Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo P. G. ieškinį atsakovei B. G. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, išvadą teikianti institucija – Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, tretysis asmuo Šiaulių miesto savivaldybės sutrikusio vystymosi kūdikių namai, dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovas P. G. nurodė, kad su atsakove B. G. susituokė (duomenys neskelbtini) Šiaulių miesto savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)). Santuokos metu gimę vaikai yra dabar pilnamečiai. Gimus vaikams, prasidėjo tarpusavio nesutarimai. Apie 2006 metus jų nesutarimai pasidarė labai dažni, todėl jis išėjo gyventi atskirai. Visą laiką dirbo ir vienas išlaikė šeimą, žmona niekur nedirbo tik rūpinosi šeimos reikalais. Po to, kai jis išėjo gyventi atskirai, žmona išvyko gyventi į Airiją, kur gyvena ir dabar, kartkartėmis grįžta į namus, tačiau jie nebendrauja. Kai atsakovė išvyko į Airiją, sūnus dar buvo nepilnametis ir gyveno su juo. Jis vienas augino ir išlaikė sūnų ir tik vėliau sužinojo, kad atsakovė duodavo sūnui pinigų, tačiau tai nuo jo buvo slepiama. Jų santykiai nutrūko visiškai, nebepalaikome jokių tarpusavio ryšių, nebeveda bendro ūkio ir santuokoje kartu nebegyvena nuo 2006 metų. Daugiau nei prieš dešimt metų susirgo onkologine liga, nors ir sunkiai sirgdamas, tačiau prižiūrėjo nepilnamečius vaikus, bei rūpinausi namais. 2010 metais prašė sutuoktinės skirtis bendru sutarimu, tačiau atsakovė atsisakė, teigdama, jog nemokės išlaikymo vaikams, be to pabrėžė, kad jis sunkiai serga, bet kuriuo atveju greit mirs, todėl skyrybos neturi prasmės. Mano, kad esant tokiai situacijai jokios galimybės susitaikyti nėra. Abu yra darbingo amžiaus, todėl mano, kad išlaikymo vienam iš kito nereikia. Ieškinyje nurodė, kaip padalinti santuokoje įgytą turtą, patvirtina, kad toks turto padalinimas geriausiai atitiktų abiejų šalių interesus.

Atsakovė B. G. teismo posėdyje nedalyvavo, jai ieškinys su priedais, teismo pranešimas dėl atsiliepimo į ieškinį pateikimo, kiti procesiniai dokumentai ir teismo šaukimas dėl atvykimo į teismo posėdį įteikti tinkamai viešo paskelbimo būdu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 straipsnio 1 dalis, 133 straipsnio 3 dalis). Atsakovė atsiliepimo į ieškinį, prašymo atidėti bylos nagrinėjimą nepateikė. Atsižvelgiant į anksčiau nurodytą bei tai, jog šeimos byloje neatvykus šaliai (atsakovui), kuri nepateikė prašymo bylą nagrinėti jai nedalyvaujant, negalima priimti sprendimo už akių (CPK 378 straipsnis), byla nagrinėjama iš esmės atsakovei nedalyvaujant (CPK 246 straipsnio 2 dalis, 5 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Dėl sutuoktinių kaltės nutraukiant santuoką

CK 3.260 str. 2 d.,3 d. nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas šioje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas; preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. CK 3.61 str.1 d., 2 d. nustatyta, kad sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Sutuoktinio kaltės samprata, atsižvelgiant į asmeninį santykių pobūdį, yra savita; sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras gyvenimas tapo negalimas; atsižvelgiant į CK 3.26-3.30, 3.56-36 str. ir kituose straipsniuose nustatytų sutuoktinių pareigų turinį, esminiu sutuoktinių pareigų pažeidimu CK 3.60 str. 2 d. normos prasme laikytinas elgesys, nepriimtinas ne tik teisės, bet ir moralės požiūriu. Santuokos nutraukimui dėl sutuoktinio kaltės teisinį pagrindą turi sutuoktinio pareigų, nustatytų CK trečioje knygoje, pažeidimo faktas, o ne apskritai visų jam, kaip asmeniui, tenkančių pareigų pažeidimas. Sutuoktinių viena iš pareigų yra vienas kitą remti (CK 3.27 str. 1 d.). Jie privalo būti vienas kitam lojalūs, vienas kitą gerbti, remti moraliai ir materialiai, atsižvelgti į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo.

