Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

2019-03-28 · Civilinė byla Nr. e2-2016-874/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-03-28
Bylos Nr.
e2-2016-874/2019
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vijoleta Kurtkienė
Trečiasis asmuo
D. R.
Ieškovas
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus Joniškio rajono savivaldybėje
Atsakovas
D. L.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-2016-874/2019 m.Teisminio proceso Nr. 2-18-3-00060-2019-2Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.4.6; 2.3.5.2.1; 3.4.1.6 (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. kovo 28 d.Joniškis
Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų teisėja Vijoleta Kurtkienė,sekretoriaujant Romutei Braslauskienei,dalyvaujant ieškovo atstovei Genovaitei Eidukienei,trečiajam asmeniui D. R.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus Joniškio rajono savivaldybėje ieškinį atsakovui D. L. dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo, trečiasis asmuo D. R.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovo atstovė ieškinį palaikė visiškai, prašydama neterminuotai apriboti tėvo valdžią D. L. dukros D. L. atžvilgiu; pakeisti priteistą išlaikymo dydį ir priteisti iš D. L. dukros D. L. išlaikymui po 100 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki dukros pilnametystės, sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka. Paaiškino, kad atsakovui ir J. P. (duomenys neskelbtini) gimė dukra D. L. Santuoka nebuvo sudaryta, tačiau tėvystę atsakovas pripažino. Kai dukrai D. buvo du su puse metų tėvai išsiskyrė, gyveno atskirai. Nuo to laiko atsakovas dukra D. visiškai nesidomi, nesirūpina, materialiai neišlaiko. J. P. sudarė santuoką su trečiuoju asmeniu D. R. Joniškio rajono apylinkės teismo 2007 m. gegužės 25 d. teismo įsakymu D. L. buvo priteistas išlaikymas iš atsakovo po 72,41 Eur. Atsakovas priteisto išlaikymo nemokėjo. J. R. mirė (duomenys neskelbtini). Mirus mamai, mergaitė liko gyventi su trečiuoju asmeniu D. R., kuris mergaitę augina nuo dvejų metų. Joniškio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. kovo 14 d. įsakymu D. L. nuo 2018 m. vasario 28 d. nustatyta laikinoji rūpyba, laikinuoju rūpintoju paskirtas trečiasis asmuo. Atsakovas visiškai nusišalinęs nuo tėvo pareigų: vengia išlaikyti dukrą D., visiškai ja nesidomi, nesirūpina ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti. Atsakovas darbingas, vykdo individualią veiklą, todėl tikslinga padidinti priteistą išlaikymą ir priteisti iš atsakovo dukros D. L. išlaikymui 100 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo ieškinio padavimo dienos iki dukros pilnametystės, sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka.

Trečiasis asmuo D. R. nepateikė atsiliepimo į ieškinį, teismo posėdžio metu palaikė ieškovo ieškinį ir prašė jį tenkinti. Paaiškino, kad D. L. augina nuo dvejų metų amžiaus. Atsakovas nėra aplankęs dukros, ja nesidomi, nesirūpina. Seniau atsakovas yra pervedęs dukrai po kelis litus, kai buvo iškelta baudžiamoji byla. Mergaitei šešiolika metų, reikia drabužių, kosmetikos. Jos poreikiams išleidžia apie 200 Eur per mėnesį. D. gauna 84 Eur pašalpą po mamos mirties.

Atsakovas D. L. nepateikė atsiliepimo į ieškinį, į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą pranešta asmeniškai, procesiniai dokumentai atsakovui įteikti asmeniškai, todėl byla nagrinėjama atsakovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas visiškai.

Ieškovo atstovės, trečiojo asmens paaiškinimais, byloje pateiktais rašytiniais duomenimis nustatyta, kad atsakovui D. L. ir J. P., neįregistravus santuokos, (duomenys neskelbtini) gimė dukra D. L. Kai vaikui D. L. buvo du su puse metų, vaiko tėvai pradėjo gyventi atskirai. J. P. sudarė santuoką su trečiuoju asmeniu D. R. ir susilaukė dar dviejų vaikų: P. R., gim. (duomenys neskelbtini), ir K. R., gim. (duomenys neskelbtini). Joniškio rajono apylinkės teismo 2007 m. gegužės 25 d. teismo įsakymu civilinėje byloje Nr. L2-476-457/2007 iš D. L. priteistas išlaikymas dukrai D. L. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, kurių dydis 250 Lt (72,41 Eur) kiekvieną mėnesį nuo 2005 m. gegužės 1 d. iki vaiko pilnametystės. J. R. kreipėsi į Vaikų išlaikymo fondą dėl priteisto išlaikymo nepilnametei dukrai D. L. iš tėvo D. L. negavimo. Nepilnametės D. L. motina J. R. mirė (duomenys neskelbtini). Mirus motinai, mergaitė liko gyventi su patėviu D. R., kuris ją augino ir rūpinosi nuo dviejų metų amžiaus. Joniškio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. kovo 14 d. įsakymu Nr. A-263 „Dėl laikinosios rūpybos D. L. nustatymo“, likusiai be tėvų globos D. L. nuo 2018 m. vasario 28 d. nustatyta laikinoji rūpyba, D. L. laikinuoju rūpintoju skirtas D. R. Mergaitė savo biologinį tėvą žino, tačiau su juo visiškai nebendrauja nuo dviejų metų amžiaus. Atsakovas dukra D. L. visiškai nesidomi, nesirūpina, priteisto išlaikymo nemoka.

Dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis bei juos iki pilnametystės išlaikyti. Tai pamatinė tėvų valdžios sampratos nuostata, kuri detalizuojama kituose šeimos teisinius santykius reglamentuojančiuose teisės aktuose. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.155 straipsnyje, apibrėžiančiame tėvų valdžios turinį, nustatyta, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti bei prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Jeigu tėvai nesirūpina savo vaikų sveikata, jų tinkamu auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu, jų materialiai neišlaiko, reiškia, kad jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, o tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams sankciją – tėvų valdžios apribojimą.

CK 3.180 straipsnio 1 dalyje išvardytos sąlygos, kai ribojama tėvų valdžia. Jų sąrašas yra baigtinis ir jos yra tada, kai tėvas ar motina: 1) vengia atlikti savo pareigas vaikams; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaiku; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Nustačius bent vieną iš nurodytame CK straipsnyje išvardytų tėvų valdžios apribojimo pagrindų, turi būti taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tada, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ir (ar) motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis).

Iš byloje esančių duomenų matyti, jog atsakovas neteikia nustatyto dydžio išlaikymo dukrai D. L., su ja nebendrauja ir ja visiškai nesidomi, byloje sprendžiamiems klausimams yra abejingas, nes atsiliepimo į ieškinį nepareiškė ir į bylos nagrinėjimą neatvyko, nepranešęs apie neatvykimo priežastis. Toks atsakovo neveikimas leidžia daryti išvadą, kad jis visiškai nesirūpina savo vaiku D. L. Byloje nėra duomenų, kad esama padėtis gali pasikeisti. Todėl teismas sprendžia, jog ieškovas pagrįstai reikalauja neterminuotai apriboti tėvo valdžią atsakovui D. L. jo dukros D. L. atžvilgiu (CK 3.180 straipsnio 2 dalis).

Teismui neterminuotai apribojus atsakovo tėvo valdžią jo nepilnamečio vaiko D. L. atžvilgiu, atsakovui paliekama teisė matytis su vaiku, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaiko interesams (CK 3.180 straipsnio 3 dalis).

Dėl priteisto išlaikymo padidinimo

Apribojus atsakovui tėvo valdžią nepilnamečiui vaikui D. L., atsakovui išlieka pareiga išlaikyti savo vaiką (CK 3.192, 3.195 straipsniai). Pagal šeimos įstatymų nuostatas, motinos ir tėvo pareiga rūpintis vaiku, auklėti jį ir išlaikyti kyla iš tėvų prigimtinės prievolės būti atsakingiems už vaiko padėtį iki jam sulaukiant pilnametystės. Remiantis CK 3.192 straipsniu, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai, ir jis turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Be to įstatyme yra įtvirtinta galimybė pakeisti priteisto išlaikymo dydį priklausomai nuo pakitusių vaiko poreikių ar iš esmės pasikeitusios tėvų turtinės padėties (CK 3.201 straipsnis).

Ieškovas pateikė reikalavimą padidinti iš atsakovo vaikui D. L. priteistą išlaikymą iki 100 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų sumos nuo ieškinio padavimo dienos iki vaikas sulauks pilnametystės. Bylos duomemimis nustatyta, kad atsakovas teismo įsakymu priteisto dydžio išlaikymo vaikui D. L. neteikia, vaiko motina mirusi, vaikui šešiolika metų, todėl jo poreikiai, lyginant su 2007 metais, kai vaikui buvo priteistas išlaikymas, išaugo. Byloje nėra nustatyta kokios šiuo metu yra atsakovo gaunamos pajamos, tačiau atsižvelgtina į tai, kad atsakovas yra darbingo amžiaus, atsiliepimo į ieškinį nepareiškė, į bylos nagrinėjimą neatvyko, ieškovo prašymui padidinti vaikui D. L. priteisto išlaikymo dydį neprieštarauja. Teismų praktikoje formuojama nuostata, kad, siekiant, jog vaikas taptų pilnaverte asmenybe, išlaikymo forma ir jo dydis negali būti ribojami vien nepilnamečio vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu. Išlaikymas apima visas lėšas, reikalingas nepilnamečiam vaikui tinkamai maitinti, aprengti, jo sveikatos priežiūrai, auklėjimui, mokymuisi, laisvalaikiui ir kt., ir išlaikymo dydžio kriterijai sietini su minimalaus mėnesinio darbo užmokesčio suma. Dėl to, teismas mano, kad ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo nepilnametei dukrai D. L. padidintą išlaikymą po 100 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos, t. y. 2019 m. sausio 18 d., iki vaikas sulauks pilnametystės pagrįstas.

