Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Bielskės, Jūratės Jakubonienės, Lino Šiukštos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo I. M. (I. M.) gynėjo skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. spalio 6 d. nutarties, kuria kaltinamajam I. M. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas 3 (trims) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2025 m. spalio 9 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Nagrinėjamo klausimo esmė

2. Kaltinamasis I. M. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 140 straipsnio nustatyta tvarka laikinai sulaikytas 2025 m. balandžio 9 d., 22.50 val. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 11 d. nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, kurio terminas nustatytas 2 (dviems) mėnesiams. Vėliau šis kardomosios priemonės – suėmimo terminas to paties teismo buvo tęsiamas.

II. Skundo argumentai ir prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

6. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi kaltinamojo I. M. gynėjo skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. spalio 6 d. nutarties ir įvertinusi baudžiamosios bylos bei Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenis, sprendžia, kad kaltinamojo suėmimo termino pratęsimas trims mėnesiams yra teisėtas ir pagrįstas. Teismas, pratęsdamas kaltinamajam I. M. kardomosios priemonės – suėmimo terminą trims mėnesiams, tinkamai įvertino visas teisiškai reikšmingas aplinkybes šios kardomosios priemonės pratęsimui, laikėsi BPK 119, 121, 122 ir 127 straipsnių reikalavimų, taip pat nacionalinių bei tarptautinių teisės aktų nuostatų, pagal kurias niekam negali būti atimta laisvė kitaip, kaip tik tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas.

7. Suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, taikymo būtina sąlyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog suimtasis galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Teisėjų kolegija, susipažinusi su skundo nagrinėjimui pateiktais bylos duomenimis, pritaria apygardos teismo išvadai, kad bylos medžiagoje yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, jog I. M. galėjo padaryti jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Tokie duomenys yra užfiksuoti paties kaltinamojo ir kito kaltinamojo G. D. parodymuose, liudytojo G. G. parodymuose, kratos ir apžiūros protokoluose, specialisto išvadose, tarnybiniuose pranešimuose bei kitoje baudžiamosios bylos medžiagoje. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl skiriant ar pratęsiant kardomąją priemonę nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį nuosprendį. Be to, šiuo atveju kaltės klausimas taip pat iš esmės nesprendžiamas, nes tai daroma tik išnagrinėjus bylą teisiamajame posėdyje pirmosios instancijos teisme. Baudžiamosios bylos duomenys analizuojami tik ta apimtimi, kuri reikšminga kardomosios priemonės – suėmimo termino pratęsimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimui teisingai išspręsti.

8. Kardomoji priemonė – suėmimas skiriama ar jos terminas pratęsiamas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, t. y. kai asmuo gali pasislėpti, atsižvelgiant į kaltinamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes (BPK 122 straipsnio 2 dalis).

9. Už BK 260 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikaltimą baudžiamasis įstatymas numato tik ilgalaikę nuo dešimties iki penkiolikos metų laisvės atėmimo bausmę. Aukštesnysis teismas sutinka su kaltinamojo gynėjo skunde nurodomu argumentu, kad gresianti laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, tačiau kuo sunkesnės ir sudėtingesnės nusikalstamos veikos tiriamos, tuo griežtesnių prievartos priemonių panaudojimas gali būti pateisintas (EŽTT sprendimai bylose Lukovič prieš Serbiją, Milankovič ir Bošnjak prieš Kroatiją, Štvrtecky prieš Slovakiją ir kt.). Taigi, nors gresianti laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, tačiau ji taip pat yra reikšminga kitų aplinkybių kontekste, t. y. kartu su kitomis faktinėmis aplinkybėmis gali pagrįsti didelę galimą asmens pasislėpimo riziką (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyto pagrindo egzistavimą). Iš skundžiamos nutarties matyti, kad apygardos teismas galimą kaltinamojo pasislėpimo rizikos realumą tinkamai įvertino kartu su I. M. ryšiais Lietuvos Respublikoje ir užsienio valstybėmis, jo asmenybe ir kitomis bylos aplinkybėmis.