Iš bylos medžiagos, ieškovo paaiškinimo, nustatyta, kad šalys susituokė (duomenys neskelbtini) Šiaulių miesto savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)). Pasak ieškovo, nesutarimai tarp sutuoktinių prasidėjo gimus vaikams, o apie 2006 m. nesutarimai pasidarė labai dažni, todėl jis buvo priverstas palikti namus ir išeiti gyventi atskirai. Jis visą laiką dirbo ir išlaikė šeimą, o žmona išvyko gyventi į Airiją. Jis su nepilnamečiu sūnumi liko vienas namuose, vienas rūpinosi ir išlaikė sūnų. Vėliau susirgo onkologine liga, informavo apie tai savo sutuoktinę, išreiškė norą skirtis bendru sutarimu, tačiau atsakovė nurodė, kad jis netrukus ir taip mirs, todėl nėra prasmės skirtis. Nuo to laiko visiškai nebendrauja su atsakove, jam nežinoma atsakovės tiksli gyvenamoji vieta.

Atsakovė apie nagrinėjamą bylą buvo informuota viešo paskelbimo būdu, atsiliepimo į ieškinį nepareiškė, teismo posėdyje nedalyvavo, todėl teismo nuomone pareikšto ieškinio neginčija, todėl nutraukiant santuoką, konstatuotina, jog šalių šeima iširo dėl atsakovės B. G. kaltės.

Po santuokos nutraukimo šalims paliktinos santuokinės pavardės: P. G. – G., B. G. – G. (CK 3.61, 3.69 str.).

Nustatyta, kad abu sutuoktiniai yra darbingo amžiaus, todėl vienam iš kito išlaikymas nėra reikalingas.

Dėl turto padalijimo

Nutraukiant santuoką, teismas turi išspręsti bendro turto padalijimo klausimus (CK 3.59 str.). CK 3.87 ir 3.88 str. įtvirtinta prezumpcija, kad santuokos metu įgytas turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, nepriklausomai nuo to, įgytas jis vieno ar abiejų sutuoktinių vardu, kol nėra įrodyta, jog jis yra asmeninė vieno sutuoktinio nuosavybė. Preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios ir nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti tik CK 3.123 str. numatytais atvejais (CK 3.117 str. 1,2 d.). Dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pirmiausia turi būti nustatomas dalintinas turtas ir jo vertė, ir tik po to turi būti sprendžiama dėl kiekvienam iš sutuoktinių priklausančių kompensacijų bei priteistinų turto dalių (CK 3.118 - 3.119 str.). Įstatyme nustatyta, kad dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, galiojančias bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje (CK 3.119 str.). teismas sutinka su atsakovės atstovės argumentais, jog byloje nenustatyta aplinkybių, dėl kurių būtų galima nukrypti nuo lygių turto dalių principo.

Nagrinėjamoje byloje šalių santuokoje įgytas turtas padalintinas ieškovo nurodytu būdu: P. G. vardu įregistruotas nekilnojamasis turtas:

žemės sklypas, vid. rinkos vertė 804 Eur (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), įgytas 2002-08-29 pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 5271 pagrindu ir nekilnojamasis turtas - pastatas-kepykla, vid. rinkos vertė 2012-02-01 7125 Eur, 2017-01-01 vertė nenustatyta (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) įgytas 1995-03-09 pirkimo - pardavimo sutarties Nr. 1-486 sutarties pagrindu, po santuokos nutrakimo asmeninės nuosavybės teise atitenka P. G..

UAB „Pakruojo duona“ akcijos lieka P. G. (įmonė neveikianti, akcijos bevertės).

transporto priemonė - keleivinis automobilis BMW 520D valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini), vid. rinkos vertė 2100 Eur ir transporto priemonė - automobilis OPEL ASTRA STATION WAGON, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) vid. rinkos vertė 3500 Eur po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise atitenka P. G..

P. G. tenka nekilnojamo turto vid. rinkos vertė (galioja nuo 2017-01-01) 7929 Eur. ir automobiliai vid. rinkos vertė 5600 Eur. Viso sumoje 13529 Eur.

Likęs turtas yra asmeninė P. G. nuosavybė, todėl nutraukiant santuoką nėra dalintinas: garažas (unikalus Nr. 2993-0002-0069), ūkinis pastatas (unikalus Nr. 2993-0002-0076) garažas (unikalus Nr. 2993-0002-0080) ir kiti kiemo statiniai (unikalus Nr. 2993-0002-0049), įgytas 2001-09-10 dovanojimo sutarties Nr. 4872 pagrindu; žemės sklypas (unikalus Nr. 2901-0012-0412) įgytas 2001-09-10 dovanojimo sutarties Nr. 4872 pagrindu, ½ dalis gyvenamojo namo (unikalus Nr. 2998-5007-6010) ir ½ dalis kitų inžinerinių statinių (unikalus Nr. 2998-5007-3020), įgytas 2016-06-14 paveldėjimo sutarties Nr. 4990 pagrindu.

