- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-03-17
- Bylos Nr.
- I-1517-422/2016
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Daina Kukalienė, Rimantas Giedraitis
- Pareiškėjas
- A. L.
- Atsakovas
- Alytaus pataisos namų, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, Alytaus pataisos namams
- Trečiasis asmuo
- Kalėjimų departamento prie LR TM
- Kategorijos
- 15.2.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimanto Giedraičio, Dainos Kukalienės ir JaninosVitunskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
nedalyvaujant pareiškėjui A. L., atsakovo Alytaus pataisos namų atstovui Mindaugui Kabeliui, trečiojo suinteresuotojo asmens Kalėjimų departamento prie LR TM, atstovui,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. L. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, ir Alytaus pataisos namams, trečiajam suinteresuotajam asmeniui Kalėjimų departamentui prie LR TM, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo ir nutarimo panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas A. L. kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo 2740Eur neturtinės žalos atlyginimo bei panaikinti Alytaus pataisos namų 2015 m. kovo 26 d. nutarimu Nr. 49-956 jam skirtą drausminę nuobaudą.
Pareiškėjas skunde (t. I., b.l. 5,6), skundo papildyme ( t. I., b.l.67) bei teismo posėdžių metu nurodė, kad laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 27 d. iki 2015 m. balandžio 7 d. atliko laisvės atėmimo bausmę Alytaus pataisos namų baudos izoliatoriuje karantino patalpose Nr. 26, laikino sulaikymo kameroje Nr. 28 ir kamerų tipo patalpose Nr. 41 ir 42 (toliau – ir kameros, gyvenamosios patalpos). Šios gyvenamosios patalpos buvo apstatytos baldais, todėl jose kalinant nebuvo užtikrinta teisės aktuose nustatyta vienam asmeniui tenkanti gyvenamojo ploto norma. Tvirtino, jog kamerų langai buvo sulūžę, neužsidarė, todėl jose buvo šalta. Kamerose nebuvo užtikrinta tinkama dirbtinė ir natūrali apšvieta, todėl pablogėjo regėjimas, nebuvo šilto vandens, sienos ir lubos avarinės būklės. Karantino patalpos lova buvo sena, ištampytomis spyruoklėmis, kameroje Nr. 41 lova buvo kieta, buvo išduotas plonas, nešvarus čiužinys, todėl negalėjo išsimiegoti. Nuteistieji į dušą buvo vedami tik vieną kartą per savaitę 15 minučių. Kadangi yra sportuojantis asmuo, o prie sporto salės dušai nėra įrengti, todėl prašė atsakovo atstovo leisti praustis dažniau. Tam buvo gauta gydytojos rekomendacija, tačiau atsakovo atstovas tokios galimybės jam nesuteikė. Pasivaikščiojimų kiemas per mažo ploto, jame buvo galima vaikščioti tik vieną valandą per dieną, o tai prieštarauja tarptautiniams teisės aktams. Maistas neatitiko kaloringumo reikalavimų, be to, kaip sergančiam hepatitu C, pareiškėjui turėjo būti skiriamas dietinis maistas. Vienam mėnesiui buvo išduodamas 1 rulonas prastos kokybės tualetinio popieriaus, kurio užtekdavo tik 3 dienoms, kamerose nebuvo leidžiama turėti televizorių, šilto pledo. Pareiškėjui nebuvo sudaryta galimybė išsiskalbti ir išsidžiovinti viršutinių drabužių.Jo skundai nebuvo registruojami. Nurodė, kad buvo kalinamas su rūkančiais asmenimis, nors pats yra nerūkantis, taip pat buvo kalinamas su ŽIV infekuotais asmenimis. Pareigūnai nėra tikrinami dėl sadistinės asmenybės galimų sutrikimų, pareiškėjo manymu, dalis pareigūnų (M. P., N. F.) šį sutrikimą turi. Tvirtino, kad pareigūnas N. F. m. kovo 4 d. daiktų svėrimo metu pavogė jo kalendorių, o paklausus kodėl taip pasielgė, pareiškėjas šio pareigūno buvo apšauktas, išvadintas necenzūriniais žodžiais.
Alytaus pataisos namų direktoriaus 2015 m. kovo 26 d.nutarimu jam buvo skirta drausminė nuobauda už rankšluosčio džiovinimą ant lovos galo. Pareiškėjas pripažįsta, kad minėtą dieną rankšluostis kabėjo ant lovos, tačiau su jam skirta nuobauda nesutinka, nurodydamas, kad nesant sudarytų sąlygų džiovinti rankšluosčiams, tokia nuobauda negalėjo būti skirta. Be to, nuobauda buvo paskirta pareigūnotarnybinio pranešimo pagrindu, kuris 2015 m. kovo 4 d. pavogė pareiškėjo kalendorių bei jį įžeidinėjo, galimai kaip kerštas dėl pareiškėjo parašyto skundo.
Pareiškėjas jam padarytą neturtinę žalą kildina ir iš to, kad, atvykęs į Alytaus pataisos namus buvo apžiūrėtas gydytojo P. R., tačiau dėl danties skausmo pas stomatologą nuvestas nebuvo, dėl to mėnesį turėjo kęsti skausmą. Nurodė, kad stomatologas netinkamai teikė sveikatos priežiūros paslaugas, netinkamai sutaisė dantį. 2015 m. balandžio 3 d. kreipusis dėl šio danties skausmo, jo negydė.Pareiškėjas serga Hepatitu C, tačiau tinkamas gydymas neskiriamas, apie ligos eigą sprendžiama tik išklausius kvėpavimą plaučiuose. Nurodė, kad 2015 m. vasario pradžioje bei 2015 m. kovo 3 – 4 d. negalėjo patekti pas gydytojus dėl netinkamos nuteistųjų registravimo pas sveikatos priežiūros specialistus tvarkos, nes nebuvo užregistruotas.
Nurodė, kad 2015 m. kovo 3 d. įvykus gaisrui nebuvo tinkamai ir laiku evakuotas, todėl pora valandųkameroje buvo nuodijamas dūmais. Tvirtino, kad pareigūnas M. P. 2015 m. kovo 3 d. grasino jam smurtu, bendravo neadekvačiai, jį mušė, nes jis negalėjo dėl ligos pakelti savo asmeninių daiktų bei patalynės.
Gyvenimo sąlygas Alytaus PNpareiškėjas prilygina nežmoniškoms, kankinančioms, žeminančioms žmogaus orumą, tvirtina, kad taip buvo pažeistas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 3 straipsnio nuostatos. Atlikdamas bausmę aukščiau nurodytomis sąlygomis pareiškėjas patyrė dvasinius skausmus, depresiją, padidėjusią baimę aplinkai, gaisro metu buvo žalojama jo sveikata, t.y. pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, kurią vertina 2740Eur ir prašo priteisti iš atsakovo.
Atsiliepimas
Atsakovo atstovas Alytaus pataisos namai su pareiškėjo skundu nesutiko. Atsiliepimuose į skundą (t I., 26-29, 75-79, 101-105, 107-111) rašytiniuose paaiškinimuose (t.II., b.l. 82-83) ir atstovas teismo posėdžių metu nurodė, kad pareiškėjas į Alytaus pataisos namus atvyko 2015 m. sausio 27 d. iš Vilniaus pataisos namų. Nuteistiesiems atvykus į pataisos įstaigą, patikrinama jų sveikata iratliekamas sanitarinis švarinimas. Sveikatos tikrinimo rezultatai įrašomi į Asmens sveikatos istoriją (ambulatorinę kortelę). Nuteistuosius, kuriems atliktas sanitarinis švarinimas, pataisos įstaigos direktoriaus budintysis padėjėjas uždaro į karantino patalpas.Pareiškėjas nuo 2015 m. sausio 27 d. iki 2015 m. sausio 30 d. buvo paskirtas į karantino patalpą Nr. 26. Pareiškėjas nebuvo nuvestas pas stomatologą, nes gydytojas P. R., apžiūrėjęs pareiškėją, nematė būtinybės jį nukreipti pas stomatologą.Laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 30 d. iki 2015 m. vasario 3 d., nuo 2015 m. vasario 3 d. iki 2015 m. vasario 18 d. pareiškėjas buvo paskirtas į kamerų tipo patalpą Nr. 41, nuo 2015 m. vasario 18 d. iki 2015 m. gegužės 8 d. pareiškėjas buvo paskirtas į kamerų tipo patalpą Nr. 42. Visą pareiškėjo kalinimo laiką pataisos namuose jam tekusi gyvenamojo ploto norma nebuvo pažeista. Pareiškėjas nebuvo laikinai izoliuotas laikino sulaikymo kameroje Nr. 28. Atvykus į Alytaus pataisos namus pareiškėjui buvo išduotas geros kokybės čiužinys, patalynė, pagalvė, antklodė ir kiti teisės aktuose nurodyti daiktai. Pareiškėjui išduotas čiužinys niekuo nesiskyrė nuo kitiems nuteistiesiems išduotų čiužinių. Karantino patalpų atitiktis higienos normų reikalavimams nebuvo tikrinta, nes nuteistieji dėl netinkamų kalinimo sąlygų į kompetentingas institucijas nesikreipė. Alytaus pataisos namų baudos izoliatoriaus ir kamerų tipo patalpose 2009-2010 m. atliktas kapitalinis remontas, visose kamerose buvo pakeisti langai plastikiniais, durys, naujai įrengti tualetai, tualetuose įrengta ištraukiamoji ventiliacija, naujai įrengta elektros instaliacija ir apšvietimas, prižiūrėtojo iškvietimo sistema. Kameros aprūpintos naujais baldais ir inventoriumi. Kamerų tipo patalpose lovos yra metalinės, geros kokybės. Baudos izoliatoriaus ir kamerų tipo patalpų kamerose bausmę atliekantys nuteistieji piktybiškai gadina ir laužo kamerose esantį inventorių, baldus, šviestuvus, duris, langus ir elektros instaliaciją, radijo taškus ir prižiūrėtojo iškvietimo sistemą. Pataisos namų administracija tvarko ir remontuoja nuteistųjų piktybiškais veiksmais padarytus gedimus, bet ne visuomet fiziškai ir finansiškai pajėgi juossutvarkyti nedelsiant.
