- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-01-26
- Bylos Nr.
- 2A-77-520/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Andžej Maciejevski, Neringa Švedienė
- Ieškovas
- A. J.
- Atsakovas
- I. J.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkė Dalia Višinskienė (pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės I. J. apeliacinį skundą dėl Varėnos rajono apylinkės teismo 2009 m. birželio 22 d. sprendimo civilinėje byloje dėl nuosavybės teisės pažeidimo pašalinimo ir nuostolių atlyginimo priteisimo pagal ieškovo A. J. ieškinį atsakovei I. J. ir dėl uzufrukto nustatymo pagal atsakovės I. J. priešieškinį (byloje trečiaisiais asmenimis dalyvauja: M. J., Varėnos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius),
Aprašomoji dalis
n ustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas A. J. 2008-12-16 kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį vėliau patikslino, ir prašė įpareigoti atsakovę I. J. pašalinti jo nuosavybės teisių į 37/100 dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), apribojimą, įpareigojant atsakovę perduoti jam šio buto raktą, priteisti jam iš atsakovės 1195,69 Lt nuostolių atlyginimą. Nurodė, kad Varėnos rajono apylinkės teismo 2008-01-11 sprendimu patvirtinta sutartimi dėl santuokos nutraukimo pasekmių jam nuosavybės teise buvo priteistos 37/100 dalys, o atsakovei - 63/100 dalys buto, esančio (duomenys neskelbtini), nustatyta naudojimosi butu tvarka, pagal kurią jo asmeniniam naudojimuisi buvo paskirtas 13,34 kv. m ploto kambarys. Tačiau atsakovė pakeitė minėto buto spyną, neperdavė jam rakto ir yra neteisėtai, be jo sutikimo užėmusi jam nuosavybės teise priklausančią buto dalį, apribodama jo, kaip savininko, teises. Jis bandė išspręsti ginčą taikiai, tarėsi su atsakove, kreipėsi į antstolę, tačiau atsakovė atsisako pašalinti pažeidimus. Kadangi jis negalėjo naudotis jam priklausančia buto dalimi, nors už ją mokėjo komunalinius mokesčius, iš atsakovės priteistina 1045,96 Lt sumokėtų mokesčių suma ir 150 Lt už antstolės paslaugas. Taip pat ieškovas buvo pareiškęs reikalavimą įpareigoti atsakovę atlaisvinti buto kambarį, pažymėtą indeksu 1-2, tačiau bylos nagrinėjimo metu atsisakė šio reikalavimo.
Atsakovė I. J. byloje pareiškė priešieškinį, kuriuo prašė nustatyti jos ir ieškovo nepilnamečiams vaikams M. J., gimusiam (duomenys neskelbtini), A. J., gimusiai (duomenys neskelbtini), ir jai, kaip nepilnamečių vaikų atstovei pagal įstatymą, uzufruktą ieškovui nuosavybės teise priklausančioms 37/100 dalims buto, esančio (duomenys neskelbtini), iki A. J. baigs bendrojo lavinimo mokyklą. Nurodė, kad ji su nepilnamečiais vaikais gyvena 3 kambarių bute, iš kurių vienas kambarys nuosavybės teise priklauso ieškovui. Kadangi nepilnamečiai vaikai yra skirtingų lyčių, baigiamųjų klasių moksleiviai, jiems reikia daug laiko skirti pasirengti baigiamiesiems egzaminams, jų darbo ir poilsio režimas yra skirtingas, tik nustačius uzufrukto teisę bus tinkamai užtikrinta nepilnamečių vaikų teisė į būstą ir tinkamas vystymosi sąlygas. Kadangi ieškovas negyvena jam priklausančioje buto dalyje, dar iki santuokos nutraukimo persikėlė gyventi į Vilnių, uzufrukto nustatymas nepažeis jo teisių. Ji tarėsi su ieškovu dėl buto dalies pardavimo, tačiau dėl prastos materialinės padėties ji neturi galimybės išmokėti ieškovui kompensacijos. Be to, ji žodžiu buvo sutarusi su ieškovu, kad ieškovas, kol jis negyvena bute, leis jai ir nepilnamečiams vaikams naudotis ieškovui priklausančia buto dalimi, tačiau ieškovas šio susitarimo nesilaikė. Ieškovui yra žinoma, kad jam priklausančia buto dalimi pagal susitarimą naudojasi jo nepilnamečiai vaikai, todėl ieškovo reikalavimas iškeldinti ją ir vaikus iš kambario yra nesąžiningas siekis bet kokia kaina realizuoti jam priklausantį turtą, pažeidžia vaikų teises ir įstatymų saugomus interesus. Kadangi A. J. taps pilnametė dar vidurinėje mokykloje, uzufruktas turėtų būti nustatytas iki dukra baigs vidurinę mokyklą.
