Šiaulių apygardos teismo nutartis

2015-08-10 · Civilinė byla Nr. 2S-760-372/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-08-10
Bylos Nr.
2S-760-372/2015
Teisminio proceso Nr.
2-35-3-01783-2013-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Birutė Simonaitienė
Ieškovas
BUAB „Klegeta“
Atsakovas
G. V.
Trečiasis asmuo
M. N.
Civilinė byla Nr. 2S-760-372/2015Teisminio proceso Nr. 2-35-3-01783-2013-8Procesinio sprendimo kategorija (S) 95.2.;118.5.;122.4.
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. rugpjūčio 10 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Simonaitienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo BUAB „Klegeta“, atstovaujamo bankroto administratoriaus UAB „Bankroto administravimo kontora“, ir atsakovo G. V. įmonei „Šoklys“ atskiruosius skundus dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 24 d. nutarties, kuria atsisakyta tvirtinti taikos sutartį civilinėje byloje Nr. 2-90-767/2015 pagal ieškovo BUAB „Klegeta“ ieškinį atsakovui G. V. įmonei „Šoklys“, trečiajam asmeniui M. N. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas BUAB „Klegeta” kreipėsi į teismą ieškiniu, kuriuo actio Pauliana pagrindu prašė pripažinti negaliojančiais jo mokėjimus, atliktus atsakovui G. V. įmonei „Šoklys“ 2012-12-20 ­– 2013-02-20 , kuriais buvo apmokėta už patiektą kurą, taikyti restituciją ir grąžinti BUAB „Klegeta“ 69000 Lt; pripažinti negaliojančiais mokėjimus, atliktus 2013-02-21 – 2013-02-25, kuriais buvo apmokėta už patiektą kurą atsakovui, taikyti restituciją ir grąžinti BUAB „Klegeta“ 7000 Lt, iš viso 76000 Lt, priteisti iš atsakovo 6 proc. metines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

Žemesnės instancijos teismas

Radviliškio rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 7 d. nutartimi į bylą trečiuoju asmeniu atsakovo pusėje įtrauktas M. N..

2015 m. balandžio 15 d. parengiamojo teismo posėdžio metu ieškovas BUAB „Klegeta“, atstovaujamas bankroto administratoriaus UAB „Bankroto administravimo kontora“, ir atsakovas G. V. įmonei „Šoklys“ pateikė teismui tvirtinti taikos sutartį.

Trečiasis asmuo M. N. prašė taikos sutarties netvirtinti.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Radviliškio rajono apylinkės teismas 2015 m. balandžio 24 d. nutartimi atsisakė tvirtinti taikos sutartį.

Teismas sprendė, kad pateikta taikos sutartis prieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ir viešajam interesui, todėl netvirtintina (CPK 42 str. 2 d.). Pažymėjo, kad iš 2015-02-07 taikos sutarties matyti, jog ieškinio suma yra sumažinta nuo 75000 Lt iki 30000 Lt, kas aiškiai prieštarauja viešajam interesui - kreditorių interesams, tokiu būdu užkertamas kelias kitiems kreditoriams į jiems priklausančius pinigus ar jų dalis. Taip pat teismas atkreipė dėmesį į tai, jog ne dėl visų ieškinio reikalavimų taikos sutartyje pasisakyta, apspręstas tik restitucijos taikymas, o apie kitus reikalavimus nėra pasisakyta. Pažymėjo, kad šia taikos sutartimi yra užprogramuojamas ateityje naujas ginčas, apie ką patvirtino atsakovas, kuris nurodė, jog nesutinka, jog taikos sutartyje būtų punktas dėl atsisakymo reikšti pretenzijas trečiajam asmeniui ir tokiu būdu nebus pasiekti taikos sutartimi keliami tikslai. Teismas padarė išvadą, kad šia taikos sutartimi yra pažeidžiamos trečiojo asmens, taip pat kitų kreditorių interesai ir teisės, ir toks procesinės normos pažeidimas pripažintinas pažeidžiančiu viešąjį interesą (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2006 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2006).

III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į atskiruosius skundus argumentai

Atskiruoju skundu ieškovas BUAB „Klegeta“ prašo panaikinti Radviliškio rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 24 d. nutartį ir patvirtinti ieškovo ir atsakovo 2015 m. vasario 17 d. sudarytą taikos sutartį.

Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Remiantis tiek teisiniu reglamentavimu, tiek teismų praktika, bet kurioje proceso stadijoje ieškovas ir atsakovas turi nevaržomą teise pasinaudoti įstatymo suteikta teise ir tarp jų kilusį ginčą išspręsti taikiai, sudarant taikos sutartį, kurioje būtų nustatytos abipusiškai priimtinos jų ginčo sprendimo sąlygos. Todėl ir šiuo atveju atsakovas ir ieškovas pasinaudojo jiems įstatymo suteikta teise ir nusprendė ginčą išspręsti taikiai, dėl ko ir buvo sudaryta taikos sutartis. Tiek ieškovui, tiek atsakovui nusprendus tarp jų kilusį teisinį ginčą išspręsti taikiai, šalys turėjo nevaržomą teisę susitarti dėl joms priimtinų sutarties sąlygų, nustatyti jiems priimtinas tarpusavio teises ir pareigas. Šiuo atveju šalys taikos sutartyje būtent ir nustatė sutarties sąlygas, kurios atitiko abiejų šalių interesus ir kuriomis buvo rastas kompromisas dėl kilusio ginčo išsprendimo, nepažeidžiant nei vienos iš šalių interesų.

2. Teismas visiškai nepagrįstai konstatavo, jog sudaryta taikos sutartis prieštarauja viešajam interesui, dėl ko atsisakė ją tvirtinti. Teismas visiškai nepagrįstai konstatavo, kad tokiu būdu užkertamas kelias kitiems kreditoriams atgauti jiems priklausančius pinigus ir jų dalis. Bankroto administratorius būtent ir kreipėsi į Radviliškio rajono apylinkės teismą su ieškiniu dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais bei restitucijos taikymo, pirmiausiai veikdamas pačios įmonės bei jos kreditorių interesais, siekdamas, kad BAUB „Klegeta“ gautų kuo daugiau lėšų, iš kurių būtų galima tenkinti kreditorių kreditorinius reikalavimus. Taigi, šiame ginče bankroto administratorius veikia išimtinai pačios bankrutuojančios įmonės ir jos kreditorių interesais.

3. Priešingai, negu konstatavo teismas, sudaryta taikos sutartis su G. V. įmone „Šoklys“ būtent ir atitinka tiek pačios įmonės, tiek jos kreditorių interesus, kadangi tokiu būdu įmonė gautų lėšų, kurios būtų panaudotos kreditorių kreditorinių reikalavimų tenkinimui. Tuo tarpu vykstant teisminiam ginčui yra tikimybė, kad ieškinys gali būti visiškai nepatenkintas arba nors ir patenkintas, tačiau ne pilna apimti, todėl nepaisant to, jog ieškinio suma 76000 Lt, dar nereiškia, kad tokia suma teismo bus ir priteista. Taip pat vykstant teisminiam bylinėjimuisi, teisminės procedūros ilgai užsitęstų ir nežinia kada būtų priimtas galutinis sprendimas. Tuo tarpu ilgai užsitęsęs teisminis procesas su G. V. įmone „Šoklys“ trukdytų greitam BUAB „Klegeta“ bankroto bylos išnagrinėjimui bei pažeistų vieną iš teisminio bankroto proceso tikslų - kiek įmanoma operatyvesnį bankroto procedūrų užbaigimą.

4. Teismas visiškai nepagrįstai konstatavo, jog ne dėl visų ieškinio reikalavimų taikos sutartyje pasisakyta, apspręstas tik restitucijos taikymas, o apie kitus reikalavimus nėra pasisakyta. Pažymi, jog, priešingai negu konstatavo teismas, taikos sutartyje būtent ir pasisakyta dėl visų ieškinio reikalavimų. Šalys taikos sutartyje būtent įtvirtino, jog pagal taikos sutartį atsakovui atsiranda pareiga per 5 dienas nuo nutarties patvirtinti taikos sutartį įsiteisėjimo dienos ieškovui sumokėti 8688,60 Eur, ir dėl ko ieškovas atsisako būtent visų ieškinyje nurodytų reikalavimų.

5. Ginčas yra kilęs tarp G. V. įmonės „Šoklys“ ir BUAB „Klegeta“, todėl tarp šių šalių sudarytos taikos tarties tikslas yra užtikrinti, kad ateityje nekiltų ginčas būtent tarp jų. Taikos sutartis jokiais būdais negali apsaugoti nei ieškovo, nei atsakovo nuo teisminių ginčų su kitais asmenimis, kurie nėra taikos sutarties šalys.

