- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-09-28
- Bylos Nr.
- 2A-671-198/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-14-3-00627-2015-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Birutė Valiulienė, Birutė Jonaitienė (pran.), Eigirdas Činka
- Ieškovas
- V. P.
- Atsakovas
- VĮ Panevėžio miškų urėdija, VĮ Panevėžio miškų urėdijai
- Trečiasis asmuo
- Lietuvos valstybė, atstovaujama Aplinkos ministerijos, Aplinkos ministerija, Generalinė miškų urėdija prie Aplinkos ministerijos, Konkurencijos taryba
- Kategorijos
- 3.2.6Teismo sprendimas
- 3.2.12pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Birutės Jonaitienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. P. ir atsakovės VĮ Panevėžio miškų urėdija apeliacinius skundus dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 17 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-72-400/2016 dėl medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos atlyginimo pagal ieškovo V. P. ieškinį atsakovei VĮ Panevėžio miškų urėdijai, tretieji asmenys Lietuvos valstybė, atstovaujama Aplinkos ministerijos, Aplinkos ministerija, Generalinė miškų urėdija prie Aplinkos ministerijos, Konkurencijos taryba dėl medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
1. Ieškovas, vadovaudamasis LR CK 6.245, 6.249 str., 6.251 str., prašė priteisti iš atsakovės VĮ Panevėžio miškų urėdijos 3229,94 Eur (11152,36 Lt) medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad 2013 m. rudenį jo pasėliams žalą padarė kanopiniai gyvūnai, kuriuos medžioti nėra uždrausta ištisus metus ir medžiojamieji gyvūnai (stumbrai), kuriuos medžioti yra uždrausta ištisus metus.
2. Ieškovas nurodė, kad Įstatymo nustatyta tvarka informavo Krekenavos seniūnijos seniūną apie padarytą žalą, kreipėsi į Panevėžio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus sudarytą nuostolių skaičiavimo komisiją, kuri nustatė, kad kanopiniai gyvūnai, kuriuos medžioti nėra uždrausta ištisus metus ieškovui padarė 4294,58 Eur (14816,33 Lt) žalą, o medžiojamieji gyvūnai (stumbrai), kuriuos medžioti yra uždrausta ištisus metus padarė 1317,03 Eur (4543,77 Lt) žalą.
3. Nurodė, kad už stumbrų padarytą žalą atlygino LR aplinkos ministerija, o už kanopinių gyvūnų, kuriuos medžioti nėra uždrausta ištisus metus, atsakovas atlygino tik dalį žalos - 3663,97 Lt ir liko neatlyginęs 3229,94 Eur (11152,36 Lt) žalos.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Panevėžio miesto apylinkės teismas 2016 m. kovo 17 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Įpareigojo VĮ Panevėžio miškų urėdiją per 1 mėnesio laikotarpį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, kreiptis į Konkurencijos tarybą, tikslu paruošti dokumentus kreipimuisi į Europos Komisiją dėl valstybės pagalbos teikimo vadovaujantis Bendrijos 2007-2013 metų valstybės pagalbos žemės ūkio ir miškų ūkio sektoriuose gairių nuostatų V dalies tvarka. Kitoje dalyje ieškinį atmetė. Grąžino iš valstybės biudžeto ieškovui V. P. dalį žyminio mokesčio - 37 Eur. Priteisė iš VĮ Panevėžio miškų urėdijos 18 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.
5. Teismas sprendė, kad VĮ „Panevėžio miškų urėdija“, vertindama V. P. kompensuotinos laisvėje gyvenančių laukinių medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos dydį, nepagrįstai taikė Metodikos 4 punktą, kadangi Medžioklės įstatymo 18 straipsnio taikymo prasme žalą atlygina ne valstybės vardu, kaip tai suprantama pagal Medžioklės įstatymo 18 straipsnio 4 dalį ir Metodikos 4 punktą, o kaip medžioklės plotų naudotojas. Nurodė, kad VĮ Panevėžio miškų urėdija galėtų būti laikoma valstybės pagalbos teikėja Europos Sąjungos konkurencijos teisės prasme, tačiau jos galimas valstybės pagalbos teikėjos statusas neturėtų būti tapatinamas su „valstybės vardu“ veikiančių institucijų statusu Medžioklės 18 straipsnio ir Metodikos 4 punkto prasme. Esant tokioms aplinkybėms teismas sprendė, kad atitinkamą pagalbą, kada kompensuojama žala, kurią patiria ūkio subjektai dėl medžiojamų gyvūnų padarytų nuostolių, būtų galima teikti suderinus su Europos Komisija, vadovaujantis Bendrijos 2007-2013 m. valstybės pagalbos žemės ūkio ir miškų ūkio sektoriuose gairių nuostatų V dalimi 112-118 punktuose numatyta tvarka (1t. b.l. 71-72).