Žemesnės instancijos teismas
Varėnos rajono apylinkės teismas 2009 m. birželio 22 d. sprendimu ieškinį tenkino, t. y. įpareigojo atsakovę I. J. pašalinti A. J. nuosavybės teisių į 37/100 dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), apribojimą, įpareigojant atsakovę perduoti jam šio buto raktą per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; skirti I. J. 800 Lt baudą, jeigu ji per nustatytą terminą neįvykdys teismo sprendimo; priteisė ieškovui iš atsakovės 1195,69 Lt nuostolių atlyginimą; civilinės bylos dalį dėl ieškovo reikalavimo atlaisvinti buto kambarį, pažymėtą indeksu 1-2, nutraukė ieškovui atsisakius nuo šios ieškinio dalies. Teismas priešieškinį tenkino iš dalies, t. y. nustatė I. J. ir A. J. nepilnametei dukrai A. J. ir jos atstovei pagal įstatymą I. J. uzufruktą – teisę naudotis svetimu turtu – A. J. nuosavybės teise priklausančia 37/100 dalimi buto, esančio (duomenys neskelbtini), iki A. J. taps pilnametė, kitą priešieškinio dalį atmetė. Taip pat teismas priteisė A. J. iš I. J. 177 Lt žyminio mokesčio ir 780 Lt už advokato pagalbą, I. J. iš A. J. priteisė 200 Lt už advokato pagalbą. Teismas nustatė, kad Varėnos rajono apylinkės teismo 2008-01-11 sprendimu buvo nutraukta ieškovo ir atsakovės santuoka abiejų sutarimu, patvirtinta, kad vaikai lieka gyventi su atsakove, ieškovas moka išlaikymą nepilnamečiams vaikams, padalytas butas, esantis (duomenys neskelbtini), t. y. ieškovui asmeninės nuosavybės teise priteistos 37/100 dalys buto, o ieškovei – 63/100 dalys, nustatyta naudojimosi butu tvarka, kuri įregistruota Nekilnojamojo turto registre. Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, pripažino, kad atsakovė savo veiksmais trukdo ieškovui naudotis nuosavybe, todėl tenkino ieškovo reikalavimą įpareigoti ieškovę pašalinti ieškovo nuosavybės teisių pažeidimą. Kadangi ieškovas sudarė sutartis su butą aptarnaujančiomis ir teikiančiomis paslaugas įmonėmis, mokėjo mokesčius už jam nuosavybės teise priklausančio turto dalį, tačiau dėl atsakovės neteisėtų veiksmų šiuo turtu nuo 2008 m. pabaigos negalėjo naudotis ir nesinaudojo, teismas, vadovaudamasis CK 6.249, 6.245, 6.263 str., padarė išvadą, kad ieškovo reikalavimas dėl nuostolių priteisimo yra pagrįstas. Teismas konstatavo, kad atsakovė neįrodė, jog atsakovas netinkamai elgiasi, todėl atsakovė turi pagrindą jaustis nesaugi. Teismas nustatė, kad šalių sūnus ir dukra mokosi 11 klasėje, sūnus jau yra pilnametis, dukra pilnametė taps (duomenys neskelbtini), vaikai naudojasi ieškovui nuosavybės teise priklausančiu kambariu. Teismas, įvertinęs šalių vaikų interesus, tai, jog atsakovė kito gyvenamojo būsto neturi, tai, kad ieškovas neprieštaravo, jog vaikai naudotųsi jam priklausančiu kambariu, ieškovas gyvena Vilniuje, vadovaudamasis CK 3.71 str. 2 d., 3.86 str., iš dalies tenkino atsakovės priešieškinį - nustatė uzufruktą ieškovui nuosavybės teise priklausančio buto daliai iki nepilnametės dukros A. J. pilnametystės. Teismas pripažino, kad ieškovo reikalavimai iš esmės buvo patenkinti, todėl priteisė iš atsakovės ieškovui 780 Lt už advokato pagalbą rengiant procesinius dokumentus. Kadangi teismas tenkino 50 proc. priešieškinio reikalavimų, tai atsakovei iš ieškovo priteisė 200 Lt advokato atstovavimo išlaidų.
