- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-04-29
- Bylos Nr.
- II-146-563/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-00367-2020-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Palikti nutarimą nepakeistą ir skundo nepatenkinti
- Teisėjas
- Violeta Olcvikienė (pirm.)
- Institucija
- Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnyba
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Violeta Olcvikienė
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo E. S. skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus 2020-03-30 nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus (toliau ir – Institucija) specialisto 2020-03-30 nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau ir – skundžiamas nutarimas) E. S. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 421 straipsnio 1 dalį 180 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 mėnesiams už tai, kad jis 2020-02-28, 17.15 val., (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, vairavo transporto priemonę „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir, įvažiavus į geležinkelio pervažą, nesustojo prie ženklo Nr. 204 „STOP“ ir neįvykdė jo reikalavimų. Tokiais savo veiksmais E. S. nesilakė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950, (toliau – KET) 168 punkto.
Šalies argumentai
Administracinėn atsakomybėn patrauktas E. S. skundu prašo panaikinti skundžiamo nutarimo dalį dėl specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo 2 mėnesių terminui arba paskirti trumpesnį šios teisės atėmimo terminą. Skunde nurodo, kad kaltės padaręs ANK 421 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą neneigia, tačiau, cituodamas teismų praktikos pavyzdžius dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymo administracinių nusižengimų bylose, kuriose asmenys patraukti administracinėn atsakomybėn pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį, tvirtina, kad šioje byloje yra pagrindas atsižvelgus į pirmiau minėtame straipsnyje nurodytas aplinkybes bei vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais neskirti jam administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, ar skirti šią poveikio priemonę trumpesniam laikotarpiui. Pasak pareiškėjo, byloje teisinį pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas patvirtina sekančios aplinkybės: 1) jis pilnai pripažino kaltę dėl savo padaryto administracinio nusižengimo ir nuoširdžiai gailisi (padėjo jį išaiškinti); 2) yra sumokėjęs jam paskirtą baudą; 3) padarytas administracinis nusižengimas yra formalus, padarytas iš esmės tik dėl to, kad jo vairuojamos transporto priemonės ratai nebuvo sustoję suktis. Tačiau, lyginant transporto priemonės greitį, kuriuo važiuota per pervažą, su greičiu, kuriuo važiuojama įprastai, jis iš esmės buvo sustojęs. Be to, pati administracinio nusižengimo padarymo vieta nėra kalvota ar kitaip bloginanti matomumą, todėl jau prieš „STOP“ ženklą jis matė, kad joks traukinys neatvažiuoja, juolab ir šviesoforo signalas neinformavo apie atvažiuojantį traukinį. Taip pat, net skundžiamame nutarime nėra užfiksuota, kad jis nebūtų apsidairęs prieš geležinkelio pervažą dėl galimai atvažiuojančio traukinio; 5) nėra linkęs daryti grubių teisės pažeidimų, anksčiau nei karto nėra praradęs teisės vairuoti. Be to, anksčiau padaryti KET pažeidimai nėra grubūs, baudos už juos smulkios ir sumokėtos; 6) veda dorą ir visuomenei priimtiną gyvenimo būdą, charakterizuojamas teigiamai; 7) teisė vairuoti transporto priemones jam reikalinga tikslu tęsti įmonės veiklą, tinkamai vykdyti savo darbo funkcijas, tokiu būdu užtikrinant sau ir savo šeimai pajamas, padengti turinčius finansinius įsipareigojimus, susisiekimui. Taip pat teisė vairuoti transporto priemones jam reikalinga dėl šeimoje besilaukiamo naujagimio; 8) padarytas administracinis nusižengimas nesukėlė visiškai jokių realių padarinių; 9) baudos sumokėjimas sukelia neigiamus suvaržymus ne tik jam pačiam, bet ir visai jo šeimai. Jį šiuo atveju auklėja ir atgraso pagrindinė administracinės nuobaudos rūšis – bauda. Be to, baudimą dėl padaryto administracinio nusižengimo jis jaučia ir tuo aspektu, kad jam teko patirti gėdos jausmą prieš aplinkinius dėl šiai dienai ypač visuomenės smerkiamo pažeidimo padarymo, taip pat dėl to, kad jis nesugebėjo elgtis taip, kaip nustato ne tik teisės, bet ir moralės normos.
