- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-12-18
- Bylos Nr.
- 2S-2464-221/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginija Lozoraitytė
- Pareiškėjas
- J. G., V. G.
- Suinteresuotas asmuo
- UAB „Minera“
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Lozoraitytė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų J. G. ir V. G. atskiruosius skundus dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 7 d. nutarties, kuria atsisakyta panaikinti paskirtą baudą, civilinėje byloje pagal pareiškėjų J. G. ir V. G. prašymą suinteresuotam asmeniui UAB „Minera“ dėl taikos sutarties patvirtinimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
2012 m. rugpjūčio 27 d. Kauno rajono apylinkės teismas nutartimi, padarė išvadą, kad pareiškėjai J. G. ir V. G. veikė turėdami tikslą apsunkinti civilinės bylos nagrinėjamą Kauno apygardos teisme, o ne realiai susitarti dėl turto teisinio režimo, t. y. elgėsi nesąžiningai ir piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis. Pareiškėjai nesilaikė CPK 42 straipsnio 5 dalyje įtvirtintos nuostatos, jog priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai, dėl to buvo nepagrįstai užvedamos bylos teismuose. Tokie pareiškėjų veiksmai pripažinti piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis, už ką jiems skirta po 500 Lt baudos (CPK 95 straipsnio 2 dalis).
Šalies argumentai
Pareiškėjas V. G. su teismo paskirta bauda už piktnaudžiavimą nesutiko ir prašė nutartimi skirtą 500 Lt baudą panaikinti. Prašyme nurodė, kad CK 1.86 straipsnio 1 dalis numato, kad tik dėl akių nesiekiant sukurti teisinių pasekmių sudarytas sandoris negalioja. Jei 2011 m. gruodžio 13 d. taikos sutartis yra apsimestiniu sandoriu, tai ji teismo negali būti tvirtinama. Tačiau teismas atnaujinęs procesą ir iš naujo spręsdamas taikos sutarties patvirtinimo klausimą atsisakė tvirtinti ne todėl, kad ji būtų apsimestinė, o kitais pagrindais. Tai, kad 2011 m. gruodžio 13 d. taikos sutartis nėra apsimestinis sandoris, patvirtina aplinkybė, kad jis su J. G. butą Totorių g. 18-3, Kaunas, remdamiesi 2011 m. gruodžio 20 d. nutartimi įregistravo nekilnojamojo turto registre kaip bendrąją jungtinę nuosavybę, o vėliau 2012 m. sausio 23 d. perleido dovanojimo sutartimi savo sūnui kaip bendrąją jungtinę nuosavybę, t. y. tokiais veiksmais dar kartą patvirtino 2011 m. gruodžio 13 d. taikos sutartyje išreikštą savo valią butą valdyti, naudoti ir disponuoti juo kaip bendrąja jungtine nuosavybe, todėl tai dar kartą paneigia teismo išvadą, kad pareiškėjai taikos sutartimi nesiekė realiai susitarti dėl turto teisinio rėžimo.