Šalies argumentai
Atsakovė I. J. apeliaciniu skundu prašo teismo sprendimą pakeisti, t. y. panaikinti sprendimo dalį dėl 1195,69 Lt nuostolių atlyginimo priteisimo ir iš dalies pakeisti sprendimo dalį dėl advokato išlaidų priteisimo. Nurodo, kad ieškovas A. J. ir jo atstovė L. P. – J. 2009-06-22 pateikė neteisingus duomenis ir informaciją. Pasirašant santuokos nutraukimo pasekmių sutartį su ieškovu buvo susitarta, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), nebus parduotas iki vaikai baigs vidurinę mokyklą. Tačiau po kurio laiko ieškovas ėmė grasinti, kad išnuomos jam priklausančią buto dalį svetimiems žmonėms arba parduos. Ji iš esmės neprieštarauja, kad ieškovas turėtų buto raktus, tačiau ieškovas sukūrė naują šeimą, gyvena Vilniuje, todėl ieškovo lankymasis bute jai nesant tik kels įtampą ir nesaugumą jai ir vaikams. Po santuokos nutraukimo ieškovas vaikais nesidomėjo, jų nelankė, vykstant teismams vaikai jaučia nuolatinę įtampą, nesaugumą, jiems daroma moralinė žala. Ji nesutinka atlyginti ieškovui nuostolių, nes visą laiką ieškovui priklausantis kambarys buvo prižiūrimas ir jame gyveno jų sūnus M., ieškovas atsisakė reikalavimo atlaisvinti kambarį. Ieškovas sutiko, kad sūnus M. neatlygintinai naudotųsi gyvenamąja patalpa, už kurią pareigą mokėti komunalinius mokesčius turi savininkas, t. y. ieškovas. Ieškovas pripažino, kad buto dalimi nesinaudojo, nes tam nebuvo poreikio, todėl jokia žala ieškovui nebuvo padaryta. Taip pat ji nesutinka su teismo priteistu mokėti žyminiu mokesčiu ir išlaidomis advokato pagalbai apmokėti, nes ji šeimoje dirba viena, ieškinys tenkintas iš dalies, ieškovo turtinė padėtis žymiai geresnė. Be to, yra nagrinėjama byla dėl išlaikymo dydžio vaikams pakeitimo, kurioje ieškovas siūlo susitarti taikiai dėl buto perleidimo, išmokant jam kompensaciją.