Pažymėjo, jog nuteistiesiems sudaryta galimybė prausti kūną po šiltu dušu vieną kartą per savaitę, kaip numato teisės aktai.Skiriant nuteistuosius į kameras uždarojoje zonoje, atsižvelgiama į jų rašytinius prašymus skirti į kamerą su nerūkančiais asmenimis. Nuteistieji vertinamuoju laikotarpiu galėjo rūkyti tik kamerų sanitariniuose mazguose, kur yra ištraukiamoji ventiliacija ir lauke pasivaikščiojimo metu. Pareiškėjas 2015 m. kovo 27 d. padavė prašymą laikyti jį kameroje su nerūkančiais asmenimis, iš šios kameros rūkantys asmenys buvo iškelti 2015 m. balandžio 13 d.Kamerų tipo patalpos Nr. 41 ir 42 buvo tikrintos Alytaus visuomenės sveikatos centro, kuris higienos normų pažeidimų nenustatė. Nuteistųjų patalynė ir rūbai vieną kartą per savaitę skalbiami ir džiovinami pataisos namų skalbykloje. Nuteistiesiems, atliekantiems nuobaudas uždaroje zonoje, yra sudarytos sąlygos išsiskalbti asmeninius viršutinius drabužius naudojimosi dušu metu. Alytaus pataisos namai yra įsigiję dubenis drabužių skalbimui ir 15 pastatomų išlankstomų drabužių džiovyklų drabužių džiovinimui. Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos cheminių tyrimų laboratorijos cheminių tyrimų skyriaus 2015 m. kovo 30 d. protokolas patvirtina, kad maisto davinio energetinė vertė atitiko teisės aktuose nurodytai dienos davinio energetinei vertei. Dietinis maitinimas yra skiriamas gydančio gydytojo nurodymu.Kadangi tokio maitinimo pareiškėjui nereikėjo, todėl dietinis maitinimas jam nebuvo skirtas. Pareiškėjas dėl dietinio maitinimo skyrimo kreipėsi 2015 m. balandžio 23 d., toks maitinimas jam buvo skirtas iki 2015 m. gegužės 22 d.
Nurodė, jog pareiškėjas 2015 m. kovo 21 d. padarė bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą - apie 8.30 val. uždarojoje zonoje KTP kameroje Nr. 42 atliekant rytinį patikrinimą, buvo nustatyta, kad pareiškėjo lovos galas uždengtas rankšluosčiu. Kadangi rankšluosčių kabinimas lovos kojūgalyje trukdė atlikti pareigūnams nuteistųjų nuolatinio elgesio kontrolę, todėl pareiškėjas dėl rankšluosčio džiovinimo ant lovos kojūgalio buvo ne kartą perspėtas. Pareiškėjasį perspėjimus nereagavo, pareigūnų reikalavimus ignoravo, todėl Alytaus PN direktorius 2015 m. kovo 26 d. nutarimu skyrė jam drausminę nuobaudą – papeikimą. Pareiškėjas neįrodė neteisėtų Alytaus PN pareigūnų veiksmų bei jam padarytos neturtinės žalos, todėl jo skundas negali būti patenkintas.
Į teismo posėdį neatvyko pareiškėjas, atsakovo ir trečiojo suinteresuotojo asmens atstovai, apie posėdį pranešta, byla nagrinėtina jiemsnedalyvaujant (ABTĮ 78 str.).
Pareiškėjo skundas dėl neturtinės žalos atlyginimo, kildinamos iš netinkamai teikiamų sveikatos priežiūros paslaugų, paliekamas nenagrinėtu, dėl kitos reikalavimų daliesskundastenkinamas iš dalies remiantis žemiau išdėstytais motyvais.
Dėl gyvenamųjų patalpų plotų, antisanitarinių, nehigieniškų kalinimo sąlygų, netinkamo buitinio aprūpinimo
Pareiškėjas iš atsakovo reikalauja neturtinės žalos atlyginimo, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais jam atliekant laisvės atėmimo bausmę Alytaus PN laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 27 d. iki 2015 m. balandžio 7 d., laikant jį perpildytose, higienos reikalavimų neatitinkančiose patalpose.
Motyvuojamoji dalis
Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): 1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai ir 3) priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.
Skunde pareiškėjas nurodė, kad kamerų plotas buvo užstatytas įvairiais baldais, todėl kamerose trūko vietos laisvai judėti.
Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 (toliau – ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės) 11¹.1. punktas nustato, kad pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi būti nemažesnis kaip 3,1 kv.m. vienam žmogui, 11¹.2. punktas – kamerų tipo patalpose 3,6 kv.m. vienam žmogui. Minėtoje teisės normoje nurodytas vienam asmeniui tenkantis gyvenamasis plotas nėra įvardijamas kaip neužstatytas kameros plotas, todėl laikytina, kad teisės aktais nustatytas vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m. viso bendro kameros ploto. Pastebėtina, kad į baldų ir kitų įrenginių užimamą plotą turi būti atsižvelgiama tik tuo atveju, kuomet yra konstatuojamas gyvenamojo ploto normos pažeidimo faktas. Tokios pozicijos laikosi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas formuodamas vienodą administracinių teismų praktiką (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-1200/2014, 2014 m. spalio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-575-1731/2014).
Byloje esantys duomenys patvirtina, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 27 d. iki 2015 m. sausio 30 d. gyveno karantino patalpoje Nr. 26, kurios gyvenamasis plotas yra 29,91 kv.m., joje įrengtos 8 miegamosios vietos (I t., b.l. 108, 50).Pareiškėjas skunde nurodė, kad ginčo laikotarpiu šioje patalpoje buvo laikomi septyni nuteistieji, todėl vienam asmeniui teko 4,27 kv.m. gyvenamojo ploto. Laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 30 d. iki 2015 m. vasario 18 d. pareiškėjas buvo laikomas kamerų tipo patalpoje Nr. 41, kurios gyvenamasis plotas yra 12,40 kv.m., joje įrengtos 3 miegamosios vietos, todėl vienam asmeniui teko 4,1 kv.m. (I t., b.l.31, 50). Laikotarpiu nuo 2015 m. vasario 18 d. iki 2015 m. balandžio 7 d. pareiškėjas kalėjo kamerų tipo patalpoje Nr. 42, kurios gyvenamasis plotas yra 13,03 kv.m., joje įrengtos 3 miegamosios vietos, pareiškėjas nurodė, kad ginčo laikotarpiu kameroje buvo 3 asmenys, todėl vienam asmeniui teko 4,34 kv.m. gyvenamojo ploto (I t., b.l.31,50).Šie duomenys kitais objektyviais duomenimis nepaneigti, todėl teismas jais vadovaujasi, spręsdamas pareiškėjo reikalavimų pagrįstumą.
Atsakovo atstovas į bylą pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu nebuvo laikomas laikinojo sulaikymo kameroje Nr. 28 (II t., b.l. 118, I t., b.l. 31), todėl šios kameros plotas bei higienos sąlygos neanalizuotini.
Teismas, įvertinęs teisinį reglamentavimą ir faktinius bylos duomenis, daro išvadą, kad pareiškėjo kalinimo Alytaus pataisos namuose ginčui aktualiu metu buvo užtikrinta Vidaus tvarkos taisyklių 11¹. 2.punkte reglamentuota vienam asmeniui tenkančio minimalaus gyvenamojo ploto norma.
Žemesnės instancijos teismas
Laisvės atėmimo vietų įrengimo ir priežiūros sveikatos saugos reikalavimus ir sveikatos priežiūros organizavimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – Higienos norma), kurios 6 punkte numatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka, užtikrinta sveikatos priežiūra.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad ginčo gyvenamosiose patalpose buvo netinkamas natūralus ir dirbtinis apšvietimas, langai buvo sulūžę, nesandarūs, todėl kamerose buvo šalta, sienos ir lubos avarinės būklės, matėsi pelėsis.
Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką, pareiga paneigtipateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, tenka atsakovui, t.y. laisvės atėmimo vietos administracijai (2013 m. rugsėjo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1251/2013, 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. 858-977/2013), todėl laisvės atėmimo įstaigai nesugebėjus paneigti pareiškėjo teiginių, susijusių su kalinimo sąlygų pažeidimais, jie laikomi nustatytais (LVAT 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A261-1802/2013).
Į bylą pateiktas Alytaus visuomenės sveikatos centro 2015 m. gegužės 6 d. patikrinimo aktas N. PA-111 (I t., b.l. 34-35, 38-47) patvirtina, kad atlikus kamerų tipo patalpų Nr. 41, 42 patikrinimą, Higienos normos HN 76:2010 reikalavimų pažeidimų nebuvo nustatyta, todėl paneigtini pareiškėjo nurodyti teiginiai dėl netinkamos minėtų gyvenamųjų patalpųapšvietos, temperatūros, drėgmės, pelėsio, avarinės būklės sienų ir lubų, sulūžusių ir nesandarių langų.
Tačiau atsakovo atstovas nepateikė teismui jokių duomenų, patvirtinančių karantino patalpos Nr. 26 atitiktį Higienos normos HN 76:2010 reikalavimams, todėl pareiškėjo nurodyti higienos reikalavimų pažeidimai (netinkama apšvieta, temperatūra, santykinė oro drėgmė, avarinės būklės sienos ir lubos ir pan.) šioje kameroje laikomi nustatytais.
Pagal Higienos normosHN 76:201027 punkto nuostatas, sveikatos priežiūros tarnyboje, maitinimo įmonėje, sanitarinėje švarykloje, dušinėje, kirpykloje, skalbykloje, trumpalaikių ir ilgalaikių pasimatymų kambariuose, siuntinių priėmimo patalpoje turi būti įrengta šalto ir karšto vandens tiekimo sistema. Šioje teisės normoje nėra įtvirtintas reikalavimas įrengti karšto vandens tiekimo sistemą karantino ar kamerų tipo patalpose, todėl pareiškėjo argumentai dėl karšto vandens nebuvimo ginčo patalpose atmestini, kaip nepagrįsti.
