Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamasis S. D. apklaustas teisiamojo posėdžio metu, kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino, kad įvykio dieną abu su žmona buvo neblaivūs, susiginčijo. A. J. žaidė su telefonu, rašinėjo žinutes, tai jis nenorėjo, kad vaikas rašytų sesei, nes jis linkęs meluoti, turi negalią, toks ir įvyko nesusipratimas. Šeimoje vyko konfliktas, vyko triukšmas. Nenorėdamas savo sūnui A. D. netyčia užtrenkė ir spyrė, per daug buvo neblaivus, kad viską tiksliai šiuo metu atsimintų. Žino, kuo yra kaltinamas, labai gailisi, šiuo metu labai stengiasi, nori gyventi šeimoje, nevartoja alkoholio, nes viskas įvyko dėl to. Dirba, kad išlaikytų šeimą. Vaikas su negalia, reikia rūpintis ir į ligoninę nuvežti. Turi mažą vaiką, juo reikia rūpintis. Šiuo metu abu su žmona dirba. Pirmiausiai konfliktas įvyko su sutuoktine R. D., prasidėjo nuo paprasto triukšmo, abu buvo pavartoję alkoholio. Jis dabar stengiasi, lankosi pas psichologą, yra užregistravęs į kursus dėl smurto. Pripažįsta savo kaltę, labai gailisi ir stengiasi, nori keisti savo gyvenimą. Jis anksčiau teistas už smurtinius nusikaltimus, jie visi dažniausiai įvyko kai vartojo alkoholį. Po to, tris metus nevartojo alkoholio ir nekilo jokių nesusipratimų, ir su vaikais viskas buvo gerai. Pripažįsta veiksmus, kuriais yra kaltinamas. Kai vyksta išgėrus konfliktai, būna visai kitokios emocijos.

S. D. kaltė, be jo paties visiško prisipažinimo, įrodyta ir kitais įrodymais, išnagrinėtais teisiamajame posėdyje Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio nustatyta tvarka, atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą:

2024 m. balandžio 7 d. Tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, iš kurio matyti, smurtą patyręs asmuo R. D.. Užfiksuotas sužalojimas veido srityje. R. D. nustatytas 1,90 promilių neblaivumas. R. D. paaiškino, kad jos sutuoktinis S. D. sudavė ranka jai per veidą bei kairę ausį, dėl ko ji negali pasukti galvos. Taip pat sakė, kad išgirdo, kaip kitame kambaryje verkia jos sūnus A. J., nes prieš jį galimai smurtavo S. D., nors ji to nematė. Smurtu įtariamas S. D. paaiškino, kad nieko nebuvo, nesupranta dėl ko atvyko policija. S. D. nustatytas 1,73 promilių neblaivumas (I t., b. l. 21-24).

2024 m. balandžio 7 d. Tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, iš kurio matyti, kad smurtą patyręs asmuo A. J., gimęs (duomenys neskelbtini). Užfiksuoti sužalojimai veido srityje ir rankoje. A. J. paaiškino, kad patėvis S. D. kelis kartus ranka kirto jam per veidą, per kairės pusės skruostą bei užsuko kairę ranką per alkūnę, dėl ko jam skauda veidą ir ranką (I t., b. l. 25-28).