Atsiliepimas
Ieškovas A. J. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti jam iš atsakovės 250 Lt už advokato pagalbą rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą. Nurodo, kad teismas pagrįstai konstatavo, jog atsakovė neperduodama jam buto rakto pažeidė jo, kaip savininko, teises. Jis, kaip buto dalies savininkas, mokėjo visus mokesčius, atsakovė neginčijo nei mokėjimo fakto, nei mokesčių dydžio. Kadangi jis dėl atsakovės neteisėtų veiksmų negalėjo naudotis jam nuosavybės teise priklausančia buto dalimi, už kurią mokėjo komunalinius mokesčius, teismas pagrįstai pripažino, kad jo sumokėti mokesčiai už komunalinius patarnavimus yra žala ir priteisė nuostolių atlyginimą. Nors jis gyvena ir dirba Vilniuje, tačiau tai nepaneigia jo nuosavybės teisės į buto dalį Varėnoje. Teismas sprendime pasisakė dėl atsakovės argumentų, jog ji jaučiasi nesaugi, todėl šis apeliacinio skundo argumentas atmestinas. Jis atsisakė reikalavimo atlaisvinti jam paskirtą naudotis kambarį, palikdamas jį naudotis sūnui, neprieštarauja, jog kambariu naudotųsi ir dukra, tačiau tai nereiškia, jog atsakovė neprivalo atlyginti jo patirtų nuostolių. Nutraukiant santuoką vaikai liko su atsakove, jis mokėjo išlaikymą vaikams, atsakovei teko dvigubai didesnė buto dalis, todėl atsakovė, būdama apdairi ir rūpestinga, turėjo elgtis taip, kad nepadarytų jam nuostolių. Be to, uzufruktorius turi pareigą mokėti mokesčius bei kitas su uzufrukto objektu susijusias įmokas. Teismas teisingai išsprendė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, priteisė jam visas patirtas išlaidas, kurios yra realios, patvirtintos dokumentais, o išlaidos advokato pagalbai apmokėti yra labai nedidelės.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeistinas (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, byloje surinktus įrodymus, atsižvelgdama į tai, kad nagrinėjama šeimos byla, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, kad atsakovė I. J. neteisėtais kaltais veiksmais padarė ieškovui A. J. 1195,69 Lt nuostolių (žalą), ir tenkino ieškovo ieškinio reikalavimą dėl 1195,69 Lt nuostolių atlyginimo priteisimo iš atsakovės. Dėl to ši sprendimo dalis panaikintina, ieškovo reikalavimas dėl 1195,69 Lt nuostolių atlyginimo priteisimo atmestinas.
Byloje nustatyta, kad Varėnos rajono apylinkės teismas 2008-01-11 sprendimu nutraukė ieškovo ir atsakovės santuoką abiejų sutarimu, patvirtino santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, kuria šalys susitarė, jog nepilnamečiai šalių vaikai M. J., gimęs (duomenys neskelbtini), ir A. J., gimusi (duomenys neskelbtini), lieka gyventi su atsakove, ieškovas moka išlaikymą nepilnamečiams vaikams, pasidalijo butą, esantį (duomenys neskelbtini), t. y. ieškovas įgijo asmeninės nuosavybės teisę į 37/100 dalis buto, o atsakovė - į 63/100 dalis, susitarė dėl naudojimosi butu tvarkos, t. y. I. J. naudojimuisi atiteko kambariai, pažymėti indeksais 1-3 ir 1-4, A. J. – kambarys, pažymėtas