Utenos apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Utenoje, (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, nedirbantis, turintis neįgalumą, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 140 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. A. M. 2024 m. liepos 22 d. apie 16.30 val. buto, esančio (duomenys neskelbtini), virtuvėje, nemažiau kaip 2 kartus kumščiu smogdamas V. A. į galvos sritį, po to sugriebęs rankomis už pečių ir ją pastumdamas, dėl to ji nugara atsitrenkė į sieną, po to, nukentėjusiajai atsisėdus ant kėdės ir dengiantis rankomis galvą, nemažiau 2 kartus kumščiais smogdamas jai į galvos, krūtinės sritis, po to kumščiu smogdamas į kairįjį petį ir nemažiau kaip 1 kartą spirdamas į dešinįjį petį, tokiais įžūliais veiksmais dėl padarytų poodinių kraujosruvų galvoje, veide, krūtinės ląstoje ir rankose nukentėjusiajai V. A. nežymiai sutrikdė sveikatą.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymai ir veikos kvalifikavimo motyvai

2. Kaltinamasis A. M. kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2024 m. liepos 22 d. apie 9.00 val. matė nukentėjusiąją V. A. laiptinėje kalbant su A. L.. Ant jos smurto požymių nepastebėjo. Jis apie 11.00 val. nuėjo pas kaimyną A. L. dėl užuolaidų pakabinimo, su juo pakalbėjo ir išėjo. Apie 16.30 val. pas A. L. nebuvo nuėjęs. Apie 12.00 val. išėjo iš namų pasivaikščioti. Namo grįžo apie 15.00 val., po to vėl buvo išėjęs ir grįžo 18.30 val. Vėl buvo išėjęs ir nakvojo pas draugą A. Š.. Mano, kad nukentėjusioji jį apkalba dėl 5-6 metus besitęsiančių konfliktų su ja. V. A. šmeižia jį ir jo motiną, kuriai kviečia policiją. Su A. L. iki šio įvykio buvo puikūs santykiai. A. L. kiekvieną dieną jam paskambindavo ir prašydavo ką nors padėti. Po įvykio santykiai su A. L. nutrūko ir daugiau nebendrauja.

3. Kaltinamojo kaltė įrodyta kitais byloje surinktais įrodymais.

4. Nukentėjusi V. A. parodė, kad su A. M. yra kaimynai, gyvena toje pačioje daugiabučio namo laiptinėje. 2024 m. liepos 22 d. buvo nuėjusi pas kaimyną A. L., kurio butas yra šalia jos buto. Jai būnant pas A. L., į butą įbėgo A. M. ir pradėjo ją vadinti necenzūriniais žodžiais, grasino užmušti. A. M. pirmi smūgiai jai buvo kumščiu į galvą, tada koja. A. M. ją nustūmė į kampą, ten stalas ir kėdė. Ji nuo kėdės nuslydo, atsitrenkė į sieną. Virš stalo liko jos galva ir pečiai. Tada jis užkėlė koją virš stalo ir trenkė į dešinį petį, o paskui kumščiu mušė per galvą. Sudavė kumščiu smūgį į petį. A. L. ją gynė, susikibo su A. M.. Kaltinamasis šėrė A. L. į ausį, o ji tuo momentu išbėgo iš buto. Grįžusi į savo butą paskambino sūnui, kuris atvažiavo ir iškvietė policiją. Policijos pareigūnai buvo nuėję prie A. M. buto, bet jo nerado. A. M. motina buvo ją sumušusi ir ji dėl to rašė skundą policijai. Ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo sumažino nuo 10000 eurų iki 5000 eurų.

5. Liudytojas A. L. parodė, kad su nukentėjusiąja šnekėjo jo buto koridoriuje, kai į butą įsiveržė kaltinamasi. Jis V. A. vadino necenzūriniais žodžiais, grasino primušti. Kaltinamasis spyrė nukentėjusiai kažkur į kojas, po to rankomis mušė į veidą, galvą. Nukentėjusioji koridoriuje atsitrenkė į sieną. Ji iš koridoriaus nubėgo į virtuvę, atsisėdo ant kėdės už stalo ir užsidengusi galvą sėdėjo. Kaltinamasis nuėjo paskui ją ir kumščiu ar plaštaka ją mušė per pečius. Jis už pažastų atitraukė kaltinamąjį nuo V. A. ir ji išbėgo į savo butą. A. M. ir jam šėrė antausį. V. A., kai pas jį atėjo, buvo sveika.