2024 m. balandžio 7 d. Tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, iš kurio matyti, kad smurtą patyręs asmuo A. D., gimęs (duomenys neskelbtini). Užfiksuoti sužalojimai sėdmenyse. A. D. paaiškino, kad tėvas vieną kartą spyrė į sėdmenis, dėl ko jis verkė, jam skaudėjo (I t., b. l. 29-32).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G740/2024 (02), iš kurios matyti, kad A. D. konstatuoti odos nubrozdinimai sėdmenyse. Sužalojimai padaryti kietais bukais riboto paviršiaus daiktais ar įrankiais, kurių savybių detalizuoti pagal turimus duomenis negalima. Sprendžiant pagal morfologinius išorinių sužalojimų požymius, jie padaryti 4-7 parų laikotarpyje iki apžiūros. Konstatuoti sužalojimai labiausiai tikėtina padaryti ankščiau nei minimas įvykis ir galimai susiformavęs kitomis aplinkybėmis (vaikas nurodo, jog važinėja dviračiu - galimai nutrinta sritis). Dėl konstatuotų sužalojimų A. D. nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Bet kokia mechaninė trauma sukelia mažesnį ar didesnį skausmą individualiai ir tai yra subjektyvus pojūtis (I t., b. l. 84-85).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G742/2024 (02), iš kurios matyti, kad A. J. konstatuota poodinės kraujosruvos pažandės dešinėje, kairėje alkūnėje, odos nubrozdinimai pažandės kairėje, kairio peties srityje. Sužalojimai padaryti bukais riboto paviršiaus daiktais galimai pirštu (-ais) paveikus pažandės dešinę pusę, kairę alkūnę bei atsikišusiais bukabriauniais daiktais galimai nagais paveikus kairę pažandę, kairio peties sritį. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2024 m. balandžio 7 d. Sužalojimų pobūdis, lokalizacija neprieštarauja nurodytoms įvykio aplinkybėms. Sužalojimai padaryti ne mažiau keturiais trauminiais poveikiais. Sužalojimai sukėlė fizinį skausmą. (I t. b. l. 126-127).

2024 m. gegužės 16 d. Kitų objektų apžiūros protokolu, kuriame nurodyta, jog apžiūrėtas policijos pareigūno Body kameros vaizdo įrašas, iš kurio matyti, jog atvykus į įvykio vietą pagal pranešimą, policijos pareigūnus pasitinka E. A., kuri su pareigūnais įėjusi į butą parodo ranka į duris, kurias pravėrus matosi gulintis vyriškis. E. A. nurodo, kad vaiko veidas visas mėlynas, o žmonai į ausį trenkė. Bute esanti moteris, nustatyta, kad tai R. D., nurodė, kad ją mušė S. D., sudavė smūgį į ausį, mušė vaiką. Bute esantis mažas vaikas, nustatyta, kad tai A. D. nurodė, kad „sudaužytas brolio veidas“. Taip pat užfiksuota, kaip policijos pareigūnai patikrina R. D. ir S. D. girtumus. R. D. nustatytas 1,90 promilių girtumas, S. D. – 1,73 promilių girtumas (1 t., b. l. 161-163).

2024 m. balandžio 10 d. Kitų objektų apžiūros protokolu, kuriame nurodyta, jog apžiūrėtas garso įrašas iš Bendrojo pagalbos centro, iš kurio matyti, kad pranešėja E. A. nurodė, kad reikia policijos į (duomenys neskelbtini), nes buvo sumuštas vaikas ir prieš mamą šoko, sumušė patėvis (I t., b. l. 164; 165-167).