Pareiškėjas savo teisių pažeidimą grindžia aplinkybe, kad nusiprausti po šiltu dušu buvo galima tik kartą per savaitę. Nurodė, kad jis yra aktyviai sportuojantis asmuo, o prie sporto salės nebuvo įrengtas dušas, todėl negalėjo tinkamai nusiprausti. Pažymėjo, kad atsakovo atstovas neleido jam dažniau praustis po šiltu dušu net esant gydytojos rekomendacijai.
Vidaus tvarkos taisyklių 258 punkte nustatyta, kad ne rečiau kaip kartą per savaitę nuteistiesiems suteikiama galimybė pasinaudoti dušu, kirpėjo paslaugomis, gauti išskalbtą patalynę ir apatinius drabužius.Higienos normos HN 76:201068 punkte nurodyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė prausti visą kūną po šiltu dušu ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę. Aukščiau nurodytų teisės aktų nuostatos suteikia galimybę kartą per savaitę pasinaudoti dušu. Akivaizdu, kad leisti nuteistajam dažniau nei kartą į savaitę praustis podušu yra pataisos įstaigos direktoriaus diskrecijos teisė. Byloje nėra jokių duomenų, kad pareiškėjas negalėjo pasinaudoti dušu kartą per savaitę, todėl teismo vertinimu, nuspręsdamas neleisti pareiškėjui dažniau nei kartą per savaitę naudotis dušu (net ir esant gydytojos rekomendacijai), atsakovo atstovas Higienos normos 68 punkto nuostatų nepažeidė.
Pareiškėjas ginčo laikotarpiu kalėjo Alytaus PN uždarojoje zonoje, todėl pagal galiojantį teisinį reglamentavimą naudotis sporto sale negalėjo. Atsižvelgiant į tai, jo argumentai dėl dušo prie sporto salės neįrengimo, taip neužtikrinant jam tinkamų sąlygų po sporto nusiprausti, nevertintini, kaip nesusiję su nagrinėjama byla.
Pareiškėjas skunde tvirtino, kad pasivaikščiojimo kiemelis buvo per mažas, be to, pasivaikščioti kiemelyje jis galėjo tik vieną valandą per parą.
Teisė į pasivaikščiojimą yra esminė suimtojo teisė. Komiteto prieš kankinimą standartuose (ištrauka iš Antrosios bendros ataskaitos [CPT/Inf(92) 3], 48 punktas) nurodyta, kad ypatingas dėmesys skiriamas buvimui lauke. Reikalavimas, kad kaliniams mažiausiai vieną valandą per dieną būtų leidžiama būti lauke, yra pripažįstamas pagrindine jų teise.
Pataisos namųpasivaikščiojimo gryname ore kiemųįrengimo ir eksploatavimo reikalavimus nustato Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82, 18-21 punktai. Teismas pažymi, kad šiame aktereikalavimų pasivaikščiojimo kiemelio plotui nėra reglamentuota, todėl pareiškėjo nurodyti argumentai dėl pasivaikščiojimo kiemelio dydžio atmestini kaip nepagrįsti.
Žemesnės instancijos teismas
Higienos normos HN 76:2010 11 punktenustato, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims kasdien turi būti sudarytos galimybės ne mažiau kaip vieną valandą per dieną būti gryname ore. Nepilnamečiams, moterims, ligoniams, asmens sveikatos priežiūros specialistui rekomendavus, sudaromos sąlygos būti gryname ore 2 kartus per dieną po vieną valandą.
Pareiškėjas neneigia, kad buvo vedamas pasivaikščioti ne mažiau kaip vieną valandą per dieną, todėl neteisėtų atsakovo veiksmų, suteikiant pareiškėjui galimybę pasivaikščioti gryname ore vieną valandą per dieną, nenustatyta. Be to, byloje nėra jokių duomenų, kad pareiškėjas patenka į asmenų, kuriems pagalHigienos normos HN 76:2010 11 punkto nuostatasprivalo būti sudarytos sąlygos būti gryname ore 2 kartus per dieną po vieną valandą kategorijai, todėl suteikti jam ilgesnį pasivaikščiojimą atsakovo atstovas neturėjo jokio teisinio pagrindo.Pažymėtina, kad Europos komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą (CPT) standarto (2002) 1 – Rev.2006 II skyriaus „Įkalinimas“ pateiktos ištraukos iš trečiosios bendros ataskaitos [CPT/Inf (93)12] 47 punkte numatyta, kad „Europos komitetas prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą mano, kad turėtų būti stengiamasi užtikrinti, kad kalintieji kardomojo įkalinimo įstaigose galėtų praleisti tinkamą dienos dalį (8 valandas ar daugiau) ne jų kamerose (angliškai – outsidetheircells) užimti skirtingo pobūdžio tikslinguose užsiėmimuose. Šiuo atveju, minėtoje normoje rekomenduojamas 8 ir daugiau valandų laikotarpis taikytinas kalinamų asmenų buvimui ne savo kamerose, o ne, kaip nurodo pareiškėjas, laiko praleidimui lauke. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, pareiškėjo teiginys, kad vienos valandos pasivaikščiojimo praktika prieštarauja Europos komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą išaiškinimui, atmestinas.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad karantino patalpos Nr. 26 lova buvo sena, ištampytomis spyruoklėmis, kamerų tipo patalpos Nr. 41 lova buvo kieta, jam buvo išduotas plonas, nešvarus čiužinys, todėl negalėjo išsimiegoti.
Į bylą atsakovo atstovas nepateikė teismui jokių objektyvių duomenų apie karantino patalpos Nr. 26 lovų būklę, taip pat įrodymų, paneigiančių pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes dėl kamerų tipo patalpoje Nr. 41 jam išduotoplono ir nešvaraus čiužinio, todėl šios aplinkybės byloje lieka nepaneigtos.
Pagal Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normas (toliau – ir Aprūpinimo normos), patvirtintas Teisingumo ministro 2004-06-09 įsakymu Nr. 1R-139, pataisos namų kamerų tipo patalposevienam asmeniui turi būti skirta metalinė lova, kurios naudojimo terminas yra 10 metų.
Aukščiau nurodytame teisės akte jokių kitų reikalavimų lovoms (išskyrus, kad lovos turi būti metalinės bei nesenesnės nei 10 metų)nėra nustatyta, todėl pareiškėjo pretenzijos dėl kamerų tipo patalpos Nr. 41 lovų kietumo yra nepagrįstos.
Aprūpinimo normose, be kita ko, numatyta, jog tualetinio popieriaus 1 rulonas išduodamas 1 mėnesiui. Paties pareiškėjo teigimu, jam buvo išduodamas 1 rulonas tualetinio popieriaus vienam mėnesiui, reikalavimų tualetinio popieriaus kokybei galiojančiuose teisės aktuose nėra įtvirtinta, todėl neteisėti atsakovo veiksmai ir pats neturtinės žalos egzistavimo faktas dėl per mažo kiekio ir nekokybiško tualetinio popieriaus išdavimo nenustatyti.
Pareiškėjas tvirtino, kad Alytaus PN nebuvo sudarytos sąlygos išsiskalbti viršutinius drabužius, taip pat juos išdžiovinti.Pareiškėjas nurodė, jog drabužių skalbimui nepakako skiriamų skalbimo priemonių, tačiau objektyvių įrodymų šiai aplinkybei pagrįsti nepateikė.
Aprūpinimo normos numato, jog per mėnesį vienam nuteistajam turi būti skiriama 100 g. tualetinio muilo, 200 g. skalbiamojo muilo, kiekvienam nuteistajam (nuteistajai), einančiam (einančiai) praustis duše, kiekvieną kartą išduodama po 30 g muilo. Byloje nėra duomenų apie tai, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į pataisos namų administraciją dėl asmens higienos priemonių trūkumo, teismui nenurodė konkrečių su šiomis aplinkybėmis susijusių pažeidimų, todėl darytina išvada, jog šios pretenzijos yra deklaratyvaus pobūdžio, objektyviais duomenimis neįrodytos.
Byloje, teismo nuomone, keliamas esminis ginčas dėl tinkamų sąlygų nesudarymo asmeninių viršutinių drabužių skalbimui ir išdžiovinimui.
Higienos normos HN 76:2010 38.1. punkte nurodyta, kad skalbyklose skalbiami lovos skalbiniai, rankšluosčiai, apatiniai ir viršutiniai drabužiai.Laisvės atėmimo vietų veikiančiose skalbyklose turi būti sudarytos sąlygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir viršutinius drabužius (Higienos normos HN 76:2010 64 p.).
Alytaus pataisos namų direktorius 2015 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. 1-104 patvirtino Nuteistųjų asmeninių apatinių drabužių skalbimo bei viršutinių drabužių skalbimo ir cheminio valdymo tvarkos aprašą (toliau – ir Aprašas), kurio 4 punkte nurodyta, jog nuteistųjų, bausmę atliekančių kamerų tipo patalpose, asmeniniai viršutiniai drabužiai (išskyrus striukes, paltus ir pan.) skalbiami ir džiovinami pataisos namų skalbykloje vieną kartą per mėnesį, t.y. kiekvieno mėnesio paskutinį pirmadienį pagal nuteistųjų rašytinius prašymus. Nuteistųjų, kalinčių uždarojoje zonoje, viršutinių drabužių surinkimo, pristatymo į skalbyklą ir išskalbtų bei išdžiovintų gražinimo nuteistiesiems tvarka reglamentuota Aprašo 4.2.1. – 4.2.4. punktuose. Akivaizdu, kad minėtuose Aprašo punktuose užtikrinama galimybė nuteistiesiems, atliekantiems laisvės atėmimo bausmę uždarojoje zonoje, vieną kartą per mėnesį išsiskalbti ir išdžiovinti viršutinius drabužius nuteistajam pateikus rašytinį prašymą.
