- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-01-21
- Bylos Nr.
- ATP-7-332/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 4-36-3-01247-2014-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Raimundas Jurgaitis
- Kategorijos
- 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Raimundas Jurgaitis teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal administracine tvarka nubausto G. D. apeliacinį skundą dėl Raseinių rajono apylinkės teismo 2014-11-17 nutarimo, kuriuo G. D. nubaustas:
už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau Lietuvos Respublikos ATPK) 127 str. 2 d. pažeidimą 100,00 (vieno šimto) litų (28 eurų) bauda;
už Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. pažeidimą 3000,00 (trijų tūkstančių) litų (868 eurų) bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 33 str. G. D. paskirta galutinė nuobauda – 3000,00 (trijų tūkstančių) litų (868 eurų) bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams.
Aprašomoji dalis
nustatė:
G. D. nubaustas už tai, kad jis 2014-10-09, 7 val. 47 min. (duomenys neskelbtini) r. sav., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), automobilio AUDI A6, v/n (duomenys neskelbtini), automobilių stovėjimo aikštelėje sustojus automobiliui PEUGEOT 307, v/n (duomenys neskelbtini) atsitrenkė į jį ir pasišalino iš eismo įvykio vietos. Eismo įvykio metu apgadintas automobilis PEUGEOT 307. Šiais veiksmais pažeidė KET 9, 219 p. reikalavimus ir padarė pažeidimus numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu G. D. prašo panaikinti Raseinių rajono apylinkės teismo 2014-11-17 nutarimą ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.
Apeliaciniame skunde G. D. nurodo, kad skundžiamas nutarimas dalyje dėl jo nubaudimo pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. nepagrįstas, todėl naikintinas. G. D. teigimu, skundžiamame nutarime neteisingai nurodoma, kad jis prisipažino padaręs Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. numatytą pažeidimą, nes tai netiesa, jis prisipažino tik dėl Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. numatyto pažeidimo padarymo. Automobilis „Peugeot 307“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tikrai buvo apgadintas galimai jam manevruojant automobiliu prie (duomenys neskelbtini) gimnazijos esančioje aikštelėje (duomenys neskelbtini) mieste. Apeliantas nurodo, kad 2014-10-09 ryte galimai nutarime nurodytu laiku jis tikrai buvo atvažiavęs automobiliu „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), į aikštelę, esančią (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), tačiau nepastebėjo ir nepajuto, kad išvažiuodamas ar kuriuo kitu metu atsitrenkė į kitą automobilį. G. D. nuomone, atsitrenkimas turėjo būti labai nestiprus, nes tai matyti iš automobilio apgadinimo. Jei ir buvo koks tai atsitrenkimo garsas, tai jis tikrai jo negirdėjo, jo automobilyje buvo įjungtas radijas, todėl galėjo ir dėl to negirdėti atsitrenkimo garso, jei toks garsas iš viso buvo. Jam išvažiuojant iš automobilių stovėjimo aikštelės niekas jo nestabdė ar kitaip nerodė, kad jis būtų supratęs, jog kliudė kitą automobilį. Išvažiavęs iš automobilių aikštelės, esančios (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), už 25-30 minučių vėl į tą pačią aikštelę sugrįžo susitikti su pažįstamu asmeniu, bet ir tuomet jam niekas nepareiškė pretenzijų dėl autoįvykio. G. D. manymu, jei jis būtų vengęs atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d., tai nebūtų grįžęs į tą pačią vietą, kurioje galimai sukėlė autoįvykį. Jam nebuvo jokio būtinumo pasišalinti iš autoįvykio vietos nepranešus apie autoįvykį policijai, nes buvo blaivus, automobilis draustas privalomuoju draudimu, vieta, kurioje yra automobilių stovėjimo aikštelė, yra filmuojama ir jis tą seniai žino, todėl paprasčiau būtų buvę surašyti eismo įvykio deklaraciją ir taip užbaigti autoįvykio formalumus, tačiau jis nesuprato, kad savo automobiliu atsitrenkė į kitą automobilį. Apelianto nuomone, Raseinių rajono apylinkės teismas nesiėmė aktyvių veiksmų patikrinti versijos, kad jis nei pajuto, nei išgirdo automobilių susidūrimo smūgį ar garsą, todėl neteisingai sprendė dėl jo kaltės pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d.
Atsiliepimas
Atsiliepime į G. D. apeliacinį skundą Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Raseinių rajono policijos komisariatas nurodo, kad su G. D. skundu nesutinka, ir mano, jog Raseinių rajono apylinkės teismas G. D. padarytą administracinį teisės pažeidimą kvalifikavo tinkamai, teismo sprendimas yra pagrįstas, taikytos poveikio priemonės atitinka padarytą veiką, viešas interesas yra aukščiau asmeninio intereso.
Motyvuojamoji dalis
G. D. apeliacinis skundas tenkintinas.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Todėl administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu bet kokios abejonės ar prieštaravimai dėl jo kaltumo turi būti pašalinti tiesiogiai apklausiant liudytojus, aktyviai tiriant įrodymus ir siekiant nustatyti tikrąsias galimo pažeidimo padarymo aplinkybes.
Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad remiantis Lietuvos Respublikos ATPK 248, 257, 284 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. Šių procesinės teisės normų reikalavimų nesilaikymas yra esminis procesinių normų pažeidimas, kuriam esant teismo priimtas procesinis sprendimas gali būti pripažintas nepagrįstu ir panaikintas (Administracinių teismų praktika 1. P. 305, Administracinių teismų praktika Nr. 7, P. 259). Būtent bylą nagrinėjančiam organui (pareigūnai), šiuo atveju apylinkės teismui, tenka pareiga nustatyti byloje tiesą, ir šios institucijos pozicija renkant įrodymus, galinčius patvirtinti ar paneigti reikšmingas aplinkybes byloje, turi būti aktyvi. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamą nutarimą priėmė nevisapusiškai ištyręs administracinių teisės pažeidimų padarymo aplinkybes.
Nagrinėjamu atveju iš G. D. administracinio teisės pažeidimo bylos dokumentų nematyti, jog apie bylos nagrinėjimą, išskyrus patį G. D., būtų buvę pranešta kitiems asmenims, kurie būtų galėję teismui pateikti svarbių įrodymų byloje. Teismas nešaukė į bylos nagrinėjimą ir neapklausė nukentėjusiosios automobilio PEUGEOT 307, v/n (duomenys neskelbtini) savininkės G. Ž., kuri byloje nagrinėjamo įvykio metu buvo savo automobilyje ir juto, kad jos automobilį kliudė automobilis AUDI A6, v/n (duomenys neskelbtini), ir būtų galėjusi paliudyti apie 2014-10-09 G. D. automobilio vairavimo ir apgadinimų automobiliams padarymo aplinkybes, policijos pareigūnų J. P. ir A. U. (jų duomenys yra administracinio teisės pažeidimo byloje), kurie 2014-10-09 atvykę į įvykio vietą apžiūrėjo apgadintą automobilį PEUGEOT 307, v/n (duomenys neskelbtini) ir būtų galėję paliudyti apie šiam automobiliui padarytų apgadinimų pobūdį, apie tai, ar esantys automobilių apgadinimai yra tapatūs, t. y. ar automobilio PEUGEOT 307, v/n (duomenys neskelbtini) sugadinimai galėjo būti padaryti automobiliu AUDI A6, v/n (duomenys neskelbtini).
Kaip matyti iš bylos duomenų, tiek 2014-10-16 paaiškinime, tiek apeliaciniame skunde G. D. nurodė, kad byloje nagrinėjamo įvykio metu manevruodamas automobilį stovėjimo aikštelėje jis nejuto, jog kliudė kitą automobilį. Tačiau bylos nagrinėjimo apylinkės teisme metu nebuvo išsiaiškinta, ar iš tikrųjų G. D. vairuodamas automobilį ir kliudęs kitą automobilį galėjo nepajusti smūgio, nors šios aplinkybės privalėjo būti išsiaiškintos, nes baudžiant asmenį pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. būtina nustatyti, kad iš autoįvykio vietos pasitraukta tyčia, t. y. asmuo sukėlęs autoįvykį tai suprato ir tikslingai, siekdamas išvengti atsakomybės, pasišalino iš įvykio vietos, bet dėl apylinkės teismo pasyvios pozicijos renkant įrodymus jos liko tinkamai neįvertintos.
Teismas pažymi, jog remiantis teismų praktika, administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjantis apylinkės teismas privalo rašyti teismo posėdžio protokolą, nes jis vaidina svarbų vaidmenį, užtikrinant asmenų teisę į tinkamą ir sąžiningą teismo procesą. Jame fiksuojami esminiai bylos nagrinėjimo momentai, asmenų atvykimas į teismo posėdį, įrodymų tyrimas ir kt. Toks fiksavimas užtikrina, jog teismas savo procesinį sprendimą grįs tik tais įrodymais, kurie buvo ištirti teismo posėdyje. Teismo posėdžio protokolas ypač svarbus apeliacinio proceso metu, kadangi administracinio teisės pažeidimo bylos apeliacine tvarka nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, jeigu teisėjas ar teisėjų kolegija, įvertinę bylos aplinkybes, nenusprendžia kitaip (ATPK 302¹⁰ str. 2 d.), todėl byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimai, liudytojų parodymai paprastai vertinami pagal byloje esančią medžiagą. Nesant byloje teismo posėdžio protokolo, apeliacinės instancijos teismas turi labai ribotas galimybes įvertinti byloje pirmosios instancijos teisme atliktą įrodymų tyrimą, ypač liudytojų duotus parodymus ir kitų asmenų žodinius paaiškinimus.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, daroma išvada, kad nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą Raseinių rajono apylinkės teisme nebuvo tinkamai išaiškinta ir atskleista bylos esmė, pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutarimą neištyrė ir nevertino visų bylos išnagrinėjimui reikšmingų faktinių bylos aplinkybių, taip pažeisdamas Lietuvos Respublikos ATPK 248 straipsnyje įtvirtintus administracinių teisės pažeidimų bylų teisenai keliamus uždavinius laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, išspręsti ją tiksliai pagal įstatymus, todėl, siekiant pašalinti iškilusius neaiškumus, skundžiamas Raseinių rajono apylinkės teismo 2014-11-17 nutarimas naikinamas ir administracinio teisės pažeidimo byla grąžinama apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.
Teismas nepasisako dėl kitų G. D. apeliacinio skundo argumentų, nes, pasisakydamas dėl jų, apeliacinis teismas gali pažeisti bylą nagrinėsiančio apylinkės teismo nepriklausomumą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 4 punktu,
nutaria:
panaikinti Raseinių rajono apylinkės teismo 2014-11-17 nutarimą ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti šiame teisme.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.