indeksu 1-2, A. J. įsipareigojo sudaryti atskiras komunalinių paslaugų teikimo sutartis dėl jam asmeninės nuosavybės teise tenkančiai daliai teikiamų komunalinių paslaugų (b. l. 8). A. J. 2008-02-12 sudarė Šilumos vartojimo pirkimo – pardavimo, Pastato šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros sutartis Nr.9512348 su UAB „Varėnos šiluma“ (b. l. 12-20), 2008-11-20 sutartį Nr. 2439 su UAB „Varėnos komunalinis ūkis“ dėl Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų priežiūros, administravimo ir paslaugų apmokėjimo (b. l. 23). A. J. 2008-12-16 kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti jam iš atsakovės I. J. 543,85 Lt mokesčių, sumokėtų už jam priklausančią buto, esančio (duomenys neskelbtini), dalį, bei 150 Lt kitų patirtų nuostolių. Nurodė, kad jis už laikotarpį nuo 2008-02-12 iki 2008 m. gruodžio mėn. sumokėjo 460,79 Lt UAB „Varėnos šiluma“, už laikotarpį nuo 2008-03-01 iki 2008-12-01 sumokėjo 83,06 Lt UAB „Varėnos komunalinis ūkis“. Patikslintu reikalavimu ieškovas prašė jam priteisti 469,44 Lt už šilumos energiją ir 32,40 Lt už UAB „Varėnos komunalinis ūkis“ teikiamas paslaugas už laikotarpį nuo 2008-12-01 iki 2009-03-01, viso už laikotarpį nuo 2008 m. vasario mėn. iki 2009 m. kovo mėn. – 1045,69 Lt. Taip pat ieškovas nurodė, kad per antstolės A. Muzikevičienės kontorą 2008-11-20 siuntė atsakovei pranešimą dėl nuosavybės teisių apribojimo pašalinimo, atsakovei iki 2008-12-05 buvo siūloma pašalinti neteisėtą jo nuosavybės teisių apribojimą ir pateikti buto raktą. Ieškovas reikalavimą priteisti jam mokesčius už jo buto dalį, 150 Lt už pranešimą, kuris buvo siunčiamas per antstolę, grindė tuo, kad jis dėl atsakovės neteisėtų veiksmų (atsakovė neteisėtai, t. y. be jo sutikimo, užėmė ir naudojasi jam priklausančiu kambariu, neduoda buto rakto) negalėjo naudotis ir nesinaudojo jam nuosavybės teise priklausančiu kambariu, tačiau mokesčius už jį mokėjo, todėl patyrė nuostolius (žalą). Ieškinys buvo grindžiamas CK 6.263 str. 1 d., 6.245 - 6.249 str. Atsakovė atsikirtimus į ieškinį grindė tuo, kad ieškovui nuosavybės teise priklausančiu kambariu naudojosi šalių nepilnamečiai vaikai, ieškovas, nutraukdamas santuoką, sutiko, kad kol jis (ieškovas) gyvens Vilniuje, jam priteistu kambariu naudosis vaikai. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, padarė išvadą, kad ieškovui turi būti priteistas nuostolių atlyginimas, nes dėl atsakovės neteisėtų veiksmų ieškovas negalėjo naudotis jam nuosavybės teise priklausančiu kambariu. Su šia išvada nesutiktina, nes įvertinus šalių, trečiojo asmens M. J. paaiškinimus, kitus byloje surinktus įrodymus, pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes, nagrinėjant atsakovės priešieškinį, konstatuotina, kad byloje nėra faktinio ir teisinio pagrindo nustatyti, jog yra visos sąlygos atsirasti atsakovės civilinei atsakomybei, t. y. kad atsakovė neteisėtais kaltais veiksmais padarė ieškovui jo nurodomą žalą (nuostolius).
Iš ieškovo ieškinyje nurodytų aplinkybių, kurios sudarė ieškinio reikalavimo dėl nuostolių (žalos) atlyginimo priteisimo pagrindo, matyti, kad ieškovas siekė, jog atsakovei būtų taikoma deliktinė atsakomybė. Pagal CK 6.245 str. 4 d. deliktinė civilinė atsakomybė atsiranda dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais. Iš delikto civilinė atsakomybė atsiranda, jeigu yra šios sąlygos: 1) padaryta žala (CK 6.249 str.); 2) žala padaryta neteisėtais veiksmais (CK 6.246 str.); 3) tarp atsiradusios žalos neteisėtų veiksmų yra priežastinis ryšys (CK 6.247 str.); 4) yra asmens kaltė (CK 6.248 str.). Žala – teisės saugomų asmeninių ir turtinių vertybių sunaikinimas arba pakenkimas neteisėtais veiksmais, sukėlęs neigiamų pasekmių, kurias pagal įstatymus galima įvertinti turtine išraiška. Nuostoliai – tiesiogiai žalingų pasekmių nulemtos ir dėl to būtinos išlaidos arba sąnaudos materialaus pobūdžio objektų pakenkimui pašalinti. Tai yra realūs (tiesioginiai) nuostoliai. Taip pat gali būti ir netiesioginiai nuostoliai. Neteisėti veiksmai – tai teisės aktų reikalavimų neatitinkantys veiksmai. Kaltė suprantama objektyviai, t. y. žalą padariusio asmens elgesio išorinis vertinimas pagal objektyvius elgesio standartus. Kalte civilinėje teisėje pripažįstama tai, kad asmuo nemoka elgtis taip, kaip galima būtų protingai iš jo tikėtis. Ar asmuo kaltas, ar ne, civilinėje teisėje nustatoma taikant jo elgesiui protingo, apdairaus, rūpestingo žmogaus elgesio standartą. Reikalaujamo atidumo ir rūpestingumo laipsnis bet kuriomis sąlygomis turi būti toks, kad žalos nebūtų padaroma. Įstatymas numato bendro pobūdžio pareigą elgtis taip, kad žalos neatsirastų (CK 6.263 str.). Atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais, nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę taip, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų rezultatu, t. y. kai yra priežastinis ryšys tarp asmens veiksmų ir padarytos žalos (nuostolių). Tik esant visoms minėtoms sąlygoms, galima civilinė atsakomybė. Nagrinėjamoje byloje pateikti įrodymai tvirtina, kad šių sąlygų nėra.
Pagal bylos duomenis ieškovas už laikotarpį nuo 2008 m. vasario mėn. iki 2009 m. kovo mėn. UAB „Varėnos šiluma“, UAB „Varėnos komunalinis ūkis“ mokesčius (1045,69 Lt), kuriuos kaip žalos atlyginimą prašo priteisti iš atsakovės, sumokėjo kaip buto dalies savininkas pagal sutartis. Šiuos mokesčius turi mokėti buto savininkas, o ne tas, kas butu naudojasi. Byloje nebuvo pateikti įrodymai, kad atsakovė buvo įsipareigojusi šiuos mokesčius sumokėti. Ieškovas A. J. pirmosios instancijos teismui paaiškino, kad atsakovė nesakė, jog mokesčius sumokės ji (b. l. 99). CK 4.37 str. 1 d. numato, kad nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Šioje byloje surinkti įrodymai tvirtina, kad laikotarpiu nuo 2008 m. vasario mėn. iki 2009 m. kovo mėn. ieškovas jam priklausančia buto dalimi, paskirtu naudotis kambariu nesinaudojo ir leido naudotis savo nepilnamečiams vaikams, konkrečiai sūnui M. J., nebuvo pareiškęs reikalavimų, kad vaikai išsikeltų iš kambario. Pirmosios instancijos teisme ieškovo atstovė nurodė, kad kambariu naudojasi M. J. (ieškovo sūnus), todėl ieškovas atsisako reikalavimo dėl to kambario atlaisvinimo (b. l. 82). Tai, kad M. J. gyvena tėvo kambaryje, paliudijo liudytoja J. J. (ieškovo motina). Trečiasis asmuo M. J. paaiškino, kad jis naudojasi tėčio kambariu, kai atvažiavo tėtis, pasakė, kad jis galįs naudotis kambariu (b. l. 109). Taigi byloje surinkti įrodymai tvirtina, kad ieškovas, kaip buto savininkas, leido kambariu naudotis savo sūnui, o ne jį savavališkai užėmė atsakovė, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad atsakovė turėjo apmokėti ieškovo nurodomus mokesčius, o jų nesumokėjusi padarė ieškovui žalą.
