalstamas veikas skiriamos bausmės, nesusijusios su laisvės atėmimu.
III. Atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai
3. Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorės Lauros Golubkienės atsiliepime į apeliacinį skundą prašoma nuteistojo apeliacinį skundą atmesti, kadangi pagrindo keisti skundžiamą Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 30 d. nuosprendį skundo argumentais nėra.
3.1. Prokurorės teigimu, Vilniaus apygardos teismas, skundžiamame nuosprendyje pagrįstai konstatavęs nuteistojo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo, tinkamai individualizavo V. V. skirtiną bausmę už nusikalstamą veiką. Todėl nuteistajam paskirta teisinga bausmė, atitinkanti ja siekiamus tikslus bei paskirta, vadovaujantis baudžiamajame įstatyme numatytomis bausmių skyrimo nuostatomis. Pasak prokurorės, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į V. V. asmenybę, jo poziciją bylos tyrimo ir nagrinėjimo metu, t. y. pripažino V. V. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką bei nuoširdžiai gailėjosi, bei nuteistojo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, jog jis nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas (teistas Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 9 d.), neišnykus teistumui, kas rodo nuteistojo asmenybės pavojingumą.
3.2. Atsiliepime pažymima, kad skundžiamame nuosprendyje teismas išsamiai pasisakė dėl bausmės skyrimo motyvų, išanalizavo bausmių individualizavimui reikšmingas aplinkybes bei V. V. paskyrė teisingą bausmę už padarytą nusikalstamą veiką. Byla buvo nagrinėjama sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka ir į nuteistojo elgesį po nusikalstamos veikos padarymo buvo atsižvelgta, jam taikant BK 64¹ straipsnio nuostatas bei paskirtą bausmę sumažinant vienu trečdaliu. Taip pat teismas, paskyręs laisvės atėmimo bausmę, nusprendė jos vykdymą iš dalies atidėti, padaręs išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti, atlikus tik jos dalį, kas taip pat paneigia skundo argumentus, kad teismas neskyrė dėmesio bausmės individualizavimui ir siekė griežtai nubausti V. V.. Prokurorės manymu, teismas tinkamai argumentavo vienintelės įstatyme numatytos bausmės – laisvės atėmimo parinkimą, ši bausmė iš esmės yra adekvati, įvertinus ir tai, kad V. V. nusikalstama veika padaryta tuo metu, kai Lietuvos valstybė dėjo dideles pastangas kovai su neteisėtu žmonių gabenimu per valstybės sieną.
3.3. Prokurorės teigimu, nuteistojo skunde išdėstyti argumentai dėl jam taikytinų BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų – kad pastarasis kuria šeimą, įsidarbino bei galimai nepadarė naujų nusikalstamų veikų, nesudaro pagrindo skundžiamu nuosprendžiu V. V. paskirtos laisvės atėmimo bausmės pripažinti neteisinga. Nurodo, kad visos išdėstytos aplinkybės yra svarbios, tačiau nepagrindžia BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo ir neįpareigoja teismo skirti švelnesnę bausmę, nei numato įstatymas.
3.4. Dėl apeliaciniame skunde cituojamų kitų (tiek tos pačios, tiek žemesnės instancijos) teismų nuosprendžių prokurorė pažymi, kad jie nagrinėjamoje byloje nėra aktualūs. Skirdamas bausmę, teismas privalo įvertinti konkrečios bylos aplinkybes, asmens poziciją dėl kaltės, gautą naudą iš nusikalstamos veikos, asmenį charakterizuojančius duomenis bei kitas aplinkybes, reikšmingas priimant galutinį sprendimą byloje. Todėl kitų (tos pačios ar žemesnės instancijos) teismų priimti sprendimai paskiriant bausmes net ir už padarytas analogiškas veikas, sprendimą priimančio teismo nesaisto.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Nuteistojo V. V. apeliacinis skundas atmetamas.
4. Nuteistasis V. V., neginčydamas pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nustatytų faktinių bylos aplinkybių ir tuo vadovaujantis padarytų išvadų dėl jo kaltės, skunde prašo taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir paskirti jam švelnesnės rūšies bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, nepakankamai individualizuodamas bei paskirdamas jam neteisingą bausmę. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma nuteistojo apeliaciniame skunde.