Pareiškėja J. G. su teismo paskirta bauda už piktnaudžiavimą nesutiko ir prašė nutartimi skirtą 500 Lt baudą panaikinti. Nurodė, kad abu sutuoktiniai siekdami užkirsti kelią tarpusavio teisminiam ginčui vadovaudamiesi CK 6.983 – 6.985 straipsniais sudarė 2011 m. lapkričio 22 d. taikos sutartį, kuria susitarė butą Nr. 3 pripažinti abiejų sutuoktinių bendrąja nuosavybe. Gavę Kauno rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 28 d. nutartį, pareiškėjai kreipėsi į notarą, kad sudaryti susitarimą dėl buto Nr. 3 pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe. Notaras išaiškino vedybų sutarties esmę, tačiau pareiškėjai sudaryti vedybų sutarties nenorėjo, nes neturėjo tikslo keisti jiems galiojančio įstatymų nustatyto turto teisinio režimo, butą pripažinti bendrąja jungtine nuosavybe turėjo tikslą ne vedybų sutarties, o 3.901 straipsnio 1 dalies pagrindu, t. y. įstatymų nustatytam teisiniam rėžimui pritaikyti specialią normą. Pareiškėjai kreipėsi į teima ne turėdami tikslą apsunkinti civilinės bylos nagrinėjimą Kauno apygardos teisme, o realiai susitarti dėl buto Nr. 3, esančio Totorių g. 18, Kaune, teisinio režimo. Nurodo, kad Kauno rajono apylinkės teismas 2011 m. gruodžio 20 d. nutartimi netvirtino 2000 m. tarpusavio susitarimo, o taikos sutartį, kurios dalyku buvo susitarimas butą Nr. 3, esantį adresu Totorių g. 18, Kaune, pripažinti kaip bendrąją pareiškėjų nuosavybę. Nutartis Kauno apygardos teismui buvo teikiama ne kaip prejudicinę galią UAB „Minera“ atžvilgiu turintis įrodymas, o kaip papildomas rašytinis įrodymas, patvirtinantis atsakovo V. G. jau ir anksčiau pripažintą 2000 m. susitarimo buvimo faktą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno rajono apylinkės teismas 2012 m. rugsėjo 7 d. nutartimi (b. l. 137-38) pareiškėjų skundus atmetė ir Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 27 d. nutarties dalį, kuria V. G. ir J. G. paskirta po 500 Lt bauda už piktnaudžiavimą procesu paliko nepakeistą.
Teismas nurodė, kad bylos nagrinėjimo metu, buvo nustatyta, kad UAB „Minera“ neturi jokių turtinių pretenzijų į pareiškėjų butą, esantį Totorių g. 18-3, Kaune. Pareiškėja J. G. teismo posėdžio metu patvirtino, kad pateiktoje tvirtinti taikos sutartyje, kurioje yra nurodyta sąlyga „butus ir negyvenamąsias patalpas, esančias Totorių g. 18, Kaune,“ patenka visi butai, tame tarpe ir butas Nr. 4. Suinteresuoto asmens atstovė nurodė, kad butas esantis Totorių g. 18-4, Kaune, bei negyvenamosios patalpos, esančios Totorių g. 18, Kaune, yra įkeistos UAB „Minera“. Nurodė, kad taikos sutarties (būtent tokios formuluotės, kokia yra pateikta teismui) patvirtinimas turės pasekmių į ateitį, dėl ko UAB „Minera“ negali sutikti su tokiu pareiškėjų susitarimu, nes tai yra turto teisinio režimo keitimas, t. y. dalies nuosavybės perleidimas.
Teismas pažymėjo, kad pareiškėjai ir toliau elgiasi nesąžiningai. Pateiktuose teismui procesiniuose dokumentuose nė vienas iš pareiškėjų nenurodė, kad UAB „Minera“ ginčijama taikos sutartis, patvirtinta 2011 m. gruodžio 20 d. teismo nutartimi jau yra įregistruota nekilnojamojo turto registre, o butas 2012 m. sausio 23 d. dovanojimo sutarties pagrindu perleistas. Bylos nagrinėjimo metu, pareiškėjai teismui nagrinėjančiam proceso atnaujinimą, nepateikė duomenų apie minėtas aplinkybes.
Piktnaudžiavimo teise instituto paskirtis turi ir prevencinę reikšmę, todėl šios nuostatos netaikymas arba vangus taikymas praktikoje sąlygoja požiūrį, jog ji ir nebus pritaikyta, o savo prevencinę funkciją ji atliktų tik esant suvokimui, jog piktnaudžiaujant teise iškyla realios neigiamos pasekmės: bauda ir nuostolių atlyginimas. Pareiškėjų veiksmai pateikiant prašymus skirtingiems teismams, vėliau nutarties pateikimas Kauno apygardos teismui bei apeliaciniame skunde dėstomi argumentai dėl teismo nutarties patvirtina kitokius pareiškėjų tikslus, t. y. ne dėl buto Totorių g. 18-3, Kaune.
III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimo į atskiruosius skundus argumentai
Atskiruoju skundu (b. l. 154-155) pareiškėja J. G. prašo teismo panaikinti Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 7 d. nutartį ir panaikinti Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 27 d. nutartimi pareiškėjai J. G. paskirtą 500 Lt baudą.
