Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo J. K. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto - palikimo priėmimo nustatymo, suinteresuoti asmenys A. K., V. M., VĮ ,,Turto bankas“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

J. K. (toliau pareiškėjas) prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jis priėmė palikimą po savo žmonos R. K., a.k(duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties, pradėdamas jį faktiškai valdyti.Pareiškime pareiškėjas nurodo, kad 2011 m. spalio 10 d. mirė jo žmona R. K., kuri bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise turėjo butą, esantį (duomenys neskelbtini) Vilkaviškis, bei sodo žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) Vilkaviškio r. sav. Nuosavybės teisės į šį nekilnojamąjį turtą yra registruotos jo vardu. Kadangi jis yra R. K. sutuoktinis, tai turintis teisę paveldėti žmonai priklausantį turtą (CK 5.13 str.). Kad paveldėti žmonai priklausantį turtą, jis per tris mėnesius nuo jos mirties turėjęs kreiptis pas notarą dėl palikimo priėmimo. Tačiau to nepadaręs, kadangi nežinojęs galiojančių įstatymų ir buvo įsitikinęs, kad šis turtas (butas bei sodo žemės sklypas) savaime tampa jo nuosavybe, nes jis yra registruotas jo vardu ir jokių paveldėjimo dokumentų tvarkyti nereikia. Tik visiškai neseniai iš pažįstamų asmenų jis sužinojęs, kad norėdamas juridiškai tapti viso buto bei viso sodo žemės sklypo savininku, jis turintis susitvarkyti žmonai priklausančios turto dalies paveldėjimo dokumentus. Tačiau paduoti pareiškimą notarui dėl žmonai priklausančios turto dalies paveldėjimo jis jau negalintis, nes nuo žmonos mirties jau yra praėję daugiau nei trys mėnesiai ir notaras iš jo jokių dokumentų dėl žmonai priklausančio turto paveldėjimo priimti negali. Šiuo metu, kad paveldėti žmonai priklausantį turtą, jis turintis gauti paveldėjimo teisės liudijimą, tačiau kadangi praleidęs terminą kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo, tai dabar būtina teismine tvarka nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis priėmęs palikimą po savo žmonos R. K. mirties, pradėdamas jį faktiškai valdyti. Po žmonos mirties jis likęs gyventi jiems nuosavybės teise priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini) Vilkaviškis, kuriame iki mirties gyveno ir jo žmona. Po žmonos mirties jam atiteko visi namų ūkyje buvę bei žmonai priklausę namų apyvokos ir asmeniniai daiktai, visą šį laiką jis mokantis komunalinius mokesčius už šį butą, jį tvarkantis, prižiūrintis. Be to, po žmonos mirties jis dirbęs bei tvarkęs ir jiems priklausantį sodo žemės sklypą, jame auginantis daržoves, vaisius. Todėl tokiu būdu jis priėmęs palikimą po savo žmonos R. K. mirties, pradėdamas jį faktiškai valdyti (b.3,4 l.)Suinteresuotas asmuo A. K. į pareiškimą pateikė atsiliepimą, kuriame su pareiškimu sutiko (b.21 l.).Suinteresuotas asmuo V. M. į pareiškimą pateikė atsiliepimą, kuriame su pareiškimu sutiko (b.22 l.).Suinteresuotas asmuo VĮ ,,Turto bankas“ į pareiškimą pateikė atsiliepimą, kuriame prašė pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra (b.23-24 l.).Pareiškėjas teismo posėdyje savo pareiškimą palaikė bei paaiškino, kad jis gyvenantis adresu (duomenys neskelbtini), Vilkaviškis. Su žmona susituokęs (duomenys neskelbtini) metais, visą laiką su ja gyvenęs. Paskutiniu adresu gyvenantis nuo 1972 m.. Butas įregistruotas jo vieno vardu, kodėl nėra registracijoje žmonos nežinantis, nebuvo tokio reikalavimo. Žmona mirė (duomenys neskelbtini) Iki jos mirties ir vėliau su juo kartu gyveno sūnus A. K.. Dukra V. M. gyvena ir gyveno atskirai. Daugiau vaikų nėra. Sūnus nesikreipė dėl palikimo į teismą. Jis pats norintis palikimą susitvarkyti savo vardu, o po jo mirties vaikai jį paveldės pagal įstatymą. Po žmonos mirties jis likęs gyventi toliau bute, mokėjęs mokesčius, naudojęsis sodo sklypus, mokėjęs visus mokesčius už butą.Suinteresuotas asmuo A. K. sutiko su pareiškimu, prašė jį tenkinti, bei paaiškino, kad pareiškėjas yra jo tėvas. Gyvenantis (duomenys neskelbtini) Vilkaviškyje kartu su savo tėčiu, žmona, ir dviem vaikais. Motina mirė (duomenys neskelbtini) Ji gyveno kartu taip pat. Po motinos mirties jis likęs gyventi tame pačiame bute. Visi motinos daiktai liko jos ir tėčio kambaryje, jos jokių daiktų nepasiėmęs, jais toliau tebesinaudoja jo tėtis. Už butą moka tėtis, jam duodantis pinigų. Jokios sutarties dėl naudojimosi butu jis nesudaręs. Jo tėtis naudojasi ir sodo sklypu, jis pats juo nesinaudoja. Jokio motinos palikimo po jos mirties nepriėmęs, pas notarą nesikreipęs.Suinteresuotas asmuo V. M. sutiko su pareiškimu, prašė jį tenkinti, bei paaiškino, kad pareiškėjas yra jos tėvas. Ji pati apie 32 metus gyvenanti Šakių r.sav.. Tėtis gyvena Vilkaviškyje, (duomenys neskelbtini), kartu su brolio šeima. 2011 m. spalio 10 d. mirė jos motina, kuri turėjo butą ir sodą, kurie buvo registruoti tėčio vardu. Palikimą priėmė jos tėtis, kuris gyvena tame bute, ir jame gyveno kartu motina. Dar palikimo buvo sodas. Ji pati palikimo jokio nepriėmusi, pas notarą nebuvusi.Suinteresuoto asmens VĮ ,,Turto bankas“ atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, teismo šaukimas įteiktas, prašymų atidėti bylos nagrinėjimą nepateikė, atsiliepime prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant. Jo dalyvavimo būtinu neprašė pripažinti kiti bylos dalyviai, pagal įstatymą jo dalyvavimas nėra būtinas, todėl byla buvo išnagrinėta jam nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas visiškai.