10. Apygardos teismas kaltinamojo bėgimo ar slėpimosi nuo teismo riziką vertino atsižvelgdamas į tai, kad I. M. nevedęs, daugiau kaip 10 metų nedirba, užsienio valstybėse turi artimųjų – jo brolis gyvena Jungtinėje Karalystėje, o jo senelis – Baltarusijos Respublikoje, laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 2 d. iki 2024 m. spalio 31 d. daug kartų, net 85 kartus, kaltinamasis kirto valstybinę sieną. Aukštesnysis teismas pažymi, kad I. M. praeityje teistas, apie tai nurodoma ir gynėjo skunde. Aukštesniojo teismo vertinimu, tiek gresiantis bausmės griežtumas, tiek aptarti duomenys, jog kaltinamasis turi artimųjų giminaičių užsienio valstybėse, suteikia pagrindo pagrįstam manymui, jog I. M. būdamas laisvėje gali bėgti ar slėptis nuo teismo. Teismas įvertino ir duomenis, nurodomus gynėjo skunde, jog I. M. Lietuvos Respublikoje turi nuolatinę gyvenamąją vietą, sugyventinę ir vaiką. Atsižvelgęs į šiuos duomenis apygardos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad šie ryšiai, įvertinus inkriminuojamo nusikaltimo sunkumą, turimus ryšius užsienyje bei kitų socialinių ryšių nebuvimą, nėra pakankami, jog pašalintų realią jo pasislėpimo tikimybę. Juolab, kad iki inkriminuotos nusikalstamos veikos galimo padarymo aptariami socialiniai ir šeiminiai santykiai I. M. taip pat saistė, tačiau, net ir žinant apie gresiančią laisvės atėmimo bausmę, galimai nesustabdė kaltinamojo nuo inkriminuoto nusikaltimo padarymo. Skunde nurodomos kitos aplinkybės – I. M. yra Lietuvos Respublikos pilietis, turi įsidarbinimo galimybę, turi motiną, su kuria palaiko glaudžius santykius, aptartų bylos aplinkybių kontekste negali būti vertinamos kaip išskirtinės, pagrindžiančios jį turint tokius stiprius socialinius ir šeimyninius ryšius, dėl kurių griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas negalėtų būti taikoma. Taigi visos aplinkybės, vertinant kartu su jau aptartomis aplinkybėmis, t. y. gręsiančia griežta laisvės atėmimo bausme, nebuvimu kaltinamojo tokių tvirtų ryšių su Lietuvos Respubliką, kurie šiuo konkrečiu atveju skatintų jį likti Lietuvoje, o jam turint ryšius net keliose užsienio valstybėse, taip pat ir pakankamai tvirtus ryšius su Baltarusijos Respublika, kurioje gimė pats kaltinamasis ir į kurią dažnai jis vykdavo aplankyti artimojo giminaičio, aukštesniojo teismo nuomone, patvirtina tikimybę, kad I. M. gali bėgti (slėptis) nuo teismo išvykdamas į valstybę, iš kurios jo sugrąžinimas į Lietuvą taptų apsunkintu.

11. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, aukštesniojo teismo nuomone, apygardos teismas, tinkamai įvertinęs kaltinamajam gresiančios bausmės griežtumą kartu su kitomis faktinėmis aplinkybėmis, pagrįstai padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju nėra išnykęs BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytas suėmimo termino pratęsimo pagrindas, nes būdamas laisvėje kaltinamasis I. M. gali bėgti (slėptis) nuo teismo. Teisėjų kolegija atkreipia kaltinamojo gynėjo dėmesį, kad BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytam suėmimo taikymo pagrindui konstatuoti užtenka pagrįsto manymo, kad kaltinamasis, būdamas laisvėje, gali ryžtis slapstymuisi ir nėra būtina nustatyti, jog asmuo praeityje jau mėgino bėgti (slėptis) ar konkrečiomis ir nustatytomis priemonėmis rengiasi ar planuoja bėgti (slėptis).

12. Skundžiamoje nutartyje apygardos teismas padarė išvadą, jog yra pakankamas pagrindas kaltinamajam pratęsti suėmimą dar ir BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu. Šiuo pagrindu suėmimas gali būti skiriamas arba pratęsiamas jo terminas, jei yra duomenų, kad asmuo, kaltinamas padaręs vieną ar kelis labai sunkius ar sunkius nusikaltimus arba BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus apysunkius nusikaltimus, iki nuosprendžio priėmimo gali padaryti naujų labai sunkių, sunkių ar šioje dalyje nurodytų apysunkių nusikaltimų. Remiantis teismų praktika, pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie asmens teistumą, jo vaidmenį padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamų veikų bei kiti duomenys.