Žemesnės instancijos teismas
1. Kauno rajono apylinkės teismas 2011 m. gruodžio 20 d. nutartimi netaikė vedybų sutarties nuostatų, kurių taikymas būtų pareiškėjų valios iškreipimu, nenurodinėjo pareiškėjams kaip jie turėtų susitarti, o taikė CK 3.90 straipsnio 1 dalies, 6.983-6.985 straipsnių normas ir pareiškėjų taikos sutartį patvirtino. Tai, kad pareiškėjai po apsilankymo pas notarą, turėdami tikslą išreikšti savo tikrąją valią pasirašė naują 2012 m. gruodžio 13 d. sutartį ir kreipėsi į Kauno rajono apylinkės teismą dėl jos patvirtinimo, o nesudarė vedybų sutarties, nėra pagrindo teigti, kad jie piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis, nes CPK 582 straipsnio 6 dalies nuostatos leidžia pakartotinai kreiptis į teismą CPK XXXIX skyriuje nustatyta tvarka.
Šalies argumentai
2. Pareiškėja nurodė, kad V. G. be jos sutikimo 2008 m. įkeitė UAB „Minera“ negyvenamąsias patalpas Nr. 1 ir butą Nr. 4, esančius adresu Totorių g. 18, Kaune. Todėl pareiškėja pareiškė ieškinį Kauno apygardos teisme. Siekdama, kad tai nepasikartotų su butu Nr. 3, taip pat esančiu adresu Totorių g. 18, Kaune, pareiškėja kreipėsi į savo sutuoktinį V. G. reikalaudama oficialiai įforminti ir įregistruoti buto Nr. 3 teisinį statusą kaip bendrąją sutuoktinių nuosavybę. Tokį reikalavimą ji grindė remdamasi 2000 m. tarpusavio susitarimu dėl turto, esančio adresu Totorių g., Kaune, pagerinimo pasekmių, ir tuo, kad laikotarpyje nuo 2008 m. balandžio 20 d. iki 2008 m. gruodžio 15 d. pareiškėja iš savo asmeninių lėšų atliko buto Nr. 3 pagerinimą. Iš to seka išvada, kad pareiškėja turėjo vienintelį tikslą – įforminti buto Nr. 3 teisinio režimo pasikeitimą, kad apsaugoti savo turtines teises, o ne tuo tikslu, kad būtų apsunkintas kitos bylos nagrinėjimas. Kauno rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 20 d. nutartį pareiškėja Kauno apygardos teismui pateikė kaip papildomą įrodymą apie 2000 m. susitarimo buvimą su sutuoktiniu V. G., kurio buvimą jis ir taip bylą nagrinėjant Kauno apygardos teisme pripažino. Todėl Kauno rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 20 d. nutarties pateikimas neapsunkino bylos nagrinėjimo Kauno apygardos teisme, o 2011 m. lapkričio 28 d. teismo posėdis Kauno apygardos teisme buvo atidėtas dėl kitų priežasčių, visiškai nesusijusių su pareiškėjų taikos sutarties tvirtinimu. Kita vertus, Kauno rajono apylinkės teismas 2011 m. gruodžio 20 d. nutartimi netvirtino 2000 m. sutuoktinių tarpusavio susitarimo, o tvirtino taikos sutartį, kurios dalyku buvo susitarimas butą Nr. 3, esantį adresu Totorių g. 18, Kaune, pripažinti bendrąja jungtine pareiškėjų nuosavybe, o ne 2000 m. sutuoktinių tarpusavio susitarimas taikos sutartyje buvo būtinas paminėti, nes toks susitarimas tarp sutuoktinių buvo sudarytas ir būtent šis susitarimas kartu su buto Nr. 3 pagerinimo faktu buvo pagrindu taikyti CK 3.90 straipsnio 1 dalį, kuri priešingu atveju negalėtų būti taikoma.
Atskiruoju skundu V. G. (157-159) prašo teismo Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 7 d. nutartį panaikinti, prašymą dėl baudos panaikinimo išnagrinėti iš esmės ir Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 27 d. nutartimi skirtą 500 Lt baudą panaikinti.