6. Liudytojas D. R. parodė, kad nukentėjusioji jo motina ir kad jos prašymu iškvietė policiją, kadangi ją kaimyno bute sumušė kaltinamasis. Sakė daužė per galvą, spyrė, buvo išsigandusi, išbalusi. V. A. ant kažkurios rankos buvo žymė ir galvoje buvo gumbas. Iki atvykstant policijai kalbėjo su kaimynu A. L., kuris sakė, kad kaltinamasis atbėgo ir pradėjo mušti nukentėjusiąją.

7. Liudytojas N. B. parodė, kad kaip policijos pareigūnas pagal gautą pranešimą, kad sumušta moteris (duomenys neskelbtini), buvo nuvykęs į vietą. Moteris teigė, kad ją sumušė kaimynas įsibrovęs į kito kaimyno butą. Ieškojo kaltinamojo, bet jo buto durų niekas neatidarė. Kaimynas, pas kurį įsibrovė, nurodė, kad neblaivus įsibrovė ir nieko nesakęs pradėjo mušti nukentėjusiąją. V. A. ir buto šeimininkas buvo blaivūs, jautėsi, kad patyrė stresą, nurodė tas pačias aplinkybes. Pas V. A. akivaizdžių smurto požymių nebuvo.

8. Liudytoja P. M. parodė, kad ji yra kaltinamojo motina. Teigė, kad nukentėjusioji yra ją ne kartą apkalbėjusi.

9. Kaltinamasis visiškai nepripažįsta jam inkriminuojamo nusikaltimo, tačiau jo kaltę įrodo byloje surinktų įrodymų visuma.

10. Nukentėjusioji V. A. pareiškime policijai, apklausų ir parodymų patikrinimo vietoje metu davė iš esmės vienodus parodymus apie kaltinamojo prieš ją vartotą smurtą.

11. Ji apklausiama teismo posėdyje, parodė, kad jai būnant A. L. buto virtuvėje atėjo A. M. ir jai stovinčiai sudavė smūgius kumščiu į galvą, nustūmė į kampą, kur buvo stalas ir kėdė. Ji atsitrenkė į sieną ir atsisėdo ant kėdės. Kaltinamasis užkėlė koją virš stalo ir trenkė jai į dešinį petį bei kumščiu mušė per galvą, petį.

12. V. A. pareiškime policijai apie padarytą nusikalstamą veiką nurodė, kad 2024 m. liepos 22 d. jai būnant A. L. bute apie 16.30 val. pro neužrakintas duris į buto vidų įsiveržė akivaizdžiai neblaivus kaimynas A. M., kuris iš karto atėjo į virtuvę ir be jokios priežasties, priekaištaudamas jai dėl konfliktų su motina P. M., pasakęs, kad čia viskas už motiną, jai sėdint prie virtuvėje esančio stalo, dešinės rankos kumščiu sudavė ne mažiau 10 smūgių į įvairias kūno vietas. Jai rankomis dengiantis galvos sritį, juto kojomis spyrius į rankas ir kitas įvairias kūno vietas (t.1, b.l.9-12).

13. Nekentėjusioji V. A. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad negali tiksliai pasakyti kiek A. M. jai sudavė smūgių ar spyrė, nes viskas vyko labai greitai, ji buvo streso būsenoje. Patikslino, kad kai A. M. jai stovint virtuvėje smogė dešinės rankos kumščiu nemažiau 2 kartų į galvos sritį, po to abiem rankomis suėmė už pečių ir pastūmė. Ji atsitrenkė į sieną bei pajautusi skausmą atsisėdo ant kėdės. Sėdinčiai ant kėdės A. M. kumščiais smogė į galvos, krūtinės bei pečių sritis. Negali įvardinti kiek smūgių A. M. smogė, viskas vyko greitai, buvo išsigandusi, bet tikrai nemažiau 2 kartų. Po to A. M. smogė kumščiu į kairįjį petį ir jai sėdint ant kėdės nemažiau vieno karto spyrė į dešinįjį petį. A. L. bandant ją ginti nuo A. M., jiems stumdantis, ji išbėgo į savo butą. Į medikus tą dieną nesikreipė dėl didelio skausmo ir streso, medikų pagalbos atsisakė (t.1, 36-39; 56-59).

