Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Marijus Kursevičius rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. B. atstovo advokato Arūno Justeiko (toliau – ir pareiškėjas, apeliantas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. spalio 13 d. nutarties, kuria atmestas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. B. atstovo advokato Arūno Justeiko skundas ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Institucija) 2025 m. gegužės 22 d. nutarimas Nr. VMI-ANR_N-404/2025 paliktas nepakeistas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Byloje priimtų procesinių sprendimų esmė

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

6. Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

7. ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą.

8. Šioje administracinio nusižengimo byloje apeliantas teigia, kad jo atstovaujamas asmuo UAB „R“ vadovas A. B. nepagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 505 straipsnio 2 dalį už tai, kad iki nustatyto termino nepateikė Valstybinės mokesčių inspekcijos 2025 m. kovo 26 d. nurodyme Nr. (21.222 Mr) FR0706-690 išvardintų dokumentų bei informacijos, todėl apeliantas skundu siekia, kad pirmosios instancijos teismo nutartis bei ne teismo tvarka priimtas nutarimas būtų panaikinti, o administracinio nusižengimo teisena nutraukta. Apelianto teigimu, šį Nurodymą A. B. vykdė, ėmėsi veiksmų bendradarbiauti su Institucija ir nėra jokių įrodymų, kad jis būtų sąmoningai ar tyčia vengęs tai daryti, t. y. jo veiksmuose nėra kaltės. Be kita ko, apeliantas skunde ginčija ir šioje administracinio nusižengimo byloje aktualaus Institucijos Nurodymo aiškumą, konkretumą ir galimybę jį objektyviai įvykdyti, nurodo, kad konstatuojant veikos pakartotinumą buvo pažeistas non bis in idem principas. Atsižvelgdamas į tokius apeliacinio skundo argumentus, apeliacinės instancijos teismas pirmiausia patikrins, ar pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą palikti galioti Institucijos nutarimą dalyje dėl A. B. pripažinimo kaltu padarius ANK 505 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą administracinį nusižengimą ir ar nagrinėjamu atveju nebuvo pažeistas skunde akcentuojamas non bis in idem principas. Be to, atsižvelgdamas į skundo argumentus, kuriais teigiama, kad A. B. paskirtos baudos dydis yra neproporcingas, apeliacinės instancijos teismas įvertins ir tai, ar šioje administracinio nusižengimo byloje A. B. paskirta nuobauda buvo tinkamai individualizuota.

Dėl A. B. atsakomybės pagal ANK 505 straipsnio 2 dalį

9. ANK 505 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už kliudymą įstatymų įgaliotiems pareigūnams ir visuomeniniais pagrindais veikiantiems aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų pagalbininkams – neetatiniams aplinkos apsaugos inspektoriams – įgyvendinti jų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose jiems nustatytas teises ar atlikti jiems pavestas pareigas, šių pareigūnų ir neetatinių aplinkos apsaugos inspektorių teisėtų nurodymų ir reikalavimų, taip pat valstybės pareigūnų ar kolegialių institucijų sprendimų (nutarimų) nevykdymą ar netinkamą vykdymą, išskyrus šio kodekso 224 straipsnio 1 dalyje, 317, 318, 322, 505¹, 506 straipsniuose nurodytus atvejus. Tuo tarpu pagal ANK 505 straipsnio 2 dalį asmenys, juridinių asmenų vadovai ar kiti atsakingi asmenys traukiami administracinėn atsakomybėn, kai ANK 505 straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai.