1. Teismas visiškai neišnagrinėjo prašyme dėl baudos panaikinimo nurodytų argumentų ir dėl jų nepasisakė, pažeidė CPK 107 straipsnio 1 dalies, 265 straipsnio, 291 straipsnio 1 dalies 5 punkto reikalavimus ir neatskleidė prašymo dėl baudos panaikinimo esmės, sutinkamai su CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 329 straipsnio 1 dalimi, 338 straipsniu, šie teismo padaryti procesiniai pažeidimai turėtų ištaisyti ir mano prašymo dėl baudos panaikinimo esmė atskleista apeliacinės instancijos teisme.
Šalies argumentai
2. Pareiškėjas nurodė, kad 2012 m. rugpjūčio 22 d. teismo posėdyje nedalyvavo dėl ligos, teismui pateikė tai įrodančius dokumentus. Todėl nedalyvaudamas teismo posėdyje, kurį dėl ligos prašė atidėti, negalėjo teismui nurodyti apie įregistravimą bendrąja jungtine nuosavybe ir buto perleidimą. Kita vertus, joks įstatymas neįpareigoja teikti įrodymus prieš save, tuo turi pasirūpinti priešingą suinteresuotumą turinti šalis, juo labiau, kad šie duomenys yra vieši.
Žemesnės instancijos teismas
3. Teismas nutartimi taip pat nurodė, kad bauda paskirta prevenciniu tikslu. Tačiau sutinkamai su CPK 103 straipsnio 3 dalimi, jokia nuobauda negali būti skiriama tikslu užkirsti kelią būsimam teisės pažeidimui.
4. CPK 95 straipsnio 1 dalis numato, jog piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis yra akivaizdžiai nepagrįsto procesinio dokumento pateikimas arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą. Teismas jokiais įrodymais nepagrindę savo išvadų, kad taikos sutartimi pareiškėjas nesiekė susitarti dėl turto teisimo režimo, taip pat nenurodė jokių motyvų, kaip taikos sutarties patvirtinimas apsunkino bylos nagrinėjimą Kauno apygardos teisme, o šių išvadų priėjo remdamasis prielaidomis ir subjektyviais išvedžiojimais, net nesusipažinęs su minima Kauno apygardos teismo byla, kurioje sąmoningo veikimo prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą iš pareiškėjo pusės Kauno apygardos teismas nenustatė. Tokiu būdu teismas pasisakė ne dėl savo nagrinėjamos bylos, o dėl kitos bylos, kurios šis teismas nenagrinėjo. Tuo tarpu tai, kad prašymas dėl taikos sutarties patvirtinimo buvo teikiamas pakartotinai, nesudaro pagrindo teigti, kad dėl to jis yra akivaizdžiai nepagrįstas, t. y. kad pateiktas piktnaudžiaujant teise, nes CPK 582 straipsnio 6 dalies normos leidžia pakartotinai kreiptis į teismą dėl taikos sutarties patvirtinimo, kas ir buvo padaryta po to, kai notaras atsisakė tvirtinti pareiškėjų valią atitinkančią sutartį.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į pareiškėjų atskiruosius skundus suinteresuotas asmuo UAB „Minera“ (b. l. 168-169) pareiškėjų J. G. ir V. G. atskiruosius skundus dėl 2012 m. rugsėjo 7 d. Kauno rajono apylinkės teismo nutarties, kuria CPK 107 straipsnyje nustatyta tvarka atsisakyta panaikinti baudą, atmesti kaip nepagrįstus.
1. Šiame civiliniame procese yra tikrinamas 2012 m. rugsėjo 7 d. Kauno rajono apylinkės teismo nutarties teisėtumas ir pagrįstumas CPK 107 straipsnio nustatyta tvarka, t. y. dėl baudos dydžio už piktnaudžiavimą teise, todėl šiame procese negali būti sprendžiamas klausimas dėl 2012 m. rugpjūčio 27 d. Kauno rajono apylinkės teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, t. y. dėl taikos sutarties patvirtinimo ir piktnaudžiavimo teise atvejo nustatymo. Tuo tarpu pareiškėjai savo atskiruosiuose skunduose teikia argumentus dėl paties piktnaudžiavimo fakto, o ne dėl baudos dydžio ar jos panaikinimo.
