Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Inga Štuopienė, išnagrinėjusi Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorės Linos Urbonienės pareiškimą dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu bei baudžiamosios bylos medžiagą, kurioje

K. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, išsiskyręs, nedirbantis, gyvenantis bei deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), Vilniuje, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 164 straipsnį,-

Aprašomoji dalis

nustatė:

jis, turėdamas pareigą pagal 2010 m. gegužės 20 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. N2-9160-127/2010 išlaikyti sūnų O. Š., gim. (duomenys neskelbtini)., mokamomis periodinėmis išmokomis po 200 Lt (57.92 euro) sumą nuo 2010 m. birželio 22 d. iki vaiko pilnametystės, bei pagal 2012 m. kovo 7 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. N2-3073-127/2012 išlaikyti sūnų O. Š., gim. (duomenys neskelbtini) d., mokamomis periodinėmis išmokomis po 450 Lt (130.33 euro) nuo 2012 m. sausio 10 d. iki vaiko pilnametystės, laikotarpiais nuo 2010 m. liepos 29 d. iki 2011 m. gegužės 1 d., nuo 2011 m. rugsėjo 29 d. iki 2012 m. sausio 25 d., nuo 2012 m, gegužės 7 d. iki 2012 m. rugsėjo 30 d., nuo 2012 m. gruodžio 1 d. iki 2013 m. sausio 31 d., nuo 2013 m. kovo 1 d. iki 2013 m. gruodžio 5 d., nuo 2013 m. gruodžio 20 d. iki 2014 m. balandžio 9 d., nuo 2014 m. liepos 30 d. iki 2015 m. balandžio 29 d. ir nuo 2015 m. liepos 16 d. iki 2016 m. vasario 1 d. visiškai nemokėjo periodinių įmokų nuolat vaikui išlaikyti, o laikotarpiais nuo 2012 m. lapkričio 1d. iki 2012 m. lapkričio 30 d., 2013m. vasario 1d. iki 2013 m. gruodžio 28 d. mokėjo tik dalį priteistos alimentų sumos, tokiu būdu vengė pareigos jį išlaikyti, dėl ko iki 2016 m. vasario 5 d. susidarė finansinis įsiskolinimas. Šiais savo veiksmais K. Š. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 straipsnyje.