14. V. A. parodymų patikrinimo vietoje metu A. L. bute parodė, kad ji stovėjo virtuvėje, kai įbėgo A. M. ir kumščiais smogė ne mažiau dviejų kartų jai į galvos sritį, suėmė už pečių ir pastūmė, dėl to ji atsitrenkė nugara į sieną ir atsisėdo ant kėdės. Parodė, kad rankomis dengėsi galvą, o A. M. jai kumščiais smūgiavo į galvą, krūtinę, pečių sritį, koja spyrė ne mažiau vieno karto į dešinį petį (t.1, b. l. 45-53).

15. V. A. parodymus visiškai patvirtino liudytojas A. L., kurio bute kaltinamasis smurtavo prieš nukentėjusiąją. Jis teisiamajame posėdyje parodė, kad į jo butą įsiveržęs kaltinamasis spyrė nukentėjusiai kažkur į kojas, po to rankomis mušė į veidą, galvą. Nukentėjusioji koridoriuje atsitrenkė į sieną. Ji iš koridoriaus nubėgo į virtuvę ir atsisėdo ant kėdės už stalo bei užsidengusi galvą sėdėjo. Kaltinamasis nuėjo paskui ją ir kumščiu ar plaštaka ją mušė per pečius.

16. A. L.ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad A. M. V. A. trenkė dešinės rankos kumščiu nemažiau 10 kartų į galvos ir kūno sritį, spyrė nemažiau 5 kartų. Tuo metu, kai A. M. mušė V. A., ji buvo ant kedės atsirėmusi už stalo, dengėsi veidą (t.1, b. l. 115-118).

17. Liudytojas A. L. papildomos apklausos metu patikslino anksčiau duotus parodymus teigdamas, kad A. M. stumdė ir spyrė V. A., tačiau kur pataikė ir kiek kartų spyrė nepamena, bet smogė kumščiais tikrai ne vieną kartą ir tikrai spyrė. Kad ji būtų atsitrenkusi į virtuvės sieną nematė, bet taip galėjo būti. V. A., sėdėdama už stalo dengėsi rankomis galvą, o A. M. kumščiais trankė jai į šonus, galvą. Kiek kartų smogė jai sėdinčiai nepamena, bet tikrai ne kartą ir ne du (t.1, b. l. 121-130).

18. Nukentėjusios ir liudytojo A. L. parodymai iš esmės sutampa tarpusavyje dėl A. M. pavartoto smurto. Ne visai sutampančios jų parodymų smulkios detalės, kaip dėl nukentėjusiajai suduotų smūgių skaičiaus ir panašiai, paaiškinamos kaltinamojo smurtinių veiksmų netikėtumo sukeltu stresu. Nukentėjusioji buvo daugiabučio namo laiptinės kaimyno A. L. bute, su kuriuo nuo seno bendrauja, atnešė jam daržovių, abu kalbėjosi. Tuo metu per nerakintas duris į butą įsiveržė kaltinamasi ir pradėjo smurtauti prieš nukentėjusiąją. Tokia situacija neabejotinai V. A. ir A. L. buvo netikėta ir sukėlė didelį išgąstį.

19. V. A. ir liudytojas A. L.iš karto po įvykio apie kaltinamojo smurtą papasakojo nukentėjusios sūnui liudytojui D. R. bei pagal pranešimą atvykusiems policijos pareigūnams. Policijos pareigūnas N. B. parodė, kad moteris teigė, jog ją sumušė kaimynas įsibrovęs į kito kaimyno butą. Nukentėjusi V. A. ir buto šeimininkas buvo blaivūs, jautėsi, kad patyrė stresą, nurodė tas pačias aplinkybes.