Ypatingosios teisenos tvarka gali būti nustatomi tie faktai, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga, t.y. juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas galimas tik tuo atveju, kai tai sukelia teisines pasekmes. Juridinę reikšmę turintį faktą teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso (toliau -CPK) 444 str. 1 d., 445 str.). Palikimo priėmimo, pradėjus faktiškai valdyti paveldėtą turtą, faktas yra vienas iš juridinę reikšmę turinčių faktų, teismo nustatomas ypatingos teisenos tvarka paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu (CPK 444 str. 2 d. 8 p.). Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėjas J. K. buvo susituokęs su R. K., gim. 1939 m.(santuokos liudijimo Nr.240180 kopija, b.7 l.), kuri mirė (duomenys neskelbtini) (mirties liudijimo AA Nr.657020 kopija, b.6 l.). Po R. K. mirties liko jos palikimas, santuokoje sutuoktinių įgytas turtas: butas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilkaviškis, registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei žemės sklypas, 0,0389 ha, registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (nekilnojamo turto registro centrinio duomenų banko išrašai, b.9,10 l.). Pareiškėjas ir mirusioji buvo deklaravę gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini) Vilkaviškis (VĮ ,,Registrų centras“ išrašai, 11,12 l.).Pareiškėjo rašytiniu pareiškimu, jo bei suinteresuotų asmenų paaiškinimais teismo posėdyje, nustatyta, kad pareiškėjas kartu su palikėja, kuri yra jo žmona, nuo 1972 m. gyveno pareiškėjo vardu įregistruotame bute (duomenys neskelbtini), Vilkaviškis, bei turėjo žemės sklypą sodui, kurie yra jų bendra jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Mirus žmonai, jis pas notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė, kadangi turtas buvo įregistruotas jo vardu ir nemanė, kad reikia priimti žmonos palikimą. Po savo žmonos mirties, pareiškėjas savo valią įgyti teises į atsiradusį palikimą išreiškė aktyviais veiksmais: liko gyventi bute, juo naudojosi, mokėjo mokesčius, pasiliko mirusiosios asmeninius daiktus, naudojosi žemės sklypu sodui, šiuos veiksmus atlikdamas per įstatymo nustatytą 3 mėnesių terminą. Jokie kiti asmenys palikimo nepriėmė, ir šiuo metu į jį nepretenduoja.Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 str.1 d.).Įvertinus visus byloje esančius teismo ištirtus įrodymus, darytina išvada, jog pareiškėjas J. K. po savo žmonos R. K. mirties priėmė jos palikimą, pradėdama faktiškai paveldimą turtą valdyti kaip savą (CPK 177, 178, 185 str.).Palikimo priėmimo faktą tvirtina teismas (CPK 444 str. 2 d. 8 p.). Kitokiu būdu gauti įrodymų, kad buvo priimtas palikimas, kaip tik kreipiantis į teismą su prašymu nustatyti juridinį reikšmę turintį faktą, nėra galima, todėl pareiškėjos reikalavimas yra teisėtas. Jis taip pat yra pagrįstas ir įrodytas paminėtais įrodymais (CPK 445 str.). Prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas pareiškėjai sukels teisines pasekmes, kadangi neturėdama teismo sprendimo dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo negali paveldėto nekilnojamojo turto įregistruoti nekilnojamojo turto registre savo vardu ir juo disponuoti (CPK 444 str. 1 d.). Jokio ginčo dėl prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto nėra. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, pareiškimas tenkintinas, nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėjas J. K. po savo žmonos R. K. mirties priėmė jos palikimą, pradėdamas jį faktiškai valdyti. Faktas nustatomas turto paveldėjimo tikslu (CPK 444 str. 8 p., 445, 448 str.).Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš pareiškėjo valstybei priteistinos, nes jos (7,74 Eur) viršija minimalią 3 eurų dydžio valstybei priteistinų bylinėjimosi išlaidų sumą (CPK 96 str. 6 d., Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (nauja redakcija nuo 2015-01-01: Nr. 1R-298/1K-290, 2014-09-23, paskelbta TAR 2014-09-24, i. k. 2014-12793).