Žemesnės instancijos teismas
5. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija. Apeliacinės instancijos teismas bausmę sugriežtinti ar sušvelninti gali tuo atveju, jeigu žemesnės instancijos teismas neįvertino visų bausmei individualizuoti reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per švelnią ar per griežtą ir todėl neteisingą bausmę.
6. Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Viena iš bausmės paskirčių – užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 5 punktas). Teismas bausmę skiria pagal BK specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų ir atsižvelgdamas į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
7. Pagal baudžiamuosius įstatymus ir galiojančią teisminę praktiką bausmė už padarytą nusikalstamą veiką skiriama neperžengiant baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijos ribų. Tačiau, jeigu straipsnio sankcijoje nurodytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę (BK 54 straipsnio 1, 3 dalys). Apeliaciniame skunde teisingai minima, kad teismo teisė motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę, nei nurodyta konkretaus BK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, išplaukia iš pamatinių Konstitucijoje įtvirtintų teisingumo, proporcingumo, teisinės valstybės principų. Kita vertus, konstitucinėje jurisprudencijoje pabrėžiama, kad teismas turi pareigą švelnesnės, negu įstatymo nustatyta, bausmės skyrimo institutą taikyti itin atidžiai ir atsargiai, kad nebūtų pažeisti nukentėjusio asmens, visuomenės ir valstybės interesai (Konstitucinio Teismo 2003 m. birželio 10 d. nutarimas).
8. Teismų praktikoje išaiškinta, kad pagal BK 54 straipsnio 3 dalį kitokia bausmė, nei nurodyta straipsnio, pagal kurį kvalifikuota nusikalstama veika, sankcijoje, paprastai gali būti paskiriama, kai yra išimtinių aplinkybių ir jei nėra pagrindo paskirti švelnesnę negu įstatymo nustatytą bausmę pagal BK 62 straipsnį, o įstatymo nustatytos bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas (neadekvatus) konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei ir kitoms bylos aplinkybėms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-209-222/2018, Nr. 2K-281-942/2018, Nr. 2K-132-942/2021 ir kt.). Taigi BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų pagrindu bausmė gali būti švelninama tik išimtiniais atvejais, nustačius aplinkybes, dėl kurių sankcijoje nurodytos bausmės skyrimas akivaizdžiai negalėtų būti laikomas teisingu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-281-942/2018, Nr. 2K-21-719/2020, Nr. 2K-169-458/2020).
9. Pažymėtina, kad pirmiau nurodytas bausmės švelninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-29-788/2020, Nr. 2K-119-689/2020, Nr. 2K-169-458/2020, Nr. 2K-201-788/2021, Nr. 2K-233-976/2021). Iš esmės turi būti nustatyta tokia visuma aplinkybių, dėl kurių bausmė, nors formaliai ir atitinka visas bausmės skyrimo nuostatas (tai gali būti ir sankcijos minimumas), nepasiekia visų savo tikslų, nurodytų BK 41 straipsnio 2 dalyje, arba, atvirkščiai, pasiekia iš esmės tik vieną – nubaudimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-64-303/2018, Nr. 2K-209-222/2018, Nr. 2K- 169-458/2020, Nr. 2K-132-942/2021, Nr. 2K-233-976/2021).
10. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatoms taikyti būtina nustatyti, jog padaryto nusikaltimo pavojingumas, atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo stadiją, bendrininkavimo formą, bendrininko rūšį, nusikaltimo padarymo vietą, laiką, būdą, nukentėjusiojo elgesio ypatumus, kilusius padarinius, yra žymiai mažesnis negu rūšinis tos nusikalstamos veikos pavojingumas, įvertintas įstatymo leidėjo baudžiamojo įstatymo už padarytą nusikaltimą sankcijoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-89/2014, Nr. 2K-281-942/2018, Nr. 2K-169-458/2020). BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatoms taikyti taip pat ne mažiau svarbus kaltininko asmenybės vertinimas, kuris sudarytų prielaidas išvadai, jog net minimalios įstatymo sankcijoje nustatytos laisvės atėmimo bausmės paskyrimas už nusikaltimą, padarytą byloje nustatytomis aplinkybėmis, nebūtų teisingas. Vertinant kaltininko asmenybės pavojingumą, svarbų vaidmenį atlieka kaltininko nusikalstamo elgesio priežastys ir motyvai, asmenybės ypatumai, užsiėmimas, ankstesnis elgesys prieš nusikalstamos veikos padarymą, taip pat nusikalstamos veikos darymo metu ir po nusikalstamos veikos padarymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-348/2013, Nr. 2K-281-942/2018).
