Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Justa Raciūtė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo biudžetinės įstaigos Valstybinio studijų fondo ieškinį atsakovui A. S. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vilniaus miesto apylinkės teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškinio suma neviršija 2 000 Eur, 2021 m. spalio 13 d. nutartimi paskyrė bylą nagrinėti teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka. Teisme nebuvo gauta papildomų rašytinių paaiškinimų ar prašymų bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 268 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad kai atsakovas ieškinį pripažįsta visiškai ar iš dalies, teisėjas gali surašyti sutrumpintus motyvus. Kai ieškinys yra pripažįstamas tik iš dalies, sutrumpinti motyvai gali būti surašomi tik dėl tų reikalavimų, kuriuos atsakovas pripažįsta. Surašant sutrumpintus motyvus, nenurodomi argumentai, dėl kurių teismas atmeta kuriuos nors įrodymus.

Nagrinėjamu atveju atsakovas A. S. nurodė visiškai sutinkantis su ieškiniu, prieštaravimų nepateikė, todėl, išdėstant sprendimo motyvus, taikytina CPK 268 straipsnio 5 dalies norma, surašomi sutrumpinti motyvai dėl pripažintų aplinkybių.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad 2009 m. liepos 23 d. atsakovas su aukštąja mokykla Vilniaus Gedimino technikos universitetu (toliau – VGTU) sudarė studijų sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sutartis), pagal kurią atsakovas buvo priimtas į valstybės finansuojamą studijų vietą, tačiau, remiantis VGTU 2011 m. kovo 3 d. raštu „Dėl VGTU studentų, nutraukusių studijas ar pašalintų iš VGTU per 2010–2011 m. rudens semestrą, sąrašo“, atsakovas nuo 2010 m. spalio 8 d. pašalintas dėl nepažangumo. 2009 m. rugsėjo 30 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 1228 „Dėl Valstybės biudžeto lėšų, skirtų studijų kainai valstybės finansuojamose studijų vietose apmokėti, arba jų dalies grąžinimo į valstybės biudžetą tvarkos patvirtinimo“, galiojusio iki 2016 m. gruodžio 31 d. (toliau – Aprašas) 5 punkte numatyta, kad asmenys į valstybės biudžetą turi grąžinti sumą, lygią 50 procentų einamųjų studijų metų studijų programos metinės kainos, ne didesnės už švietimo ir mokslo ministro patvirtintą norminę studijų kainą. Sutarties atveju, atsakovo studijų programos metinė kaina sudarė 2 293,79 Eur (7 920 Lt), o norminė studijų kaina – 2 294,37 Eur (7 922 Lt), todėl grąžintina suma sudaro 1 129,52 Eur (3 900 Lt), kurią atsakovas turėjo atlyginti iki 2011 m. spalio 5 d.

Iki 2016 m. gruodžio 31 d. galiojusios Mokslo ir studijų įstatymo 70 straipsnio 12 dalis nustatė, kad Vyriausybės nustatytais atvejais ir tvarka valstybės finansuojamose studijų vietose studijavę asmenys, pašalinti iš aukštosios mokyklos arba nutraukę studijas, privalo į valstybės biudžetą grąžinti studijų kainai valstybės finansuojamose studijų vietose apmokėti skirtas lėšas arba jų dalį. Šios nuostatos įgyvendinamasis teisės aktas, kuriuo vadovaujamasi administruojant lėšų grąžinimą – Valstybės biudžeto lėšų, skirtų studijų kainai valstybės finansuojamose studijų vietose apmokėti, arba jų dalies grąžinimo į valstybės biudžetą tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1228 „Dėl Valstybės biudžeto lėšų, skirtų studijų kainai valstybės finansuojamose studijų vietose apmokėti, arba jų dalies grąžinimo į valstybės biudžetą tvarkos aprašo patvirtinimo“. Aprašo nuostatos taikomos asmenims, priimtiems į aukštąsias mokyklas iki 2016 m. gruodžio 31 d.

Vadovaujantis aprašo 4 punktu, lėšas į valstybės biudžetą grąžina valstybės finansuojamose vietose studijavę asmenys, kurie savo noru nutraukia studijas arba yra pašalinami iš aukštosios mokyklos jos nustatyta tvarka. Norminė studijų kaina sudarė 2 294,37 Eur (7 922 Lt), pagal aprašo 5 punktą asmenys į valstybės biudžetą turi grąžinti sumą, lygią 50 procentų einamųjų studijų metų studijų programos metinės kainos, ne didesnės už švietimo ir mokslo ministro patvirtintą norminę studijų kainą. Kadangi atsakovas netinkamai vykdė Sutartį, t. y. iš studijų pašalintas už nepažangumą, Sutartis buvo nutraukta ir šis buvo pašalintas iš aukštosios mokyklos (VGTU), todėl privalo ieškovui sumokėti 1 129,52 Eur valstybės biudžeto lėšų, skirtų studijų kainai valstybės finansuojamose studijų vietose apmokėti. Konstatuojama, kad ieškovo prašymas priteisti iš atsakovo 1 129,52 Eur skolą, pagrįstas, todėl tenkintinas.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.71 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba įvykdyta netinkamai. Aprašo 10 punkte numatyta, jog už laiku negrąžintas lėšas ar likusią negrąžintą jų dalį fondas skaičiuoja delspinigius – 0,02 procento už kiekvieną pavėluotą dieną. Atsakovas turėjo pareigą skolą grąžinti iki 2011 m. spalio 5 d. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas, laiku negrąžindamas piniginių lėšų į valstybės biudžetą, praleido piniginės prievolės įvykdymo terminą, ieškovui iš atsakovo priteistina 40,66 Eur delspinigių, paskaičiuotų taikant 0,02 proc. normą už 180 dienų laikotarpį (1 129,52 Eur x 0,02 proc. x 180 d.).

Ieškovas taip pat prašo priteisti iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.37 straipsnio 2 dalis ir 6.210 straipsnio 1 dalis numato, kad skolininkas privalo mokėti 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, ieškovui iš atsakovo priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos (1 170,18 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. rugsėjo 6 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

Remiantis CPK 96 straipsnio 1 dalimi, bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Kadangi ieškinys patenkintas visiškai, iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistinas 26 Eur žyminis mokestis (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 93 straipsnis).

Teismo patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 5,44 Eur ir yra priteisiamos iš atsakovo valstybės naudai. Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660. Mokėjimo kvitą reikia pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268-270 straipsniais, 279 straipsniu, 307 straipsniu,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovui Valstybiniam studijų fondui iš atsakovo A. S. 1 129,52 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą dvidešimt devynis eurus 52 ct) valstybės biudžeto lėšų, skirtų studijų kainai valstybės finansuojamose studijų vietose apmokėti, 40,66 Eur (keturiasdešimt eurų 66 ct) delspinigių, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (1 170,18 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. rugsėjo 6 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš atsakovo A. S. valstybei 31,44 Eur (trisdešimt vieną eurą 44 ct) bylinėjimosi išlaidų. Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660. Mokėjimo kvitą reikia pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą pateikiant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.