20. Policijos pareigūnų darytame vaizdo įraše užfiksuota, kad jiems atvykus į įvykio vietą, V. A. nurodė, kad buvo sumušta, suspardyta, kad jai galva ir veidas sumušti. Nurodė, kad įsiveržė neblaivus kaimynas iš pirmo buto A. M. ir ją mušė. A. L. pareigūnams parodė, kad kaimynas, kuris gyvena apačioje, vardu (duomenys neskelbtini) jam trenkė į ausį, spardė kaimynę (t.1, b.l.152-157).

21. Nukentėjusios ir liudytojo A. L. parodymus apie kaltinamojo vartotą smurtą patvirtina V. A. 2024 m. liepos 22 d. asmens apžiūros protokolas, kuriame nurodyta, kad ant jos kairės plaštakos krumplio užfiksuota kraujosruva ir patinimas (t.1, b. l. 26-33).

22. Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvadose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuoti V. A. padaryti sužalojimai: poodinės kraujosruvos galvoje, veide, krūtinės ląstoje, rankose, kurios galėjo būti padarytos 2024 m. liepos 22 d. suduodant smūgius kumščiais ir kojomis mažiausiai šešiais trauminiais poveikiais ir kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu (t.1, b. l. 69, 104-105).

23. Specialisto išvadose nukentėjusiai konstatuotų sužalojimų lokalizacija, jų padarymo būdas (suduodant smūgius kumščiais ir kojomis) bei padarymo laikas sutampa su jos ir liudytojo A. L. parodymais apie A. M. prieš ją panaudotą smurtą.

24. E. I. D., davusi teismo medicinos specialisto išvadą, paaiškino, kad jai 2024 m. liepos 24 d. apžiūrint nukentėjusiąją, pastarajai nustatytos melsvai violetinės poodinės kraujosruvos žalsvais pakraščiais, tai rodo, kad sužalojimai galėjo būti padaryti prieš 1-3 paras iki apžiūros ir šis laikotarpis apima 2024 m. liepos 22 d. Nustatė poodines kraujosruvas kairio peties priekiniame paviršiuje, dešinėje plaštakoje, dvi kraujosruvas veide, dešinajame ir kairiajame skruostuose. Nukentėjusiajai padaryti sužalojimai galėjo būti nematomi iš karto po įvykio, bet kelių valandų laikotarpyje turėjo atsirasti rausvai violetinės poodinės kraujosruvos.

25. Nukentėjusios apžiūra 2024 m. liepos 22 d. vyko praėjus dviem valandoms po patirto smurto ir truko nuo 18.31 val. iki 18.32 val., t. y. vieną minutę (t.1, b. l. 26-33). Remiantis ekspertės paaiškinimais, kraujosruvos ant nukentėjusios kūno per tokį trumpą laiką nuo jų padarymo dar galėjo būti neišryškėjusios. Be to, atsižvelgiant į apžiūros trukmę manytina, kad nukentėjusioji nebuvo atidžiai apžiūrėta.

26. Nukentėjusioji dėl kaltinamojo jai padaryto sužalojimo į VšĮ Utenos polikliniką kreipėsi sekančią dieną po įvykio 2024 m. liepos 23 d. (t.1, b.l.77-78). Ji ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad į medikus tą pačią dieną nesikreipė dėl didelio skausmo ir streso, medikų pagalbos atsisakė (t.1, 36-39; 56-59). Ši aplinkybė nesukelia abejonių, kad jai nustatyti sužalojimai atsirado būtent dėl kaltinamojo tyčinių veiksmu. Visos kaltinime nurodytos nukentėjusiajai padarytos kraujosruvos, tarp jų ir konstatuotos 2024 m. liepos 22 d. nukentėjusios apžiūros akte, dar buvo matomos ekspertei ją apžiūrint 2024 m. liepos 24 d. (t.1, b.l.69). Kraujosruvų lokalizacija atitinka nukentėjusios parodymus, kad kaltinamasis jai sudavė smūgius kumščiais į galvos, krūtinės, pečių sritis, nemažiau vieno karto spyrė į dešinįjį petį. Byloje nėra duomenų apie tai, kad nukentėjusioji iki 2024 m. liepos 22 d. būtų patyrusi smurtą kitomis aplinkybėmis. Liudytojas A. L. patvirtino, kad į butą nukentėjusioji atėjo nesužalota. Kaltinamasis A. M. teisiamajame posėdyje taip pat teigė 2024 m. liepos 22 d. apie 9.00 val. matęs nukentėjusiąją V. A. laiptinėje kalbant su A. L.. Ant jos smurto požymių nepastebėjo. Tai, kad nukentėjusios 2024 m. liepos 23 d., 15.46 val. ambulatorinio apsilankymo aprašymo anamnezėje nurodyta, jog ji teigia prieš 2 val. buvusi sumušta kaimyno (t.1, b.l.77-78) vertinama kaip nukentėjusios ar gydytojo klaida, nes tokių duomenų nėra, o yra patikimai nustatyta, kad ją kaltinamasis sužalojo 2024 m. liepos 22 d. apie 16.30 val.