2. Bauda CPK 107 straipsnio nustatyta tvarka gali būti sumažinama ar panaikinama atsižvelgiant i piktnaudžiavimo pobūdį, pasikartojimą, asmens, kuriam skiriama bauda, pajamas ir kitas piniginės baudos dydžiui reikšmingas aplinkybes. Pareiškėjai nepateikė jokių argumentų, kodėl piniginė bauda jiems turėtų būti panaikinta.
3. Pareiškėjų naudojimasis civiliniu procesu tikslu sukurti rašytinį įrodymą, kuriuo būtų pasinaudota kitame civiliniame procese kaip patvirtinančiu ginčijančias aplinkybes, bei siekiant ieškinio patenkinimo, taip išvengiant hipotekos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų vykdymo, aiškiai neatitinka civilinio proceso tikslo ir patvirtina piktnaudžiavimo teise atvejį. Be to, dviprasmiški taikos sutarties teiginiai ir prieštaringi paaiškinimai tiek civilinėje byloje, kurioje buvo pasinaudota taikos sutartimi, tiek bylos dėl taikos sutarties patvirtinimo nagrinėjimo iš esmės metu, tiek šiuose atskiruosiuose skunduose patvirtina ne pareiškėjų sąžiningumą, o siekį išvengti atsakomybės, kylančios už piktnaudžiavimą teise.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Pagal CPK 320 straipsnį bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje nenustatyta.
Piktnaudžiavimo teise faktas buvo nustatytas 2012 m. rugpjūčio 27 d. Kauno rajono apylinkės teismo nutartimi, dėl kurios pareiškėja J. G. pateikė atskirąjį skundą. 2012 m. rugsėjo 7 d. Kauno rajono apylinkės teismo nutartimi buvo sprendžiami pareiškėjų prašymai dėl už piktnaudžiavimą teise paskirtos baudos panaikinimo CPK 107 straipsnio nustatyta tvarka, kuria netenkinti pareiškėjų prašymai. Apeliacinės instancijos teismui atskirieji skundai yra pateikti dėl 2012 m. rugsėjo 7 d. Kauno rajono apylinkės teismo nutarties, kuria atsisakyta panaikinti baudą.
Teismo nuobaudos, kurių baigtinis sąrašas yra įtvirtintas CPK 103 straipsnyje, gali būti skiriamos byloje dalyvaujantiems asmenims, jų atstovams ar kitiems proceso dalyviams tuo atveju, kai pastarieji asmenys netinkamai vykdo savo procesines pareigas ar piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis.
CPK 95 straipsnio 1 dalis numato, kad dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. CPK 95 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki dvidešimt tūkstančių litų baudą.
Civilinio proceso kodekso 107 straipsnyje, numatančiame baudos panaikinimo ir sumažinimo tvarką, nėra nustatyti kriterijai, kuriais remiantis sprendžiama dėl baudos panaikinimo, todėl turėtų būti vadovaujamasi universaliaisiais teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (CPK 3 straipsnis). Be to, bauda CPK 107 straipsnyje nustatyta tvarka gali būti sumažinama ar panaikinama atsižvelgiant į piktnaudžiavimo pobūdį, pasikartojimą, asmens, kuriam skiriama bauda, pajamas ir kitas piniginės baudos dydžiui reikšmingas aplinkybes (Lietuvos apeliacinis teismas, 2007 m. kovo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. A2-2/2007).