III. Apeliacinių skundų argumentai
6. Apeliaciniu skundu atsakovė VĮ Panevėžio miškų urėdija prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016-03-17 sprendimą dalyje, kuria ieškinys iš dalies patenkintas ir atsakovė įpareigota per 1 (vieno) mėnesio laikotarpį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos kreiptis į Konkurencijos tarybą, tikslu paruošti dokumentus kreipimuisi į Europos Komisiją dėl valstybės pagalbos teikimo vadovaujantis Bendrijos 2007 - 2013 metų valstybės pagalbos žemės ūkio ir miškų ūkio sektoriuose gairių nuostatų V dalies tvarka ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Likusioje sprendimo dalyje, kurioje nurodyta „Kitoje dalyje ieškinį atmesti“, sprendimą palikti nepakeistą. Prašo pakeisti sprendime nustatytą išlaidų paskirstymą – priteisti atsakovei iš ieškovo visas atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme, o ieškovo patirtų išlaidų iš atsakovės nepriteisti. Taip pat prašo priteisti atsakovei iš ieškovo visas atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Atsakovės apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
7. Teismas ginčijamu sprendimu įpareigojęs atsakovę kreiptis į Konkurencijos tarybą pažeidė procesines teisės normas - nepagrįstai išplėtė ieškinio dalyką ir peržengė bylos nagrinėjimo ribas. Šios kategorijos bylose LR CPK nenumato teismo teisės viršyti pareikštus reikalavimus. Teismas nurodė sprendimo dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, kad ieškovas ir atsakovė šioje byloje yra lygiaverčiai subjektai, todėl byla turėjo būti išnagrinėta laikantis rungimosi principo. Jokių priežasčių ir teisinio pagrindo aktyviam teismo vaidmeniui šioje byloje nebuvo.
8. Sprendimo dalis, kurioje ieškinys iš dalies patenkintas, jos vykdymo tvarka yra neaiški, nekonkreti. Priešingai, nei nurodė teismas, valstybės pagalbos žemės ūkio ir miškų ūkio sektoriuose gairių ( toliau – Gairių) 112-118 punktai, nei visa V dalis nenustato kreipimosi į Europos Komisiją tvarkos. Lingvistiškai aiškinant teismo sprendimo dalį, galima būtų manyti, kad šios teismo sprendimo dalies įvykdymo galutinis tikslas yra dokumentų dėl kreipimosi į Europos komisiją paruošimas, tačiau joks subjektas nėra įpareigotas kreiptis į Europos Komisiją. Be to, atsakovė tik įpareigota kreiptis į Konkurencijos tarybą, o visi kiti veiksmai, turėtų būti atlikti Konkurencijos tarybos, kuri net nėra atsakove šioje byloje.
9. Neaiškios teismo išvados, ar atsakovė yra valstybės pagalbos teikėja, ar nėra. Ši faktinė aplinkybė turi būti aiškiai ir vienareikšmiškai konstatuota, nes ji, atsakovės manymu, yra reikšminga sprendžiant ieškinio patenkinimo/nepatenkinimo klausimą.
10. Teismas netinkamai aiškino materialines teisės normas – Medžiojamų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams, ūkiniams gyvūnams ir miškui apskaičiavimo metodiką, patvirtintą 2013-10-01 LR Aplinkos ministro ir LR žemės ūkio ministro įsakymu Nr. D1-723/3D-669 (toliau - Metodika) bei jos 4 punktą, taip pat Medžioklės įstatymo 18 straipsnį. Teismo išvados prieštarauja viena kitai. Teigia, kad tuo atveju, jei teismas manytų, jog atsakovė yra valstybės pagalbos teikėja, atsakovė turėtų taikyti Metodikos 4 punktą ir neteikti didesnės nei de minimis pagalbos. Tik tuo atveju, jei teismas pripažintų, kad atsakovė nėra valstybės pagalbos teikėja, jai nereikia vadovautis Metodikos 4 punktu. Jei atsakovei galioja visi kiti Metodikos punktai, tai negali negalioti vienintelis Metodikos 4 punktas.
11. Teismas neįvertino, kad atsakovė yra medžioklės plotų naudotoja ir įregistruota kaip valstybės pagalbos teikėja. Teismas taip pat netinkamai aiškino Medžioklės įstatymo ir Metodikos ryšį. Teismas neįvertino, kad Medžioklės įstatymo 18 straipsnio 3 dalyje nurodyti medžioklės plotų naudotojai žalą atlygina vadovaudamiesi Metodika, kurios 4 punktas reikalauja taikyti de minimis ribos reikalavimus. Teismas taip pat netinkamai aiškina Gairių nuostatų V dalį, kadangi ši dalis nesusijusi su medžiojamų gyvūnų padaryta žala.