27. Kaltinamasis ir jo motina P. M. teigė, kad jų ir nukentėjusios santykiai konfliktiški, pastaroji neva juos apkalba, nepagrįstai kviečia policiją. Nukentėjusioji patvirtino blogus jos ir P. M. santykius, teigdama, kad ši yra prieš ją smurtavusi. Blogi tarpusavio santykiai, net jei jie tokie ir buvo, negali pateisinti kaltinamojo smurto prieš nukentėjusiąją. Tuo labiau, kad 2024 m. liepos 22 d. nukentėjusioji nesudarė jokio preteksto kaltinamajam ant jos pykti. Priešingai, jis be jokios priežasties įsiveržė į svetimą butą ir ją mušė.

28. Surinktų įrodymų visuma patikimai patvirtina, kad kaltinamasis pavartojo prieš nukentėjusiąją kaltinime nurodytą fizinį smurtą. Jis smurtavo iš asmeninių paskatų, todėl jo veika turi būti kvalifikuojama tik pagal sukeltas pasekmes kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, nesant kvalifikuojančių požymių, pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

29. Kaltinamojo A. M. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra.

30. Vertinant kaltinamojo asmenybę atsižvelgiama į tai, kad jis nusikalto būdamas neteistas, 5 metų laikotarpyje vieną kartą baustas administracine tvarka, nuobauda negalioja, į psichiatrinę ir priklausomybių įskaitas neįrašytas, nedirba, neįgalus, pagal gyvenamąją vietą nusiskundimų dėl jo elgesio nėra.

31. A. M. padarė tyčinį baigtą nesunkų smurtinį nusikaltimą žmogaus sveikatai.

32. Įvertinus jo asmenybę apibūdinančius duomenis, padarytos veikos pavojingumą, jam kaip pirmą kartą teisiamam už nesunkų tyčinį nusikaltimą skirtina su areštu arba terminuotu laisvės atėmimu nesusijusi bausmė (BK 55 straipsnis) - laisvės apribojimas, kuriuos dydis skaičiuotinas nuo šios bausmės minimumo iki vidurkio (BK 61 straipsnis).

33. Panevėžio teritorinės ligonių kasos ieškinys dėl nukentėjusiajai suteiktų ir iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų apmokėtų gydymo paslaugų – 117,11 eurų atlyginimo (t.1, b. l. 179-183) tenkinamas iš dalies.

34. Nukentėjusioji dėl A. M. jai padaryto sužalojimo 2024 m. liepos 23 d. VšĮ Utenos ligoninėje buvo apžiūrėta gydytojo ortopedo traumatologo ir jai dėl galvos plaukuotosios dalies paviršinio sužalojimo, sumušimo buvo suteikta skubi medicininė pagalba, sudarytas tyrimų/konsultacijų planas, pagal kurį atliktas galvos tyrimas kompiuteriniu tomografu. Jai rekomenduota po 5-7 dienų kreiptis į Pirminės sveikatos priežiūros centrą (toliau – PSPC) pagal gyvenamąją vietą chirurgo kontrolei (t.1, b.l.77-78).V. A. 2024 m. liepos 25 d. kreipėsi į Utenos PSPC ir skundėsi skausmais nugaroje, krūtinėje, rankose po sumušimo. Nukentėjusiai tarp kitų diagnozių nurodytas ir galvos plaukuotosios dalies paviršinis sužalojimas, sumušimas, kitų ir nepatikslintų krūtinės ląstos dalių paviršiniai sužalojimai. Jai taikytas medikamentinis gydymas, tačiau nėra duomenų, kad būtų skirtas rentgenologinis tyrimas, kurio kompensuota suma 25,05 eurų (t.1, b.l. 84, 183). Esant šioms aplinkybėms ir nesant duomenų, kad toks tyrimas, jei jis ir buvo atliekamas, buvo susijęs su kaltinamojo nukentėjusiajai padarytu kūno sužalojimu, ieškinys mažinamas 25,05 eurais ir iš kaltinamojo priteistina Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui – 92,06 eurai.