Pareiškėjas teismo posėdžio metu patvirtino, kad rašytinio prašymo atsakovo atstovui dėl viršutinių drabužių skalbimo nebuvo pateikęs, todėl, vadovaujantis aukščiau nurodytu Aprašo 4 punktu, jo viršutiniai drabužiai neturėjo būti skalbiami bei džiovinami, atsakovas teisės aktų nepažeidė.
Pažymėtina, kad byloje esančios 2012m., 2015m. PVM sąskaitos –faktūros ( I t., b.l.60-61), fotonuotraukos ( I t., b.l. 62-63,) įrodo, jog pataisos namai yra įsigiję 15 džiovyklų ir 8 cinkuotas voneles, todėl akivaizdu, kad pareiškėjas turėjo galimybę išsiskalbti viršutinius drabužius ir pats maudymosi duše metu bei juos išsidžiovinti. Duomenų, kad iki 2015 m. kovo 13 d. pareiškėjas būtų kreipęsis į atsakovo atstovą dėl drabužių džiovyklos išdavimo, nėra pateikta, priešingai, pažymėtina, kad 2015 m. balandžio 2 d. pareiškėjui pasiūlius džiovyklą, ją imti atsisakė (t I., b.l. 69).
Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes,darytina išvada, kad, sudarydamas sąlygas nuteistiesiems išsiskalbti jų viršutinius drabužiusbei juos išdžiovinti, atsakovo atstovas Higienos normos HN 76:2010 38.1. ir 64 punktų bei Aprašo 4 punkto reikalavimų nepažeidė, todėl šia ginčo apimtimi neteisėtų atsakovo veiksmų ar neveikimo nenustatyta.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad ginčo laikotarpiu jam nebuvo galima turėti televizoriaus bei šilto pledo.
Bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 145 str. 1 d. nurodyta, kad kamerų tipo patalpose laikomiems nuteistiesiems nustatomas režimas, atitinkantis šio Kodekso 86 straipsnyje nurodytas drausmės grupei priskirtų nuteistųjų laikymo kalėjime sąlygas.
Pagal BVK 96 str. 1 d. nuteistiesiems, išskyrus laisvės atėmimo bausmę atliekančius pataisos įstaigose drausmės grupės laikymo sąlygomis, leidžiama naudotis už asmeninėse sąskaitose turimus pinigus įsigytais ar sutuoktinio, sugyventinio arba artimųjų giminaičių perduotais televizoriais, kompiuteriais, vaizdo leistuvais ir garso grotuvais, radijo imtuvais, kompiuterinių žaidimų aparatais ir kitais Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse nurodytais daiktais.
Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 173 punkte nurodyta, kad nuteistiesiems, išskyrus laisvės atėmimo bausmę atliekančius pataisos įstaigose drausmės grupės laikymo sąlygomis, leidžiama naudotis televizoriais, kurių ekranų įstrižainės ne didesnės kaip 51 centimetras (173.6. punktas), patalyne (išskyrus antklodę, čiužinį ir pagalvę), jeigu nuteistasis raštu atsisako Bausmių vykdymo kodekso 173 straipsnio 2 dalyje numatytos patalynės (173.16. punktas).
Taigi pagal aukščiau nurodytas teisės aktų nuostatas, pareiškėjui, kalint kamerų tipo patalpose, kurių režimas atitinka drausmės grupei priskirtų nuteistųjų laikymo kalėjime sąlygas, teisė naudotis televizoriumi, turėti šiltą pledą buvo apribota pagrįstai.
Dėl netinkamo maitinimo
Pareiškėjo teigimu, Alytaus PN teikiamas maistas yra nepilnavertis, jo energetinė vertė nuo 1300 iki 1500 kcal.
Asmenų, kuriems ribojama laisvė, aprūpinimą maistu reglamentuoja BVK 173 straipsnio 4 dalis, kuri nustato, kad arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantys nuteistieji gauna maistą pagal fiziologines mitybos normas, o ligoniai, gydomi pataisos įstaigų gydymo įstaigose, – pagal dietinio maitinimo normas. Maistu šie nuteistieji aprūpinami nemokamai. Šio kodekso 173 straipsnio 5 dalis numato, kad nėščioms moterims, krūtimi maitinančioms motinoms, nepilnamečiams, neįgaliesiems, taip pat laisvės atėmimo vietų ligoninėse gydomiems nuteistiesiems sudaromos geresnės gyvenamųjų patalpų ir buities sąlygos. Nėščioms moterims ir krūtimi maitinančioms motinoms pagal gydytojų komisijos išvadą leidžiama gauti pašto ar perduodamų maisto produktų siuntinių. Jų svorį ir periodiškumą nustato Kalėjimų departamento direktorius. BVK 173 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų mitybos ir materialinio buitinio aprūpinimo normas nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.
Suimtieji ir nuteistieji tardymo izoliatoriuose, pataisos namuose ir kalėjimuose maitinami vadovaujantis Fiziologinėmis mitybos normomis asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. sausio 9 d. nutarimu Nr. 14, Skiriamais maisto produktų vidutiniais paros kiekiais ir paros maitinimo išlaidų normomis asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtintais Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2002 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 253, Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklėmis, patvirtintomis Kalėjimų departamento direktoriaus 2006 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 4/07-117 (toliau - ir Maitinimo organizavimo taisyklės) bei Kalėjimų departamento prie LR TM direktoriaus 2014 m. kovo 18 d. įsakymu Nr. V-138 „Dėl valgiaraščių asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo.“
Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. sausio 9 d. nutarimu Nr. 14 patvirtintas Fiziologines mitybos normas nedirbantiems vyrams, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, nedirbantis vyras (kokiu buvo pareiškėjas), laikomas laisvės atėmimo vietoje, per parą turi gauti 2298 kcal, 72 g riebalų, 72 g baltymų, iš kurių 31 g gyvūniniai, 334 g angliavandenių, iš kurių 88 g mono ir disacharidai, vitaminų: 0,2 mg A, 1,8 mg B1, 1,7 mg B2, 13,3 mg PP, 42,8 g C, 10 mg E ir 3 mg B12, mineralinių medžiagų: 1,5 g Na, 2,5 g K, 0,6 g Ca, 0,4 g Mg, 0,9 g P ir 10 mg Fe.Į bylą pateiktas Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos cheminių tyrimų skyriaus 2015 m. kovo 30 d. Cheminių tyrimų protokolas Nr. Ch1680 (I t. b.l. 36-37) patvirtina, kad maisto dienos patiekalų energetinė vertė atitiko teisės aktuose nustatytus reikalavimus. Tą pačią aplinkybę konstatavo ir Alytaus visuomenės sveikatos centras 2015 m. gegužės 6 d. patikrinimo akte Nr. PA-111 (I t. b.l. 34-35). Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką pareiškėjas neturi pareigos pateikti įrodymus, patvirtinančius netinkamas jo kalinimo sąlygas, tačiauprivalo tinkamai ir aiškiai apibrėžti aplinkybes, kuriomis grindžia skundo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo.Kadangi pareiškėjas nedetalizavo, kada konkrečiai ir kaip buvo pažeistos jo teisės dėl blogos maisto kokybės, o pagal pareiškėjo nurodytas abstrakčias aplinkybes nėra galimybių nustatyti atsakovų veiksmų atitikimą (neatitikimą) teisės aktų reikalavimams, todėl darytina išvada, jog teismui nėra pateikta objektyvių duomenų, kad atsakovas savo veiksmais ar neveikimu būtų pažeidęs pareiškėjo teises ar teisėtus interesus.
Dėl dietinio maitinimo neskyrimo
Maitinimo organizavimo taisyklėse yra nustatyta, kad maitinimas organizuojamas pagal Kalėjimų departamento direktoriaus patvirtintus valgiaraščius, kurie sudaromi atskirtai kiekvienai maitinimo grupei, užtikrinant maitinimą pagal aukštesnės galios teisės aktais patvirtintas fiziologines mitybos normas. Pagal šių taisyklių 7 punktąsuimtieji ir nuteistieji maitinami pagal valgiaraščius, atitinkančius fiziologines mitybos normas ir, kiek įmanoma, jų religinius įsitikinimus, o suimtieji ir nuteistieji, kuriems kalinimo įstaigos gydantis gydytojas, atsižvelgdamas į pacientams patvirtintų ligų ar sveikatos sutrikimų diagnozes, paskyrė dietinį maitinimą – pagal dietinio maitinimo valgiaraščius. Sergantys tuberkulioze ar turintys kitų, patvirtintų sveikatos sutrikimų, kurių atveju yra medicininės indikacijos skirti padidinto kaloringumo maisto davinį, suimtieji ir nuteistieji maitinami pagal valgiaraštį dirbantiems vyrams, valgiaraštį dirbančioms moterims, valgiaraštį nepilnamečiams, valgiaraštį nėščioms moterims, valgiaraštį krūtimi maitinančioms moterims, valgiaraštį dirbantiems vyrams (vegetarams), valgiaraštį dirbančioms moterims (vegetarėms) – atitinkamai pagal maitinamų asmenų grupes.
Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, jog nurodytos Taisyklių nuostatos suponuoja išvadą, kad specialus maitinimas asmenims skiriamas esant kalinimo įstaigos Sveikatos priežiūros tarnybos išvadai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. vasario 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-273-858/2015, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1299-442/2015). Nagrinėjamu atveju byloje nėra pateikta duomenų, kad Sveikatos priežiūros tarnyba iki 2015 m. balandžio 7 d. būtų rekomendavusi ar skyrusi specialų (dietinį) maitinimą pareiškėjui pagal medicinines indikacijas. Priešingai, liudytoju byloje apklaustas Alytaus pataisos namų gydytojas P. R. nurodė, kad Alytaus PN gaminamas maistas negalėjo turėti neigiamos įtakos pareiškėjo ligos eigai, pareiškėjo kepenims jokio pavojaus nekėlė, todėl pareiškėjui ginčo metu dietinis maitinimas nebuvo reikalingas. Į bylą pateikti dokumentai patvirtina, kad Alytaus PN Sveikatos priežiūros tarnybos gydytojas A. G. rekomendavo dietinį maitinimą pareiškėjui nuo 2015 m. balandžio 22 d. iki 2015 m. gegužės 22 d. (II t., b.l. 89),t. y. vėliau nei pareiškėjas pateikė skundą teismui.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo nuomone, ginčo laikotarpiu nesant sveikatos priežiūros specialistų rekomendacijos skirti pareiškėjui dietinį maitinimą, Alytaus pataisos namų administracija neturėjo faktinio pagrindo individuliai koreguoti pareiškėjo maitinimą, nesMaitinimo organizavimo taisyklių 7 punktas nenustato kalinimo įstaigos pareigos koreguoti valgiaraštį individualiai konkrečiam asmeniui, jei toks valgiaraštis asmeniui nebuvo rekomenduotas sveikatos priežiūros specialistų.Kadangi šiuo atveju nenustatyta, kad Alytaus pataisos namų administracija nevykdė konkrečių teisės aktų reikalavimų, dėl to negalimas atsakovo neteisėtų veiksmų konstatavimas.
Dėl pareiškėjo skundų (prašymų) neregistravimo
Pareiškėjas jam padarytą neturtinę žalą kildina iš atsakovo veiksmų, neregistruojant jo skundų (prašymų).
Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 194, 197-199 punktuose reglamentuota nuteistųjų prašymų pataisos įstaigos direktoriui pateikimo, gavimo, registravimo, perdavimo bei šio atsakymų registravimo ir įteikimo tvarka. Pareiškėjas nenurodė konkretaus atvejo, susijusio su šio pobūdžio pažeidimu, t.y. nenurodė, kada ir koks konkretus jo skundas nebuvo užregistruotas, todėl bendro pobūdžio, faktinėmis aplinkybėmis ir įrodymais nepagrįsti samprotavimai nesudaro pagrindo konstatuoti atsakovo veiksmų neteisėtumą.Pažymėtina, kad byloje esantys pareiškėjo skundai (prašymai) bei atsakovo atsakymai į juos paneigia pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėljo skundų (prašymų) neregistravimo.
Dėl nepatekimo pas sveikatos priežiūros specialistus
Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 252 punkte nurodyta, kad nuteistieji, bausmę atliekantys pataisos įstaigose, kuriose patekimas į asmens sveikatos priežiūros tarnybas yra apribojamas, priėmimui pas medicinos specialistą registruojami iš anksto. Kalėjimų gyvenamųjų patalpų korpusuose (fligeliuose, aukštuose, karceriuose), kitų pataisos įstaigų baudos ir drausmės izoliatoriuose ir kamerų tipo patalpose šių įstaigų direktorių įgalioti priežiūros pareigūnai pildo nuteistųjų ambulatorinio priėmimo registracijos žurnalus (41 priedas), vadovaudamiesi Nuteistųjų registravimo ambulatoriniam priėmimui taisyklėmis (42 priedas). Pacientai registruojami kasdien. Užbaigus registravimą, žurnalai pristatomi į asmens sveikatos priežiūros tarnybą jos darbo dienos pradžioje. Už visų registruotų pacientų susitikimą su medicinos specialistais atsako juos užregistravę pareigūnai. Į asmens sveikatos priežiūros tarnybą pacientai atvyksta patys arba juos palydi prižiūrėtojai pataisos įstaigoje nustatyta tvarka.
Vadovaujantis aukščiau nurodyto punkto nuostatomis, Alytaus pataisos namų direktoriaus 2008 m. spalio 13 d. įsakymu Nr. 1-273 buvo patvirtintas Nuteistųjų registravimo ambulatoriniam priėmimui ir leidimų patekti į Sveikatos priežiūros tarnybą išdavimo tvarkos aprašas (toliau – ir Aprašas) (II t., b.l. 90-91), kurio 1 p. nurodyta, kad nuteistieji ambulatoriniam priėmimui pas medicinos specialistą registruojami iš anksto. Pacientai registruojami kasdien, išskyrus poilsio ir švenčių dienas. Nuteistuosius, norinčius patekti pas medicinos specialistą, kiekvieną darbo dieną Nuteistųjų ambulatorinio priėmimo registracijos žurnaluose registruoja būrių viršininkai ir nuo 9.00 iki 10.00 val. šiuos žurnalus pateikia Sveikatos priežiūros tarnybos darbuotojui, atsakingam už pacientų registravimą (2p.). Leidimai su Sveikatos priežiūros tarnybos gydytojo spaudu ir parašu nuteitiesiems patekti į Sveikatos priežiūros tarnybą pas medicinos specialistą išduodami būrių viršininkams, kurie juos perduoda nuteistiesiems (4 p.), Nuteistuosius, atliekančius nuobaudas KTP ir BI, ambulatoriniam priėmimui pas medicinos specialistą registruoja Apsaugos ir priežiūros skyriaus budinčiosios pamainos budintysis. Nuteistajam susirgus ne priėmimo metu, sveikatos priežiūros specialistus apie tai informuoja atsakingas KTP ir BI būrio viršininkas(7p.).
Pareiškėjas nurodė, kad 2015 m. vasario 4 d. bei 2015 m. kovo 3 – 4 d. (po gaisro) negalėjo patekti pas gydytojus dėl netinkamos nuteistųjų registravimo pas sveikatos priežiūros specialistus tvarkos, nes nebuvo užregistruotas, tačiauį bylą nepateikta jokių įrodymų, patvirtinančių, kad pareiškėjas 2015 m. vasario 4 d. ir 2015 m. kovo 3-4 dienomis kreipėsi į pareigūnus dėl užregistravimo ambulatoriniam priėmimui pas medicinos specialistus, o šie būtų atsisakę jį užregistruoti. Liudytoju apklaustas Alytaus PN Sveikatos priežiūros tarnybos specialistas P. R. patvirtino, kad nuteistieji pas sveikatos priežiūros specialistus patenka pagal išankstinę registraciją, kurią atlieka tam įgalioti pareigūnai, kliūčių patekti pas sveikatos priežiūros specialistus nėra. Byloje esantys atsakovo atstovo raštai(I t., b.l. 17, 20, 109, 130, 132, t. II., b.l. 85,88), pareigūno R. K. tarnybinis pranešimas ( II t., b.l. 84) patvirtina, kad pareiškėjas 2015 m. vasario 4 d. ir 2015 m. kovo 3-4 d. dėl užsiregistravimo ambulatoriniam priėmimui į pareigūnus nesikreipė. Iš byloje esančio Alytaus PN direktoriaus 2015 m. kovo 21 d. rašto Nr. 8-4970 (I t., b.l. 140)matyti, kad pareiškėjas nebuvo apžiūrėtas gydytojo 2015 m. kovo 11 d., nes ši diena buvo nedarbo diena, tačiau dėl šio įvykio pareiškėjas pretenzijų byloje nekelia.
Atsižvelgiant į aukščiau nurodytų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų visumą, spręstina, kad pareiškėjas neįrodė, jog 2015 m. vasario 4 d. bei 2015 m. kovo 3- 4 d. negalėjo patekti pas gydytojus dėl pareigūnų kaltės, neregistruojant jo pas sveikatos priežiūros specialistus.
Dėl laikymo su ŽIV infekuotais asmenimis
Atsakovo atstovas neginčija aplinkybės, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo laikomas su ŽIV infekuotais asmenimis, todėl ši aplinkybė laikoma nustatyta.
Bausmių vykdymo kodekso 70 straipsnis, reglamentuojantis nuteistųjų atskirą arba izoliuotą laikymą pataisos įstaigose, nenumato, kad ŽIV sergantys asmenys privalo būti laikomi atskirai arba izoliuoti nuo kitų nuteistųjų. Priešingai, Europos Tarybos Ministrų komiteto rekomendacijos Nr. R(98)7 „Dėl etinių ir organizacinių sveikatos priežiūros aspektų įkalinimo įstaigose“ 39 punktas numato, kad asmenų, infekuotų ŽIV, atžvilgiu negali būti taikoma jokia segregacijos forma. Europos Tarybos Ministrų komiteto rekomendacijos Nr. R(93)6 „Dėl infekcinių ligų, taip pat AIDS, kontrolės aspektų bei susijusių sveikatos problemų įkalinimo įstaigose“ 9 punktas taip pat įtvirtina, kad atsižvelgiant į tai, jog segregacija, izoliacija ar užimtumo, sporto bei poilsio apribojimai netaikomi ŽIV infekuotiems asmenims laisvėje, tokio paties požiūrio turi būti laikomasi kalbant ir apie ŽIV infekuotus kalinius. Minėtų tarptautinių teisės aktų pagrindu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra padaręsišvadą, kad asmenų, infekuotų ŽIV, izoliavimas vien dėl tos priežasties, kad jie yra infekuoti ŽIV, yra laikomas asmenų, infekuotų ŽIV, diskriminacija asmenų, kurie nėra infekuoti ŽIV, atžvilgiu (žr., pvz., LVAT 2012 m. birželio 28 d. nutartįadministracinėje byloje Nr. A822-2477/2012). Atitinkamai, remiantis 1999 m. sausio 22 d. įsakymo Nr. 36 „Dėl nuteistųjų, infekuotų ŽIV, laikymo laisvės atėmimo vietose“, išdėstyto nauja redakcija 1999 m. gruodžio 27 d. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro įsakymu Nr. 704 „Dėl vidaus reikalų ministro 1999 m. sausio 22 d. įsakymo Nr. 36 „Dėl nuteistųjų, infekuotų ŽIV, laikymo laisvės atėmimo vietose“ pakeitimo“, 1 punktu, atskirai kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose turi būti laikomi infekuoti ŽIV ir sergantys AIDS asmenys, kurie raštiškai pareiškė norą būti izoliuoti nuo kitų kalinamųjų ar nuteistųjų arba dėl kurių drausminė komisija priėmė sprendimą laikyti atskirai dėl jų nesaugaus arba neatsargaus elgesio. Taigi, teisės aktai nenumato atsakovui pareigos izoliuoti ŽIV infekuotus asmenis, išskyrus, jei jie raštiškai pareiškė norą būti izoliuoti nuo kitų kalinamųjų ar nuteistųjų arba dėl kurių drausminė komisija priėmė sprendimą laikyti atskirai dėl jų nesaugaus arba neatsargaus elgesio. Tačiau nagrinėjamu atveju byloje tokios aplinkybės nenustatytos.