Nukentėjusiosios R. D. apklausos protokolu, kuriame R. D. parodė, kad ji gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Šiuo adresu dabar gyvena su savo sūnumis: A. D., gimusiu (duomenys neskelbtini), ir A. J., gimusiu (duomenys neskelbtini), bei kartu gyvena jos brolis A. M.. 2024 m. balandžio 6 d. ji su savo vyru S. D. buvo išvykę į balių, o vakare parvažiavo į namus. Kai grįžo į namus, konfliktų nebuvo. 2024 m. balandžio 7 d. ryte atsikėlę ji ir jos vyras S. D. buvo išvažiavę pas S. draugą pasveikinti jo su gimtadieniu. Išvykę vartojo alkoholinius gėrimus, ir tikslios valandos neprisimena, bet apie 16 val. ją su S. parvežė į namus. Kai grįžo į namus, ji turėjo dar alaus ir norėjo išgerti, bet S. jai neleido, nes sakė, kad turės važiuoti sekančią dieną į Kauną, vežti A. į klinikas. Ji su S. „susikoliojo“, vienas ant kito rėkė, ji dar vis nėjo į lovą, tai ją S. pagriebė už plaukų, labiau už „pakarpos“ ir nutempė į miegamą miegoti. Ji buvo išgėrusi todėl tikslių detalių neatsimena, bet kai ji atsikėlė, buvo riksmas namuose, nes E. su S. vienas ant kito rėkė, koliojosi necenzūriniais žodžiais ir pan. Kai E. konfliktavo su S., ji girdėjo, kad E. klausė, kodėl S. muša vaikus. Ji pati to tikrai nematė, bet ir neneigia, kad to nebuvo. Ji tarp S. ir E. atsistojo, kad jie vienas kitam nesuduotų smūgių, nes E. S. spyrė kelis kartus, o tada jis užsimojo suduoti smūgį E., o pataikė jai. Jai sudavė S. vieną smūgį į kairę veido pusę, į ausį. Jai dėl S. D. suduoto smūgio skaudėjo kairę ausį tik tuo momentu, keletą minučių, o po to nustojo skaudėti. Ji nesikreipė pas jokius medikus, ir pas jokius teismo medicinos ekspertus nevyks, nes jokių žymių nėra. Ji ikiteisminio tyrimo baudžiamojoje byloje civilinio ieškinio nereikš. Jos vyras S. D. jai skambino ir rašė, kad gailisi savo poelgio, bet jis turi atsakyti už tai ką padarė. Ji ir su vaikais pakalba, jiems gaila tėvo, patėvio, bet ji mano, kad tai jam bus pamoka, ir jis turi „koduotis nuo alkoholio“. Ji taip pat išvis nevartos alkoholinių gėrimų, bet ir S. turi visiškai nevartoti, kad jų šeima būtų tokia, kaip ir kažkada prieš keletą metų buvo, kai jie išvis nevartojo alkoholinių gėrimų (I t., b. l. 137-140).

Nukentėjusiojo A. J. apklausos protokolu, kuriame A. J. parodė kad jis gyveno (duomenys neskelbtini), o dabar gyvena (duomenys neskelbtini) pas savo seserį E.. Ankščiau jis gyveno su patėviu S. D., dėde A. M., mama R. D. ir broliu A. D.. Šeštadienį jo tėvai buvo išvažiavę į balių. Apie 20 val. į namus grįžo girti. Atsikėlę sekmadienį, jo tėvai gėrė alkoholinius gėrimus: alų, degtinę, o dėdė su jais negėrė, buvo blaivus. Jo mama su patėviu begerdami alkoholį susipyko, dėl ko tiksliai susipyko jis negirdėjo ir nežino, bet pradėjo šaukti vienas ant kito ir koliotis. Jis pamatė, kad patėvis S. pradėjo mamą tampyti už plaukų, tai jis tada nuėjęs į savo kambarį parašė savo sesei E. SMS žinutę, kad S. tampo mamą už plaukų. Po to kai jis parašė sesei žinutę, atėjo į jo kambarį S. ir jam liepė duoti telefoną patikrinti. Jam liepė įeiti į jo „facebook“ paskyrą ir parodyti ką jis rašė savo sesei E.. Iš pradžių nenorėjo duoti savo telefono, bet po to jis padavė S. savo telefoną ir jis perskaitė jo susirašinėjimą su sese E.. Perskaitęs žinutes, S. paėmė jį už kaklo, ir parvertė ant žemės, prisispaudė jį su dešinės kojos keliu, sudavė su kumščiu keturis kartus į kairę veido pusę ir tada su ranka laikė jam stipriai už kaklo, kiek palaikęs paleido. Paleidęs liepė duoti telefoną, ir jis jam atidavė savo telefoną. S. tada nuo jo atsitraukė, ir priėjo prie netoliese kambaryje stovinčio A. ir jam liepė atiduoti telefoną. A. atidavė taip pat S. savo telefoną. Kai A. jam atidavė telefoną, tai S. A. vieną kartą įspyrė į sėdmenis. Jo patėvis atėmęs iš jo ir A. telefonus, išėjo į kitą kambarį toliau gerti alkoholinius gėrimus. Dar nori paminėti, kad kai paėmė iš jų telefonus, tai po to paėmė ir jų pasus ir kažkur juos paslėpė. Kai paėmė iš jų telefonus, tai su mama daugiau nesipyko ir nesimušė. Jam ir A. būnant kambaryje, pas juos į namus atvažiavo sesė E.. Jo sesė atvažiavo su savo draugu L.. Kai sesė atvažiavo pas juos į namus, ji klausinėjo, kas čia įvyko. Jis papasakojo E., kas įvyko ir ji iškvietė policijos pareigūnus. Brolis A. buvo išsigandęs ir E. sakė, kad skaudėjo tą vietą, kur patėvis jam trenkė. Jam (A. J.) taip pat skaudėjo veidą, kur S. jam trenkė, ir buvo patinę. Tai nebe pirmas kartas, kai prieš jį smurtauja jo patėvis S. D., o prieš A. smurtauja pirmą kartą. Kai S. smurtavo dėdė bandė įsikišti, bet S. dėdei sakė: „neaiškink ir nesikišk“ (I t., b. l. 90-93).