12. Atsižvelgiant į tai, kad apeliaciniame skunde keliamas klausimas dėl mokesčių administratoriaus nurodymo teisėtumo, vertinant jį ANK 505 straipsnio 2 dalies taikymo aspektu, pirmiausia pažymėtina, kad ANK 505 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta teisės norma yra blanketinė, todėl, traukiant asmenį administracinėn atsakomybėn už nusižengimo, įtvirtinto ANK 505 straipsnio 2 dalyje, padarymą, būtina nustatyti, kokie įstatymų, reglamentuojančių įgaliotų pareigūnų veiklą, reikalavimai buvo nevykdomi. Sutiktina su apelianto skundo argumentu, kad skundžiamoje nutartyje nepagrįstai nurodyta, jog teismas, spręsdamas klausimą dėl A. B. administracinės atsakomybės pagal ANK 505 straipsnio 2 dalį, pastarajam adresuoto Institucijos 2025 m. kovo 26 d. nurodymo teisėtumo ir pagrįstumo nevertina. Apeliacinės instancijos teismas, nesutikdamas su šiuo skundžiamoje nutartyje pateiktu argumentu, kuriuo taip pat papildomai nurodoma, kad byloje aktualaus mokesčių administratoriaus 2025 m. kovo 26 d. nurodymo Nr. (21.222 Mr) FR0706-690 vertinimas yra priskirtinas Lietuvos administracinių ginčų komisijos kompetencijai, pažymi, kad remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktika, vietos mokesčių administratoriaus nurodymas teikti atitinkamus duomenis yra procedūrinis dokumentas, nesukeliantis pareiškėjui konkrečių materialinių teisinių pasekmių, todėl toks nurodymas negali būti savarankiškas administracinės bylos dalykas, t. y. ginčas dėl tokio nurodymo teisėtumo ir pagrįstumo nepriskirtinas administracinių teismų kompetencijai (nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2004-442/2017), o tuo pačiu – ir administracinių ginčų komisijos kompetencijai. Antra, kaip pagrįstai skunde pažymi apeliantas, kiekvienu atveju kartu turi būti nustatytas ne tik konkretus įstatymų įgalioto pareigūno nurodymas, bet ir įvertintas tokio nurodymo teisėtumas. Kitaip tariant, teismas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą, kiekvienu atveju privalo patikrinti ir įvertinti, ar traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens veiksmuose yra nustatyti tiek objektyvieji, tiek ir subjektyvieji jam inkriminuoto administracinio nusižengimo požymiai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-24-495/2023). Visgi, nors pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje ir nurodė, kad teismas nevertina mokesčių administratoriaus pateikto nurodymo teisėtumo ir pagrįstumo, tačiau iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad tam tikra dalimi Nurodymu teisėtumas ir pagrįstumas skundžiamoje nutartyje buvo vertintas. Antai, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad Nurodyme yra išvardintos dokumentų ir informacijos rūšys, o pateiktas jų sąrašas yra informatyvus ir aiškus, be kita ko, detalizuotas, pateikiant bendrus šių dokumentų ar informacijos pavyzdžius. Kita vertus, nors skundžiamoje nutartyje nėra pateikti išsamūs aptariamo mokesčių administratoriaus Nurodymo teisėtumą patvirtinantys duomenys, visgi, toks skundžiamos nutarties trūkumas, priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, šiuo konkrečiu atveju nelaikytinas esminiu, kadangi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju mokesčių administratoriaus Nurodymas teisėtas.

14. Nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje nustatyta, kad buvo atliekamas UAB „R“ teminis mokesčių apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo patikrinimas, kurio dalykas – pridėtinės vertės mokestis nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2023 m. liepos 31 d. (b. l. 23). Šio patikrinimo metu mokesčių mokėtojui UAB „R“ buvo surašytas ir bendrovės vadovui A. B. per Valstybinės mokesčių inspekcijos autorizuotų elektroninių paslaugų portalą „Mano VMI“ įteiktas 2025 m. kovo 26 d. mokesčių administratoriaus nurodymas Nr. (21.222 Mr) FR0706-690 (ginčo dėl to byloje nėra), kuriuo buvo nurodyta iki 2025 m. balandžio 4 d. pateikti:

15. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, 2025 m. kovo 26 d. mokesčių administratoriaus nurodyme Nr. (21.222 Mr) FR0706-690 yra nurodyti faktiniai ir teisiniai tiek vykdomo patikrinimo, tiek Nurodymo surašymo pagrindai. Nurodyme aiškiai, nedviprasmiškai įvardinti konkretūs dokumentai, kurių buvo prašoma pateikti pagrindžiant 0 PVM tarifo taikymą. Sugretinus šiame Nurodyme prašomų dokumentų ir informacijos turinį su Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 56 straipsnio 1 ir 4 dalių nuostatomis, akivaizdu, kad mokesčio administratoriaus Nurodymo turinys (pateikti dokumentus, įrodančius, kad prekės išgabentos iš Europos Sąjungos teritorijos, ir kitą prašomą informaciją) buvo teisėtas. Taigi, apeliacinio skundo argumentai, kuriais ginčijamas Nurodymo teisėtumas, yra nepagrįsti.