12. Teismui atmetus ieškovo reikalavimą priteisti jam 3 229, 5 €, vėliau jis negalėtų būti tenkinamas, todėl nesuprantama, kodėl dar teismas įpareigojo atsakovę kreiptis į Konkurencijos Tarybą.
13. Apeliaciniu skundu ieškovas V. P. prašo Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016-03-17 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą - ieškinį tenkinti visiškai. Prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.
14. Nurodė, jog prašė tik priteisti jam padarytą žalą, todėl teismas ginčijamu sprendimu nepagrįstai išplėtė ieškinio dalyką ir peržengė bylos nagrinėjimo ribas. Metodikos 3 ir 4 punktai nagrinėjamu atveju negali būti taikomi, kadangi pasėliams žalą padarė kanopiniai žvėrys, kurių medžioklė nėra uždrausta, todėl atsakovė nėra įpareigota veikti valstybės vardu. Atsakovė naudojasi komerciniais medžioklės plotais, todėl negali remtis de minimis principu.
15. Atsisakydama atlyginti padarytą žalą, atsakovė taiko įstatymą, kurio negali taikyti. Ginčas kyla dėl žalos, kurią padarė gyvūnai, kurių medžioklė nėra uždrausta. Šiuo atveju reikia vadovautis ne Medžioklės įstatymo 18 straipsnio 4 dalimi, o Medžioklės įstatymo 18 straipsnio 3 dalimi. Atsakovė neatitinka LR Konkurencijos Tarybos pateiktoje išvadoje nurodyto antro kriterijaus, nes žala atlyginama ne valstybės vardu. Tuo tarpu ieškovas yra ūkio subjektas, todėl atitinka pirmą kriterijų. Taip pat tvirtina, kad gavęs žalos atlyginimą, jokios išskirtinės naudos rinkos sąlygomis negauna.
16. Ieškovui padarytą žalą atsakovė turėjo atlyginti kaip medžioklės plotų naudotoja. Atsakovė ieškovui priklausančiuose žemės plotuose vykdo komercines medžiokles, todėl yra atsakinga už padarytą žalą. Atsakovės atstovas dalyvavo skaičiuojant padarytos žalos dydį, 2013 m. gruodžio 17 d. priimto komisijos sprendimo neskundė, su paskaičiuotu žalos dydžiu sutiko. Ginčo, kad žala ieškovui buvo padaryta nėra.
17. Jei teismas nusprendė įpareigoti atsakovę per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos kreiptis Konkurencijos tarybą, tai turėjo stabdyti šios bylos nagrinėjimą iki bus išspręstas šis klausimas. Bylos nestabdė, o ieškinį dėl žalos atlyginimo atmetė visiškai. Sukurta situacija, kurioje ieškovo reikalavimas priteisti žalą bet kokiu atveju liktų neįgyvendintas. Teismas iš esmės bylos neišsprendė, neįsigilino į visus byloje esančius dokumentus, netaikė įstatymą, kurį turėjo taikyti ( CK 6.249, 6.251 str.).
Atsiliepimas
18. Atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą atsakovė VĮ Panevėžio miškų urėdija prašo ieškovo apeliacinį skundą tenkinti iš dalies – panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo sprendimą dalyje, kuria ieškinys iš dalies patenkintas ir atsakovas įpareigotas kreiptis per vieno mėnesio laikotarpį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos į Konkurencijos tarnybą, tikslu paruošti dokumentus kreipimuisi į Europos Komisiją dėl valstybės pagalbos teikimo vadovaujantis Bendrijos 2007-2013 metų valstybės pagalbos žemės ūkio ir miškų ūkio sektoriuose gairių nuostatų V dalies tvarka ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Pakeisti sprendime nustatytą išlaidų paskirstymą. Priteisti visas bylinėjimosi išlaidas patirtas apeliacinės instancijos teisme.
Šalies argumentai
19. Vien tai, kad LR Medžioklės įstatymo 18 straipsnio 4 dalyje yra žodžiai „valstybės vardu“, negali apriboti Metodikos 3 ir 4 punktų taikymo atsakovo atžvilgiu. Priešingai, LR Medžioklės įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad visų laisvėje gyvenančių medžiojamų gyvūnų padaryta žala atlyginama pagal tą pačią Metodiką. Atsakovas, atlygindamas kanopinių žvėrių, kuriuos nėra uždrausta medžioti ištisus metus, padarytą žalą veikia valstybės vardu, nes urėdija yra įregistruota kaip valstybės pagalbos tiekėja. Jeigu atsakovui ir nebūtų taikomi Metodikos 3 ir 4 punktai, urėdija, kaip valstybės pagalbos tiekėja, privalėtų vis tiek tiesiogiai vadovautis Reglamentų nuostatomis ir neteikti de minimis valstybės pagalbos, viršijančios maksimalią leistiną ribą. Ieškovas nepateikia argumentų kodėl atsakovas turėtų peržengti maksimalią leistiną de minimis valstybės pagalbos ribą.