Nukentėjusiojo A. D. apklausos protokolu, kuriame A. D. parodė, kad jo vardas A., o pavardė D.. Jam yra (duomenys neskelbtini) metai, o šį sekmadienį jam bus (duomenys neskelbtini). Jis gyvena (duomenys neskelbtini) su mama, broliu A. ir dabar jo dėde. Jo tėtės dabar nėra. Jo tėtė sekmadienį pradėjo mušti mamą, tada jis su A. parašė sesei E.. Tėtė mušė brolį, jam (A. D.) spyrė į užpakalį. Tėtė tampė mamą už plaukų, ji tada pradėjo rėkti, ir dar vėliau mušė mamą prie sesės. Jis tada su savo broliu A. parašė SMS žinutę sesei E., kad tėtė mamą tąso už plaukų. Tada E. paskambino tėtei, ir taip tėtė suprato, kad jie E. pasakė. Dėl to, kad E. sužinojo, tai tėtė prispaudė A. prie lovos, atsirėmė į sofos atlošą, po to laikė A. už kaklo. Tada jis (A. D.) ėjo į laiptinę, ir tada spyrė tėtė į užpakalį. Po to kai jam tėtė spyrė, jis ir brolis dar kartą parašė E., kad juos skriaudė. Tai tada tėtė atėmė iš jų telefonus. Sesė jiems parašė, kad atvažiuos pas juos į namus. Jis ir A. laukė sesės kambaryje, o tuo metu tėvai miegojo. Atvažiavo E. ir iškvietė policiją. Jam tėtė spyrė į užpakalį vieną kartą, jis išsigando ir verkė dėl to. Namie jam buvo liūdna, jis verkė, ir prašė, kad baigtų ir sakė, kad jis prisiprašys kada nors, ir kad baigtų vieną kartą namus griauti. Kai mamą tėtis mušė, jis buvo nuliūdęs ir bijojo (I t., b. l. 47-50).