6. Taikos sutartis sudaryta tarp G. V. įmonės „Šoklys“ ir BUAB „Klegeta“ ne tik, kad neužkerta, tačiau net ir neprivalo užkirsti kelio tam, jog ateityje nekiltų naujas ginčas tarp atsakovo ir trečiojo asmens, kadangi jų santykiai nėra nei šios bylos ginčo dalykas, taip pat taikos sutartimi siekiama sureglamentuoti ne atsakovo ir trečiojo asmens santykius, o būtent atsakovo su ieškovu.

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu atsakovas G. V. įmonei „Šoklys“ prašo panaikinti Radviliškio rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 24 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, neva tai šalių taikos sutartis pažeis trečiojo asmens interesus. Vien tai, kad patvirtinus taikos sutartį atsakovas įgis teisę kreiptis į teismą su ieškiniu dėl žalos atlyginimo trečiojo asmens atžvilgiu, savaime nereiškia, kad bus pažeisti jo interesai. Tokia sutartis gali turėti įtakos trečiojo asmens interesams, tačiau jų, atsakovo nuomone, nepažeidžia, kadangi, jeigu ateityje būtų pareikštas ieškinys buvusio UAB „Klegeta“ vadovo atžvilgiu dėl žalos atlyginimo, jis turėtų visas galimybes pasinaudoti visomis civilinio proceso leistinomis priemonėmis ginti savo interesus. Be to, jei atsakovas ir reikštų ieškinį dėl žalos atlyginimo trečiojo asmens atžvilgiu, tai ieškinys būtų reiškiamas kitais pagrindais, o būtent būtų keliamas klausimas dėl buvusio vadovo civilinės atsakomybės.

2. CPK nesuteikia teisės trečiajam asmeniui, nepareiškusiam savarankiškų reikalavimų, teisės ginčyti tarp šalių sudarytą taikos sutartį, nes tik šalys turi išimtinę teisę disponuoti ginčo dalyku, spręsti dėl bylos eigos ir pabaigos (CPK 41 str. 1 d., 42 str. 2 d.). Be to, CPK 47 str. 4 d. yra numatyta, jog trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, negali veikti procese prieš šalies, kurios pusėje jis dalyvauja, interesus. Iš to galima daryti išvadą, jog trečiasis asmuo atsakovo pusėje, ginčydamas tarp šalių sudarytą taikos sutartį, iš esmės veikia prieš atsakovo interesus, todėl pažeidžia CPK 47 str. 4 d.

3. Apie bylos nagrinėjimą pirmosios instancijos teisme (iki Šiaulių apygardos teismo 2014-10-24 nutarties panaikinti sprendimą) trečiajam asmeniui buvo žinoma, tačiau noro būti įtrauktu į bylą trečiuoju asmeniu M. N. nepareiškė.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atsakovo atskirąjį skundą ieškovas BUAB „Klegeta“ prašo jį tenkinti, nurodo, kad sutinka su jame išdėstytais argumentais.

Atsiliepimais į ieškovo ir atsakovo atskiruosius skundus trečiasis asmuo M. N. prašo skundus atmesti, o pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą.

Atsiliepimai grindžiamas šiais argumentais:

1. Nors ieškovas ir nurodo, jog taikos sutartis atitinka tiek pačios įmonės, tiek jos kreditorių interesus, kadangi tokiu būdu įmonė gautų lėšų, tačiau šiuo atveju, ieškovas nepateitkė teismui ieškovo kreditorių susirinkimo (komiteto) nutarimo dėl šios taikos sutarties sudarymo. Pažymi, jog taikos sutartimi ieškovas atsisako dalies ieškinio reikalavimų, kas leidžia abejoti, ar su tokia ieškovo administratoriaus pozicija sutinka ieškovo kreditoriai, kurių reikalavimų bankroto procese patenkinimas tiesiogiai priklauso nuo bankroto procese išieškoto turto apimties.

