Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ skundą atsakovui V. S. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas pabrėžė, kad atsakovas privalo mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, nes yra nekilnojamojo turto (statinių), esančių Lazdijų rajono savivaldybėje, savininkas. Atsakovas skunde minimu laikotarpiu nėra sumokėjęs pareiškėjui vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, kuri atsakovui buvo paskaičiuota remiantis Nuostatų 17 p. - 19 p. nustatyta vietinės rinkliavos nustatymo tvarka, atsižvelgiant į Nuostatų prieduose nustatytus dydžius. Pagrindo atsakovui atsisakyti mokėti vietinę rinkliavą nėra, kadangi jis nepateikė duomenų apie visišką arba dalinį atleidimą nuo vietinės rinkliavos.

Pareiškėjo atstovas, atsakovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką atsakovui pranešta tinkamai ABTĮ nustatyta tvarka. Administracinėje byloje pakanka rašytinių duomenų išnagrinėti ginčą iš esmės, todėl byla nagrinėtina rašytinio proceso tvarka atsakovui nedalyvaujant.

Pareiškėjo - UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro“ skundas patenkintinas visiškai (teismas remiasi teisės aktų normų redakcijomis, galiojusiomis vietinės rinkliavos nemokėjimo laikotarpiu).

Rinkliavų įstatymo 11 str. 1 d. 8 p. numatyta, kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Šio įstatymo 12 str. 1 p., 2 p. reglamentuoja, kad savivaldybės taryba savo sprendimu nustato vietinę rinkliavą ir tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus. Atliekų tvarkymo įstatymo 25 str. nuostatos apibrėžia, kad savivaldybių institucijoms yra pavesta organizuoti komunalinių atliekų tvarkymo sistemą, o šio įstatymo 30 str. 1 d. numato, jog savivaldybės organizuoja komunalinių atliekų tvarkymo sistemas, būtinas jų teritorijoje susidarančioms komunalinėms atliekoms tvarkyti. Šiose sistemose gali būti tvarkomos visos atliekos, išskyrus atliekas įmonių, kurių leidimuose nustatyti atliekų tvarkymo reikalavimai negali būti įvykdyti savivaldybių organizuojamose komunalinių atliekų tvarkymo sistemose. Rinkliavų įstatymo 2 str. 3 d. numato, kad vietinė rinkliava - savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje, todėl atsakovui vietinės rinkliavos mokėjimas yra piniginė prievolė ir ją vienašališkai atsisakyti įvykdyti atsakovui draudžiama (CK 6.59 str.). Pareigą mokėti už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą imperatyviai nustato ir Rinkliavų įstatymo 2 str. 3 d., 11 str. 1 d. 8 p., 12 str. 2 p., Atliekų tvarkymo įstatymo 32 str. 1 d. bei 2007-11-27 Lazdijų rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 5TS-217 patvirtintų Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatų normos. Tai ne kartą eilėje administracinių bylų konstatavo ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (ABTĮ 13 str., 20 str., 2010-03-29 nutartis administracinėje byloje Nr. A525-471/2010 ir t.t.), formuojantis vienodą teisės taikymo praktiką šios kategorijos bylose. Minėtoje nutartyje LVAT pabrėžė, jog vietinė rinkliava nėra sutartinio pobūdžio mokėjimas ir ji reglamentuojama viešosios, o ne privatinės teisės normomis. Akcentavo, kad vietinės rinkliavos objektas negali būti laikomas komunaline paslauga (konkrečiai - šiukšlių išvežimu). Vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą, vertintina kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka už atliekas, kurios tvarkomos visoje savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje aplamai ir nesiejamos su konkretaus teršėjo turimu arba teoriškai galimu atliekų kiekiu. Kaip jau buvo paminėta, 2007-11-27 sprendimu Nr. 5TS-217 Lazdijų rajono savivaldybės taryba patvirtino Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatus (toliau – Nuostatai). Šio teisės akto turinio analizė patvirtina, jog vietinė rinkliava – tai Lazdijų rajono savivaldybės tarybos sprendimu už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nustatyta privaloma įmoka, galiojanti savivaldybės teritorijoje, kurią kiekvienas komunalinių atliekų turėtojas privalo sumokėti šiuose nuostatuose nustatyta tvarka (Nuostatų 2 p.). Vietinės rinkliavos mokėtojai – atliekų turėtojai, visi fiziniai ir juridiniai asmenys, turintys nekilnojamojo turto (išskyrus žemės sklypus) savivaldybės teritorijoje (Nuostatų 3 p., - 5 p., 9 p.). Taigi, Nuostatai imperatyviai nustato, jog atliekų turėtojai (tame tarpe ir atsakovas) privalo mokėti rinkliavą. Jos dydis nustatomas eurais už nekilnojamojo turto m² plotą (Nuostatų 17 p. - 20 p., 24 p., Nuostatų priedas).