Dėl laikymo su rūkančiais
Tabako kontrolės įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 3 punkte yra įtvirtintas draudimas rūkyti bendrose gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, kuriose nerūkantieji gali būti priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru.
Higienos normos HN 76:2010 14 punkte taip pat įtvirtintas draudimas rūkyti laisvės atėmimo vietų gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, jeigu nerūkantieji būtų priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru.
Nuteistųjų rūkymo bendro naudojimo patalpose ir uždarojoje zonoje tvarka yra reglamentuota Alytaus pataisos namų direktoriaus 2014 m. lapkričio 18 d. įsakyme Nr. 1-323(I t., b.l. 100), kurio 1.2. punkte nurodyta, jog skirstant nuteistuosius į kameras uždarojoje zonoje, atsižvelgiama į nuteistojo rašytinį pageidavimą skirti į kamerą su nerūkančiais nuteistaisiais. Nuteistieji, atliekantys bausmę rūkančių kameroje, privalo rūkyti tik sanitariniuose mazguose, kuriuose įrengta ištraukiamoji ventiliacija bei pasivaikščiojimų metu lauke.
Atsakovo atstovas neginčijo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, jog jis yra nerūkantis asmuo, pripažino, kad iki 2015 m. balandžio 13 d. pareiškėjas buvo laikomas su rūkančiais asmenimis, neginčijo fakto, kad pareiškėjas, prieš patalpinant jį į uždarosios zonos kameras, buvo raštu nurodęs, jog yra nerūkantis asmuo, todėl šios aplinkybės laikomos nustatytomis. Skundą dėl laikymo su rūkančiais asmenimis pareiškėjas Alytaus PN direktoriui padavė 2015 m. kovo 27 d. (I t., b.l. 149), rūkantys nuteistieji iš kameros, kurioje kartu su pareiškėju atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę, buvo iškelti 2015 m. balandžio 13 d. Pažymėtina, kad į bylą pateikti įrodymai patvirtina, jog laikotarpiu nuo 2015 m. vasario 18 d. iki 2015 m. kovo 27 d. (iki skundo dėl laikymo su rūkančiais pateikimo) pareiškėjas buvo laikomas kameroje su rūkančiais asmenimis jo paties prašymu (t I., b.l. 148), tai teismas vertina kaip pareiškėjo išreikštą sutikimą būti laikomam kameroje su rūkančiais asmenimis. Tačiau akivaizdu, kad laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 27 d. iki 2015 m. vasario 17 d. ir nuo 2015 m. kovo 27 d. iki 2015 m. balandžio 7 d. pareiškėjas buvo laikomas kamerose pažeidžiant jo teisę būti sveikatai nekenksmingose, neužterštose tabako dūmais patalpose, pažeidžiant Tabako kontrolės 19 str. 1 d. 3 p. ir Higienos normos HN 76:2010 14 p. nuostatas.
Dėl pareigūnų M. P. ir N. F. elgesio
Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 47 punkte nurodyta, kad pataisos įstaigos personalas neturi teisės naudoti prieš nuteistuosius jėgos, išskyrus savigynos arba nuteistųjų bandymo pabėgti ir aktyvaus ar pasyvaus fizinio pasipriešinimo atveju, ir tiktai vadovaujantis įstatymais. Darbuotojai, kurie buvo priversti panaudoti jėgą, privalo ją naudoti tik tiek, kiek tai būtina, ir nedelsdami pranešti apie jėgos panaudojimą įstaigos vadovybei.Pagal Šių taisyklių 50 punktą, tarpusavio santykiai tarp pataisos įstaigų darbuotojų ir nuteistųjų grindžiami abipusės pagarbos principu.Pareigūnai, atlikdami tarnybą, turi bendrauti laikydamiesi Kalėjimų departamento prie LR TM ir jam pavaldžių įstaigų pareigūnų etikos taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie LR TM direktoriaus 2004 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. 4/07-79.
Pareiškėjas nurodė, kad Alytaus PN pareigūnai turi būti tikrinami dėl sadistinio asmenybės sutrikimo, nes dauguma pareigūnų, jo nuomone, šį sutrikimą turi.Tvirtino, kad pareigūnas M. P. 2015 m. kovo 4 d. grasino jam smurtu, bendravo neadekvačiai, jį mušė, nes jis negalėjo dėl ligos pakelti savo asmeninių daiktų bei patalynės. Šią aplinkybę pareiškėjas grindžia liudytojo E. G. rašytiniu paaiškinimu (t. I., b.l. 9). Liudytoju byloje apklaustas E. G. paaiškino, kad ginčo dieną padėjo pareiškėjui nešti jo daiktus, nurodė, kad pareigūno M. P. grasinimų pareiškėjo atžvilgiu nebuvo. Taigi, minėtas liudytojas, teismo įspėtas apie atsakomybę už melagingų parodymų davimą, nepatvirtino savo rašytiniame paaiškinime nurodytų aplinkybių. Pagrįstų abejonių teismui dėl pareigūno M. P. panaudoto fizinio smurto pareiškėjo atžvilgiu kelia ir ta aplinkybė, kad pareiškėjas tos pačios dienos, t. y. 2015 m. kovo 4 d. skunde Alytaus pataisos namų direktoriui (t. I., b.l.134) šių aplinkybių nenurodė. Įvertinus visumą duomenų, darytina išvada, jog įrodymų, patvirtinančių pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl pareigūno M. P. netinkamo elgesio 2015 m. kovo 4 d., į bylą nėra pateikta, todėl pareiškėjo nurodyti argumentai dėl pareigūno M. P. netinkamo elgesio, grasinimo, smurto atmestini kaip nepagrįsti.
Žemesnės instancijos teismas
Pažymėtina, kad Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 57 punkte nurodyta, kad nuteistiesiems leidžiamų turėti daiktų bendroji masė neturi viršyti 30 kilogramų. Teismo posėdyje pareiškėjas tvirtino, kad jo asmeninių daiktų bei patalynės (pagalvės, čiužinio ir antklodės) bendras svoris buvo apie 40 kg.,jų negalėjo pakelti dėl ligos. Šią aplinkybę paneigia liudytoju byloje apklausto gydytojo P. R. parodymai, kuriais nurodė, kad pareiškėjo liga (Hepatitas C) nesudaro kliūčių jam pakelti 50 kg. svorį, dėl stuburo susirgimų pareiškėjas į sveikatos priežiūros specialistus nėra kreipęsis.
Pareiškėjas taip pat tvirtino, kad pareigūnas N. F. 2015 m. kovo 4 d. pasisavino jo kalendorių, pasiteiravus, kodėl taip pasielgė, pareiškėjas šio pareigūno buvo apšauktas, išvadintas necenzūriniais žodžiais.
Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 73.9. punkte nurodyta, kad nuteistieji turi teisę kabinti fotonuotraukas, iškarpas ir kitus daiktus tik specialiai įrengtoje vietoje. Liudytoju byloje apklaustas pareigūnas N. F. patvirtino, kad kamerų tipo patalpoje, kurioje ginčo metu gyveno pareiškėjas, specialiai fotonuotraukų bei kitų daiktų kabinimui vieta nebuvo įrengta, šios aplinkybės neneigė ir pareiškėjas, todėl teismo vertinimu, pareigūnas turėjo teisę nukabinti tam neskirtoje vietoje kabantį kalendorių. Tačiau liudytoju apklaustas pareigūnas N. F. nepaneigė pareiškėjo nurodytos aplinkybės dėl kalendoriaus paėmimo, todėl tikėtina šiuo pareiškėjo tvirtinimu. Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą iš nuteistųjų gali būti paimti daiktai ir reikmenys, kuriuos draudžiama turėti nuteistiesiemsir kurie viršija nustatytą nuteistiesiems leidžiamų turėti daiktų bendrąją masę (Instrukcijos 158 – 164 p., 167.1.-167.5.p., Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 57 p.). Kadangi kalendorius nėra nurodytas BVK 1 priede nurodytų draudžiamų turėti daiktų sąraše, taip pat nepateikta jokių duomenų, jog kalendorius buvo paimtasdaiktų svėrimo metu viršijus pareiškėjui leistiną turėti daiktų svorį, todėl, teismo vertinimu, pareigūnas N. F. neturėjo teisės paimti pareiškėjui priklausantį kalendorių.Pareiškėjo teigimu, jis 2015-03-04 minėto pareigūno buvo apšauktas, išvadintas necenzūriniais žodžiais. Savo argumentus grindė E. G. parodymais. Tačiau byloje nustačius aplinkybę, jog minėto liudytojo rašytiniai parodymai ( I t., b.l. 9) skiriasi nuo duotų teismo posėdžio metu, jų negalima pripažintini patikimais (ABTĮ 57 str.). Be to, juos vertinant atsižvelgtina į tai, kad minėtas liudytojas turi tokį patį nuteistojo statusą, yra suinteresuotas bylos baigtimi. Kitų įrodymų, patvirtinančių pareigūno N. F. netinkamą elgesį pareiškėjo atžvilgiu 2015 m. kovo 4 d., į bylą nepateikta, todėl pareiškėjo argumentai dėl netinkamo pareigūno N. F. elgesio laikytini neįrodytais.