20. Ieškovo reikalavimas atlyginti visą apskaičiuotą jo pasėliams padarytą žalą ne tik neturi teisinio pagrindo, bet ir yra iš esmės nelogiškas. Ieškovas neteisingai aiškina LR Konkurencijos tarybos pateiktoje išvadoje nurodytus valstybės pagalbos kriterijus. Antrasis kriterijus Konkurencijos tarnybos suformuluotas kaip „parama yra skirta valstybės iš valstybės išteklių“, o ieškovas šį kriterijų nepagrįstai sutapatina su jau minėta formuluote „valstybės vardu“. Pagal LR valstybės ir savivaldybių įmonių įstatymo 13 straipsnio 1 dalį, valstybės įmonei įmonės savininko perduotas ir įmonės įgytas turtas nuosavybės teise priklauso įmonės savininkui – valstybei, todėl urėdijos mokamas žalos atlyginimas yra iš valstybės išteklių teikiama valstybės pagalba.
Atsiliepimas
21. Tretieji asmenys Lietuvos valstybė, atstovaujama Aplinkos ministerijos ir Aplinkos ministerija bendrame atsiliepime į apeliacinius skundus sutinka su ieškovo ir atsakovės argumentais, kad teismas, ginčijamu sprendimu įpareigojęs atsakovę kreiptis į Konkurencijos tarybą pažeidė procesines teisės normas - nepagrįstai išplėtė ieškinio dalyką ir peržengė bylos nagrinėjimo ribas bei turėjo tokį savo sprendimą motyvuoti. Sutinka su ieškovu, kad nėra aiškus bylinėjimosi išlaidų paskirstymas pagal ginčijamą teismo sprendimą.
22. Tretieji asmenys mano, kad urėdijos kaip valstybės pagalbos teikėjos statuso pripažinimas ar paneigimas neturi įtakos urėdijos galimybei taikyti Metodikos 4 punktą. Nurodo, kad atsakovo komercinio ploto naudotojo statusas kyla iš Medžioklės įstatymo nuostatų, tuo tarpu „de minimis“ taisyklė – iš konkurencijos srityje taikytinų teisės normų.
23. Atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą ieškovas nurodo, kad visi ieškovo argumentai dėl sprendimo nepagrįstumo ir neteisėtumo yra išdėstyti pateiktame apeliaciniame skunde, todėl atsiliepime jų nekartoja.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.
24. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių pirmos instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str. 2 d., 3 d.).
25. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 17 d. sprendimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 2-72-400/2016, naikinamas dėl procesinės teisės normų pažeidimo ir dėl netinkamo materialinės teisės normų pritaikymo ir išaiškinimo ( CPK 329 str. 1 d., 330 str.). Priimamas naujas sprendimas – ieškovo V. P. ieškinį tenkinti visiškai, priteisiant ieškovo naudai iš atsakovės VĮ Panevėžio miškų urėdijos 3229,94 € žalos atlyginimą ir bylinėjimosi išlaidas: žyminį mokestį, iš viso 194 €, ir patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti, iš viso 1634,43 €, kurios yra pagrįstos pateiktu paskaičiavimu, pinigų priėmimo kvitais, mokėjimo nurodymais.
26. Ieškovas V. P. ieškiniu, vadovaudamasis LR CK 6.245, 6.249 str., 6.251 str. prašė priteisti iš atsakovės VĮ Panevėžio miškų urėdijos 11152,36 Lt (3229,94 €) medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą ir bylinėjimosi išlaidas.
27. Ginčijamu sprendimu pirmos instancijos teismas įpareigojo VĮ Panevėžio miškų urėdiją per 1 mėnesio laikotarpį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, kreiptis į Konkurencijos tarybą, tikslu paruošti dokumentus kreipimuisi į Europos Komisiją dėl valstybės pagalbos teikimo vadovaujantis Bendrijos 2007-2013 metų valstybės pagalbos žemės ūkio ir miškų ūkio sektoriuose gairių nuostatų V dalies tvarka. Kitoje dalyje ieškinį atmetė.