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis išdėstytu bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 270, 275, 296, 442, 444, 448 straipsniais,

nusprendžia:

Pareiškėjo J. K. pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą po savo žmonos R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties, pradėdama jį faktiškai valdyti.

Faktą nustatyti turto paveldėjimo tikslu.

Priteisti iš pareiškėjo J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Vilkaviškis bylinėjimosi išlaidas valstybei: išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu (pašto išlaidas) - 7,74 Eur (septynis eurus 74 euro centus); sumokant į vieną pasirinktiną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: „Swedbank AB Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Citadele" Nr. (duomenys neskelbtini), AB DNB bankas Nr. (duomenys neskelbtini), AB SEB bankas Nr. (duomenys neskelbtini), Akcinė bendrovė Šiaulių bankas Nr. (duomenys neskelbtini), Danske Bank A/S Lietuvos filialas Nr. (duomenys neskelbtini), Nordea Bank AB Lietuvos skyrius Nr. (duomenys neskelbtini), Uždaroji akcinė bendrovė Medicinos bankas Nr. (duomenys neskelbtini), nurodant juridinio asmens kodą - 188659752, įmokos kodą-5660, mokėjimo paskirtį - procesinių dokumentų įteikimo išlaidos, nurodant civilinės bylos numerį Nr.2YT-1918-1021/2017.

Pareiškėjui ir suinteresuotiems asmenims ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo sprendimo paskelbimo dienos išsiųsti teismo sprendimo patvirtintas kopijas.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Vilkaviškio rajono apylinkės teismą.