16. Nustačius, kad nėra Mokesčių administravimo įstatymo 36 straipsnio 8 ir 9 punktuose nustatytų aplinkybių, konstatuotina, kad UAB „R“ vadovui A. B. kilo minėto įstatymo 40 straipsnio 2 ir 8 punktuose įtvirtintos pareigos bendradarbiauti su mokesčių administratoriumi, vykdyti jo teisėtus nurodymus ir netrukdyti įgyvendinti įstatymų suteiktų teisių, pateikti mokesčių administratoriui visus patikrinimui atlikti reikiamus dokumentus, kompiuteriu tvarkomos apskaitos duomenis bei kitą informaciją. Iš administracinio nusižengimo byloje esančio A. B. susirašinėjimo su mokesčių administratoriaus atstovu matyti, kad, kaip pagrįstai nustatyta skundžiamoje nutartyje, A. B. kontaktavo su Institucija, visgi susirašinėjimų metu kvestionavo būtinybę pateikti prašomus dokumentus, teigė, kad nėra aišku, kokių dokumentų Institucija iš jo reikalauja, taip pat kėlė klausimą, kodėl Institucijai neužtenka jo pateiktų CMR važtaraščių, teigė, kad užsiklausė pirkėjų reikalingos informacijos (b. l. 7-11, 142-149), visgi reikiamų dokumentų iki nustatytos datos nepateikė. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, toks A. B. formalus kontaktavimas su Institucija ir Institucijos Nurodymo kvestionavimas siunčiamuose laiškuose negali būti vertinamas kaip realus ir veiksmingas bendradarbiavimas su Institucija. Priešingai, byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad A. B. sąmoningai pasirinko elgesio modelį, kuriuo siekė ne padėti Institucijai išsiaiškinti reikšmingas 0 proc. PVM tarifo taikymo aplinkybes, o trukdyti mokesčių administratoriui įgyvendinti teisės aktų suteiktas teises ir išvengti jam (A. B., kaip įmonės vadovui) tenkančių įstatyminių pareigų. Apygardos teismo vertinimu, A. B. atsisakymas pateikti duomenis, priešingai nei deklaratyviai nurodyta skunde, nebuvo sąlygotas objektyvios priežasties. Priešingai – atsisakymas buvo gana nuoseklus, argumentuotas ne faktinėmis kliūtimis, o subjektyviu jo paties pasirinkimu kvestionuoti teisėtus Institucijos reikalavimus. Tai leidžia daryti išvadą, kad jis suprato Mokesčių administravimo įstatymo 40 straipsnio 2 ir 8 punktuose nustatytas pareigas, tačiau tyčia jos nevykdė, tuo pačiu pažeisdamas mokesčių administratoriaus teises, įtvirtintas minėto įstatymo 33 straipsnio 3 ir 7 punktuose, t. y. veikė tiesiogine tyčia.

17. Nagrinėjamu atveju atmestini kaip nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kuriais nurodoma, kad A. B. pagal ANK 505 straipsnio 2 dalį buvo nubaustas už tai, kad, Institucijos vertinimu, pateikti įrodymai nepakankamai pagrindė 0 proc. PVM tarifo taikymą, ir kuriais bandoma sąmoningai suformuoti klaidingą įspūdį, kad nuobauda A. B. buvo paskirta ne dėl Mokesčių administravimo įstatymo 40 straipsnio 2 ir 8 punktuose nustatytų pareigų nevykdymą, o neva už tai, kad, kaip nurodoma skunde, jis „neįrodė tiek, kiek norėjo Institucija“. Tokia apeliaciniame skunde pateikiama pozicija neatitinka tikrųjų faktinių aplinkybių ir vertintina kaip sąmoningas bandymas manipuliuoti situacijos vaizdu. Kaip jau buvo minėta, Institucijos Nurodymas buvo aiškus, konkretus, pagrįstas teisės normomis ir skirtas ne papildomoms, perteklinėms aplinkybėms išsiaiškinti, bet patikrinimui reikalingai informacijai surinkti. Nagrinėjamu atveju A. B. Nurodyme nurodytų dokumentų sąmoningai nepateikė, o patikrinimui reikalingą informaciją iš kitų asmenų vėliau rinko pats mokesčių administratorius.

18. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad A. B. situacija negali būti vertinama kaip pakartotinis trukdymas Institucijai. Toks skundo argumentas atmestinas kaip visiškai nepagrįstas. Pakartotinumo sąvoką apibrėžia ANK 40 straipsnis, kuriame, be kita ko, numatyta, kad jeigu administracinį nusižengimą padaręs asmuo per metus nuo administracinio nurodymo įvykdymo dienos arba nuo nutarimo administracinio nusižengimo byloje įsiteisėjimo dienos, iki sueis vieni metai nuo administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės įvykdymo dienos, padarė tame pačiame šio kodekso straipsnyje numatytą administracinį nusižengimą, laikoma, kad šis administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai. Remiantis šioje administracinio nusižengimo byloje esančiu Administracinių nusižengimų registro išrašu apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus, nustatyta, kad A. B. už ANK 505 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą baustas 2024 m. spalio 17 d. nutarimu, kuriuo paskirtą 1 170 Eur dydžio baudą sumokėjo 2025 m. balandžio 16 d. (b. l. 49-81). Taigi, šioje administracinio nusižengimo byloje jam inkriminuotą administracinį nusižengimą A. B. padarė nepraėjus vienerių metų terminui nuo 2024 m. spalio 17 d. nutarimu jam paskirtos administracinės nuobaudos įvykdymo dienos, dėl to jo veika Institucijos 2025 m. gegužės 22 d. nutarimu buvo visiškai pagrįstai kvalifikuota kaip padaryta pakartotinai pagal ANK 505 straipsnio 2 dalį.

Dėl non bis in idem principo

19. Apelianto teigimu, Valstybinė mokesčių inspekcija remiasi 2024 m. spalio 17 d. nutarimu, kuriuo A. B. buvo baustas už tą pačią mokesčių administratoriaus veiklos sritį (UAB „R“ patikrinimą), todėl, jo vertinimu, pakartotinumo institutas šiuo atveju taikytas pažeidžiant non bis in idem principą – dvigubai baudžiant už tą pačią faktinę situaciją, tik skirtingais laikotarpiais. Tokie apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti.

20. ANK 565¹ straipsnio 8 punkte nustatyta, kad administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai dėl to paties fakto administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui yra priimtas teismo ar ne teismo tvarka institucijos (pareigūno) nutarimas skirti administracinę nuobaudą arba yra įvykdytas administracinis nurodymas, arba nepanaikintas nutarimas nutraukti administracinio nusižengimo teiseną, arba dėl to nusižengimo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Taigi, ANK 565¹ straipsnio 8 punkte yra įtvirtintas non bis in idem principas, draudžiantis tą patį asmenį už tą pačią priešingą teisei veiką du kartus traukti administracinėn atsakomybėn arba administracinėn ir baudžiamojon atsakomybėn.

21. Draudimą antrą kartą bausti už tą pačią nusikalstamą veiką įtvirtina ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalis, ANK 2 straipsnio 5 dalis, BK 2 straipsnio 6 dalis, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) protokolo Nr. 7 4 straipsnis. Ir nors šio principo taikymo sritis apsiriboja tik baudžiamojo pobūdžio teisės pažeidimais, tačiau prie jų priskiriamos ne tik nusikalstamos veikos, bet ir administraciniai nusižengimai. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) savo sprendimuose ne kartą konstatavo, kad administracinių pažeidimų mažesnis pavojingumas ir švelnesnė sankcija nereiškia, kad dėl to Konvencijos požiūriu jie netenka baudžiamųjų pažeidimų statuso (pvz., 2017 m. birželio 13 d. sprendimas byloje Šimkus prieš Lietuvą, peticijos Nr. 41788/11).

22. Non bis in idem principas EŽTT ir Lietuvos teismų praktikoje aiškinamas taip, kad, priėmus galutinį sprendimą baudžiamojoje byloje, negalima kartoti baudžiamojo proceso dėl identiškų arba iš esmės tų pačių teisiškai reikšmingų faktų. Nustatant, ar teisiškai reikšmingi faktai, nagrinėjami abiejuose procesuose, laikytini identiškais, vertinami faktai, sudarantys visumą konkrečių faktinių aplinkybių, susijusių su tuo pačiu kaltinamuoju ir neatskiriamai susijusių tarpusavyje laiko bei erdvės požiūriu, kurių buvimas turi būti nustatytas siekiant pradėti baudžiamąjį persekiojimą arba priimti apkaltinamąjį nuosprendį. Siekiant išvengti non bis in idem principo pažeidimo, svarbu, kad veikos laiko požiūriu būtų atskiros ir padarytos viena po kitos (Didžiosios kolegijos 2009 m. vasario 10 d. sprendimas byloje S. Z. prieš Rusiją, peticijos Nr. 14939/03; septynių teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 7 d. sprendimas byloje S. Z. prieš Rusiją; 2006 m. spalio 19 d. sprendimas dėl priimtinumo byloje Asci prieš Austriją, peticijos Nr. 4483/02; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-68/2009, 2K-174/2014, 2K-401-677/2016 ir kt.).