11. Teisėjų kolegijos vertinimu, iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, jog pirmosios instancijos teismas, paskirdamas bausmę nuteistajam V. V., bausmės skyrimo taisykles nustatančių BK bendrosios dalies straipsnių reikalavimų, priešingai nei nurodoma skunde, nepažeidė.
12. V. V. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 292 straipsnio 2 dalį už nelegaliai valstybės sieną kirtusių asmenų gabenimą Lietuvos Respublikos teritorijoje už tam tikrą piniginį atlygį, t. y. iš savanaudiškų paskatų veikiant bendrininkų grupe. Jo padaryta nusikalstama veika pagal BK 11 straipsnio 5 dalį priskiriama sunkiems tyčiniams nusikaltimams. BK 292 straipsnio 2 dalies sankcija numato tik laisvės atėmimo bausmę iki aštuonerių metų be kitų alternatyvių bausmių. Pirmosios instancijos teismas V. V. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažino tai, kad nusikalstama veika padaryta bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Taip pat pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad V. V. dirba, nevedęs, teistas Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 9 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 d., teistumas neišnykęs. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad, nors apeliantas nagrinėjamos nusikalstamos veikos padarymo metu teistas dar nebuvo, tačiau skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu minėtas Marijampolės apylinkės teismo baudžiamasis įsakymas jau buvo įsiteisėjęs (2022 m. spalio 19 d.), kas pagrįstai buvo vertinta su kitais bausmės skyrimui reikšmingais jį charakterizuojančiais duomenimis. Taip pat iš byloje esančių duomenų matyti, kad V. V. daug kartų baustas administracine tvarka už analogiškus nusižengimus Kelių eismo taisyklėms – transporto priemonės vairavimą neturint tam teisės, leistino greičio viršijimą ir kt. ( t. 2, b. l. 65-89).
13. Atsakant į apelianto skundo argumentus dėl jam nepakankamai individualizuotos bausmės paskyrimo, matyti, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam bausmę, analizavo visumą aplinkybių, susijusių tiek su apelianto V. V. padaryto nusikaltimo, tiek su jo asmenybės pavojingumu. Įvertinęs šių aplinkybių visumą, pirmosios instancijos teismas priėjo prie išvados, kad V. V. tikslinga skirti straipsnio sankcijoje numatytą terminuoto laisvės atėmimo bausmę, jos dydį nustatant mažesnį už numatytą bausmės vidurkį. Nuteistajam paskirtoji 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmė, taikant BK 64¹ straipsnio 1 dalį, sumažinta vienu trečdaliu iki 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmės. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 3 dalimi, nustatyta trumpiausia galima nedelsiant atliktinos bausmės dalis 6 (šeši) mėnesiai laisvės atėmimo, o likusios laisvės atėmimo bausmės dalies vykdymas atidėtas.
14. Pirmosios instancijos teismas, nors gana lakoniškai aptardamas bausmės skyrimo apeliantui motyvus, įvertino visas reikšmingas bausmės V. V. skyrimui aplinkybes. Bylos įrodymais nustatytos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nesudaro pagrindo išvadai, jog apelianto padaryto nusikaltimo pavojingumas būtų mažesnis už tokio pobūdžio nusikaltimų kitose bylose pavojingumą. Taip pat nebuvo nustatyta aplinkybių, rodančių mažesnį nuteistojo asmenybės pavojingumą. Teismas įvertino, kad apeliantas, nors nusikaltimą padarė, būdamas neteistas, tačiau skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu buvo teistas, teistumas neišnykęs, daug kartų baustas administracine tvarka, taip pat jo padaryto nusikaltimo pobūdis ir aplinkybės (bendrininkų grupė, susitarimas) nesuteikia pagrindo išvadai, kad ši jo veika buvo atsitiktinio pobūdžio ar padaryta nepalankiai susiklosčius aplinkybėms. Tokiu būdu, apygardos teismas padarė teisingą išvadą, kad nuteistajam V. V. turi būti skiriama būtent sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė, jos dydį, įvertinus BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas bausmei skirti reikšmingas aplinkybes, paskiriant mažesnį, nei sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis.
