Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Vaidotas Narvidas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. I. J. ieškinį atsakovui P. A. J. dėl turto pripažinimo asmenine nuosavybe.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

3. Bylos duomenimis nustatyta, kad V. I. J. santuokoje su P. A. J., 1992 m. gruodžio 24 d. pirkimo - pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini), įsigijo negyvenamąją patalpą - garažo boksą Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kuris Nekilnojamo turto registre įregistruotas V. I. J. nuosavybe (b. l. 8). (duomenys neskelbtini) registravus šalių ištuoką (b. l. 42), (duomenys neskelbtini) P. A. J. pasirašė Pareiškimą (susitarimą), jog jis neturės pretenzijų į turtą („dviejų kambarių butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir garažą, esantį (duomenys neskelbtini)“), jei jam bus nupirktas butas, esantis (duomenys neskelbtini) (b. l. 40). Šiaulių miesto apylinkės teismo 2004 m. vasario 3 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-0182-06/2004, buvo patvirtinta šalių sutartis dėl turto padalinimo (b. l. 38 - 39). Po ištuokos šalims įvykdžius susitarimą dėl turto padalinimo, nei vienai iš šalių teisme nurodytų faktų neginčijus, (duomenys neskelbtini), turto pasidalijimo sandoris (Pareiškimas) buvo patvirtintas ir pripažinta, kad butas, (duomenys neskelbtini), atitenka V. I. J. asmeninės nuosavybės teise (b. l. 41).

4. Kadangi nekilnojamasis turtas įsigytas iki įsigaliojant 2000 m. Lietuvos Respublikos civiliniam kodeksui (toliau – CK), spręstinas taikytinos teisės klausimas. CK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad CK trečiosios knygos IV skyriaus antrojo skirsnio normos, susijusios su sutuoktinių turto pagal įstatymus nustatytu teisiniu režimu, taikomos nepaisant to, ar tas turtas įgytas iki šio kodekso įsigaliojimo, ar jam įsigaliojus, todėl sprendžiant ieškovės pareikšto ieškinio pagrįstumo klausimą, reikalinga vadovautis 2000 m. CK nuostatomis. Materialinės teisės normos (CK 3.82 straipsnis, 3.87 straipsnio 1 dalis) įtvirtina įstatyminį sutuoktinių turto teisinį režimą, kuris grindžiamas bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija, t. y. turtas, sutuoktinių įgytas gyvenant santuokoje, laikomas bendrąja jungtine nuosavybe, nepaisant to, vieno sutuoktinio ar abiejų vardu jis įgytas, kol nėra įrodyta priešingai (CK 3.88 straipsnio 2 dalis).

5. Bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija remiasi sutuoktinių santykių pobūdžiu: bendru gyvenimu, tarpusavio pasitikėjimu, neformaliais ryšiais, bendru reikalų tvarkymu, nesavanaudiškumu, bendrais poreikiais bei interesais ir pan. Ši prezumpcija įtvirtinta siekiant teisinio apibrėžtumo dėl turto teisinio režimo. Pažymėtina, kad ši prezumpcija buvo įtvirtinta ir Santuokos ir šeimos kodekse (toliau – SŠK) (21 straipsnis), kurio galiojimo metu buvo įgytas ginčo turtas. Po santuokos sudarymo įgytas turtas laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, išskyrus tuos atvejus, kai jis atitinka CK 3.89 straipsnyje įvardytus kriterijus, lemiančius turto priskyrimą prie asmeninės nuosavybės. Santuokoje sutuoktinio įgytas turtas už asmeninės nuosavybės teise priklausančias lėšas gali būti pripažįstamas asmenine jo nuosavybe tik tuo atveju, jei buvo įvykdyta CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punkte nurodyta sąlyga – aiškiai išreikšta valia įgyti turtą būtent asmeninėn nuosavybėn. Taigi, net ir už asmenines lėšas santuokos metu įgytas turtas pripažįstamas asmenine sutuoktinio nuosavybe ne visada, o tik tais atvejais, kai leistinomis priemonėmis įrodoma, kad to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įsigyti turtą asmeninėn, o ne bendrojon nuosavybėn. Sprendžiant klausimą dėl to, ar sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn buvo aiškiai išreikšta, būtina įvertinti, koks atitinkamos valios išreiškimo būdas buvo pripažįstamas pakankamu (aiškiu) sudarant turto įgijimo sandorį.

6. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad taikydami naujojo CK normas iki jo įsigaliojimo atsiradusiems teisiniams santykiams, teismai turi nepažeisti bendrųjų civilinių teisinių santykių principų, tarp jų – teisinio apibrėžtumo ir teisėtų lūkesčių apsaugos. Sprendžiant, ar iki CK įsigaliojimo įgytas turtas atitinka CK 3.89 straipsnyje nustatytus turto pripažinimo asmenine sutuoktinių nuosavybe kriterijus ir sąlygas, būtina atsižvelgti į faktinio turto įgijimo metu buvusią teismų praktiką. Taigi vertinant, ar ginčo turtas atitinka CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatytą sąlygą, kad įgyjant turtą turi būti aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn, būtina įvertinti, koks atitinkamos valios išreiškimo ūdas buvo pripažįstamas pakankamu (aiškiu) sudarant turto įgijimo sandorį. SŠK 22 straipsnio 1 dalyje, palyginus su dabartiniu reglamentavimu, buvo nustatytas mažiau detalus turto pripažinimo asmenine sutuoktinio nuosavybe reglamentavimas – įstatymų leidėjas tiesiog nurodė, kad turtas, priklausęs sutuoktiniams iki santuokos sudarymo, taip pat jų gautas santuokos metu kaip dovana arba paveldėtas, yra kiekvieno iš jų nuosavybė. Faktiškai, sudarant turto perleidimo sandorius, taip pat teismų praktikoje buvo pripažįstama, kad turto įgijimo iš asmeninių vieno iš sutuoktinio lėšų ir jo vardu pakanka konstatuoti, kad toks turtas yra asmeninė, o ne bendroji jungtinė nuosavybė; turto perleidimo sandoryje specialios nuorodos, kad turtas įgyjamas asmeninėn nuosavybėn, nebuvo reikalaujama.

7. Ieškovė aplinkybę dėl ginčo turto pripažinimo asmenine jos nuosavybe įrodinėja tuo, kad ji ir sutuoktinis, nutraukdami santuoką, buvo sutarę, jog P. A. J. neturės pretenzijų į turtą („dviejų kambarių butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir garažą, esantį (duomenys neskelbtini))“), jei jam bus nupirktas butas, esantis (duomenys neskelbtini). Nekilnojamojo turto registro duomenimis P. A. J. laikotarpiu nuo 1993-06-26 iki (duomenys neskelbtini) buvo įgijęs nuosavybės teisę į butą, esantį (duomenys neskelbtini), vėliau butas buvo parduotas (b. l. 20 - 21). Šiaulių miesto apylinkės teismo 2004 m. vasario 3 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-0182-06/2004 buvo patvirtinta sutartis dėl turto padalinimo, kuria patvirtintas sutuoktinių turto pasidalijimo sandoris, sudarytas (duomenys neskelbtini), ir pripažinta, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), atiteko V. I. J. asmeninės nuosavybės teise. Ieškovės pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad susitarimas buvo įvykdytas. Tai konstatuota ir 2004 m. vasario 3 d. teismo sprendime, kuriame nurodyta, jog „visos nustatytos aplinkybės rodo, kad po ištuokos šalys įvykdė savo susitarimą dėl turto padalinimo, nei viena teisme nurodytų faktų neginčija“. Šias aplinkybes patvirtino ir atsakovas, atsiliepime nurodydamas, kad prieštaravimų nereiškia ir sutinka, kad ieškinys būtų tenkintinas visa apimtimi. Atsakovui visiškai pripažinus ieškinį, teismas surašo sutrumpintus motyvus (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK 268 straipsnio 5 dalis).