Kaltinamojo kaltė grindžiama jo paties prisipažinimu ir paaiškinimais, nukentėjusiosios O. Š. pareiškimu ir jos parodymais ir kita rašytine bylos medžiaga.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaltinamasis K. Š. kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad Jis su O. Š. buvo normalioje santuokoje apie 3-4 mėnesius, bet realiai teismas juos išskyrė 2012 metais. Iki santuokos su O. jis gyveno 9 metus. O. Š. gimė 2005 metais, jiems būnant ne santuokoje. Gyvendamas su O., jis augino jos sūnų iš pirmos santuokos N. S., šiam buvo metukai, kai jie ėmė gyventi kartu. Ji tuo metu nuomovosi kambarėlį, jis ją priėmė pas save. Jo šeima ją taip pat priėmė, jie gyveno kaip sugyventiniai. Jis augino N., pirko šiam vaikui rūbus, mokėjo už maistą. N. jį ėmė vadinti tėčiu, jie sutarė gerai, bet po to, kai susituokė, ėmė nesutarti. Jis norėjo išsaugoti santuoką, tačiau ji nenorėjo. Kai jie išsiskyrė, jam iš pradžių teismas buvo paskyręs mokėti po 200 Lt alimentų, paskui po 450 Lt. Jis iš pat pradžių nemokėjo alimentų, nors žinojo, kokia suma priteista vaiko išlaikymui. Jis nemokėjo, nes neturėjo lėšų. Kai jis dirbdavo, jis mokėjo alimentus, tačiau dirbdavo trumpai. Jam nepavyko išdirbti ilgiau, nes jis turi daug įsiskolinimų antstoliams, jam nuskaičiuodavo visus pinigus. Jam neužtekdavo pinigų išgyventi, patenkinti savo poreikius, dėl to vis tiek tekdavo kažką dirbti papildomai. Kai jis dirbo pagal individualios veiklos liudijimą, jis alimentų nemokėjo, nes neturėjo pajamų. Dėl to jis iš darbo išeidavo. Šiuo metu jis dirba laikinus darbus, iš jų ir gyvena. Jis neplanuoja dirbti oficialiai. Jis sutiktų mokėti alimentus po 50 eurų per mėnesį, daugiau mokėti jis neišgali, nes nedirba. Dirbti jis neplanuoja, nes legalus darbas mažai apmokamas. Jis turi specialybę - autošaltkalvis. Kiek teko dirbti pagal specialybę, jį apgaudavo. Jei dirbti ne pagal specialybę, nekvalifikuotą darbą, labai mažai mokės algos, o antstoliai viską išskaičiuos, jis neturės kaip gyventi pats. Jis nemokėjo jokių pinigų nuo 2012 metų pabaigos, kuomet išėjo iš „Kretingos maisto", nes įmonė užsidarė. Ten jis gaudavo normalų atlyginimą, jį gaudamas mokėjo alimentus. Jis buvo 2012 metais, tikslios datos jis nepamena, pas antstolį D. K., tačiau jis jokių mokėjimų nederino. Jis ir su O. nederino jokių įmokų už vaiko išlaikymą, nes O. pati nenori su juo bendrauti. Ji neleidžia ir O. bendrauti su juo, nematė sūnaus penkerius metus. Jis nori bendrauti su sūnumi, jis sutiktų sūnui nupirkti rūbų, žaislų ir kitų reikalingų daiktų, bet O.pati neleidžia, nekelia ragelio, nesudaro jokių sąlygų jam bendrauti su sūnumi. O. jam pasakė, kad jis net nebandytų eiti pas vaiką į mokyklą, nes ji iškvies policiją. Jis ir neina, nenori traumuoti vaiko. Jis kreipsis į Vaikų teises dėl to, kad jam nėra sudaromos teismo numatytos galimybės matytis su sūnumi. Jis mano, kad teismo numatytas sąlygas turi vykdyti abu tėvai. Jis artimiausiu laiku kreipsis į antstolį D. K. ir prašys sudaryti sąlygas daryti mažesnes įmokas. Teistas jis nebuvo, bausmių neatlikinėjo, darbo biržoje registruotas nėra. Realizuotino turto jis neturi, būstą nuomojasi, automobilio ir kitų vertingų daiktų neturi. Jis gailisi, kad nemokėjo vaiko išlaikymui pinigų, jis supranta, kad pinigai yra būtini vaiko pragyvenimui (b.l. 164-165).

Papildomos apklausos metu kaltinamasis K. Š. parodė, kad, susipažinęs su įtarimu, savo kaltę pripažįsta visiškai. Jis šiuo metu nedirba ir darbo biržoje nėra registruotas. Po paskutinės apklausos 2015 spalio mėnesį, jo materialinė situacija nepagerėjo, t. y. jis nesusirado darbo, neturi pajamų, dėl to negali mokėti vaikui išlaikymo. Jis ieškosi darbo, mano, kad greitu laiku darbo atsiras, nes, atėjus pavasariui, atsiras papildomų darbų. Parodė, kad įtarime nurodytais laikotarpiais jis nemokėjo arba tik iš dalies mokėjo vaiko išlaikymui lėšas, nors buvo informuotas, kokias sumas ir kaip turi apmokėti. Jis nuoširdžiai gailisi dėl veikos (b.l. 169).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta O. Š. parodė, kad su K. Š. 2010 m. gegužės 20 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo sprendimu buvo sustabdyta jų santuoka ir vaiko O. Š. išlaikymui jam buvo priteista po 200 Lt. Vėliau Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo sprendimu nuo 2012 m. sausio 10 d. sūnaus O. Š. išlaikymui buvo priteista po 450 Lt kas mėnesį. K. Š. per visą laikotarpį iki 2015 m. rugsėjo 1d. jai yra sumokėjęs dviem išmokomis 640 Lt. Daugiau K. Š. jai nieko nemokėjo. Jai yra žinoma, kad K. Š. gyvena Vilniuje, (duomenys neskelbtini). Jai taip pat žinoma, kad K. Š. neoficialiai dirba. Su K. Š. ji nebendrauja, jo kontaktinio telefono numerio neturi. Negaudama jokių pajamų iš K. Š., ji kreipėsi į vaikų išlaikymo fondą ir nuo 2011 m. lapkričio 3 d. kas mėnesį vaiko išlaikymui gauna po 195 Lt. Ji yra apytiksliai paskaičiavusi, kad K. Š. jai yra skolingas 3640,07 Eur. Šią sumą ji paskaičiavo be privalomos sumos vaiko išlaikymo fondui (b.1.148).