2. Ieškovas visiškai ignoruoja priežastis, dėl kurių į šią civilinę bylą yra įtrauktas trečiasis asmuo. Šiaulių apygardos teismas jau yra konstatavęs, jog šios bylos baigtis neabejotinai turės įtakos trečiojo asmens teisėms ir pareigoms, kas reiškia, jog šalims sprendžiant dėl bylos baigties, šalys privalo atsižvelgti į trečiojo asmens poziciją dėl taikos sutarties sąlygų. Todėl visiškai nepagrįsta ieškovo pozicija, jog teismas negalėjo, kaip vienos iš priežasčių, atsisakyti tvirtinti taikos sutartį, nurodyti trečiojo asmens nesutikimo, nes taikos sutarties sudarymo teisė išimtinai priskirtina tik bylos šalims.

3. Kitoje civilinėje byloje (pagal atsakovo ieškinį trečiajam asmeniui, kurį jis ketina reikšti, jei taikos sutartis šioje civilinėje byloje būtų sudaryta), teismo sprendimas, kuriuo patvirtinta šalių taikos sutartis, turėtų prejudicinę galią. Šioje civilinėje byloje ieškovas ginčija tiek atsakovo, tiek ir trečiojo asmens sąžiningumą, sudarant ginčijamus sandorius, kas reiškia, jog pirmosios instancijos teismui patvirtinus šalių sudarytą taikos sutartį, trečiojo asmens nesąžiningumas faktiškai būtų konstatuotas teismo sprendimu, ir tai taptų pagrindu atsakovui ateityje reikalauti žalos atlyginimo iš trečiojo asmens.

4. Trečiasis asmuo šioje civilinėje byloje jau patyrė byliėjimosi išlaidų, tačiau šalių pasirašytoje taikos sutartyje trečiojo asmens bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas nėra išspręstas, kas tik dar kartą patvirtina, jog teismui patvirtinus šalių sudarytą taikos sutartį bei tuo pagrindu civilinę bylą nutraukus, būtų pažeista trečiojo asmens teisė į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Atsiliepimas

5. Atsakovas visiškai nepagrįstai nurodo, jog trečiasis asmuo, ginčydamas šalių pasirašytą taikos sutartį, veikia prieš atsakovo interesus. Pažymi, jog trečiasis asmuo veikia atsakovo pusėje. Iš bylos medžiagos aiškiai matyti, jog su pareikštu ieškiniu nesutinka nei atsakovas, nei trečiasis asmuo. Vėl gi, atsakovas, sprendžiant klausimą dėl taikos sutarties tvirtinimo, aiškiai nurodė, jog taikos sutartį sudaro, kad apsidraustų. Tai reiškia, jog atsakovas, nepripažindamas ieškinio, bet sudarydamas taikos sutartį, pats sąmoningai veikia prieš savo interesus.

6. Atsakovas nurodo, jog iki Šiaulių apygardos teismo nutarties panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, M. N. noro būti įtrauktas į bylą trečiuoju asmeniu nepareiškė. Viena vertus, toks argumentas laikytinas niekuo nepagrįsta deklaracija, nes byloje nėra jokių duomenų apie tai, jog M. N. buvo žinoma apie šios civilinės bylos aplinkybes. M. N. iš bylą nagrinėjusio teismo nebuvo gavęs procesinių dokumentų, su bylos esme nebuvo supažindintas. Kita vertus, M. N., būdamas įtrauktas į šią bylą trečiuoju asmeniu, nuo pat pradžių išreiškė savo aiškią ir nedviprasmišką poziciją apie tai, jog su ieškiniu nesutinka, ir šalių sudarytai taikos sutarčiai prieštarauja, nes, kaip jau minėta, tokios redakcijos taikos sutartis akivaizdžiai prieštarauja trečiojo asmens interesams ir juos pažeidžia.

Motyvuojamoji dalis

I. A. instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirieji skundai netenkintini.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis (CPK 320 str., 329 str., 338 str.).

Šioje byloje ieškovu yra bankrutuojanti įmonė, kuriai atstovauja bankroto administratorius. Iš byloje esančios taikos sutarties matyti, kad ją pasirašė ieškovas BUAB „Klegeta“, atstovaujamas bankroto administratoriaus UAB „Bankroto administravimo kontora“, ir atsakovas G. V. įmonė „Šoklys“ (b. l. 48-49). Pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas tvirtinti taikos sutartį, vieną iš atsisakymo argumentų nurodė, kad šalių pateikta tvirtinti taikos sutartis pažeidžia bankrutuojančios įmonės kreditorių interesus. Su šiomis išvadomis apeliacinės instancijos teismas nesutinka.