Dėl pareigūnų veiksmų gaisro metu
Byloje esantys duomenys patvirtina, kad Alytaus pataisos namuose 2015 m. kovo 3 d. apie 19.40 val. uždarosios zonos baudos izoliatoriuje kamerų tipo patalpose Nr. 38, 39 ir 40 kilo gaisras. Alytaus pataisos namų direktoriaus 2015 m. balandžio 9 d. rašte Nr. 8-5613, kuriuo buvo atsakyta į pareiškėjo skundą, nurodyta, kad pataisos įstaigos pareigūnai laiku ir tinkamai organizavo gaisro židinių nustatymą ir likvidavimą, informavo įstaigos vadovybę, iškvietė ugniagesių komandą, ėmėsi tinkamos taktikos uždarojoje zonoje esančiose kamerose, įvertinę saugumą, pirmenybės būtinumą bei turimus žmogiškus išteklius, nuteistuosius išvedė į lauką bei išvėdino patalpas, susižalojusiems nuteistiesiems organizavo medicininę pagalbą. Pareigūnai kilus gaisrui vadovavosi Gaisrinės saugos instrukcija Nr. 64, patvirtinta Alytaus pataisos namų direktoriaus 2010 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. I-341 bei 2010 m. gruodžio 8 d. Alytaus pataisos namų pareigūnų ir darbuotojų veiksmų, kilus gaisrui planu Nr. 4-4748.( I t. b.l. 146, II t., b.l. 65). Atlikus pareiškėjo skundo tyrimą, neteisėtų pareigūnų veiksmų nebuvo nustatyta. Liudytojais teismo posėdžio metu apklausti pareigūnai M. P. ir N. F. nurodė, kad įvykus gaisrui, nedelsiant buvo sušauktipareigūnai, kurie į gaisro vietą prisistatė operatyviai,evakuoti nuteistuosius buvo siekiama kuo skubiau ir efektyviau. Atsižvelgiant į liudytojų parodymus ir pareiškėjo paaiškinimus darytina išvada, jog pareiškėjas tam tikrą laiką buvo priverstas kvėpuoti dūmais, tačiau tai truko neilgai irnebuvo sąlygota pareigūnų veiksmų, o objektyvių, gaisro metu susiklosčiusių aplinkybių būtinumo (gaisras įvyko ne darbo laiku, kamerų buvo apie 50, nuteistieji, saugumo sumetimais buvo išvedami iš kamerų po vieną). Byloje nesurinkta duomenų, kad dėl to būtų atsiradęs pavojus pareiškėjo gyvybei, sveikatai, jo turtinėms teisėms, t.y., kad dėl gaisro jam būtų atsiradusios neigiamos pasekmės. Pažymėtina, kad liudytojas P. R. nurodė, kad minėtą dieną sveikatos sutrikimų dėl apsinuodijimo dūmais nebuvo nustatyta, byloje nėra duomenų apie tai, kad pareiškėjas dėl tariamų gaisro sukeltų neigiamų pasekmių būtų kreipęsis į medikus.Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, nėra pagrindo minėtais skundo argumentais konstatuoti atsakovo neteisėtų veiksmų, sąlygojusių neturtinės žalos atsiradimą.
Dėl gydymo paslaugų
Pareiškėjas jam padarytą neturtinę žalą kildina iš atsakovo veiksmų, nesuteikiant jam tinkamų gydymo paslaugų. Nurodė, kad, atvykus į Alytaus PN, gydytojas P. R. dėl danties skausmo nenukreipė jo pas stomatologą,2015 m. balandžio 3 d. kreipusis dėl danties skausmo, gydytojai danties negydė, paaiškino, kad serga Hepatitu C, tačiau tinkamas gydymas neskiriamas, apie ligos eigą sprendžiama tik išklausius kvėpavimą plaučiuose.
Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymą administraciniai teismai sprendžia administracines bylas dėl ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, kurie atsiranda inter alia valstybės institucijoms atliekant viešąjį administravimą, ir nesprendžia bylų dėl ginčų, kylančių iš kitokių, ne administracinių, teisinių santykių (ABTĮ 3 straipsnio 1 dalis).
Šiuo atveju pareikštas reikalavimas atlyginti pareiškėjui neturtinę žalą kildinamas dėl pareiškėjui tinkamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų nesuteikimo.
Asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimas yra civilinės teisės reguliavimo dalykas (Civilinio kodekso Šeštosios knygos XXXV skyrius) ir negali būti laikomas nei viešuoju, nei vidaus administravimu. Ginčai, kylantys tarp paciento ir asmens sveikatos priežiūros įstaigos dėl sveikatos priežiūros paslaugų teikimo ar neteikimo, būdami civilinio teisinio pobūdžio, yra teismingi bendrosios kompetencijos teismui (žr., pvz., LVAT 2014-03-26 nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-376/2014). Specialiosios teisėjų kolegijos byloms rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti praktikoje, sprendžiant klausimus dėl ginčų, susijusių su sveikatos priežiūros paslaugų teikimu bei reikalavimų atlyginti žalą dėl netinkamo sveikatos priežiūros paslaugų teikimo teismingumo, laikomasi nuostatos, kad sveikatos priežiūros įstaiga, turinti viešosios įstaigos statusą, pati savaime nėra viešojo administravimo subjektas, todėl ginčai dėl jos veiksmų, susijusių su sveikatos priežiūros paslaugų teikimu, nagrinėtini bendrosios kompetencijos teisme (žr. Specialiosios teisėjų kolegijos 2006-10-09 nutartį byloje T-77/2006, 2009-09-23 nutartį byloje Nr. T-69/2009, 2013-11-26 nutartį byloje T-110/2013).
Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 24 straipsnyje nustatyta, kad turtinė ir neturtinė žala, padaryta pažeidžiant nustatytas pacientų teises, atlyginama šio įstatymo ir Civilinio kodekso nustatyta tvarka (1 dalis); pacientas ar kiti asmenys, turintys teisę į šio straipsnio 1 dalyje nurodytos žalos atlyginimą ir norintys gauti jos atlyginimą, su pareiškimu privalo kreiptis į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją, veikiančią prie Sveikatos apsaugos ministerijos (2 dalis); Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija yra privaloma ikiteisminė institucija ginčams dėl pacientų teisių pažeidimo fakto ir tuo padarytos žalos dydžio nustatymo nagrinėti (3 dalis). Vadovaujantis minėto įstatymo 24 straipsnio 8 dalimi, pacientas ar kiti asmenys, turintys teisę į šio straipsnio 1 dalyje nurodytos žalos atlyginimą, ir (ar) sveikatos priežiūros įstaiga, nesutikdami su Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos sprendimu, per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos, o sprendimo priėmimo metu nedalyvavę asmenys, – per 30 dienų nuo tos dienos, kai jie sužinojo apie sprendimą, turi teisę Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl ginčo tarp sveikatos priežiūros įstaigos ir pareiškimą pateikusio asmens nagrinėjimo iš esmės.
Pagal ABTĮ 103 straipsnio 1 dalį teismas skundą palieka nenagrinėtą jeigu suinteresuotas asmuo, kreipęsis į teismą, nesilaikė tos kategorijos byloms nustatytos išankstinio bylos nagrinėjimo ne per teismą tvarkos ir dar galima šia tvarka pasinaudoti.
Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, darytina išvada, kad pareiškėjas nepasinaudojo privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka ir dar galima šia tvarka pasinaudoti. Todėl teismas pareiškėjo skundą apimtimi dėl reikalavimo priteisti iš atsakovo neturtinės žalos atlyginimą dėl netinkamai suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų palieka nenagrinėtą.
Dėl Alytaus pataisos namų direktoriaus 2015 m. kovo 26 d. nutarimo Nr. 49-956 panaikinimo
Bausmių vykdymo kodekso10 straipsnio 1 dalis nustato, kad bausmes atliekantys Lietuvos Respublikos piliečiai turi visas Lietuvos Respublikos piliečiams įstatymų nustatytas teises, laisves ir pareigas su apribojimais, kuriuos numato Lietuvos Respublikos įstatymai ir teismo nuosprendis. Bendrosios nuteistųjų teisės nustatytos Bausmių vykdymo kodekso 11 straipsnyje, pareigos šio Kodekso 12 straipsnyje.
Specialiąsias nuteistųjų pareigas reglamentuoja atitinkami BVK skyriai. BVK 110 straipsnyje nustatytos specialiosios nuteistųjų, kuriems paskirta laisvės atėmimo bausmė, pareigos, tarp jų – laikytis nustatytos pataisos įstaigų tvarkos (BVK 110 str. 1 d.1 p.), vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus (BVK 110 str. 1 d. 2 p.).
Pagal BVK 5 straipsnyje įtvirtintą bausmių vykdymo teisėtumo principą nuteistų asmenų teisių bei laisvių suvaržymus nustato tik Lietuvos Respublikos įstatymai, nuteistojo elgesį gali suvaržyti tik draudimas arba pareiga, o bausmės vykdymo institucija arba pareigūnas gali veikti tik įstatymų nustatytais būdais ir priemonėmis. Įstatymu nustatyta bausmės vykdymo institucijų ir šių institucijų pareigūnų pareiga laikytis bausmių vykdymo teisėtumo principo yra teisinis garantas, kad šios įstaigos ir pareigūnai gali veikti tik įstatymų nustatytais būdais ir priemonėmis. Todėl BVK 12 straipsnio 1 ir 2 dalys imperatyviai nustato bendrąją nuteistųjų pareigą - nuteistieji privalo vykdyti įstatymų reikalavimus ir laikytis jiems nustatytų elgesio taisyklių, vykdyti bausmės vykdymo institucijos, įstaigos arba pareigūno nurodymus ir įsakymus.
Nuteistiesiems nustatytų pareigų tikslas – motyvuoti juos teisės aktus atitinkančiam elgesiui, sudaryti teisines prielaidas normaliai pataisos įstaigų veiklai, vykdyti pataisos įstaigų režimo pažeidimų prevenciją. Įstatymu nustatytas privalomumas atlikti tam tikrus veiksmus arba susilaikyti nuo jų garantuojamas įstatymu numatytomis bausmių vykdymo teisės prievartos priemonėmis – nuobaudomis.