Santuokoje įgytas, B. G. vardu įregistruotas, nekilnojamas turtas: žemės sklypas, vid. rinkos vertė 14900 Eur (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), įgytas 1998-12-16 valstybinės žemės sklypo pirkimo pardavimo sutarties pagrindu Nr. P91/98-1183, esantis (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise atitenka B. G.

Pastatas - gyvenamasis namas, vid. rinkos vertė 69700 Eur (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), garažas vid. rinkos vertė 710 Eur (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkinis pastatas, vid. rinkos vertė 1860 Eur (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), šiltnamis, vid. rinkos vertė nenurodyta (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir kiti statiniai vid. rinkos vertė nenurodyta (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), įgijimo pagrindas - statinio priėmimo naudotis aktas 1995-02-17, esantys (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise atitenka B. G.

Viso B. G. tenka nekilnojamo turto vid. rinkos vertė (galioja nuo 2017-01-01) 87170 Eur.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.). Ieškovas, pateikdamas ieškinį, sumokėjo 50 Eur žyminį mokestį, likusios žyminio mokesčio dalies – 1755 Eur sumokėjimas buvo atidėtas. Ieškovas prašo iš atsakovės priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas - 50 Eur žyminį mokestį. Išlaidos pagristos rašytiniais įrodymais, todėl priteistinos iš atsakovės.

Ieškovės ieškinį patenkinus visiškai, iš atsakovės valstybei priteistina likusi žyminio mokesčio suma - 1755 Eur žyminio mokesčio ir 3,32 Eur už procesinių dokumentų siuntimą (CPK 93 str. 1 d., 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 263 str.-270 str., teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Nutraukti santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Šiaulių miesto savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) tarp ieškovo P. G., a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovės B. G., a. k. (duomenys neskelbtini) konstatuojant jog santuoka iširo dėl atsakovės B. G. kaltės.

Po santuokos nutraukimo, ieškovui P. G. palikti pavardę – G., o atsakovei B. G. palikti pavardę G.

Ieškovui P. G., a. k. (duomenys neskelbtini) po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise priteisti santuokos metu įgytą turtą:

-žemės sklypą, vid. rinkos vertė 804 Eur (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), įgytas 2002-08-29 pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 5271 pagrindu, pastatą-kepyklą, vid. rinkos vertė 2012-02-01, 7125 Eur, 2017-01-01 vertė nenustatyta (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) įgytas 1995-03-09 pirkimo - pardavimo sutarties Nr. 1-486 sutarties pagrindu,

-UAB „Pakruojo duona“ akcijas;

- automobilį BMW 520D valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini), vid. rinkos vertė 2100 Eur;

- automobilį OPEL ASTRA STATION WAGON, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) vid. rinkos vertė 3500 Eur.

Atsakovei B. G., (duomenys neskelbtini) po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise priteisti santuokos metu įgytą turtą:

-žemės sklypą, vid. rinkos vertė 14900 Eur (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), įgytas 1998-12-16 valstybinės žemės sklypo pirkimo pardavimo sutarties pagrindu Nr. P91/98-1183, esantis (duomenys neskelbtini),

-pastatą - gyvenamąjį namą, vid. rinkos vertė 69700 Eur (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), garažas vid. rinkos vertė 710 Eur (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkinis pastatas, vid. rinkos vertė 1860 Eur (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), šiltnamis, vid. rinkos vertė nenurodyta (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir kiti statiniai vid. rinkos vertė nenurodyta (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), įgijimo pagrindas - statinio priėmimo naudotis aktas 1995-02-17, esantys (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovės B. G., (duomenys neskelbtini) ieškovui P. G., a. k. (duomenys neskelbtini) 50 Eur (penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš atsakovės B. G., (duomenys neskelbtini) valstybei priteisti 1755 Eur (vieną tūkstantį septynis šimtus penkiasdešimt penkis eurus) žyminio mokesčio ir 3,32 Eur ( tris eurus, 32 centus) procesinių dokumentų siuntimo išlaidas (sumokant jas į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660).

Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.

Sprendimo nuorašą ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo nutraukti santuoką įsiteisėjimo dienos elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti santuoką įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai santuokos nutraukimui užregistruoti.