- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-08-14
- Bylos Nr.
- I-4012-168/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-02-3-10943-2011-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Nijolė Sušinskienė
- Kategorijos
- 63.3.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Nijolė Sušinskienė, susipažinusi su A. M. (A. M.) ieškiniu,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
A. M. 2011-12-07 su ieškiniu (b. l. 1–4) kreipėsi į Vilniaus miesto 2-ąjį apylinkės teismą, prašydamas:
1) panaikinti Vilniaus apskrities viršininko 2002-11-29 sprendimo Nr. 01-1826 dalį, kuria I. K. atkurtos nuosavybės teisės į Vilniaus apskrities viršininko 2000-08-18 įsakymu Nr. 2764-01 patvirtintame žemės reformos žemėtvarkos projekte J. M. (J. M.) suprojektuoto namų valdos (duomenys neskelbtini), Vilniuje, 0,2000 ha žemės sklypo 0.1814 ha plotą;
2) pripažinti negaliojančiomis žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), 0,2885 ha dalies 2003-01-31 pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 1-320 ir I. K. bei S. K. (S. K.) 2005-11-07 susitarimo Nr. (duomenys neskelbtini) dalis dėl Vilniaus apskrities viršininko 2000-08-18 įsakymu Nr. 2764-01 patvirtintame žemės reformos žemėtvarkos projekte J. M. suprojektuoto namų valdos (duomenys neskelbtini), Vilniuje, žemės sklypo 0,1814 ha ploto perleidimo S. K. nuosavybėn;
3) taikyti restituciją – Vilniaus apskrities viršininko 2000-08-18 įsakymu Nr. 2764-01 patvirtintame žemės reformos žemėtvarkos projekte J. M. suprojektuoto namų valdos (duomenys neskelbtini), Vilniuje, žemės sklypo 0,1814 ha plotą grąžinti valstybės nuosavybėn, o už šią žemę sumokėtus pinigus – S. K..
4) panaikinti Vilniaus apskrities viršininko 2005-06-23 įsakymo Nr. 2.3-5723-01 dalį dėl 0,1814 ha ploto, išjungiant jį iš šiuo įsakymu suformuoto 0,2885 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypo, plane pažymėto 24-1, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), ploto ir ribų;
5) panaikinti Vilniaus apskrities viršininko 2009-06-16 įsakymo Nr. 2.3-9881-(01) dalį, dėl 0,1814 ha ploto, išjungiant jį iš šiuo įsakymu padalijus 0,2885 ha žemės sklypą, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), suformuotų naujų kitos paskirties žemės sklypų, kurių kadastriniai numeriai: Nr. (duomenys neskelbtini); Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini); Nr. (duomenys neskelbtini); Nr. (duomenys neskelbtini), ploto ir ribų;
6) įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administraciją per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo patikslinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2008-12-05 įsakymą Nr. 30-2410, t. y. nustatyti kitos paskirties žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, 2 000 kv. m. (186 kv. m. + 1 814 kv. m.) plotą ir ribas;
7) įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos per vieną mėnesį nuo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2008-12-05 įsakymo Nr. 30-2410 patikslinimo, patikslinti Vilniaus apskrities viršininko 2009-05-06 įsakymą Nr. 2.3.-6699-(01), t. y. nustatyti 2 000 kv. m. žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, plotą ir šio žemės sklypo 1 814 kv. m. papildomai parduoti A. M. Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-03-09 nutarimu Nr. 260, nustatyta tvarka.