28. LR CPK 265 str. 2 d. nustatyta, kad „ teismas turi priimti sprendimą dėl visų ieškovo, atsakovo ir trečiojo asmens pareikštų reikalavimų, išskyrus atvejus, kai priimamas dalinis sprendimas. Sprendime neleidžiama peržengti byloje pareikštų reikalavimų, išskyrus šiame Kodekse numatytus atvejus“. Nagrinėjamoje byloje ieškovas yra pareiškęs vienintelį reikalavimą – prašė iš atsakovės priteisti medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą, nurodydamas konkretų dydį – 3229,94 €. Pirmos instancijos teismas, įpareigodamas VĮ Panevėžio miškų urėdiją per 1 mėnesio laikotarpį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, kreiptis į Konkurencijos tarybą, tikslu paruošti dokumentus kreipimuisi į Europos Komisiją... akivaizdžiai peržengė pareikšto reikalavimo ribas, savo iniciatyva nusprendė dėl reikalavimo, kurio byloje nebuvo pareikšta. Teisinio pagrindo aktyviam teismo vaidmeniui nagrinėjamoje byloje nėra. Pirmos instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, pažeidė procesinės teisės normas (CPK 265 str.) ir dėl šio pažeidimo byla išspręsta neteisingai ( CPK 329 str.1 d.). Apeliacinių skundų, trečiųjų asmenų atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai dėl minėtų procesinės teisės normų pažeidimo pagrįsti.
29. Procesinės teisės normų pažeidimas, dėl kurio byla išspręsta neteisingai, yra pagrindas sprendimui panaikinti, tačiau byla gali būti grąžinta iš naujo nagrinėti pirmos instancijos teismui tik tuomet, kai šių pažeidimų negali ištaisyti apeliacinės instancijos teismas. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad minėtas procesinės teisės pažeidimas nėra kliūtis bylą pagal ieškovo ieškinyje pareikštą vienintelį reikalavimą ( dėl medžiojamų gyvūnų padarytos žalos atlyginimo) nagrinėti apeliacine tvarka.
2013 m. rudenį ieškovo pasėliams žalą padarė kanopiniai gyvūnai, kuriuos medžioti nėra uždrausta ištisus metus ir medžiojamieji gyvūnai (stumbrai), kuriuos medžioti yra uždrausta ištisus metus. LR Medžioklės įstatymo 18 str.5 d. nustatyta tvarka ieškovas informavo Krekenavos seniūnijos seniūną apie padarytą žalą, kreipėsi į Panevėžio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus sudarytą nuostolių skaičiavimo komisiją. Komisija medžiojamųjų gyvūnų padarytai žalai apskaičiuoti Panevėžio rajone nustatė, kad kanopiniai gyvūnai, kuriuos medžioti nėra uždrausta ištisus metus ieškovui padarė 14816,33 Lt žalą, o medžiojamieji gyvūnai (stumbrai), kuriuos medžioti yra uždrausta ištisus metus padarė 4543,77 Lt žalą. Atsakovė paskaičiuoto žalos dydžio neginčijo, Komisijos medžiojamųjų gyvūnų padarytai žalai apskaičiuoti Panevėžio rajone nariu buvo atsakovo atstovas K. A. Už stumbrų padarytą žalą ( 4543,77 Lt ) ieškovui atlygino LR aplinkos ministerija, o už kanopinių gyvūnų, kuriuos medžioti nėra uždrausta ištisus metus atsakovė VĮ Panevėžio miškų urėdija atlygino tik dalį žalos - 3663,97 Lt, o 11152,36 Lt (3229,94 Eur) žalos neatlygino. LR Aplinkos ministerija, kuri atstovauja trečiąjį asmenį Lietuvos valstybę, 2016-03-08 raštu Nr. (12-1)-D8-1727 „Dėl žvėrių daromos žalos pasėliams“ informavo Panevėžio rajono savivaldybę ir Generalinę miškų urėdiją, kad VĮ Panevėžio miškų urėdija, atlygindama laisvėje gyvenančių medžiojamų gyvūnų padarytą žalą, neturėtų taikyti de minimis taisyklės ir turėtų ją atlyginti visą pagal komisijos paskaičiuotą sumą (b.l.152, t-2).