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 496¹ straipsnio 1 dalyje teismui nustatyta pareiga priėmus sprendimą apriboti tėvų valdžią, savo iniciatyva pradėti bylos dėl vaiko nuolatinės globos ar rūpybos nustatymo, vaiko globėjo ar rūpintojo paskyrimo nagrinėjimą. CPK 407 straipsnis nustato, kad priimdamas sprendimą apriboti tėvų valdžią, teismas tuo pačiu sprendimu nustato vaiko gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo ir priteisia išlaikymą vaikui, CPK 406 straipsnio 2 dalis nustato, kad ieškinį patenkinus, išsprendžiamas klausimas dėl vaiko gyvenamosios vietos iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo su asmeniu arba vaikų globos (rūpybos) įstaigoje, nurodytais ieškinyje arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos išvadoje.

Byloje nustatyta, jog šiuo metu nepilnametės D. L. laikina gyvenamoji vieta yra nustatyta laikinojo rūpintojo gyvenamojoje vietoje, t. y. (duomenys neskelbtini). Vaikas D. L. yra raštu išreiškusi savo norą gyventi su trečiuoju asmeniu D. R., broliais P. R. ir K. R. Pagal byloje esamą medžiagą matyti, kad laikinasis rūpintojas, t. y. trečiasis asmuo D. R., tinkamai atlieka ir įgyvendina rūpintojo funkcijas, todėl nustatytina nepilnamečio vaiko D. L. gyvenamoji vieta laikinojo rūpintojo gyvenamojoje vietoje.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Bylose dėl tėvų valdžios apribojimo šalys yra atleidžiamos nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 14 punktas). Už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo atsakovas nėra atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų, todėl iš atsakovo valstybės naudai priteistinas 15 Eur žyminis mokestis.

Sprendimas dėl priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo (padidinimo) ir tėvų valdžios apribojimo vykdomas skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 496 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 263-268, 270-271 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi, 406 straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Neterminuotai apriboti tėvo valdžią D. L., a. k. (duomenys neskelbtini), vaiko D. L., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.

Pakeisti Joniškio rajono apylinkės teismo 2007 m. gegužės 25 d. teismo įsakymu civilinėje byloje Nr. L2-476-457/2007 priteisto iš atsakovo D. L., a. k. (duomenys neskelbtini), vaikui D. L., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymo dydį ir priteisti iš atsakovo D. L., a. k. (duomenys neskelbtini), nepilnamečio vaiko D. L., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 100 Eur (vieną šimtą eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2019 m. sausio 18 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Nustatyti nepilnamečio vaiko D. L., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą laikino rūpintojo D. R., a. k. (duomenys neskelbtini), gyvenamojoje vietoje iki teismo sprendimo dėl vaiko rūpybos nustatymo įsiteisėjimo.

Išaiškinti atsakovui D. L., kad jam išlieka teisė matytis su vaiku D. L., išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaiko interesams (CK 3.180 straipsnio 3 dalis).

Priteisti iš atsakovo D. L., a. k. (duomenys neskelbtini), 15 Eur (penkiolika eurų) žyminio mokesčio, sumokant jį į vieną iš pasirinktų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: AS „Citadele banka“ Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, AB SEB bankas Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, AB Šiaulių bankas Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, Luminor Bank AS Lietuvos skyrius (buvęs AB DNB bankas) Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, Luminor Bank AS Lietuvos skyrius (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius) Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, „Swedbank“ AB Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, UAB Medicinos bankas Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5660, mokėjimo paskirtį – žyminis mokestis.

Sprendimą dalyje dėl priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo (padidinimo) ir tėvų valdžios apribojimo vykdyti skubiai.

Inicijuoti procesą dėl nepilnamečio vaiko D. L., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), nuolatinės rūpybos nustatymo, rūpintojo paskyrimo.

Sprendimą per 30 dienų nuo jo paskelbimo galima apskųsti Šiaulių apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmuose.

Teisėja Vijoleta Kurtkienė