A. M. taip pat prašo atnaujinti praleistą terminą administraciniams aktams apskųsti. Paaiškino, kad privatizuojant 186 kv. m. ploto namų valdos (duomenys neskelbtini) žemės sklypą, jam buvo žinoma tik tai, kad didesnis sklypas parduotas negali būti, nes likusi žemė yra perleista kitiems asmenims. Manydamas, kad kitiems asmenims žemė perleista, o namo priklausiniai panaikinti neteisėtai, 2009-11-26 su prašymu kreipėsi į prokuratūrą, tačiau Vilniaus miesto apylinkės prokuratūra 2009-12-10 nutarimu ikiteisminį tyrimą pradėti atsisakė. Tik 2011 m. liepos mėnesį gavo neoficialią informaciją, kad Vilniaus apskrities viršininko sprendimu 2 885 kv. m. žemės yra priskirta I. K., tačiau apie sprendimą ir jo turinį (kokiu būdu ir kokiu teisiniu pagrindu žemė perleista) tuo metu neturėjo. 2011-09-30 sudarė teisinių paslaugų sutartį su advokate, kuri 2011-11-24 gavo žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Nekilnojamojo turto registro išrašą su istorija, kuriame buvo duomenys apie ginčijamą sprendimą (kas ir kada jį priėmė), tačiau sprendimo turinio iš pateiktų duomenų nustatyti nebuvo įmanoma, todėl buvo kreiptasi į Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrių ir VĮ Registrų centrą. Tik susipažinus su Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriuje esančiomis archyvinėmis bylomis (2011-11-28) ir VĮ Registrų centre esančiomis nekilnojamojo turto kadastro ir registro dokumentų bylomis (2011-12-02), gauta visa jo teisėms ginti ir ieškiniui surašyti būtina informacija. Pažymi, kad reikalavimai pripažinti iš dalies negaliojančiais kitus administracinius aktus yra išvestiniai iš reikalavimo panaikinti Vilniaus apskrities viršininko 2002-11-29 sprendimo Nr. 01-1826 dalį, taigi nors reikiama informacija apie šiuos aktus gauta anksčiau, tačiau juos ginčyti neginčijant pirminio žemės perleidimo akto, nebuvo teisinio pagrindo. Mano, kad terminas ieškiniui dėl kitų administracinių aktų paduoti praleistas dėl svarbių priežasčių, todėl atnaujintinas.
Specialiosios teisėjų kolegijos 2012-07-31 nutartimi byla pagal ieškovo A. M. ieškinį perduota Vilniaus apygardos administraciniam teismui spręsti ieškinio priėmimo klausimą (b. l. 78–81).
Motyvuojamoji dalis
Prašymas atnaujinti terminą atmestinas.
Ieškinį atsisakytina priimti.
Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 str. 1 d. nustatyta, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos arba per du mėnesius nuo dienos, kai baigiasi įstatymo ar kito teisės akto nustatytas reikalavimo įvykdymo terminas.
Įstatymų leidėjas skundo padavimo termino eigos pradžią sieja ne tik su pačiu fiziniu veiksmu – akto įteikimu asmeniui, bet ir su sužinojimo ar turėjimo sužinoti apie skundžiamo akto pagrindinius elementus momentu. Teismų praktikoje pripažįstama, kad tuo atveju, jeigu atitinkamas administracinis aktas neturėjo būti įteiktas pareiškėjui, skundo padavimo teismui terminas pradedamas skaičiuoti nuo to momento, kai pareiškėjas turėjo ir galėjo sužinoti apie atitinkamus aktus, jų turinį.
A. M. nurodo, kad apie ginčijamą Vilniaus apskrities viršininko 2002-11-29 sprendimą Nr. 01-1826 sužinojo tik 2011-11-28 susipažinęs su Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriuje esančiomis archyvinėmis bylomis ir 2011-12-02 susipažinęs su VĮ Registrų centre esančiomis nekilnojamojo turto kadastro ir registro dokumentų bylomis, o kitų prašomų pripažinti negaliojančiais administracinių aktų neginčijo, nes jie yra išvestiniai iš 2002-11-29 Vilniaus apskrities viršininko sprendimo.