31. Atsakovė atsisakydama ieškovui visiškai atlyginti nuostolių skaičiavimo komisijos paskaičiuotą žalą nurodė, kad pagrįstai taikė ir privalėjo taikyti norminių aktų reikalavimus dėl de minimis pagalbos įvertinimo. De minimis taisyklė nustato valstybės pagalbos ribą, kurios neviršijančiai pagalbai Europos Bendrijos steigimo sutarties 87 str. 1 d. nėra taikoma ir apie tokią priemonę Europos Komisijai iš anksto pranešti nereikia. Europos Bendrijos steigimo sutarties 88 str. 1 d. įtvirtinta, kad Europos Komisija kartu su valstybėmis narėmis nuolat kontroliuoja visas tose valstybėse esamas pagalbos sistemas. Atsakovės teigimu, de minimis taisyklės taikymo teisinis pagrindas atlyginant valstybės vardu medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą žemės, miško, miško ir vandens telkinių sklypų savininkams, valdytojams ir naudotojams yra Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams, ūkiniams gyvūnams ir miškui apskaičiavimo metodika, patvirtinta 2013m. spalio 1 d. LR aplinkos ministro ir LR žemės ūkio ministro įsakymu Nr.DI-723/3D-669 (toliau Metodika). Atsakovės teigimu, vadovaujantis Suteiktos valstybės pagalbos registro nuostatų (toliau Nuostatai), patvirtintų 2005m.sausio 19 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 35, 6 p., analizuojant minėtų Nuostatų pateiktą pagalbos teikėjų apibrėžimą, valstybės įmonės miškų urėdijos priskiriamos prie kitų juridinių asmenų, teikiančių valstybės pagalbą, nereikšmingą pagalbą, nereikšmingą pagalbą žemės ūkio produktų gamybos sektoriuje ir nereikšmingą pagalbą žuvininkystės sektoriuje. Nuostatų 12 punktas numato, kad registro duomenų teikėjas turi turėti registro duomenų teikėjo kodą, kurį suteikia registro tvarkymo įstaiga – Konkurencijos taryba. VĮ Panevėžio miškų urėdija yra įvykdžiusi pareigą registruotis minėtame registre – su LR Konkurencijos taryba 2014-01-28 sudarė Suteiktos valstybės pagalbos registro duomenų teikimo sutartį Nr.5R-2. Ši sutartis, atsakovės teigimu, įrodo, kad VĮ Panevėžio miškų urėdija yra valstybės pagalbos teikėja, tinkamas subjektas taikyti de minimis reikalavimus. 2013 metais de minimis pagalbos dydis buvo 25 896 Lt ( 7500 € ). Atsakovė nurodo, kad vadovaujantis Metodika patikrino, ar bendra per atitinkamus mokestinius ir dvejus ankstesnius mokestinius metus ieškovui suteikta de minimis pagalba, į kurią įskaitomos ir išmokos už žalą pagal minėtą Metodiką, neviršys nustatyto maksimalaus leistino de minimis pagalbos dydžio. Ieškovui paskaičiuota ir atlyginta medžiojamų gyvūnų ir stumbrų padaryta žala per 3 metus ( 2011m.kovo mėn. – 2013 m. kovo mėn.) yra 22232,03 Lt. Todėl, atsakovės manymu, likusi išmokėti suma už 2013 metus yra 3663,97 Lt ( 25896 Lt – 22232,03 Lt), kurią atsakovė ieškovui taip pat sumokėjo. Ieškinio dėl 11 152,36 Lt (3229,94 €) priteisimo nepripažįsta, nes pagal minėtus teisės aktų reikalavimus ieškovui išmokėjo maksimalią galimą/leistiną sumą atlyginti žalai, kurią padarė medžiojami gyvūnai. Todėl atsakovė sutinka su pirmos instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria ieškovo V. P. ieškinys dėl 3229,94 € žalos priteisimo buvo atmestas.
32. Ieškovo manymu, nagrinėjamu atveju reikia vadovautis ne Medžioklės įstatymo 18 str. 4 d., o Medžioklės įstatymo 18 str. 3 d., kurioje nustatyta, kad „laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą žemės, miško ir vandens telkinių sklypų, kuriuose nėra uždrausta medžioti, savininkams, valdytojams ir naudotojams dėl žemės ūkio pasėlių, miško ir hidrotechnikos įrenginių pakenkimo atlygina medžioklės plotų naudotojas šiais atvejais, kai : 1) žalos žemės ūkio pasėliams ar hidrotechnikos įrenginiams padaro kanopiniai žvėrys ar bebrai, jeigu juos medžioti nėra uždrausta ištisus“. Teigia, kad Metodikos 3 ir 4 punktai nagrinėjamu atveju negali būti taikomi, kadangi ieškovo pasėliams žalą padarė kanopiniai žvėrys, kurių medžioklė nėra uždrausta. Atsakovė naudojasi komerciniais medžioklės plotais, todėl negali remtis de minimis principu. Nuostolių skaičiavimo komisija nustatė, kad kanopiniai medžiojamieji gyvūnai, kurių medžioklė nėra uždrausta, ieškovo pasėliams padarė 14816 Lt žalą. Nuostolių skaičiavimo komisijos sprendimas dėl padarytos žalos dydžio nebuvo skundžiamas, priešingai, atsakovė dalį padarytos žalos 2014-02-18 atlygino, pervedė į ieškovo atsiskaitomąją sąskaitą – 3663,97 Lt sumą, liko neatlyginta 11 152,36 Lt (3229,94 €) ieškovo pasėliams padaryta žala. Atsakovė nėra įpareigota veikti valstybės vardu, todėl 2007gruodžio 20 d. Europos Komisijos reglamento Nr.1535/2007 nuostatos dėl EB sutarties 87 str. ir 88 str. taikymo de minimis pagalbai netaikomos. Ieškinį reikia LR CK 6.251 str. pagrindu
33. Pirmos instancijos teismo 2016 m. kovo 17 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-72-400/2016 naikinamas ir dėl netinkamo materialinės teisės normų taikymo ir aiškinimo.
Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju, taikytina Lietuvos Respublikos Medžioklės įstatymo 18 straipsnio 3 d., ir LR Civilinio kodekso 6.251 straipsnio 1 dalis, o Medžiojamų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams, ūkiniams gyvūnams ir miškui apskaičiavimo metodika, patvirtinta 2013-10-01 LR Aplinkos ministro ir LR žemės ūkio ministro įsakymu Nr. D1-723/3D-669 (toliau - Metodika) iš vis netaikytina. Ši išvada grindžiama byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir šiais teisiniais argumentais:
LR medžioklės įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą žemės, miško ir vandens telkinių sklypų savininkams, valdytojams ir naudotojams šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytais atvejais atlygina medžioklės plotų naudotojai arba valstybės vardu šio straipsnio 4 dalyje nurodytos institucijos, jeigu neįrodoma, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos, nukentėjusio asmens tyčios ir kitų Civilinio kodekso 6.253 straipsnyje nurodytų veiksmų, o to paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą pagal Aplinkos ir Žemės ūkio ministerijų patvirtintą Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams, ūkiniams gyvūnams ir miškui apskaičiavimo metodiką apskaičiuoja atitinkamos savivaldybės administracijos direktoriaus sudaryta nuostolių skaičiavimo komisija. Valstybės vardu Aplinkos apsaugos rėmimo programos įstatymo ir Savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos įstatymo nustatyta tvarka šiuose teisės aktuose nurodytos institucijos atlygina laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą žemės, miško ir vandens telkinių sklypų, kuriuose nėra uždrausta medžioti, savininkams, valdytojams ir naudotojams, kai pakenkdami žemės ūkio pasėliams, miškui ir hidrotechnikos įrenginiams ją padarė medžiojamieji gyvūnai, kuriuos medžioti yra uždrausta ištisus metus, arba kai žalą ūkiniams gyvūnams padarė vilkai (LR Medžioklės įstatymo 18 str.4 d.). Iš minėtų teisės normų turinio analizės akivaizdu, kad Valstybės vardu savininkams, valdytojams ir naudotojams žala atlyginama tik tuo atveju, kai ją padarė medžiojamieji gyvūnai, kuriuos medžioti yra uždrausta ištisus metus, arba kai žalą ūkiniams gyvūnams padarė vilkai. Iš faktinių bylos aplinkybių nustatyta, kad Valstybės vardu už medžiojamųjų gyvūnų (stumbrų), kuriuos medžioti uždrausta ištisus metus, ieškovui padaryta žala (4543,77 Lt) yra atlyginta 2014-02-18, LR Aplinkos ministerijai pervedus į ieškovo sąskaitą minėtą sumą. Ginčo dėl atlyginimo žalos , kurią ieškovui padarė medžiojamieji gyvūnai (šiuo atveju stumbrai), kuriuos medžioti yra uždrausta ištisus metus, nagrinėjamoje byloje nėra.