Atsiliepimas
Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, pateikė atsiliepimą, kuriuo mano, jog skundas yra nepagrįstas ir turi būti netenkintinas, paliekant skundžiamą nutarimą nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Skundas netenkintinas.
Teismas, nagrinėdamas skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis).
Nagrinėjamu atveju byloje ginčo dėl pažeidimo, numatyto ANK 421 straipsnio 1 dalyje, nėra. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ginčija skundžiamą nutarimą tik dėl nuobaudos individualizavimo, prašo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir panaikinti nutarimo dalį dėl specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo arba nustatyti jam trumpesnį teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, todėl byla nagrinėtina skundo apibrėžtose ribose (ANK 652 straipsnis).
KET 168 punktas imperatyviai nustato, jog, prieš pradėdamas judėti per geležinkelio pervažą ir judėdamas per ją, eismo dalyvis privalo vadovautis kelio ženklais, ženklinimu, užtvaro padėtimi, šviesoforų, garso ir geležinkelio pervažos budėtojų (reguliuotojų) signalais. Prieš pradėdamas judėti per geležinkelio pervažą, eismo dalyvis visais atvejais privalo įsitikinti, kad prie geležinkelio pervažos neartėja bėginė transporto priemonė.
ANK 421 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad važiavimas per geležinkelį tam neskirtose vietose, prieš geležinkelio pervažą praleisti traukinio sustojusių kitų transporto priemonių apvažiavimas, įvažiavimas į geležinkelio pervažą esant draudžiamam šviesoforo ar pervažos budėtojo signalui arba kai užtvaras yra nuleistas ar pradeda leistis, savavališkas užtvaro pakėlimas arba jo apvažiavimas, įvažiavimas į geležinkelio pervažą, kai už jos yra kliūtis, kuri verstų vairuotoją sustoti pervažoje, specialiai transportuoti neparengtų žemės ūkio, kelių, statybos ir kitų mašinų gabenimas per geležinkelio pervažą, kelio ženklo „Stop“, kuris pastatytas prieš geležinkelio pervažą, reikalavimo nesilaikymas užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto aštuoniasdešimt iki dviejų šimtų aštuoniasdešimt eurų. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad už šio straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo dviejų iki šešių mėnesių.
Teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kalte padarius pirmiau minėtą administracinį nusižengimą, E. S. kaltė skundžiamame nutarime yra konstatuota pagrįstai. E. S. už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 421 straipsnio 1 dalyje padarymą, skirta bauda, lygi minimaliam dydžiui, bei administracinio poveikio priemonė – specialios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas minimaliam įstatymo numatytam terminui (2 mėnesiams). Tačiau, kaip matyti iš priimto skundžiamo nutarimo, priimant nutarimą administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nedalyvavo, todėl ir nebuvo nustatyta atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Teismo posėdyje, nagrinėjant pareiškėjo E. S. pateiktą skundą, byloje esančią rašytinę medžiagą, teismas sprendžia, jog šiuo atveju, įvertinus tai, kad E. S. nuo pat KET pažeidimo užfiksavimo pripažino padaręs veiką, nuoširdžiai gailėjosi dėl nusižengimo, ši aplinkybė jo atžvilgiu pripažintina atsakomybę lengvinančia (35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Tačiau teismas pažymi, kad aplinkybės pripažinimas, nagrinėjamu atveju, įtakos nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės skyrimui neturi, nutarimas šia apimtimi nekeistinas (ANK 642 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
ANK 34 straipsnio 6 dalis numato, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.
Skundą pateikęs E. S. prašo teismo pakeisti skundžiamą nutarimą ir vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi netaikyti jam administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo arba nustatyti jam trumpesnį teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. Nutarimu paskirtą baudą E. S. sumokėjo (b. l. 20), kas laikytina priimtinu veiksmu, prisiimant atsakomybę dėl nusižengimo. E. S. skunde nurodo, kad vairuotojo pažymėjimas jam reikalingas susisiekimui, darbo funkcijų vykdymui, taip pat nurodo ir tai, kad turi finansinių įsipareigojimų, su ilgamete drauge laukiasi naujagimio, todėl teisė vairuoti reikalinga ir dėl sveikatos būklės pablogėjimo savo sugyventinės ir besilaukiančio vaiko atžvilgiu išvengimo. Pareiškėjo prašymas iš esmės grindžiamas galimais nepatogumais, kuriuos patirtų netekęs specialiosios teisės.
Teismas neturi pagrindo nesutikti su tuo, kad E. S. teisė vairuoti yra reikalinga darbui, artimojo asmens priežiūrai, asmeninėje veikloje, tačiau akcentuotina, kad paskirta nuobauda negali būti paranki nubaustajam, ir švelnintina neatsižvelgus į visuomenės interesą, o atsižvelgus tik į nubaustojo poreikius, kurie buvo analogiški ir iki teisės pažeidimo padarymo.
Teismų praktikoje pažymima, kad neigiamų pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Asmuo privalo numatyti ir atsakingai įvertinti savo elgesį bei galimas jam kilsiančias pasekmes.
Taip pat, pareiškėjas prašo atsižvelgti į nusižengimo padarymo aplinkybes, kurios lėmė mažesnį veikos pavojingumą, o jo asmenybės charakteristika rodo, jog nusižengimas buvo tik atsitiktinis įvykis.
Teismas, vertindamas ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymo galimybę E. S. atžvilgiu, pažymi, jog iš administracinių nusižengimų registro matyti, kad nors jis už analogiško pobūdžio nusižengimus administracinėn atsakomybėn traukiamas nebuvo, tačiau administracinio nusižengimo, už kurį nubaustas 2020-03-30 nutarimu, padarymo metu turėjo galiojančią nuobaudą už KET reikalavimų nesilaikymą (ANK 417 straipsnio 2 dalis). Taip pat E. S. ne kartą baustas ir už kelio ženklų nesilaikymą, greičio viršijimą ir kt. E. S. nurodo, jog jo padarytas administracinis nusižengimas nėra itin grubus, nesukėlė visiškai jokių realių padarinių. Nors, kaip teigia pareiškėjas, nagrinėjamu atveju jokių akivaizdžių pasekmių nekilo, tačiau teismo vertinimu, toks elgesys kėlė realų pavojų ne tik vairuojančiam asmeniui, bet ir kitiems galimiems eismo dalyviams. Teismas pažymi, kad vairuotojas, privažiuodamas prie geležinkelio pervažos turi įsitikinti, jog neartėja bėginė transporto priemonė, jis privalo privažiuoti prie kelio ženklo ar „Stop“ linijos ir prieš ją sustoti. Tačiau, nagrinėjamu atveju, E. S. sustojęs prieš kelio ženklą „Stop“ nebuvo.
Taigi, E. S. nurodytas aplinkybių visetas nesudaro pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies ir tokiu būdu švelninti jo atsakomybę.
Institucija nutarimu E. S. skyrė minimalų įstatymo numatytą administracinio poveikio priemonės terminą, dar labiau jį švelninti, šiuo atveju, nėra pagrindo. E. S skirta administracinė nuobauda individualizuota tinkamai, neprieštarauja ANK 34 straipsnio nuostatoms, atitinkanti ANK 22 straipsnyje įtvirtintus administracinės nuobaudos tikslus bei paskirtį.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, 2020-03-30 Institucijos nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) laikytinas teisėtu ir pagrįstu, keisti jį pagal skunde nurodytus motyvus nėra teisinio pagrindo. Dėl to, pareiškėjo skundas netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
skundo netenkinti.
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus 2020-03-30 nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) palikti nepakeistą.
Pripažinti dėl E. S. 2020-02-28 nusižengimo padarymo atsakomybę lengvinančią aplinkybę - prisipažino padaręs šiame kodekse numatytą administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.