23. Apygardos teismo vertinimu, atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos aplinkybes ir pirmiau nurodytą EŽTT bei Lietuvos teismų praktiką, darytina išvada, kad šioje administracinio nusižengimo byloje nagrinėjamas A. B. padarytas administracinis nusižengimas nėra identiškas administraciniam nusižengimui, už kurio padarymą A. B. buvo nubaustas 2024 m. spalio 17 d. nutarimu. Pažymėtina ir tai, kad skiriasi padarytų administracinių nusižengimų laikas, taip pat paties pažeidimo turinys. Antai, iš Administracinių nusižengimų registro išrašo matyti, kad 2024 m. spalio 17 d. nutarimu A. B. nubaustas už ANK 505 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, kuris buvo padarytas laikotarpiu nuo 2024 m. vasario 26 d. iki 2024 m. gegužės 17 d. (b. l. 49-81), tuo tarpu šioje administracinio nusižengimo byloje nagrinėjamas ANK 505 straipsnio 2 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas 2025 m. kovo-gegužės mėn. Ankstesniu 2024 m. spalio 17 d. nutarimu A. B. nubaustas už kelių mokesčių administratoriaus nurodymų, surašytų 2024 m. vasario 26 d., 2024 m. kovo 14 d., 2024 m. balandžio 5 d., 2024 m. gegužės 7 d., nevykdymą, tuo tarpu nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje A. B. nubaustas už 2025 m. kovo 26 d. nurodymo nevykdymą. Be kita ko, skiriasi ir abiem atvejais duotų mokesčių administratoriaus nurodymų turinys, kadangi buvo prašomą pateikti kitus dokumentus ir informaciją. Taigi, sugretinus Institucijos 2024 m. spalio 17 d. ir 2025 m. gegužės 22 d. nutarimų turinį, matyti, kad juose nustatyti teisiški reikšmingi faktai nėra nei identiški, nei iš esmės tapatūs. Vien ta aplinkybė, kad A. B. anksčiau buvo baustas už tą pačią mokesčių administratoriaus veiklos sritį, nesudaro pagrindo įžvelgti non bis in idem principo pažeidimą. Priešingas aiškinimas būtų pernelyg platus, neatitiktų šio principo esmės, eliminuotų galimybę taikyti atsakomybę pagal ANK 505 straipsnio 2 dalį (kaip už pakartotinę veiką) ir prieštarautų teisingumo vykdymo interesams.

Dėl ANK 36 straipsnio 1 dalies 12 punkte nustatytos atsakomybę sunkinančios aplinkybės

24. Apelianto skundo teiginių apie veikos pakartotinumą kontekste pastebėtina, kad Institucija, skirdama A. B. administracinę nuobaudą, be kita ko nustatė ir įvertino ir jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, nustatytą ANK 36 straipsnio 1 dalies 12 punkte – t. y. įvertino tai, kad tame pačiame šio kodekso straipsnyje numatytas administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai, kol dar nepasibaigęs šio kodekso 40 straipsnyje nustatytas terminas (b. l. 13-15). Apygardos teismo vertinimu, ši A. B. atsakomybę sunkinanti aplinkybė nustatyta nepagrįstai, o pirmosios instancijos teismas to neįvertino.