13. Labai sunkus nusikaltimas, kurio padarymu kaltinamas I. M., patenka į BPK 122 straipsnio 4 dalyje numatytą nusikaltimų sąrašą. Apygardos teismas įvertino, jog iki suėmimo kaltinamasis daugiau kaip 10 metų niekur nedirbo, jo sugyventinė taip pat nedirba, augina vaiką, taip pat įvertino, kad kaltinamasis anksčiau teistas už nusikalstamą veiką (BK 199² straipsnis), kuri susijusi su neteisėtu pajamų gavimu, o šiuo metu jis kaltinamas neteisėtu disponavimu labai dideliu kiekiu narkotinių ir psichotropinių medžiagų, kuras ketino platinti ir tokiu būdu gauti pajamų. Gynėjo skunde nurodoma, kad I. M. vykdė individualią veiklą, jo šeima gauna socialines pašalpas, be to, kaltinamojo šeimai finansinę paramą teikia jo motina. Iš ikiteisminio tyrimo kaltinamojo I. M. ir jo sugyventinės liudytojos O. B. apklausų matyti, kad iš tikrųjų kaltinamasis neoficialiai dirbo pavienius darbus, jis registruotas Užimtumo tarnyboje, o gynėjo skunde, kaip jau minėta, nurodoma tik apie kaltinamojo įsidarbinimo galimybę. Aukštesniojo teismo vertinimu, net ir tuo atveju, jeigu iš aptartų šaltinių kaltinamasis I. M. galėjo gauti pajamų, tačiau kaltinamajam inkriminuoto nusikaltimo aplinkybės ir pobūdis rodo, kad būtent nusikalstama veikla galėjo būti pagrindinis I. M. pragyvenimo šaltinis. Pažymėtina, kad net pats kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jo namuose rastas narkotines ir psichotropines medžiagas planavo parduoti, o dalį jų jau ir buvo pardavęs. Taigi nusikalstamą veiką, susijusią su disponavimu labai dideliu narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekiu, I. M. galimai padarė dėl savanaudiškų tikslų, siekdamas gauti ir neteisėtų pajamų. Pažymėtina, kad oficialaus pragyvenimo šaltinio turėjimas (vykdoma individuali veikla, pavieniai darbai, gaunamos pašalpos, kitų asmenų finansinė parama) netrukdo siekti ir neteisėtų pajamų gavimo. Todėl aukštesnysis teismas pritaria apygardos teismo išvadai, kad neteisėtų pajamų gavimas kaltinamajam būnant laisvėje gali būti viena iš priežasčių jam daryti ir naujus nusikaltimus. Aptartos aplinkybės suteikia pagrindą išvadai, kad šiuo metu ir BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytas suėmimo termino pratęsimo pagrindas taip pat neišnykęs.

14. Kaltinamojo gynėjas skunde prašo I. M. taikomą kardomąją priemonę – suėmimą panaikinti ir jam paskirti švelnesnes kardomąsias priemones. Tokia galimybė yra numatyta BPK 121 straipsnio 3 dalyje. Tačiau gynėjas neteisingai nurodo, kad šios galimybės apygardos teismas nevertino ir nesvarstė. Iš skundžiamos nutarties matyti, kad teismas, įvertinęs kaltinamajam inkriminuojamos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą, socialinių – ekonominių ryšių nebuvimą, ankstesnį jo teistumą ir kitas aplinkybes, padarė išvadą, kad I. M. švelnesnių kardomųjų priemonių (pavyzdžiui, užstato, intensyvios priežiūros) taikymas nebūtų pakankamas BPK 119 straipsnyje keliamų tikslų užtikrinimui. Aukštesnysis teismas sutinka su tokia teismo išvada. Atsižvelgus į I. M. asmenybę apibūdinančias aplinkybes (socialinius, šeimyninius ir ekonominius santykius Lietuvos Respublikoje, jo ryšius užsienio valstybėse), į kaltinamojo galimai padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir pobūdį, jam gresiančios bausmės griežtumą, skunde prašomos taikyti kitos švelnesnės kardomosios priemonės ar jų kompleksas (intensyvi priežiūra, namų areštas, užstatas ir kitos) šioje situacijoje ir šioje proceso stadijoje negali būti pakankamos, kad užtikrintų kaltinamojo I. M. dalyvavimą teismo procese ir užkirstų kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Aukštesniojo teismo vertinimu, aptartos aplinkybes patvirtina, kad, kaip nurodoma skunde, paruošto sumokėti 12 000 Eur užstato suma nėra pakankama, kad užtikrintų BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų įgyvendinimą. Be to, įvertinant, jog I. M. turi ryšių net keliose užsienio valstybėse, neišnykusį teistumą, oficialių pajamų neturėjimą, kitos kardomosios priemonės (intensyvi priežiūra, namų areštas, užstatas ir kt.) nebūtų pakankamos siekiant užkirsti galimybę kaltinamajam bėgti (slėptis) nuo teisėsaugos institucijų užsienio valstybėse, taip pat ir siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Tokios išvados nepaneigia gynėjo skunde nurodomi atvejai apie kitose bylose kitiems asmenims taikytas kardomąsias priemones, nes švelnesnių kardomųjų priemonių taikymo pagrįstumo ir jų efektyvumo klausimas sprendžiamas atsižvelgus ir įvertinus kiekvienoje konkrečioje byloje esančių aplinkybių visumą. Nagrinėjamu atveju aukštesnysis teismas sutinka su apygardos teismo išvada, kad švelnesnės kardomosios priemonės ar jų kompleksas nagrinėjamu atveju neleistų užtikrinti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų įgyvendinimo.