15. Apeliaciniame skunde aptariami teismų procesiniai sprendimai baudžiamosiose bylose, kai, anot apelianto, už pavojingesnes nusikalstamas veikas, numatytas BK 260 straipsnio 1-3 dalyse, BK 292 straipsnio 2 dalyje, buvo paskirtos bausmės, nesusijusios su laisvės atėmimu. Tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo jų laikyti precedentu nagrinėjamai bylai ar remtis, kaip galiojančia teismine praktika. Pažymėtina, kad aptariamose baudžiamosiose bylose aplinkybės, kurios svarbios bausmės skyrimui, skiriasi nuo nagrinėjamoje byloje esančių reikšmingų aplinkybių. Be to, bausmės skyrimo, taip pat bausmių rūšies ar dydžio nustatymo klausimai sprendžiami individualiai kiekvienoje byloje ir individualiai kiekvieno nuteistojo atžvilgiu, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes. Todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo išvadai, kad skundžiamo teismo nuosprendžio argumentai prieštarauja suformuotai teismų praktikai.
16. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė nuteistojo V. V. atsakomybę lengvinančią ir jo atsakomybę sunkinančią aplinkybes, kitas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes ir sprendė, kad nėra pagrindo skirti nuteistajam švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu, kaip to prašoma apeliaciniame skunde. Aplinkybių išvadai, kad sankcijoje nurodytos bausmės skyrimas akivaizdžiai būtų neteisingas, teisėjų kolegijos vertinimu, šioje byloje nenustatyta. Nuteistojo apeliaciniame skunde minimos aplinkybės, dėl kurių prašoma skirti švelnesnę, negu sankcijoje numatyta, su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę – socialinių ryšių su artimaisiais praradimas, praradusi pavojingumą nuteistojo asmenybė (dirba, kuria šeiminius santykius), skundžiamame nuosprendyje buvo vertintos kitų reikšmingų aplinkybių kontekste. Apeliacinio skundo argumentas dėl nepakankamo paskirtos bausmės individualizavimo atmetamas, kaip nepagrįstas.
17. Teisėjų kolegija teigiamai vertina apeliaciniame skunde dėstomą nuteistojo kritišką požiūrį į nusikalstamą veiką, įvertintas savo lengvabūdiško elgesio pasekmes ir siekį ateityje nebedaryti nusikaltimų. Kita vertus, bylos duomenys, kad nuteistasis teistas, daug kartų baustas administracine tvarka už analogiškus pažeidimus (duomenų apie baudų sumokėjimą nėra), tai, kad jo atžvilgiu baudžiamoji byla buvo nutraukta BK 38 straipsnio 1 dalies 1-4 punktų pagrindu (t. 2, b. l. 60-62), rodo, kad nuteistasis ignoruoja visuomenėje priimtas elgesio taisykles, linkęs nusikalsti, dėl savo veiksmų išvadų nedaro. Apeliaciniame skunde akcentuota aplinkybė, kad V. V. visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi, jau buvo įvertinta pirmosios instancijos teismo kaip jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Kitų aplinkybių, apibūdinančių nuteistojo asmenybę, kaip išimtinai teigiamą, arba jo padarytą nusikalstamą veiką, kaip neatitinkančią rūšinio pavojingumo požymių, dėl ko straipsnio sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas prieštarautų teisingumo principui, byloje nenustatyta.
18. Įvertinusi šias aplinkybes, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad taikyti nuteistajam V. V. BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir skirti švelnesnę bausmę, negu numatyta sankcijoje, nėra pagrindo. Skundžiamu nuosprendžiu, priešingai nei teigiama skunde, nuteistajam V. V. paskirtoji bausmė nei rūšimi, nei dydžiu nėra aiškiai per griežta. Nesant jokio pagrindo taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų, nuteistajam V. V. paskirtos gerokai mažesnės, nei straipsnio sankcijoje numatytos bausmės vidurkis, laisvės atėmimo bausmės trukmė pagrįstai sumažinta, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, o nustatytos bausmės vykdymas pagrįstai iš dalies atidėtas, nustatant po skundžiamo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos nedelsiant atlikti minimalios trukmės – 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės dalį (BK 75 straipsnio 3 dalis).
19. Įvertinusi tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad tiek V. V. paskirtos laisvės atėmimo bausmės dydis, tiek nustatyta realiai atliktina šios bausmės dalis yra teisingos ir proporcingos jo padaryto nusikaltimo bei nuteistojo asmenybės pavojingumui. Todėl keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį dėl nuteistojo V. V. apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų nėra pagrindo.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atmesti nuteistojo V. V. apeliacinį skundą.