Nuobaudos nuteistajam gali būti skiriamos tik už bausmės atlikimo režimo pažeidimus. Nuobaudų skyrimo nuteistiesiems tvarka reglamentuota BVK 142 straipsnyje.
Byloje nustatyta, kad pareiškėjui A. L. Alytaus PN direktoriaus 2015 m. kovo 26 d. nutarimu Nr. 49-956 buvo skirta nuobauda –papeikimas už LR BVK 110 str. 1 d. 2 p. ir 112 str. 2 d. pažeidimą (I t., b.l. 112).Nuobauda pareiškėjui buvo paskirta už tai, kad 2015 m. kovo 21 d. apie 8.30 val. uždarojoje zonoje KTP kameroje Nr. 42, atliekant rytinį patikrinimą, jo lovos galas buvo uždengtas rankšluosčiu. Nuteistasis dėl rankšluosčio džiovinimo buvo perspėtas ne pirmą kartą, tačiau į perspėjimus nekreipė dėmesio ir ignoravo pareigūnų reikalavimus.
Pagal BVK 112 straipsnio nuostatas vienas iš pagrindinių pataisos įstaigų režimo reikalavimų yra nuolatinė nuteistųjų priežiūra.
Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcijos, patvirtintos Kalėjimų departamento prie LR Teisingumo ministerijos direktoriaus 2014 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. V -362 (toliau – ir Instrukcija), 6 punkte reglamentuota, kad laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų priežiūra – visuma organizacinių, inžinerinių ir techninių priemonių bei pareigūnų veiksmų, kuriais siekiama užtikrinti laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų nuolatinę elgesio kontrolę.
Į bylą pateiktas pareigūnų N. F., V. A. ir V. K. 2015 m. kovo 21 d. pranešimas Nr. 1475 (I t., b.l. 114), taip pat pareigūno N. F. duoti paaiškinimai teismo posėdžio metu neginčijamai patvirtina, kad 2015 m. kovo 21 d. apie 8.30 val. uždarojoje zonoje KTP kameroje Nr. 42, atliekant rytinį patikrinimą, nuteistojo A. L. lovos galas buvo uždengtas rankšluosčiu. Liudytojais apklausti N. F. ir N. P. patvirtino, kad toks rankšluosčio džiovinimo būdas trukdo pareigūnams vykdyti nuteistųjų priežiūrą per kamerose esančius langelius. Nurodė, kad pareiškėjas buvo ne kartą įspėtas dėl netinkamo rankšluosčio kabinimo, jam buvo išaiškinta, kad rankšluostį jis gali kabinti kitame lovos gale arba ant radiatoriaus, tačiau šių nurodymų pareiškėjas nevykdė. Netikėti šiais įrodymais teismas neturi pagrindo, nes jie nuoseklūs, neprieštarauja vieni kitiems bei faktinėms bylos aplinkybėms.
Nurodytų aplinkybių pareiškėjas taip pat neginčija, pasirinktą rankšluosčio džiovinimo būdą teisindamas tuo, jog jisnebuvo aprūpintas džiovykla.
Reikalavimas paklusti laisvės atėmimo įstaigoje nustatytai vidaus tvarkai ir vykdyti jos administracijos reikalavimus Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo aiškinami vienareikšmiškai – šios normos laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims yra imperatyvios. Tai reiškia, kad nuteistasis privalo įvykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimą, o po to, jei abejoja dėl jo teisėtumo, turi teisę jį apskųsti nustatyta tvarka (BVK 11 str.).
Byloje esančiu objektyvių duomenų visetu neabejotinai įrodyta, kad pareiškėjas nevykdė pataisos įstaigos administracijos (pareigūnų) nurodymų nekabinti rankšluosčio ant lovos galo, t.y. netrukdyti vykdyti pareigūnų tiesiogines funkcijos – nuteistųjų stebėjimo, tuo pažeidė BVK 110 str. 1 d. 2 p., BVK 112 str. nuostatas, todėl Alytaus pataisos namų direktorius 2015 m. kovo 26 d. nutarimu Nr. 49-956teisėtai ir pagrįstai skyrė pareiškėjui BVK 142 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą nuobaudą, kuri adekvati jo padarytam pažeidimui.
Tarnybinis pranešimas yra surašytas trijų pareigūnų, todėl pareiškėjo argumentas, kad ginčijamas nutarimas buvo surašytas pareigūno N. F. kaip kerštas pareiškėjui dėl parašyto skundo atmestinas kaip nepagrįstas.
Jokių kitų skundžiamo nutarimo neteisėtumo pagrindų pareiškėjas teismui nenurodė, todėl teismas konstatuoja, kad, pareiškėjo nurodytais argumentais nėra jokio teisinio ar faktinio pagrindo panaikinti Alytaus pataisos namų direktorius 2015 m. kovo 26 d. nutarimo Nr. 49-956. Pareiškėjo skundas dėl šio nutarimo panaikinimo atmestinas kaip nepagrįstas(ABTĮ 88 str.1 p.).
Byloje esantys duomenys apie pareiškėjo sveikatos būklę ginčo laikotarpiu patvirtina, kad pareiškėjas į Sveikatos priežiūros tarnybą yra kreipęsis dėl kūno bėrimo, slogos, kosulio, siuntimo į Laisvės atėmimo vietų ligoninę dėl Hepatito C, taip pat skundėsi nemiga (II t.,b.l. 38-61), tačiau šių sveikatos sutrikimų su netinkamomis kalinimo sąlygomis pareiškėjas nesiejo. Pareiškėjas nurodė, kad dėl netinkamų kalinimo sąlygų jis patyrė dvasinius skausmus, depresiją, padidėjusią baimę aplinkai, gaisro metu buvo žalojama jo sveikata. Tačiau pareiškėjo asmens sveikatos istorijoje jokių duomenų apie jo kreipimąsi į Alytaus PN psichinės sveikatos specialistus nėra, taip pat nėra informacijos apie gaisro sukeltus sveikatos sutrikdymus, todėl darytina išvada, kad byloje nėra jokių duomenų apie pareiškėjo sveikatos būklę, kitas fizines ar psichines savybes, jų pablogėjimą, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant dėl įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio pareiškėjui masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio.
Pareiškėjas kalinimo sąlygas AlytausPN laiko nežmoniškomis ir kankinančiomis.
EŽTT savo jurisprudencijoje ne kartą yra išaiškinęs, kad Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė. Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys būtų laikomi sąlygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas būtų gerbiamas, o bausmių vykdymo būdai ir metodai nesukeltų šiems asmenims didesnių ir intensyvesnių išgyvenimų už tuos, kurie yra neišvengiami asmeniui būnant kalinamu (žr. pvz., EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimą byloje Kudła prieš Lenkiją, 30210/96, 2001 m. liepos 24 d. sprendimą Valašinas prieš Lietuvą, 44558/98). Pagal EŽTT suformuotą praktiką tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį. Šio minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos būklė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumą, teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu būdu (žr., pvz., EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimą byloje Peers prieš Graikiją, 28524/95).
Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad pareiškėjui ginčo laikotarpiu buvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma, taip pat suteikta teisė kartą per dieną vieną valandą pasivaikščioti gryname ore, kartą per savaitę išsimaudyti duše, užtikrintas tinkamas maitinimas, sudaryta galimybė išsiskalbti ir išsidžiovinti drabužius ir pan. Pažymėtina, kad byloje nėra duomenų, kad Alytaus pataisos namuose pareiškėjas buvo kaip nors išskirtas iš kitų nuteistųjų ir jam kokiu nors būdu bloginamos bausmės atlikimo sąlygos, taip pat, kad dėl netinkamų kalinimo sąlygų sveikatos būklė jam būnantAlytaus PN vertinamuoju laikotarpiu būtų pablogėjusi, be to, atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjo buvimas kamerose Nr. 41 ir 42 buvo sąlygotas jo paties valinių veiksmų – padarytų bausmės režimo reikalavimų pažeidimų.
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, spręstina, kad byloje nustatytų pažeidimų pobūdis, jų trukmė,nesudaro pagrindo pripažinti, jog pareiškėjas būtų buvęs kalinamas kankinančiomis, t.y. pažeidžiančiomis Konvencijos 3 straipsnį sąlygomis.
Tačiau teismui nekyla abejonių, kad dėl netinkamo kalinimo sąlygų (netinkamos karantino patalpos Nr. 26 apšvietos, temperatūros, santykinės oro drėgmės, avarinės būklės sienų ir lubų, atsakovui nepaneigus aplinkybių dėl prastos būklės lovos ir čiužinio, dėllaikymo su rūkančiais asmenimis bei pareigūno N. F. elgesio paimant pareiškėjui priklausantį kalendorių)pareiškėjas patyrė tam tikrų nepatogumų, išgyvenimų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis, t.y. A. L. patyrė neturtinę (moralinę) žalą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas administracinių teismų praktiką, yra konstatavęs, kad galimybės nebuvimas kalinamojo patalpinti į kamerą, atitinkančią teisės aktų reikalavimus, vadovaujantis CK 6.271 straipsnio 1 dalies nuostatomis, neatleidžia valstybės nuo atsakomybės dėl neturtinės žalos atlyginimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinė byla Nr. A438-121/2009).
Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Įvertinus aukščiau nurodytų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų visumą, atsižvelgiant į pažeidimų pobūdį, palyginti neilgą jų trukmę, į šiuo metu Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydis įvertinamas 300 Eur ir ši suma priteistina iš atsakovo. Dėl kitos reikalavimų dalies skundas kaip nepagrįstas netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, 103 straipsnio 1 punktu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo skundą dėl netinkamų sveikatos priežiūros paslaugų sukeltos neturtinės žalos atlyginimo palikti nenagrinėtą.
Priteisti A. L. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, 300 Eur (tris šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo.
Dėl kitos reikalavimų dalies skundą atmesti.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundąpaduodant tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismą.