- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-03-30
- Bylos Nr.
- 1A-283-876/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-00317-2021-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Aurelijus Rauckis, Aušra Vingilė, Judita Sungailaitė
- Nuteistasis
- M. A.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.2.4.4.2.3Nesunkus savo artimojo giminaičio ar šeimos nario sveikatos sutrikdymas (BK 138 str. 2 d. 3 p.)
- 2.4.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.4.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aurelijaus Rauckio, Juditos Sungailaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Aušros Vingilės,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. A. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2022 m. sausio 25 d. nuosprendžio, kuriuo M. A. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte ir nubaustas 3 metų laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta trečdaliu ir paskirta galutinė 2 metų laisvės atėmimo bausmė.
Valstybinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkintas ir iš M. A. priteista 242,13 Eur turtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Pirmos instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. M. A. artimoje aplinkoje panaudojo fizinį smurtą, o būtent: 2021 m. sausio 3 d. apie 00.40 val., apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, namuose adresu (duomenys neskelbtini), konflikto dėl asmeninių nesutarimų, su šeimos nare, kartu gyvenančia sugyventine Z. L. metu, tyčia visu kūnu prispaudė nukentėjusiąją Z. L. prie sienos ir rankomis sudavė jai ne mažiau kaip dešimt smūgių į veidą ir kūną, po ko iš virtuvės atsinešė peilį ir juo braukė nukentėjusiajai per kairę ir dešinę kūno puses bei, tuo pačiu peiliu, dūrė nukentėjusiajai viso ne mažiau kaip tris kartus į kaklą, krūtinės kairę pusę ir kairę šlaunį, o nukentėjusiajai bandant atimti peilį, sužalojo jai abi plaštakas, tuo padarė nukentėjusiajai Z. L. poodines kraujosruvas dešinės akies vokuose, nosies nugarėlėje, smakro-pasmakrės kairėje, kairio antakio srityje, kairiame žande, kairiame ausies kaušelyje, dešinėje plaštakoje, kairėje krūtyje, kairėje plaštakoje, dešinio peties srityje, dešiniame žaste, kairio peties srityje, kairėje šlaunyje, kairiame kelyje, kairėje blauzdoje, dešinėje šlaunyje, dešiniame kelyje, kraujosruvas po dešinės ir kairės akių obuolio jungine, apatinės lūpos gleivinės kairėje, odos nubrozdinimus dešinės akies viršutiniame voke, nosies nugarėlėje, apatinėje lūpoje, pilvo kairėje, krūtinės kairėje, kairiame dilbyje, dešinio kirkšnies srityje, dešinėje šlaunyje, kairėje šlaunyje, kairiame kelyje, dešiniame kelyje, viršutinio dešinio 3-o ir apatinio dešinio 3-o dantų panirimą, pjautines žaizdas dešinėje plaštakoje, kairėje plaštakoje, kaklo kairėje, krūtinės kairėje, durtinę-pjautinę kairės šlaunies žaizdą, dešinio žandinio sinuso priekinės ir šoninės sienelių lūžį, dešinio skruostikaulio skruostinio lanko lūžį su įspaustiniu poslinkiu, kairio smilkinkaulio žvyno, kairės akiduobės šoninės sienelės lūžius, nosies kaulų lūžį, lengvą galvos smegenų sukrėtimą, ko pasekoje dėl pjautinės žaizdos krūtinės kairėje, durtinės-pjautinės žaizdos kairėje šlaunyje, dešinio žandinio sinuso priekinės ir šoninės sienelių lūžių, dešinio skruostikaulio skruostinio lanko lūžio su įspaustiniu poslinkiu, kairio smilkinkaulio žvyno, kairės akiduobės sienelės lūžių ir nosies kaulų lūžių, nesunkiai sutrikdė nukentėjusiosios Z. L. sveikatą.
II. Apeliacinio skundo, atsiliepimo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
2. Apeliaciniu skundu M. A. prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2022 m. sausio 25 d. nuosprendį ir sušvelninti jam paskirtą bausmę, pritaikant jam bausmės vykdymo atidėjimą.
2.1. Skunde teigiama, kad jis buvo neteisingai nuteistas atsižvelgiant į jo ir nukentėjusiosios parodymus. Be to, jį apklausė neblaivų. Tarp jo ir nukentėjusiosios buvo paprasčiausias konfliktas įvykęs tarp neblaivių asmenų. Jam taip nutinka tik kai jis pavartoja alkoholio, blaivus taip nesielgia. Jam nukentėjusioji atleido, jis jos atsiprašė ir dėl savo poelgio gailisi. Jis su visomis sankcijomis sutinka, tik kad nereikėtų atlikti laisvės atėmimo bausmės, prašo taikyti bausmės vykdymo atidėjimą, nes jis jam niekada nebuvo taikytas. Nurodo, kad yra neįgalus, serga epilepsija yra 50 procentų nedarbingas.
Atsiliepimas
3. Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūra pateiktame atsiliepime prašo nuteistojo M. A. apeliacinį skundą atmesti.
3.1. Atsiliepime nurodoma, kad teismas, skirdamas bausmę atsižvelgė ir tinkamai įvertino visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, tiek nuteistojo asmenybę, tiek ir jo padarytos nusikalstamos veikos bei jo paties pavojingumą apibūdinančias aplinkybes, tai yra M. A. tinkamai individualizavo bausmę. M. A. praeityje teistas šešis kartus, tame tarpe už labai sunkų nusikaltimą, teistumas neišnykęs. Skiriamos bausmės jam teigiamos įtakos ir poveikio nedaro, savo gyvenimo būdo jis keisti neketina. Nuo 2020 m. spalio 15 d. jis jau trečią kartą nuteisiamas už smurtą prieš kartu su juo gyvenančią nukentėjusiąją Z. L..
3.2. Atsiliepime teigiama, kad teismas M. A. skyrė kiek didesnę nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis bausmę. Atsižvelgiant į M. A. asmenybę, sistemingus smurtinius veiksmus prieš kartu gyvenančią Z. L., nėra jokio pagrindo manyti ir tikėti, kad bausmės tikslai bus pasiekti netaikant laisvės atėmimo bausmės ar jos vykdymą atidedant. Tuo labiau nėra pagrindo skirti bausmes, kurių nenumato įstatymas.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir teisinės išvados
4. Apeliaciniu skundu nėra ginčijama nuteistojo kaltė ir jam inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikavimas, todėl šie klausimai išsamiau nevertinami. Apeliantas skunde kelia jam paskirtos bausmės individualizavimo klausimą, skundu prašo nuosprendį pakeisti, pritaikyti BK 75 straipsnio nuostatas, todėl apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis).
5. Apeliantas savo skunde nurodo, kad jis buvo apklaustas neblaivus. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nuteistasis nusikalstamą veiką įvykdė 2021 m. sausio 3 d. apie 00.40 val., o jam pranešimas apie įtarimą buvo įteiktas ir jo apklausa buvo vykdoma 2021 m. sausio 4 d. (2 t., b. l. 86-89), be to nuo 2021 m. sausio 3 d. 01.30 val. nuteistasis buvo sulaikytas (2 t., b. l. 58-59, 66), todėl net jei asmuo buvo sulaikytas neblaivus, tačiau sulaikyme išbūtas laikas iki jo apklausos, buvo pakankamas asmeniui išblaivėti. Apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad šios aplinkybės nuteistajam skiriamai bausmės įtakos neturi, jis pripažino savo kaltę, veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą, veikos kvalifikavimo neginčija pats nuteistais.
6. Baudžiamasis įstatymas reglamentuoja, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Detaliai išanalizuoja kiekvienos aplinkybės (atsakomybę lengvinančios ar sunkinančios) reikšmę. Ir tik įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį bei tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, teismas motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat, skiriamos bausmės dydį, skaičiuojamą nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys). Be aptartų esminių bausmės skyrimo pagrindų, tinkamas kaltininko asmenybės įvertinimas neabejotinai yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga.
7. Apeliaciniu skundu nuteistasis prašo paskirti švelnesnę bausmę už jo padarytą nusikalstamą veiką. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, skundžiamo nuosprendžio motyvus, nuteistojo apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nuteistajam M. A. paskirta bausmė atitinka bausmių paskirtį ir nepažeidžia teisingumo principo.
8. Sprendžiant klausimą dėl skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam paskirtos bausmės, visų pirma, pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, todėl apeliacinės instancijos teismas ją sušvelninti gali tik tada, kai paskirta aiškiai per griežta bausmė. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat, į nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.
9. Teisėjų kolegija pažymi, kad vertindamas kaltininko asmenybės pavojingumą ir parinkdamas bausmės rūšį bei dydį, teismas turi ypač atidžiai ištirti, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo būdo bei jo ankstesnio elgesio padarinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-391/2013).
10. BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyta, kad tas, kas nesunkiai sužalojo ar susargdino savo artimąjį giminaitį ar šeimos narį baudžiamas laisvės atėmimu iki penkerių metų.
11. M. A. už jo padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte skirta 3 metų laisvės atėmimo bausmė, kuri, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažinta trečdaliu ir paskirta galutinė 2 metų laisvės atėmimo bausmė, t. y. bausmė, savo dydžiu mažesnė nei sankcijos vidurkis. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nurodė, kad parinkdamas bausmės rūšį ir skirdamas atitinkamo dydžio bausmę, atsižvelgė į tai, jog M. A. padarė vieną apysunkį tyčinį nusikaltimą. Byloje nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), bei dvi jo atsakomybę sunkinančias aplinkybes, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas) ir nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Be to, skirdamas M. A. bausmę, teismas atsižvelgė ir į tai, kad jis administracine tvarka baustas (2 t., b. l. 125-126), nusikalto ne pirmą kartą, anksčiau buvo teistas už tyčinių nusikalstamų veikų padarymą (2 t., b. l. 114-119), (duomenys neskelbtini), jam nustatytas 50 procentų darbingumo lygis, šiuo metu nesilanko, nesigydo (2 t., b. l. 127-128), registruotas Užimtumo tarnyboje (2 t., b. l. 129). Teismas nurodė, kad nuteistasis jokių išvadų nepadarė, savo gyvenimo būdo nepakeitė, nėra linkęs laikytis įstatymų, negerbia visuomenėje nusistovėjusių bendro elgesio taisyklių, anksčiau paskirtos bausmės nesulaikė jo nuo naujo nusikaltimo padarymo, nepaveikė jo taip, kad jis daugiau nenusikalstų, todėl jam teismas skyrė 3 metų laisvės atėmimo bausmę, kuri pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas sumažinta iki 2 metų laisvės atėmimo. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmos instancijos teismo padarytomis išvadomis dėl bausmės skyrimo ir pagrindo švelninti skirtą bausmę neturi. Kaip jau buvo nurodyta, pirmosios instancijos teismas išsamiai nurodė kokiomis aplinkybėmis remiantis buvo parinkta tiek bausmės rūšis, tiek bausmės dydis, tame tarpe buvo įvertintas ir padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnis, pobūdis, paskatos bei pasekmes, nuteistojo asmenybė, ankstesni teistumai ir baustumai. Atsižvelgiant į tai, kad nuteistajam buvo paskirta ir taip savo dydžiu mažesnė bausmė nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis, įvertinus BK 54 straipsnyje įtvirtintas bausmių skyrimo nuostatas, teisėjų kolegija apylinkės teismo nurodytiems argumentams pritaria iš esmės.
12. Skunde apeliantas prašo taikyti jam bausmės vykdymo atidėjimą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad BK 75 straipsnio nuostatų taikymas yra teismo teisė, bet ne pareiga, todėl, net ir esant formaliems pagrindams pagal nusikalstamos veikos kategoriją, esminė taikymo sąlyga yra teismo išvada, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys. Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo ir kad pakanka tokiu atveju nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį. Esminė BK 75 straipsnio nuostatų taikymo sąlyga yra teismo išvada, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Teismas šią išvadą gali suformuluoti pagal visų BK 41 straipsnio nuostatų kontekstą, t. y. turi būti įvertinta: ar taip asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nustatytos bausmės individualizavimui reikšmingos aplinkybės – kad praeityje apeliantas teistas penkis kartus, vieną kartą už labai sunkaus nusikaltimo padarymą, ankstesniais teismo nuosprendžiais jam skirtos bausmės savo tikslo – sulaikyti nuteistąjį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, nepasiekė, o nuteistasis toliau darė nusikalstamas veikas, be to, jis baustas administracine tvarka. Nusikaltimą, už kurį nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, nuteistasis padarė būdamas recidyvistas. Visa tai leidžia daryti neabejotiną išvadą, jog bausmės tikslai nuteistajam nebus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl taikyti M. A. BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą nėra pagrindo. Pažymėtina, kad nors apylinkės teismas ir nesivadovavo BK 75 straipsnio 8 dalies nuostata, kad teismas neskirdamas bausmės vykdymo atidėjimo turi savo sprendimą motyvuoti, tačiau, M. A. ankstesni teistumai ir aplinkybės, susijusios su jo asmenybe, požiūriu į savo elgesį ir siekį pasitaisyti, apylinkės teismo buvo įvertinos teisingai.
13. Skunde apeliantas nurodo, kad jis pripažino padaręs nusikalstamą veiką, dėl jos padarymo gailėjosi, nukentėjusioji jam atleido, todėl galėjo būti taikytos BK 75 straipsnio nuostatos ir jam paskirta laisvės atėmimo bausmė galėjo būti atidėta. Teisėjų kolegija pažymi, kad konstatuojant, jog nuteistasis pripažino savo padarytą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl jos gailėjosi, vien ši aplinkybė, aukščiau išdėstytų aplinkybių visumos kontekste, negali būti vertinama kaip esminė ar prioritetinė, leidžianti daryti išvadą, jog BK 75 straipsnio nuostatų taikymui apelianto atžvilgiu yra pagrindai ir sąlygos.
14. Teisėjų kolegija aptartų duomenų pagrindu, sprendžia, kad 2022 m. sausio 25 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, paskirtoji bausmė nėra per griežta, todėl keisti teismo nuosprendį dėl skunde nurodytų priežasčių, nėra jokio teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo M. A. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2022 m. sausio 25 d. nuosprendžio, atmesti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.