Liudytojos E. A. apklausos protokolu, kuriame E. A. parodė, kad ji su mama kartu negyvena apie keturis metus. Jos mama R. D. gyvena su savo vyru S. D., ir su jos broliais: A. D., gimusiu (duomenys neskelbtini) ir A. J., gimusiu (duomenys neskelbtini). Kai jos patėvis S. D. nevartoja alkoholinių gėrimų, būna namuose ramu ir saugu, bet kai jis geria alkoholį, tai namuose būna konfliktai, vaikai bijo S.. Kai S. D. būna išgėręs, jai broliai rašo SMS žinutes, kad bijo būti namuose, ir kad ji juos pasiimtų. 2024 m. balandžio 7 d. apie 15 val. jai brolis A. parašė SMS žinutę, kad S. mamą už plaukų tąso, prašė atvažiuoti. Ji buvo ne namuose ir iškart negalėjo atvažiuoti. Ji pas mamą į namus atvažiavo apie 20 val. Kai ji atvažiavo pas mamą R. D., ji ir S. miegojo. A. ir A. pasakė, kad iš jų S. D. atėmė telefonus, kad jie jai parašė SMS žinutes, kad jis ir mama girti, ir kad S. tąsė mamą už plaukų. Jai A. dar pasakė, kad kai jis nedavė S. telefono, šis jam sudavė keturis kartus į kairę veido sritį, bei užsuko kairę ranką, kad šis atiduotų telefoną. Po to S. liepė ir A. atiduoti telefoną, o kai šis nedavė, jam įspyrė į sėdmenis vieną kartą ir iš jo taip pat atėmė telefoną. Kol ji buvo mamos namuose, vaikai susidėjo daiktus važiuoti pas ją į namus, ir ji nuėjo prikelti mamą, kad ir ji pas ją važiuotų. Tuo momentu S. atsikėlė ir pradėjo konfliktuoti, rėkti, kad jie niekur nevažiuos. Ji sakė, kad važiuos. Jis mamai neleido batų dėtis, ir prie jos sudavė mamai vieną smūgį į kairę veido pusę, į kairę ausį, po ko ji nukrito ant lovos. Po konflikto S. išėjo į kitą kambarį ir ji tada greitai paskambino pagalbos telefonu 112 ir iškvietė policiją. Netrukus atvažiavo policijos pareigūnai, kurie suformino įvykį dėl smurto šeimoje, ir jos patėvį S. D. išvežė į policijos komisariatą. Kaip sudavė smūgius A. ir užsuko jam ranką, bei įspyrė A. ji nematė, nes pas juos namuose nebuvo, tik tai žino iš vaikų pasakojimų (I t., b. l. 39-42).

BK 140 straipsnyje yra numatyta baudžiamoji atsakomybė už fizinio skausmo sukėlimą ar nežymaus sveikatos sutrikdymo padarymą, ši nuskalstama veika objektyviai pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis į žmogaus kūną, pasireiškiantis smogimu ranka, koja, kietu daiktu, spaudimu, stūmimu, smaugimu, tempimu, laužimu ir panašiais veiksmais.

BK 140 straipsnio 2 dalyje yra numatyta kvalifikuota nusikaltimų sudėtis, reikalaujanti vieno iš šią nusikalstamą veiką kvalifikuojančių požymių – specialaus objekto – fizinio skausmo sukėlimo arba nežymaus sveikatos sužalojimo padarymo savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. Šeimos narių sąvoka yra apibrėžta BK 141 straipsnyje. BK 141 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai arba partneriai, taip pat nusikalstamą veiką padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikalstamą veiką padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio arba partnerio tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai arba partneriai.

Baudžiamosios bylos duomenimis nustatyta, kad S. D. padarė dvi tyčines nusikalstamas veikas, priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai. S. D. nusikalto turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą, taip pat yra baustas administracinėmis nuobaudomis. Kaltinamasis praeityje teistas keturis kartus už nusikaltimus žmogaus sveikatai, tačiau kaltinamasis kaltę pripažino, dėl padarytų nusikalstamų veikų gailėjosi, teismo posėdžio metu pripažino, kad nusikaltimų padarymą iššaukė alkoholio vartojimas, todėl siekdamas keisti savo elgesį į gerąją pusę, pradėjo lankytis pas psichologą, užsiregistravo į kursus dėl smurto, yra dirbantis, turi šeimą ir išlaikytinių asmenų.