15. Griežčiausia kardomoji priemonė suvaržo kaltinamojo I. M. teises, tačiau, atsižvelgiant į jam pareikšto kaltinimo pobūdį, sunkumą, jo asmenybę apibūdinančias aplinkybes, kaltinamojo teisės suvaržytos nepažeidžiant proporcingumo principo. Kaltinamasis šiuo metu suimtas ilgiau negu šešis mėnesius (nuo 2025 m. balandžio 9 d.). Baudžiamoji byla jau nagrinėjama teisme ir toks terminas nepažeidžia BPK 127 straipsnio 11 dalies nuostatų, pagal kurias viso baudžiamojo proceso metu suėmimas negali trukti ilgiau kaip du trečdalius didžiausios laisvės atėmimo bausmės, baudžiamajame įstatyme nustatytos už sunkiausią nusikaltimą, dėl kurio tiriama ir nagrinėjama byla. I. M. už BK 260 straipsnio 3 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą gresianti bausmė yra laisvės atėmimas nuo dešimties iki penkiolikos metų, todėl tolimesnis suėmimo taikymo terminas nepažeidžia BPK reikalavimų. Nagrinėjamu atveju suėmimo taikymo trukmę nėra pagrindo vertinti kaip aiškiai neproporcingą. Nei bendra suėmimo taikymo I. M. trukmė, nei skundžiama teismo nutartimi kaltinamajam nustatytas suėmimo taikymo terminas nėra per ilgi ir, aukštesniojo teismo vertinimu, yra adekvatūs kaltinamojo galimai padarytos nusikalstamos veikos sunkumui, kaltinamojo teisės suvaržytos nepažeidžiant BPK 11 straipsnyje įtvirtinto proporcingumo principo. I. M. suėmimo terminas pratęstas nustačius BPK nustatytas šios kardomosios priemonės taikymo sąlygas bei pagrindus, nurodytus BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose, kurie šiuo metu neišnykę. Tokioje situacijoje asmens laisvės suvaržymas, siekiant įvykdyti teisingumą dėl galimai padarytų nusikalstamų veikų, yra pateisinamas, proporcingas ir nepažeidžia Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos ir BPK reikalavimų.

16. Nagrinėjamu atveju, įvertinus pateiktus ir Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenis, matyti, jog apygardos teismas deda pastangas tam, kad byla būtų kuo greičiau išnagrinėta. Pagal Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenis 2025 m. spalio 20 d. teismo posėdyje byla pradėta nagrinėti, paskelbtas kaltinamasis aktas, pradėtas įrodymų tyrimas, apklaustas kaltinamasis G. D.. Tuo tarpu kaltinamasis I. M. šio posėdžio metu būti apklaustas atsisakė nurodęs, kad dar nori pasitarti su gynėju. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ matyti, kad suplanuoti dar trys teismo posėdžiai (2025 m. lapkričio 24 d., 2025 m. gruodžio 1 d., 2025 m. gruodžio 9 d.). Kitame suplanuotame teismo posėdyje bus tęsiamas įrodymų tyrimas, apklausiamas kaltinamasis I. M., liudytoja O. B.. Įvertinus šias aplinkybes (byla jau pradėta nagrinėti, atliekamas įrodymų tyrimas, suplanuoti kiti teismo posėdžiai), aukštesniojo teismo nuomone, nėra pagrindo teigti, jog procesas yra vilkinamas.

17. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes kaltinamojo I. M. gynėjo skundas atmetamas, o Vilniaus apygardos teismo 2025 m. spalio 6 d. nutartimi pratęstas kaltinamojo suėmimo terminas paliekamas galioti.

18. Aukštesnysis teismas pažymi, kad iš skundžiamos nutarties aprašomosios dalies matyti, jog teismas I. M. suėmimo terminą pratęsė vadovaudamasis BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytais suėmimo skyrimo (termino pratęsimo) pagrindais, tačiau nutarties rezoliucinėje dalyje nurodytas tik BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas, kitas – BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punktas – nenurodytas. Aukštesniojo teismo nuomone, tai gali būti laikoma teismo technine klaida, dėl kurios skundžiamą nutartį keisti pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsnio 2 dalimi,

nutaria:

kaltinamojo I. M. (I. M.) gynėjo skundą atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2025 m. spalio 6 d. nutartimi pratęstą I. M. suėmimo terminą palikti galioti.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.