Iš teismų sistemos Liteko duomenų matyti, kad 2011 m. kovo 23 d. Kauno apygardos teisme buvo gautas ieškovės J. G. ieškinys atsakovams V. G., UAB „Minera“, UAB „Gratus“, kurioje vienas iš ieškinio reikalavimų buvo pripažinti butą Totorių g. 18-4, Kaune, ir negyvenamąsias patalpas Totorių g. 18, Kaune, bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, o, pripažinus turtą bendrąja jungtine nuosavybe, pripažinti negaliojančiu hipotekos lakštą, kuriuo įkeistas nurodytas turtas. 2011 m. lapkričio 23 d. pareiškėjai J. G. ir V. G. kreipėsi į Kauno miesto apylinkės teismą, prašydami patvirtinti taikos sutartį. 2011 m. lapkričio 28 d. Kauno miesto apylinkės teismas atsisakė tenkinti šį prašymą. 2011 m. lapkričio 28 d. Kauno apygardos teisme buvo nagrinėjama civilinė byla, kurios nagrinėjimas atidėtas. Pareiškėjai 2011 m. gruodžio 14 d. analogišką prašymą patvirtinti taikos sutartį pateikė Kauno rajono apylinkės teismui, neatsižvelgę į Kauno miesto apylinkės teisme priimtos 2011 m. lapkričio 28 d. nutarties taikos sutarties netvirtinimo argumentus.
Nors Kauno apygardos teisme nagrinėtoje byloje reikalavimai ir Kauno rajono apylinkės teismui tvirtinti pateiktoje taikos sutartyje nebuvo identiškai tapatūs, tačiau kaip nurodo UAB „Minera“ atstovė 2012 m. sausio 17 d. Kauno apygardos teisme vykusio teismo posėdžio metu J. G. K. rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 20 d. nutartį, kuria patvirtinta pareiškėjų taikos sutartis, pateikė kaip įrodymą ir prašė prijungti bei vėliau pateikdama apeliacinį skundą vėl remiasi Kauno rajono apylinkės teismo nutartimi, nors kaip pati teigia, taikos sutartis buvo pasirašyta tik dėl buto Nr. 3, esančio Totorių g. 18, Kaune, ir niekaip nesusijusi su įkeistais UAB „Minera“ butais Nr. 1 ir Nr. 4. Vadinasi, pareiškėjai naudojosi civiliniu procesu tikslu sukurti rašytinį įrodymą, kuriuo būtų pasinaudota kitame civiliniame procese kaip patvirtinančiu ginčijamas aplinkybes, bei siekiant ieškinio patenkinimo, taip išvengiant hipotekos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų vykdymo, kas aiškiai neatitinka civilinio proceso tikslo ir patvirtina piktnaudžiavimo teise atvejį.
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, jog pareiškėjai J. G. ir V. G. veikė turėdami tikslą apsunkinti civilinės bylos nagrinėjamą Kauno apygardos teisme, o ne realiai susitarti dėl turto teisinio režimo, t. y. elgėsi nesąžiningai ir piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis. Pareiškėjai nesilaikė CPK 42 straipsnio 5 dalyje įtvirtintos nuostatos, jog priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai, tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad buvo nepagrįstai užvedamos bylos teismuose, kas sąlygojo pagrįstą pirmosios instancijos teismo išvadą, kad pareiškėjai tokiais veiksmais piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis.
Pareiškėjų piktnaudžiavimą procesine padėtimi pripažino ir Kauno rajono apylinkės teismas 2012 m. rugsėjo 7 d. nutartimi, kuria atsisakė panaikinti skirtą baudą, nurodant, kad pareiškėjai ir toliau piktnaudžiauja procesine padėtimi.
Be to, pareiškėjai atskiruosiuose skunduose bandė paneigti piktnaudžiavimo procesine padėtimi faktą, tačiau nepateikė jokių įrodymų pagrindžiančių baudos sumažinimą ar panaikinimą.
Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs visas bylos aplinkybes, atsižvelgęs į tai, kad pagal CPK 95 straipsnio 2 dalį už piktnaudžiavimą procesine padėtimi gali būti skirta iki 20 000 Lt bauda, o skundžiama teismo nutartimi paskirta kiekvienam pareiškėjui po 500 Lt, daro išvadą, kad pareiškėjų J. G. ir V. G. atskirųjų skundų motyvai pirmosios instancijos teismo išvadų nepaneigia, todėl pareiškėjų atskirieji skundai atmetami, o Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 7 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–326 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
pareiškėjų J. G. ir V. G. atskiruosius skundus atmesti.
Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 7 d. nutartį palikti nepakeistą.