Aplinkybė, kad ieškovui nebuvo duotas buto raktas, taip pat nesudaro pagrindo daryti išvadą, jog atsakovė savo neteisėtais kaltais veiksmais padarė minėtą žalą. Atsakovė atsiliepime į ieškinį nurodė, kad ieškovas iki santuokos nutraukimo persikėlė gyventi į Vilnių, ten išsinuomojo būstą ir nereiškė pretenzijų dėl naudojimosi jo buto dalimi, tik 2008-03-15 ieškovas atvyko į butą ir pareikalavo raktų, kitą dieną atėjo keisti užraktus, tačiau tarp ieškovo ir vaikų kilo konfliktas, nes vaikai neleido ieškovui užeiti į kambarį, kuriame sudėti sūnaus daiktai (b. l. 32). Byloje pateiktas įrodymas, kad ieškovas 2008-11-20 nusiuntė pranešimą atsakovei, kuriuo siūlė iki 2008-12-05 pateikti buto raktą. Ieškovas įrodymų apie tai, kad reikalavo, jog vaikai išsikeltų iš jam paskirto kambario, nes jam yra reikalinga patalpa, nepateikė. Iš Varėnos rajono apylinkės teismo 2008-01-11 sprendimu patvirtintos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų matyti, kad sudarant šią sutartį ieškovas bute negyveno, jam paskirtu kambariu nesinaudojo, nesiruošė naudotis jam paskirtu kambariu. Tai rodo sutarties sąlygos apie ieškovo bendravimą su vaikais, nes sutartyje nurodyta, kad ieškovas turi teisę lankyti vaikus jų gyvenamojoje vietoje, apie atvykimą lankyti vaikų jis turi informuoti vaikų motiną ne vėliau kaip kitą dieną iki numatomo atvykimo, turi teisę paimti vaikus į savo gyvenamąją vietą savaitgaliui, atostogų laiku, apie numatomą paėmimą vaikų iš jų gyvenamosios vietos, jis turi informuoti atsakovę ne vėliau kaip trys dienos iki vaikų paėmimo. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, į tarp ieškovo ir jo vaikų susiklosčiusius santykius, darytina išvada, kad atsakovės veiksmai neduodant buto rakto ieškovui negali būti pripažinti neteisėtais, neatitinkančiais protingo, apdairaus, rūpestingo žmogaus elgesio standarto, padariusiais ieškovui jo nurodomą materialinę žalą (nuostolius). Pažymėtina, kad nuo (duomenys neskelbtini) ieškovo sūnus M. J. yra jau pilnametis ir ieškovas leisdamas naudotis jam (pilnamečiam sūnui) buto dalimi, kuri ieškovui priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise, sudarė su sūnumi panaudos sutartį, t. y. tarp ieškovo ir sūnaus M. J. susiklostė sutartiniai santykiai. M. J. nesutiko, kad ieškovas turėtų buto raktą, nurodė, kad jei tėvas atvažiuotų vienas, tai jis sutiktų, jog tėvas turėtų raktą, tačiau tėvas turi sutuoktinę, su kuria jis (M. J.) nelabai nori bendrauti (b. l. 100).
Dėl aukščiau nurodytų aplinkybių tenkintini atsakovės apeliacinio skundo reikalavimai, susiję su nuostolių atlyginimo priteisimu, t. y panaikintina pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria iš atsakovės ieškovui priteista 1195,69 Lt nuostolių atlyginimo, ieškinys atmestinas.
Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme šalys nurodė, kad kitoje civilinėje byloje sudarė taikos sutartį, kurią patvirtino Varėnos rajono apylinkės teismas 2009-09-18 nutartimi, ir vykdydami taikos sutarties sąlygas sudarė 2009-10-19 buto dalies pirkimo-pardavimo sutartį, kuri yra įregistruota Nekilnojamojo turto registre. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, apžiūrėjusi šią pirkimo-pardavimo sutartį, nustatė, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso atsakovei, todėl esant tokioms aplinkybėms darytina išvada, kad negali įsiteisėti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalys, kuriomis atsakovė yra įpareigota duoti buto raktą ieškovui, nustatytas uzufruktas buto daliai, kuri nuosavybės teise priklauso atsakovei. Šios sprendimo dalys nėra apskųstos apeliaciniais skundais, tačiau šeimos byloje apeliacinės instancijos teismui yra suteikta teisė peržengti apeliacinio skundo ribas (CPK 320 str. 2 d.), todėl minėtos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalys panaikintinos ir ieškovo reikalavimas dėl buto rakto davimo, atsakovės reikalavimas dėl uzufrukto nustatymo atmestini.