Teismas taip pat pabrėžia, kad pagal Nuostatų 15 p. - 16 p., 26 p., 35 p. turinio analizę pareiškėjui pavesta tik apskaičiuoti vietinės rinkliavos dydžius už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą bei išieškoti nepriemokas (įsiskolinimus) įstatymų nustatyta tvarka. Remdamasis viešais ir oficialiais Nekilnojamojo turto registro duomenis pareiškėjas parengia mokėjimo pranešimą apie apskaičiuotas mokėtinas vietinės rinkliavos įmokas ir mokėjimo terminus, rinkliavos dydį bei pateikia mokėjimo pranešimų spausdinimo ir įteikimo paslaugas teikiančiai įmonei, kuri jį iki kiekvieno ketvirčio 15 dienos pateikia kiekvienam vietinės rinkliavos mokėtojui (Nuostatų 27 p., 29 p.). Vietinė rinkliava turi būti sumokama per 30 dienų nuo mokėjimo pranešimo dienos arba iki einamųjų metų kovo mėnesio 1 dienos, lapkričio mėnesio 1 dienos ir t.t. (Nuostatų 29 p., 30 p., 31 p., 32 p., 34 p.).

Administracinėje byloje esantys duomenys patvirtina teisiškai reikšmingas aplinkybes, kad atsakovas nuo 2013 metų rugsėjo mėnesio nuosavybės teise valdo nekilnojamąjį turtą, esantį Lazdijų rajono savivaldybės teritorijoje, ir pagal Nuostatų 3 p. jis yra tinkamas vietinės rinkliavos mokėtojas. Iš pateiktų Vietinės rinkliavos mokėjimo pranešimų bei įspėjimo matyti, kad atsakovas skunde minimu laikotarpiu nesumokėjo vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, todėl susidarė pagrįstas pareiškėjo skunde nurodytas įsiskolinimas. Remiantis išdėstytais argumentais, teismas daro išvadą, jog pareiškėjo reikalavimas priteisti nesumokėtą vietinę rinkliavą yra pagrįstas, todėl patenkintinas visiškai.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija, plėtodama praktiką analogiškose bylose, 2014-01-28 nutartyje administracinėje byloje Nr. A556-334/2014 akcentavo, jog vietinių rinkliavų nustatymą, rinkimą ir kontrolę reglamentuoja Rinkliavų įstatymas, kurio 2 straipsnio 3 dalis šią rinkliavą apibrėžia, kaip savivaldybės tarybos sprendimu nustatytą privalomą įmoką, galiojančią tos savivaldybės teritorijoje ir dar kartą pabrėžė, kad aptariama vietinė rinkliava vertintina, kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka, kuri nėra siejama su atlygiu už teikiamas paslaugas ir negali būti vertinama, kaip mokėjimas už komunalinę paslaugą privatinės teisės prasme (pvz., žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. spalio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A11‑1574/2005; 2008 m. liepos 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556‑1333/2008; 2012 m. gegužės 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822‑2403/2012). Pareiga mokėti savivaldybės tarybos nustatytą ir jos teritorijoje galiojančią vietinę rinkliavą, kurios dydis ir mokėjimo tvarka nustatomi rinkliavos nuostatuose (Rinkliavų įstatymo 12 str., 13 str. 1 d.), tenka visiems šiuose Nuostatuose nurodytiems fiziniams ir juridiniams asmenims. Vietinė rinkliava ir iš jos kylantys teisiniai santykiai yra viešosios teisės reguliavimo dalykas. Šie santykiai – tai valdingo pobūdžio teisiniai santykiai tarp vietinės rinkliavos mokėtojų ir vietos savivaldos institucijų (šių institucijų įgaliojimus įgyvendinančių asmenų). Todėl, kaip ir dėl mokesčių, taip ir dėl vietinių rinkliavų su jų mokėtojais nesitariama (pvz., žr. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. liepos 10 d. ir 2003 m. lapkričio 17 d. nutarimus; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. sausio 29 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A7‑60/2004, Administracinių teismų praktika Nr. 5, p. 33–42). Paminėtoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyje taip pat pasisakyta, kad „<...> vien faktinė aplinkybė, jog atitinkamas fizinis ar juridinis asmuo yra laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju pagal savivaldybės tarybos sprendimą, kuriuo nustatyta rinkliava, ir (ar) rinkliavos nuostatus, suponuoja šio asmens pareigą nustatyta tvarka ir terminais mokėti atitinkamo dydžio vietinę rinkliavą. Vietinės rinkliavos mokėtojas neturi diskrecijos pasirinkti, ar vykdyti šią pareigą, ar ne, nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą vykdymo jis gali būti atleistas tik atitinkamų norminių teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka“.

Teismas taip pat pabrėžia, kad atsakovas nustatyta tvarka nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą neatleistas, o tai, įvertinus aukščiau nurodytų teisės aktų nuostatas, leidžia daryti išvadą, kad nėra teisinio pagrindo skundo netenkinimui (2014 m. vasario 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-615/2014, 2014 vasario 18 d. Administracinė byla Nr. A556-689/2014). Pažymėtina ir tai, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, jog nėra draudžiama nustatyti tokią vietinę rinkliavą, kurios dydis apskaičiuojamas ne pagal faktiškai susidariusį ir perduotą tvarkyti atliekų kiekį, bet yra siejamas su nekilnojamojo turto turėjimu ar (ir) naudojimu (pvz., žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. kovo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-471/2010, Administracinė jurisprudencija Nr. 19, 2010, p. 55–91; 2011 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-2796/2011, Administracinė jurisprudencija Nr. 22, 2011, p. 135–146; 2012 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-1592/2012, Administracinė jurisprudencija Nr. 23, 2012, p. 274–283 ir kt.). Nesant pakankamų įrodymų, pagrindžiančių, jog iš konkretaus rinkliavos mokėtojo prašomos priteisti ginčo vietinės rinkliavos (ar jos dalies) dydis galėjo (gali) būti apskaičiuotas pagal minėtą faktinį atliekų kiekį, šios prievolės apimtis nustatoma pagal atitinkamas rinkliavos nuostatų taisykles. Atsižvelgiant į formuojamą administracinių teismų praktiką bylose dėl vietinės rinkliavos mokėjimo, pripažinus, jog atsakovas yra tinkamas vietinės rinkliavos mokėtojas, turintis vykdyti teisės aktais apibrėžtą pareigą – sumokėti vietinę rinkliavą, vietinės rinkliavos suma apskaičiuota teisingai, vadovaujantis Nuostatuose nustatyta tvarka, todėl pareiškėjo reikalavimas dėl prašomos priteisti vietinės rinkliavos yra visiškai pagrįstas ir patenkintinas visiškai (ABTĮ 88 str. 4 p.).

Lietuvos administraciniame procese vyrauja principas „pralaimėjęs moka“. Šį principą išreiškia ABTĮ 40 str. 1 d., nustatanti, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. CPK 98 str. 2 d. nustato, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose (toliau - Rekomendacijos) dėl užmokesčio dydžio. Pareiškėjo pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas su advokatu yra sudariusi teisinių paslaugų teikimo sutartį. Turėtas teismo išlaidas už advokato suteiktas teisines paslaugas surašant skundą ir pateikiant teismui pagrindžia PVM sąskaita – faktūra už teisines paslaugas ir bankinio mokėjimo kvito duomenimis. Iš pateikto prašymo ir prie jo pridėtų dokumentų matyti, kad prašomas priteisti išlaidas sudaro 3,50 EUR suma. Rekomenduojami priteisti užmokesčio už advokato teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imama LRV patvirtinta minimali mėnesinė alga (Rekomendacijų 7 p.). Pareiškėjo pateiktoje sąskaitoje už teisines paslaugas nurodyta, jog už skundo parengimą, numatytą Rekomendacijų 8.2 p., advokatas paskaičiavo 3,50 EUR, todėl atsižvelgiant į maksimalų galimai priteistinos sumos dydį, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, Rekomendacijose nustatytus užmokesčio už teikiamą teisinę pagalbą dydžius, konstatuotina, kad pareiškėjo prašomos bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių ir laikytinos protingomis bei pagrįstomis. Pareiškėjo prašymas dėl teismo išlaidų atlyginimo patenkintinas (ABTĮ 40 - 41 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 84 - 87 str., 88 str. 4 p.,

nusprendžia:

Pareiškėjo skundą patenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo V. S. pareiškėjo UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ naudai 88,77 EUR (aštuoniasdešimt aštuonis eurus 77 euro ct) vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą už laikotarpį nuo 2013-10-01iki 2016-03-31.

Priteisti iš atsakovo V. S. pareiškėjo UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ naudai 3,50 EUR (tris eurus 50 euro ct) teismo išlaidų atlyginimui.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Kauno apygardos administracinį teismą.