Iš pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad A. M. jau 2009-11-26, kai rašė prašymą Lietuvos Respublikos Generaliniam prokurorui, žinojo apie galimai pažeistas jo teises. Kaip pats ieškovas nurodo prašyme (b. l. 25), 2009-08-27 VĮ Registrų centro Vilniaus filialo Kadastrinių matavimų skyriaus raštu jam pranešta, kad šulinys, kuris priklausė jo tėvams, yra perleistas tretiesiems asmenims ir yra žemės sklype, priklausančiame tretiesiems suinteresuotiems asmenims. A. M. Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros 2009-12-10 raštu išsiųstas tos pačios dienos nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, kuriame paaiškinta teisė skųsti VĮ Registrų centro atsisakymą pasirašyti nekilnojamojo turto objekto kadastro darbų sutartį, išaiškinta apskundimo tvarka. Gavęs 2009-12-10 Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros nutarimą dėl atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą, tik praėjus apie pusantrų metų, A. M. kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą bei VĮ Registrų centrą dėl informacijos suteikimo (2011-07-15 raštas, b. l. 38, 2011-08-25 raštas, b. l. 39). Pažymėtina, kad ieškovas, 2011-07-15 rašydamas raštą Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus skyriui, jau žinojo, kad žemės sklypo, esančio Vilniaus m. sav., (duomenys neskelbtini) k. 0,2885 ha apskrities viršininko 2002-11-29 sprendimu Nr. 01-1826 buvo priskirta I. K., gim. (duomenys neskelbtini) (b. l. 38), taigi jis žinojo apie priimtą administracinį aktą, kurį ginčija šiuo ieškiniu, žinojo jo priėmimo datą bei turinį.
Administracinių bylų teisenos įstatymo 34 str. 1 d. nustatyta, kad pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties. To paties straipsnio 2 d. įtvirtinta, kad prašyme atnaujinti terminą nurodomos termino praleidimo priežastys ir pateikiami praleidimo priežastis patvirtinantys įrodymai.
Teismų praktikoje pripažįstama, kad priežastimis, kurių pagrindu gali būti atnaujintas praleistas terminas skundui paduoti, laikytinos tik tos aplinkybės, kurios objektyviai trukdė asmeniui įstatymo nustatytu laikotarpiu kreiptis į teismą, tai yra nepriklausė nuo jo valios (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. AS15- 90/2005, 2011-03-18 nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-120/2011).
Teismas, įvertinęs A. M. nurodomus argumentus ir pridedamus rašytinius įrodymus, daro išvadą, kad jie nepatvirtina, jog terminas skundui dėl administracinių aktų panaikinimo pateikti buvo praleistas dėl objektyvių priežasčių. Ieškovas prie ieškinio teismui neprideda įrodymų, patvirtinančių egzistavus objektyvias aplinkybes, sutrukdžiusias jam nuo 2009-12-10 iki 2011-12-07, t. y. apie dvejus metus, žinant apie tai, kad tretiesiems asmenims yra atkurtos nuosavybės teisės į ginčo sklypą, laiku kreiptis į teismą. Prie ieškinio taip pat nepridėta įrodymų, patvirtinančių, kad būtent 2011-11-29 gavo ginčijamą 2002-11-29 Vilniaus apskrities viršininko įsakymą.
Pažymėtina, kad A. M. yra gimęs 1983 m. ir 2008 m., būdamas 25 metų amžiaus sugebėjo kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo (b. l. 15–16), dėl valstybinės žemės pirkimo (b. l. 19), sudarė valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį (b. l. 21–22). Šios aplinkybės rodo, kad jis domėjosi palikimo priėmimu ir nuosavybės įteisinimu, suprato, į kokias kompetentingas institucijas reikia kreiptis, tačiau nuo 2009-12-10 neatliko jokių aktyvių veiksmų siekdamas apginti savo teises.
A. M. ieškinyje teismui nurodo, kad nors reikiamą informaciją apie ginčijamus aktus (Vilniaus apskrities viršininko 2005-06-23 įsakymą Nr. 2.3-5723-01 ir 2009-06-16 įsakymą Nr. 2.3-9881-(01)) jis buvo gavęs anksčiau, tačiau juos ginčyti neginčijant Vilniaus apskrities viršininko 2002-11-29 sprendimo Nr. 01-1826 dalies nebuvo teisinio pagrindo (b. l. 3). Taigi jis iš esmės pats pripažįsta, kad delsė kreiptis į teismą dėl Vilniaus apskrities viršininko 2005-06-23 įsakymo Nr. 2.3-5723-01 ir 2009-06-16 įsakymo Nr. 2.3-9881-(01) dalies panaikinimo. Nurodomas argumentas, kad neginčijant pirminio žemės perleidimo akto, nebuvo teisinio pagrindo ginčyti išvestinius aktus, laikytina jo paties pasirinktu elgesio variantu, o ne objektyviomis aplinkybėmis, sutrukdžiusiomis laiku kreiptis į teismą.
Apibendrinęs tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad būdamas atidus ir rūpestingas bei siekdamas apginti savo teises ir jau 2009-12-10 (vėliausiai 2011-07-15) žinodamas apie nuosavybės teisių atkūrimą tretiesiems asmenims ginčo žemės sklype, A. M. galėjo laiku kreiptis į teismą, tačiau tai padarė tik 2011-12-07, praleidęs Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 str. 1 d. nustatytą terminą dėl subjektyvių, nuo jo paties valios priklausiusių aplinkybių. Ieškovo nurodyti teiginiai yra subjektyvaus pobūdžio ir negali būti vertinami kaip objektyvios aplinkybės termino atnaujinimo prasme. Asmuo, siekdamas apginti savo galimai pažeistas teises ir įgyvendinti interesus, turi būti aktyvus, atidus ir rūpestingas (2011-03-18 nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-120/2011), o A. M. šiuo atveju toks nebuvo.
Kitų svarbių termino praleidimo priežasčių ieškinyje ieškovas nenurodė, taigi jo prašymas atnaujinti administracinių aktų apskundimo terminą atmestinas.
Pažymėtina, kaip ne kartą yra išaiškinęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti, nes ji yra neatsiejamai susijusi su asmens pareiga įgyvendinti šią teisę laikantis įstatymų nustatytų procesinių reikalavimų, vienas iš kurių yra kreipimasis į teismą įstatymo numatytu terminu (žr., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-575/2010, 2012 m. birželio 22 d. nutartį Nr. AS858-403/2012). Nagrinėjamu atveju ieškovas įstatymo nustatytų procesinių reikalavimų nepaisė, uždelsė paduoti skundą (ieškinį) teismui ir tokiais veiksmais (neveikimu) pats sau sukėlė neigiamas pasekmes.
Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 37 str. 2 d. 8 p. skundą atsisakoma priimti, jei jis paduotas praleidus skundo padavimo terminą, o teismas atmeta prašymą šį terminą atnaujinti. Kadangi A. M. prašymas atnaujinti ieškinio padavimo terminą administraciniams aktams apskųsti netenkinamas, jo ieškinio dėl Vilniaus apskrities viršininko 2002-11-29 įsakymo Nr. 01-1826, 2005-06-23 įsakymo Nr. 2.3-5723-01 ir 2009-06-16 įsakymo Nr. 2.3-9881-(01) dalių panaikinimo atsisakytina priimti.
Kaip šioje byloje pažymėjo specialioji teisėjų kolegija ginčams dėl teismingumo spręsti, tik panaikinus ginčijamų administracinių aktų dalis bei jų pagrindu sudarytus sandorius bei išsprendus 2008-12-05 įsakymo Nr. 30-2410 patikslinimo klausimą, galėtų būti sprendžiama dėl reikalavimo įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-03-09 nutarimu Nr. 260, nustatyta tvarka papildomai parduoti A. M. 1 814 kv. m. namų valdos žemės sklypo dalį, pagrįstumo. Taigi darytina išvada, kad neatnaujinus termino administraciniams aktams apskųsti, kaip išvestinius atsisakytina priimti ir likusius A. M. reikalavimus.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 37 str. 2 d. 8 p., 105 str., 106 str. teismas
nutaria:
Netenkinti A. M. (A. M.) prašymo atnaujinti praleistą ieškinio padavimo terminą.
Atsisakyti priimti A. M. (A. M.) ieškinį, kaip paduotą praleidus jo padavimo terminą.
Nutarčiai įsiteisėjus, ieškinį su priedais grąžinti jį padavusiam asmeniui.
Dėl nutarties per 7 dienas nuo jos nuorašo gavimo dienos gali būti paduotas atskirasis skundas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Vilniaus apygardos administracinį teismą.