Kadangi pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeistinas, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pakeičia pirmosios instancijos teismo priteistas bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 str. 4 d.). Įvertinus tai, kad ieškovo ieškinys yra visiškai atmestas, ieškovas yra atsisakęs reikalavimo atlaisvinti kambarį ne dėl to, kad atsakovė šį reikalavimą patenkino, panaikintina pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria priteista ieškovui iš atsakovės 177 Lt žyminio mokesčio ir 780 Lt už advokato pagalbą. Įvertinus tai, kad atmestas ieškovo ieškinio turtinio pobūdžio reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo priteisimo, patenkintas atsakovės apeliacinio skundo reikalavimas, atmestas priešieškinis, paliktina pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria atsakovei iš ieškovo priteista 200 Lt už advokato pagalbą pirmosios instancijos teisme, panaikintina pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria iš ieškovo priteista valstybei 68 Lt žyminio mokesčio, priteistina atsakovei iš ieškovo 64 Lt žyminio mokesčio, sumokėto už apeliacinį skundą (CPK 93, 98 str.). Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovas priteistą iš jo žyminį mokestį (68 Lt) neįsiteisėjus pirmosios instancijos teismo sprendimui sumokėjo 2009-06-25 Swedbank AB, todėl šis sumokėtas žyminis mokestis jam grąžintinas (CPK 87 str. 1 d. 1 p.).
Pagal Vilniaus apygardos teismo pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje apeliacinės instancijos teismas turėjo 16,70 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, todėl patenkinus atsakovės apeliacinį skundą, nurodytos išlaidos priteistinos iš ieškovo į valstybės biudžetą (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92, 96 str.).
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325-331 str.,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Varėnos rajono apylinkės teismo 2009 m. birželio 22 d. sprendimą pakeisti.
Panaikinti sprendimo dalį, kuria įpareigota I. J. pašalinti A. J. nuosavybės teisių į 37/100 dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), apribojimą, ir įpareigota perduoti A. J. šio buto raktą per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, ir jeigu I. J. per nustatytą terminą neįvykdys teismo sprendimo, I. J. bus skirta 800 Lt bauda; priteista A. J. iš I. J. 1195,69 Lt nuostolių atlyginimo. Ieškovo A. J. ieškinio reikalavimus dėl nuosavybės teisių apribojimo pašalinimo ir buto rakto perdavimo, nuostolių atlyginimo priteisimo atmesti.
Panaikinti sprendimo dalį, kuria nustatyta I. J. ir A. J. nepilnametei dukrai A. J. ir jos atstovei pagal įstatymą I. J., uzufruktas – teisė naudotis svetimu turtu – A. J. nuosavybės teise priklausančia 37/100 dalimi buto, esančio (duomenys neskelbtini), iki A. J. taps pilnametė. Atsakovės I. J. priešieškinio reikalavimą dėl uzufrukto nustatymo atmesti.
Panaikinti sprendimo dalį, kuria priteista A. J. iš I. J. 177 Lt žyminio mokesčio ir 780 Lt už advokato pagalbą, iš A. J. valstybei 68 Lt žyminio mokesčio.
Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Grąžinti A. J. 68 Lt žyminio mokesčio, sumokėto 2009-06-25 Swedbank AB, pavedant šią nutarties dalį vykdyti Valstybinei mokesčių inspekcijai.
Priteisti iš A. J. I. J. 64 Lt žyminio mokesčio, valstybei 16,70 Lt išlaidų, patirtų dėl procesinių dokumentų įteikimo byloje dalyvaujantiems asmenims apeliacinės instancijos teisme (išlaidas valstybei sumokėti banke į Surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660).