35. Nukentėjusioji pareiškė kaltinamajam civilinį ieškinį dėl 10000 eurų neturtinės žalos atlyginimo (t.1, b.l. 64). Ji teisiamojo posėdžio metu ieškinį sumažino iki 5000 eurų (t.2, b.l.160). Ieškinyje nurodė, kad dėl kaltinamojo smurto jautė fizinį skausmą, gėrė skausmą malšinančius vaistus, kankino nemiga, buvo nežymiai sutrikdyta sveikata, jautėsi pažeminta, įžeista, nesaugi.

36. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad neturtinė žala <...> atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

37. Nustatant nukentėjusiajai V. A. atlygintinos neturtinės žalos dydį atsižvelgiama į tai, kad kaltinamasis ją sužalojo tyčiniais veiksmais, sukėlusiais nežymų sveikatos sutrikdymą. Jis smurtavo prieš žymiai už save vyresnę moterį, kuri neturėjo jokios galimybės nuo jo apsiginti. Kaltinamojo smurtinius veiksmus nutraukė liudytojas A. L., atitraukdamas jį nuo nukentėjusios, kuri pasinaudodama šia situacija išbėgo į savo butą. Nukentėjusioji be abejonės dėl kaltinamojo veiksmų patyrė ne tik fizinį skausmą ir sveikatos sužalojimą, bet ir nepatogumus, nes jai buvo padarytos kraujosruvos veide, kas sumažino bendravimo galimybes bei dvasinį sukrėtimą, pažeminimą, kadangi kaltinamasis prieš ją smurtavo kaimyno akivaizdoje.

38. Nustatant neturtinės žalos dydį atsižvelgiama ir į kaltinamojo turtinę padėtį: nedirba, neįgalus (darbingumas 50 procentų) (t.2, b.l.102-105), turi nekilnojamojo turto (t.1, b.l.195-196).

39. Įvertinus priešingų interesų tarp nukentėjusios ir kaltinamojo pusiausvyrą, vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais bei atsižvelgiant į teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose iš kaltinamojo nukentėjusiajai priteistina 1000 eurų neturtinei žalai atlyginti.

40. Kaltinamajam iki bausmės vykdymo pradžios paliktina kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t.1, b.l. 72-74).

Dėl proceso išlaidų

41. Iš kaltinamojo priteistinos nukentėjusiajai V. A. suteiktos valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidos – 339,58 eurai (t.2, b.l.176-178). BPK 106 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Iš kaltinamojo šios išlaidos išieškotinos valstybės naudai.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti

42. Vaizdo ir garso įrašai (t.1, b.l.157, 161, t.2, b.l.12, 54, 64), paliktini saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 – 305 straipsniais, 307 straipsniu,

nusprendžia:

A. M. pripažinti kaltu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir paskirti laisvės apribojimą vieneriems metams, įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu: dalyvauti elgesio pataisos programoje, atlyginti V. A. priteistą nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą – 1000 eurų.

Priteisti iš A. M. 1000 eurų V. A. nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti.

Priteisti iš A. M. 92,06 eurus Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui už suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, žalos atlyginimą pervedant į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, įmonės kodas 191351679, buv. Europos aikštė 1, LT-03505 Vilnius, sąskaitą Nr. LT217300010002484333.

Priteisti iš A. M. 339,58 eurus antrinės teisinės pagalbos išlaidų valstybei, jas sumokant į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, juridinio asmens kodas 188659752, įmokos kodas 5630.

Vaizdo ir garso įrašus palikti saugoti byloje, remiantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu.

A. M. iki bausmės vykdymo pradžios palikti kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą per Utenos apylinkės teismo Utenos rūmus.