Įmonės, kuriai iškelta bankroto byla, administratorius atstovauja įmonei teisme ir gina visų kreditorių, taip pat bankrutuojančios įmonės, teises ir interesus (ĮBĮ 11 str. 5 d. 9, 14 punktai). Susipažinęs su prašytos patvirtinti taikos sutarties turiniu apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo konstatuoti sudariusių taikos sutartį asmenų valios išraiškos ydingumo, taip pat kad taikos sutarties patvirtinimas prieštarauja imperatyviosioms įstatymo nuostatoms ar viešajam interesui, pažeidžia bankrutuojančios įmonės ir jos kreditorių teises bei interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-203-701/2015).

Pažymėtina, kad atsisakydamas tvirtinti taikos sutartį, pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog taikos sutartimi yra pažeidžiamos trečiojo asmens teisės ir teisėti interesai. Su šiomis išvadomis apeliacinės instancijos teismas sutinka.

Patvirtinant taikos sutartį turi būti įvertinta, ar sudaryta taikos sutartis yra galiojanti (CK 6.984 str.), ar ja nepažeidžiami kitų asmenų teisės ar interesai. Be ieškovo ir atsakovo, civilinėje byloje dalyvavo ir trečiasis asmuo atsakovo pusėje M. N., kuris tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tiek pateikdamas atsiliepimus į atskiruosius skundus, nesutiko, jog teismas patvirtintų ieškovo ir atsakovo pateiktą taikos sutartį.

Byloje nustatyta, kad bylos iškėlimo stadijoje atsakovas nesutiko su pateiktu ieškiniu, prašė jį atmesti. Į bylą trečiuoju asmeniu įtraukus buvusi ieškovo vadovą, jis taip pat nesutiko su pateiktu ieškiniu, t. y. buvo atsakovo pusėje (CPK 47 str. 1 d.) . Ieškovui ir atsakovui pateiktus teismui tvirtinti taikos sutartį, trečiasis asmuo nesutiko, jog ji būtų patvirtinta, o byla nutraukta, t. y. trečiasis asmuo nepakeitė savo nuomonės. Todėl atsakovui, vietoje ieškovo reikalautos priteisti 22011,12 Eur sumos, taikos sutartimi sutikus sumokėti 8688,60 Eur sumą (b. l. 48-49), akivaizdžiai yra pažeidžiamos trečiojo asmens materialinės teisės. Šiuo atveju ne trečiasis asmuo pripažino dalį ieškinio reikalavimų, o atsakovas, ir tai padarė po to, kai trečiasis asmuo jau buvo įtrauktas į bylą atsakovo pusėje, todėl teigti, kad trečiasis asmuo veikia prieš šalies, kurios pusėje jis yra, interesus, nėra jokio pagrindo. Nagrinėjamu atveju, teismui patvirtinus tokią taikos sutartį, atsakovas įgytų regreso teisę reikalauti iš trečiojo asmens taikos sutartyje nurodytos sumos, t. y. tokiu atveju trečiasis asmuo galėtų gintis ir reikšti atsikirtimus, susijusios su juo, kaip buvusio įmonės vadovo civiline atsakomybe, tačiau neturėtų teisės ginčyti pašomos priteisti sumos, nes jos dydis būtų nustatytas teismo nutartimi, patvirtinus taikos sutartį, t. y. tokia teismo nutartis būtų prejudicinis faktas, todėl atsakovui, pareiškus regresinį ieškinį trečiajam asmeniui, nereikėtų įrodinėti tokio reikalavimo dydžio (CPK 182 str. 2 p.). Svarbus aspektas yra ir tai, kad prašytoje tvirtinti taikos sutartyje nėra punkto, kuriuo atsakovas atsisakytų pretenzijų trečiajam asmeniui, trečiasis asmuo nesutinka, jog taikos sutartis būtų patvirtinta, todėl teismui patvirtinus tokią taikos sutartį, būtų užprogramuotas ginčas ateityje, kas taip pat sąlygotų ir ieškovo bankroto procedūros eigos užsitęsimą.

Dėl išdėstyto, Radviliškio rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 24 d. nutartis paliktina nepakeista.

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Palikti Radviliškio rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 24 d. nutartį nepakeistą.

Teisėja Birutė Simonaitienė