- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-08-08
- Bylos Nr.
- 1A-189-768/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-12022-2017-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Donatas Jatužis, Algirdas Gaputis, Danutė Švitinienė
- Nuteistasis
- R. J.
- Kategorijos
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Donato Jatužio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Algirdo Gapučio ir Danutės Švitinienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. J. apeliacinį skundą dėl Pasvalio rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 23 d. nuosprendžio, kuriuo:
R. J. pripažintas kaltu ir nubaustas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį viešųjų darbų bausme 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant per mėnesį išdirbti po 40 (keturiasdešimt) valandų. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta 1/3 ir paskirta 4 (keturių) mėnesių viešųjų darbų bausmė, įpareigojant per mėnesį išdirbti po 40 (keturiasdešimt) valandų. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo laikas – 2 dienos, kurios prilygintos 12 (dvylikai) valandų viešųjų darbų. Vadovaujantis BK 72² straipsniu, skirta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas per 4 (keturis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. J. nuteistas už tai, kad 2017 m. kovo 12 d., apie 13 val., (duomenys neskelbtini) k., B. K. g. (duomenys neskelbtini) gyvenamojo namo kambaryje, konflikto su motina V. J. metu, jai, sėdinčiai ant lovos, tyčia du kartus delnu trenkė į kairę akį, tampė už plaukų, suėmęs rankomis už kaklo smaugė, taip sukeldamas jai fizinį skausmą.Apeliaciniu skundu R. J. prašo taikyti BK 38 straipsnio nuostatas ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės jam ir nukentėjusiajai susitaikius. Nurodo, kad yra visos BK 38 straipsnyje nurodytos sąlygos (prisipažino padaręs nusikalstamą veiką; susitaikė su nukentėjusiąją, kurią šiuo metu slaugo; nors praeityje buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiuoju, tačiau nuo susitaikymo dienos yra praėję daugiau nei 4 metai), be to, nustatyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, sunkinančių – nėra. Teigia, kad nukentėjusiajai sukeltas fizinis skausmas jokių ypatingų pasekmių ar liekamųjų reiškinių nepaliko. Mano, kad apeliacinio skundo argumentai leidžia daryti išvadą, jog jis nedarys naujų nusikalstamų veikų ateityje ir sudaro pagrindą jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnį.
Apeliacinis skundas atmetamas.Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalį apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Apeliantas iš esmės nesutinka su pirmos instancijos teismo sprendimu netaikyti BK 38 straipsnio nuostatų ir neatleisti jo nuo baudžiamosios atsakomybės, atvirkščiai, mano, jog jis atitinka visas, minėtame straipsnyje, nurodytas sąlygas. Visgi apeliacinio skundo argumentai, kolegijos nuomone, yra nepagrįsti. BK 38 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, padaręs <...> nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką; savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo; susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens atstovu; yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tik esant visoms išvardytoms sąlygoms teismas gali spręsti atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės klausimą. Tačiau būtina pabrėžti, kad atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nukentėjusiuoju nėra absoliuti nusikalstamą veiką padariusio asmens teisė, kurią teismas privalėtų besąlygiškai įgyvendinti, todėl esant nors ir visoms nurodytoms sąlygoms, teismas gali, tačiau jokiu būdu neprivalo taikyti BK 38 straipsnio nuostatų.Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nusprendė netaikyti BK 38 straipsnio ir apelianto nuo baudžiamosios atsakomybės neatleisti, nes, teismo įsitikinimu, nėra BK 38 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtinto pagrindo – pagrindo manyti, jog apeliantas nebedarys naujų nusikalstamų veikų. Pagal suformuotą teismų praktiką teismo išvada dėl BK 38 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytos sąlygos buvimo, t. y. pagrindo manyti, kad asmuo nedarys naujų nusikalstamų veikų, yra visų reikšmingų šiuo aspektu faktinių bylos aplinkybių vertinimo rezultatas. Spręsdamas ar yra pagrindas manyti, kad asmuo nebedarys naujų nusikalstamų veikų, teismas turi įvertinti padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį, kaltininko asmenybę (jo ankstesnius teisės pažeidimus, nusikalstamos veikos padarymo priežastis, elgesį po nusikalstamos veikos padarymo (ar prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, kritiškai vertina savo elgesį, atlygino padarytą žalą) ir pan. Bylos duomenys patvirtina, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, neatleisdamas R. J. nuo baudžiamosios atsakomybės, padarė teisingą išvadą. Teismas atsižvelgė į tai, kad formalūs BK 38 straipsnyje nurodyti pagrindai atleisti R. J. byloje yra (prisipažino padaręs nusikalstamą veiką; susitaikė su nukentėjusiąją – motina; anksčiau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiuoju asmeniu, nuo susitaikymo dienos praėjo daugiau nei 4 metai), tačiau teismas atkreipė dėmesį ir į tai, kad bylos duomenys neabejotinai patvirtina, kad R. J. pažeidė vieną iš svarbiausių Lietuvos Respublikos Konstitucija bei įstatymais ginamų prigimtinių asmens teisių – teisę į kūno neliečiamumą. Šiuo atveju ypatingai svarbu tai, ką visiškai pagrįstai pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas, kad apeliantas praeityje nors ir buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio pagrindu, tačiau jo padaryta veika buvo smurtinė, nukreipta į žmogaus sveikatą (b. l. 94-98). Negana to, R. J. anksčiau buvo teistas (teistumas išnykęs) ne tik už nusikaltimą nuosavybei, tačiau vėlgi už nusikaltimą žmogaus sveikatai – nukentėjusiajai, savo motinai, padarė nežymų sveikatos sutrikdymą (b. l. 96-98). Šiuo atveju reiškia, kad R. J. padarė analogišką nusikalstamą veiką – smurtavo prieš tą pačią nukentėjusiąją – garbaus amžiaus moterį. Apeliaciniame skunde R. J. teigia, kad smurtiniai veiksmai šiuo atveju jokių ypatingų pasekmių ar liekamųjų reiškinių jo motinai nesukėlė, tačiau tokia, nesavikritiška apelianto pozicija, leidžia pagrįstai abejoti, jog jo gailėjimasis buvo nuoširdus. Be to, visiškai sutiktina su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad šiuo konkrečiu atveju byloje apelianto, įgalioto atstovauti nukentėjusiąją, pasirašytas susitaikymo protokolas nėra besąlygiškas pagrindas taikyti BK 38 straipsnio nuostatas.
Galiausia, sutiktina ir su kita pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje esantys duomenys (anksčiau padarytas turtinio pobūdžio nusikaltimas; nukentėjusiosios parodymai, kad smurtas buvo pavartotas dėl to, kad vyko nesutarimai, susiję dėl turtų perrašymo apeliantui, paties apelianto pozicija apie sukeltą fizinį skausmą), neabejotinai leidžia teigti, jog vis tik apeliantas prioritetą iš tiesų teikia savo, o ne motinos, interesams. Be to, nors nuteistasis teigia, jog jo ankstesni teistumai negali daryti įtakos BK 38 straipsnio netaikymui, tačiau tai iš esmės nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytos pagrįstos ir motyvuotos išvados, kad apeliantas ateityje išties gali vėl daryti naujas nusikalstamas veikas, kadangi akivaizdu, kad kol kas jo gyvensena bei elgesio pobūdis nesikeičia.
Įvertinus visas šias aplinkybes apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai pripažino, kad nėra BK 38 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyto pagrindo tam, kad apeliantą būtų galima atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir šią baudžiamąją bylą nutraukti, todėl naikinti skundžiamą nuosprendį apelianto nurodytais motyvais kolegija neturi pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kolegija,
nutaria:
Nuteistojo R. J. apeliacinį skundą atmesti.
Nutartis neskundžiama.