2016 m. sausio 26 d. O. Š. pripažinta nukentėjusiąją (b.l. 155).

Iš 2016 m. vasario 5 d. antstolio D. K. pažymos matyti, kad 2016 m. vasario 5 d. K. Š. įsiskolinimas O. Š. yra 4291,72 Eurų (b.l. 144).

Iš 2016 m. sausio 28 d. Vilniaus teritorinės darbo biržos Vilniaus miesto skyriaus pažymos Nr.W/l-274 matyti, kad K. Š. buvo registruotas darbo biržoje laikotarpiais: nuo 2009 m. rugpjūčio 24 d. iki 2010 m. liepos 28 d., nuo 2011 m. gegužės 2 d. iki 2011 m. rugsėjo 28 d, nuo 2012 m. sausio 26 d. iki 201 m. kovo 8 d., nuo 2013 m. kovo 13 d. iki 201 m. gegužės 6 d., nuo 2013 m. gruodžio 6 d. iki 2013 m. gruodžio 19 d., nuo 2014 m. balandžio 10 d. iki 2014 m. liepos 29 d., nuo 2015 m. balandžio 30 d. iki 2015 m. liepos 15 d. (b.l. 159).

Byloje surinktų, ištirtų ir įvertintų įrodymų visuma rodo, kad kaltinamasis K. Š. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 164 straipsnyje. Kaltinamasis K. Š. kaltę pripažino visiškai, jo kaltę įrodo nukentėjusiosios O. Š. parodymai, antstolio D. K. pateikta informacija, kita rašytinė bylos medžiaga. Baudžiamajame įsakyme nurodytais laikotarpiais K. Š. arba visiškai nemokėjo išlaikymo, arba mokėjo tik dalį išlaikymo savo vaikui O. Š., dėl to susidarė išlaikymo įsiskolinimas 4291,070 eurų. Teismo vertinimu, tokie K. Š. veiksmai turi visus BK 164 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymius ir buvo teisingai kvalifikuoti kaip vengimas pareigos pagal teismo sprendimą mokėti lėšas vaiko išlaikymui pagal BK 164 straipsnį.

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

Kaltinamasis K. Š. sutinka, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su siūloma bausmės rūšim ir dydžiu (b.l. 191-193).

2015 m. spalio 15 d. K. Š. paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 166-167).

Motyvuojamoji dalis

Skiriant kaltinamajam bausmę, teismas atsižvelgia į BK 54 str. numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. Kaltinamojo K. Š. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Padarytas nesunkus nusikaltimas, nusikaltimas padaryta tiesiogine tyčia, civilinis ieškinys nepareikštas. Kaltinamasis K. Š. yra 38 metų amžiaus, išsiskyręs, turi nuolatinę gyvenamąją vietą (b.l. 172), nedirba (b.l. 176-177), darbo biržoje neregistruotas (b.l. 183), neteistas (b.l. 178), baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų (b.l.184-190), VŠĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre negydytas (b.l. 182), į Vilniaus priklausomybės ligų centrą per 5 metų laikotarpį nesikreipė dėl konsultacijų ar gydymo (b.l. 181). Atsižvelgiant į visas bylos aplinkybes, į BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, ir nesant jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam K. Š. paskyrus laisvės apribojimo bausmę.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 straipsniu, 64¹ straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendė:

K. Š. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 straipsnį, ir skirti jam 12 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę K. Š. skirti 8 mėnesius laisvės apribojimo, įpareigojant per bausmės laiką nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu (Lietuvos Respublikos BK 48 straipsnio 6 dalies 1 punktas);

Kardomąją priemonę iki baudžiamojo įsakymo pradėjimo vykdyti palikti rašytinį pasižadėjimą neišvykti (BPK 139 straipsnio 3 dalis).

Išaiškinti kaltinamajam, jog laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-49 straipsniai.

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti šią bausmę areštu.

Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Vilniaus apygardos probacijos tarnyba, Kareivių g. 1/Kalvarijų g. 135, tel. +370 5 276 0145).

Daugiau informacijos galima rasti http://www.vrpi.lt.

Išaiškinti K. Š., kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam šį baudžiamąjį įsakymam, prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Surengus posėdį teisme, teismas nebus saistomas nurodytais bausmės rūšimi ir dydžiu, ir galės būti skiriama bet kokia kita bausmė, numatyta sankcijoje. Nepateikus prašymo, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisės ir bus vykdomas BPK 352 str. nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.