Ieškovas prašo atlyginti jam padarytą žalą, kurią padarė medžiojamieji gyvūnai, kuriuos medžioti nėra uždrausta ištisus metus. Vadovaujantis LR Medžioklės įstatymo 18 str. 3 d., žalą, kurią padarė medžiojamieji gyvūnai, kuriuos medžioti nėra uždrausta ištisus metus, atlygina medžioklės plotų naudotojai. Ginčo byloje, kad atsakovė ieškovui priklausančiuose žemės plotuose vykdo komercines medžiokles, nėra. Atsakovė prašo vadovautis Medžiojamų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams, ūkiniams gyvūnams ir miškui apskaičiavimo metodika, jos 4 punktu, nes atsakovės nuomone, ši Metodika nustato, kaip apskaičiuoti žalą, padarytą medžiojamųjų gyvūnų, kuriuos uždrausta medžioti ištisus metus ir kuriuos nedraudžiama medžioti ištisus metus. Aukščiau aptartais teisiniais argumentais apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju Metodika iš vis negali būti taikoma, be to Metodika nustato kaip apskaičiuoti žalą. Šiuo atveju Komisija medžiojamųjų gyvūnų padarytai žalai apskaičiuoti dar 2013-12-17 apskaičiavo medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą (nustatė, kad kanopiniai gyvūnai, kuriuos medžioti nėra uždrausta ištisus metus ieškovui padarė 14816,33 Lt žalą). Paskaičiuoto žalos dydžio atsakovė įstatymo nustatyta tvarka neginčijo. Darbe Komisijos, kuri paskaičiavo padarytą ieškovui žalą dalyvavo atsakovės atstovas K. A. Be to, atsakovė dalį kanopinių gyvūnų, kuriuos medžioti nėra uždrausta ištisus metus, žalos ( 3663,97 Lt) ieškovui atlygino. LR medžioklės įstatymo 18 str. 6 d. nustato, kad lėšos už laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą turi būti sumokėtos per vieną mėnesį nuo žalos dydžio paskaičiavimo dienos. Šalis, nesutinkanti su apskaičiuotu žalos dydžiu, turi teisę Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka nuostolių skaičiavimo komisijos sprendimą apskųsti teismui. Likusi neatlyginta ieškovui padarytos žalos dalis 3229,94 Eur (11152,36 Lt) priteistina iš atsakovės ieškovo naudai LR CK 6.249 str., 6.251 str. pagrindais. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su LR aplinkos ministerijos argumentais, kad atsakovė VĮ Panevėžio miškų urėdija galėtų būti laikoma valstybės pagalbos teikėja Europos Sąjungos konkurencijos teisės prasme, tačiau jos galimas valstybės pagalbos teikėjos statusas neturėtų būti tapatinamas su valstybės vardu veikiančių institucijų statusu Medžioklės įstatymo 18 straipsnio ir Metodikos 4 punkto prasme. Be to, pažymėtina, kad de minimis pagalbą reglamentuojantys Reglamentai Nr.1998/2006 ir 1535/2007, kurių nuostatos įtvirtintos Metodikoje, baigė galioti 2013m. gruodžio 31 d, pasibaigus šių Reglamentų galiojimo laikui. Be to, bet kokia šių Reglamentų sąlygas atitinkanti de minimis pagalba gali būti įgyvendinama tik per šešių mėnesių laikotarpį. De minimis pagalbos schemos, atitinkančios minėtų de minimis Reglamentų sąlygas, galėjo būti taikomos iki 2014-06-30 imtinai. Ieškovo ieškinys teisme gautas 2014-09-02, kai de minimis pagalbą reglamentuojantys Reglamentai Nr.1998/2006 ir 1535/2007 jau nebegaliojo.
34. Į esminius apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentus atsakyta. Kiti apeliacinių skundų argumentai esminės reikšmės teisingam ginčo išsprendimui neturi, todėl plačiau dėl jų nepasisakoma.
35. Pirmos instancijos teismo 2016 m. kovo 17 d. sprendimas naikinamas dėl procesinės teisės normų pažeidimo ir dėl netinkamo materialinės teisės normų pritaikymo ir aiškinimo ( CPK 329 str. 1 d., 330 str.).
36. Ieškinį tenkinus visiškai, ieškovo turėtos bylinėjimosi išlaidos (žyminis mokestis ir išlaidos už advokato suteiktą pagalbą) priteisiamos iš atsakovės LR CPK 93 str. 1 d. str., 98 str. pagrindais, įvertinus advokato darbo ir laiko sąnaudas ( advokatas ieškovą byloje atstovauja nuo 2014-09-02). Ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos iš viso sudaro 1828,43 € ( 194 € žyminis mokestis, už suteiktą advokato pagalbą – 1634,43 €). Šios išlaidos yra pagrįstos paskaičiavimu (b.l.155, t-2), mokėjimo nurodymais, pinigų priėmimo kvitais (b.l.5, 52, 53, 92, 162, 163 t-1, b.l . 95, 151,154, t-2). Prašomos priteisti išlaidos už advokato pagalbą neviršija 2004-04-02 LR Teisingumo Ministro įsakymu Nr. IR-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ patvirtintų maksimalių dydžių. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu – 19,55 € priteisiamos iš atsakovės LR CPK 92 str. pagrindu.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu
nusprendžia:
Ieškovo V. P. apeliacinį skundą tenkinti visiškai, atsakovės VĮ Panevėžio miškų urėdija apeliacinį skundą atmesti.
Panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 17 d. sprendimą, priimti naują sprendimą, kurį išdėstyti taip:
Priteisti iš VĮ Panevėžio miškų urėdija, juridinio asmens kodas 168689193, 3229,94 €( tris tūkstančius du šimtus dvidešimt devynis eurus, 94 ct ) žalos atlyginimą, 1828,43 € ( tūkstantį aštuonis šimtus dvidešimt aštuonis eurus, 43 ct) bylinėjimosi išlaidų V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai ir 19,55 € procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei.