- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-12-21
- Bylos Nr.
- ATP-1256-312/2015
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė
- Kategorijos
- 2.15pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.26.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal M. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 2 d. nutarimo, kuriuo netenkintas jo prašymas dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo, panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
M. J. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 10 d. nutarimu pripažintas kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau tekste – ATPK) 126 str. 1 d., už tai, kad jis 2014 m. gruodžio 14 d., apie 01.10 val., S. Neries g. 29, Vilniuje, vairavo automobilį Opel Omega, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas girtumo laipsnis (1,38 promilės girtumo) ir šiais savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau tekste – KET) 14 punkto reikalavimus.
2015 m. spalio 12 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo gautas M. J. prašymas dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 2 d. nutarimu šis prašymas buvo atmestas.
Šalies argumentai
M. J. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 2 d. nutarimą ir priimti naują nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje.
Apeliaciniame skunde nurodoma, kad praeityje M. J. nebuvo baustas už analogiškus administracinius teisės pažeidimus. Be to, už padarytus administracinius teisės pažeidimus jis jau atsakė administracine tvarka, pažeidimai negali būti laikomi labai grubiais, nuobaudos paskirtos 2007 m. yra negaliojančios ir įvykdytos, todėl laikyti, kad apeliantas yra linkęs pažeidinėti KET, nėra pagrindo. Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad prašyme nurodytos aplinkybės atitinka ATPK 329 str. numatytus reikalavimus - praėjo daugiau kaip pusė laiko, kai M. J. yra atimta teisė vairuoti transporto priemones, teisės vairuoti transporto priemones atėmimo laikotarpiu naujų teisės pažeidimų jis nepadarė, apeliantas nėra registruotas priklausomybės ligų centro įskaitoje ir nebuvo joje penkerių metų laikotarpyje, išklausė 4 akademinių valandų privalomojo mokymo apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai programą, sumokėjo jam paskirtą baudą, buvusio darbdavio charakterizuojamas išskirtinai teigiamai, susigrąžinus vairuotojo pažymėjimą, suteikiama galimybė sugrįžti į užimamas pareigas, nėra duomenų apie tai, kad apeliantas piktnaudžiautų alkoholiu. Įvertinus pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę ir elgesį, apelianto nuomone, byloje esančių duomenų pakanka išvadai, kad ATPK 20 str. numatyti administracinės nuobaudos tikslai jo atžvilgiu yra pasiekti, t. y. jis suprato bei padarė teigiamas išvadas dėl savo elgesio. Nuobaudos taikymas ilgesnį laiką M. J. sukeltų neproporcingai didelių nepatogumų, susijusių su jo specialybe, darbo funkcijų atlikimu bei nebūtų proporcinga ir sąžininga priemonė.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės vadas prašo apeliacinio skundo netenkinti.
Atsiliepime nurodoma, kad M. J. yra patrauktas administracinėn atsakomybėn už itin grubų ir pavojingą KET pažeidimą. Be to, ATPK 329 str. suteikia nuobaudą paskyrusiam organui tik galimybę, o ne prievolę, sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą, o ši galimybė gali būti taikoma tik išskirtiniais atvejais.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
ATPK 329 str. nustatyta, kad jeigu asmuo, kuriam atimta teisė vairuoti transporto priemonę, <...> teisės atėmimo laikotarpiu nepadarė teisės pažeidimo, nuobaudą paskyręs organas (pareigūnas), gavęs asmens prašymą, gali, praėjus ne mažiau kaip pusei paskirtojo laiko, o kai tokia teisė atimta už tai, kad asmuo padarė teisės pažeidimą būdamas neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotikų, vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų, taip pat gavęs iš Vyriausybės įgaliotų atlikti medicininę ir švietėjišką atestaciją institucijų pažymą, sutrumpinti nurodytos teisės atėmimo terminą. Iš šios teisės normos analizės seka, jog paskyrusi nuobaudą institucija gali, bet neprivalo sutrumpinti nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – termino, įvertinusi įstatymo nustatytas privalomas sąlygas bei kitas svarbias administracinei atsakomybei aplinkybes. Specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimas vertintinas kaip išimtis iš bendros taisyklės, kad asmuo, kuriam paskirta administracinė nuobauda, privalo ją atlikti (įvykdyti). Sprendžiant dėl galimybės sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą, taip pat būtina įvertinti, ar bus pasiekti ATPK 20 str. įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai.
Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus bei įvertinęs apeliacinio skundo argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog nėra pagrindo M. J. sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo laikotarpį, kadangi negalima spręsti, jog yra pasiekti ATPK 20 str. įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai.
M. J. teisės vairuoti transporto priemones atėmimo laikotarpiu nepadarė naujų teisės pažeidimų (b. l. 62-63). Jis yra atestuotas pagal 4 akademinių valandų Privalomojo mokymo apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai mokymo programą (b. l. 55). Taip pat nuo teisės vairuoti transporto priemones atėmimo iki Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 2 d. nutarimo priėmimo praėjo daugiau kaip pusė specialiosios teisės atėmimo termino. Iš skundžiamo nutarimo turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo, be šiuo atveju egzistuojančių visų ATPK 329 str. nurodytų formaliųjų sąlygų įvertino ir materialųjį teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo pagrindą. Būtent, įvertino tai, kad M. J. padarė šiurkštų teisės pažeidimą, susijusį su KET nesilaikymu, nes jis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, pažeidimo padarymo metu jam nustatytas 1,38 promilių girtumas, kuris daugiau nei tris kartus viršijo leistiną normą, toks pažeidimas kelia pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių sveikatai bei gyvybei. Be paminėtųjų aplinkybių atsižvelgtina ir į tai, kad M. J. nuo 2007 m. aštuonis kartus baustas administracine tvarka už KET pažeidimus, vieną kartą jam jau buvo taikytas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 36 mėn., ATPK 126 str. 1 d. numatytą pažeidimą padarė turėdamas dvi galiojančias nuobaudas, paskutiniai du pažeidimai padaryti per trumpesnį nei vienerių metų laikotarpį (b. l. 11-13), tačiau M. J. tinkamų išvadų nepadarė ir vėl šiurkščiai pažeidė KET.
Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, kad M. J. sumokėjo paskirtą baudą (b. l. 64-65), anksčiau nėra baustas už vairavimą esant neblaiviam, nėra registruotas Vilniaus priklausomybės ligų centro įskaitoje (b. l. 59), baigė papildomą vairuotojų mokymą (b. l. 56), buvusio darbdavio charakterizuojamas teigiamai (b. l. 60), o teisės vairuoti transporto priemones atėmimas sukelia didelių nepatogumų atliekant darbines funkcijas, nelaikytinos išimtinėmis ir nesudaro absoliutaus pagrindo taikyti ATPK 329 str. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog administracinėn atsakomybėn patraukto asmens darbinė padėtis nesuteikia jokio esminio prioriteto, svarstant klausimą dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo, nes galimas darbinių funkcijų vykdymo apsunkinimas yra adekvatus padaryto pažeidimo rezultatas, už kurį atsakingas yra pats pažeidėjas. M. J., žinodamas, kad teisė vairuoti transporto priemones jam yra būtina darbinėje veikloje, vis tiek vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo, visas reikšmingas aplinkybes įvertino teisingai.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nėra pagrindo sutrumpinti specialiosios teisės, t. y. teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, nes tokiu atveju nebus pasiekti ATPK 20 str. numatyti administracinės nuobaudos tikslai.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
M. J. apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 2 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.