8. Kiekvienu atveju turto priklausymo asmeninės nuosavybės teise vienam iš sutuoktinių faktas turi būti įrodinėjimas, paneigiant bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpciją, o nagrinėjant bylą teisme, galiojant naujajam CK kodeksui, tai turi būti daroma ne pagal SŠK, bet pagal CK trečiosios knygos antrojo skirsnio normas. Minėta prezumpcija gali būti paneigta leistinais įrodymais, o faktas, jog tam tikras turtas priklauso asmeninei vieno sutuoktinio nuosavybei, gali būti įrodytas tik rašytiniais įrodymais, išskyrus atvejus, kai įstatymas leidžia liudytojų parodymus arba to turto prigimtis ir pobūdis patys savaime įrodo, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.89 straipsnio 2 dalis). Ieškovė ieškiniu atsakovui dėl ginčo turto pripažinimo asmenine nuosavybe siekia paneigti minėtą prezumpciją.

9. Atsižvelgiant į aukščiau aptartus įrodymus ir aplinkybes, darytina išvada, kad ieškovė pateikė įrodymus įstatyminės prezumpcijos dėl jos ir atsakovo bendrosios jungtinės nuosavybės paneigimo. Įrodymų, paneigiančių ieškinyje nurodytas aplinkybes, byloje nepateikta, atsakovas atsiliepime nurodė, jog sutinka su ieškiniu, todėl teismas, įvertinęs pateiktus įrodymus, pripažįsta, jog yra teisinis pagrindas tenkinti ieškinį visiškai ir pripažinti, kad ieškovė negyvenamąją patalpą – garažo boksą Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įgijo asmeninės nuosavybės teise (CK 3.88 straipsnio 2 dalis, 3.89 straipsnio 2 dalis, CPK 3 straipsnio 1, 7 dalys, 177, 178, 185 straipsniai).

10. Nustatyta, jog 2020 m. sausio 29 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyrius sprendimu ieškovei buvo suteikta 100 procentų valstybės apmokama antrinė teisinė pagalba (b. l. 43-44). Iš 2020 m. kovo 17 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymos Nr. (12.35) PT-1552 nustatyta, kad valstybės naudai priteistina suma sudaro 207,78 Eur. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo tvarką nustato CPK 99 straipsnis, kurio 2 dalis reglamentuoja, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos valstybei atlyginamos pagal šio CPK 96 straipsnyje nustatytas taisykles. CPK 96 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad teismas gali nukrypti nuo nustatytų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Teismas, taikydamas CPK 96 straipsnį, pagal realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijus pripažinęs, kad šalis turėjo bylinėjimosi išlaidų ir kad jos turi būti apmokamos, sprendžia, ar visos civilinėje byloje asmens sumokėtos sumos turi būti atlyginamos. Tai reiškia, jog teismui yra suteikta teisė, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo principais bei realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijais, įvertinti šalių patirtas išlaidas advokato (valstybės garantuojamai teisinei pagalbai) pagalbai apmokėti bei nustatyti jų dydį, kad nebūtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas.

11. Atsižvelgiant į anksčiau išdėstytą ir į tai, jog teismui suteikta teisė nukrypti nuo CPK 96 straipsnio 1 - 3 dalių nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, į tai, jog atsakovas atsiliepimu pripažino ieškinį, šalių prašymu byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka, iš esmės bylinėjimosi išlaidos susidarė, nes ieškovė per klaidą nepaprašė aptarti ir sutartyje esančio ginčo turto - garažo, esančio (duomenys neskelbtini), padalinimo, todėl reiškė ieškinį teisme, atsakovo elgesys procese buvo tinkamas, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, bei atsižvelgiant į visumą nurodytų aplinkybių, teismas sprendžia, jog yra pagrindas taikyti CPK 96 straipsnio 5 dalį. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija minimalios priteistinos 5,00 Eur sumos. Todėl bylinėjimosi išlaidos valstybei dėl ieškovės suteiktos antrinės teisinės pagalbos ir bylinėjimosi išlaidos dėl procesinių dokumentų siuntimo iš atsakovo nepriteistinos (CK 1.5 straipsnis, CPK 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263, 268 - 270 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Pripažinti, kad negyvenamoji patalpa – garažo boksas Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), V. I. J., a.k. (duomenys neskelbtini) priklauso asmeninės nuosavybės teise.

Nepriteisti iš atsakovo P. A. J., a.k. (duomenys neskelbtini) bylinėjimosi išlaidų valstybei.

Įsiteisėjus teismo sprendimui jo patvirtintą nuorašą ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos nusiųsti nekilnojamojo turto viešo registro tvarkytojui.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.