25. Pažymėtina, kad ANK 36 straipsnio 2 dalis numato, kad skirdami administracinę nuobaudą, teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) neatsižvelgia į tokią atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kuri šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje nurodyta kaip administracinio nusižengimo požymis. Kaip jau minėta, iš Administracinių nusižengimų registro išrašo matyti, kad A. B. 2024 m. spalio 17 d. nutarimu buvo nubaustas pagal ANK 505 straipsnio 1 dalį ir jam buvo paskirta 1 170 Eur dydžio bauda, kurią jis sumokėjo 2025 m. balandžio 16 d. (b. l. 49-81). ANK 40 straipsnyje, be kita ko, nurodyta, kad jeigu administracinį nusižengimą padaręs asmuo per metus nuo administracinio nurodymo įvykdymo dienos arba nuo nutarimo administracinio nusižengimo byloje įsiteisėjimo dienos, iki sueis vieni metai nuo administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės įvykdymo dienos, padarė tame pačiame šio kodekso straipsnyje numatytą administracinį nusižengimą, laikoma, kad šis administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai. Įvertinus tai, jog naują administracinį nusižengimą, už kurio padarymą A. B. nubaustas šioje administracinio nusižengimo byloje aktualiu Institucijos 2025 m. gegužės 22 d. nutarimu, jis padarė nepraėjus vieneriems metams nuo 2024 m. spalio 17 d. nutarimu jam paskirtos administracinės nuobaudos įvykdymo dienos, laikoma, kad A. B. jam šioje byloje inkriminuotą naują administracinį nusižengimą padarė pakartotinai ir todėl jo padarytas administracinis nusižengimas teisingai kvalifikuotas pagal ANK 505 straipsnio 2 dalį. Faktinė aplinkybė, kad A. B. administracinį nusižengimą padarė pakartotinai, yra nurodyta ANK 505 straipsnio 2 dalies dispozicijoje, kaip administracinį nusižengimą kvalifikuojantis požymis. Nustačius, kad A. B. šį administracinį nusižengimą padarė pakartotinai, ir ši aplinkybė buvo viena iš kitų, lėmusių pažeidėjo veikos kvalifikavimą būtent pagal ANK 505 straipsnio 2 dalį, konstatuotina, kad Institucija šios aplinkybės nebegalėjo pripažinti dar ir pažeidėjo A. B. atsakomybę sunkinančia aplinkybe. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, ši atsakomybė sunkinanti aplinkybė šalintina iš Institucijos 2025 m. gegužės 22 d. nutarimo.

Dėl A. B. paskirtos administracinės nuobaudos

26. Apygardos teismas, atsižvelgdamas į skundo teiginius, kuriais nurodoma, kad pažeidėjui A. B. paskirta administracinė nuobauda – 2 500 Eur dydžio bauda – yra neproporcingai per didelė ir yra didesnė už sankcijoje numatytą baudos vidurkį, turi pareigą pasisakyti ir dėl Institucijos 2025 m. gegužės 22 d. nutarimu jam paskirtos administracinės nuobaudos, juolab Institucijos 2025 m. gegužės 22 d. nutarime išsamūs motyvai, kuriais remiantis A. B. paskirta 2 500 Eur dydžio bauda, neišdėstyti, tuo tarpu skundžiamoje Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. spalio 13 d. nutartyje dėl A. B. paskirtos administracinės nuobaudos pagrįstumo apskritai nepasisakyta.

27. Administracinė nuobauda skiriama pagal ANK specialiosios dalies straipsnį, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų bei vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais (ANK 32 straipsnio 1, 2 dalys). ANK bendrojoje dalyje nustatyta, kad administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšys parenkamos iš šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 1 dalis). Be to, ANK aiškiai ir konkrečiai nurodo baudos dydžio nustatymo kriterijus. ANK 34 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 35 straipsnyje, bei kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 36 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.

28. ANK 505 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymas užtraukia baudą asmenims nuo septynių šimtų dvidešimt iki vieno tūkstančio vieno šimto septyniasdešimt eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo vieno tūkstančio vieno šimto iki šešių tūkstančių eurų.

29. A. B., kaip juridinio asmens – UAB „R“ – vadovui, Institucijos 2025 m. gegužės 22 d. nutarimu už ANK 505 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą buvo paskirta 2 500 Eur dydžio bauda. Visų pirma, pažymėtina, kad skunde visiškai nepagrįstai nurodoma, jog A. B. šiuo atveju buvo paskirta bauda, didesnė už ANK 505 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą baudos vidurkį. Kaip jau minėta, už ANK 505 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą juridinių asmenų vadovams skiriama nuo vieno tūkstančio vieno šimto iki šešių tūkstančių eurų bauda. Taigi, baudos, skiriamos juridinių asmenų vadovams už šio administracinio nusižengimo padarymą, vidurkis sudaro 3 550 Eur ir jis 1 050 Eur didesnis, nei A. B. paskirta bauda. Antra, pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju nustatyta, jog A. B., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė vieną administracinį nusižengimą, susijusį su valdymo tvarka, kuris rūšine nusižengimo prasme nėra itin didelio pavojingumo. Nors A. B. neteistas (b. l. 82), yra dirbantis ir gaunantis legalias pajamas, tačiau neigiamai jo asmenybę charakterizuoja duomenys apie jo baustumą administracine tvarka (dalis administracinių nuobaudų galioja) (b. l. 49-81), kas neabejotinai rodo, jog administracinis nusižengimas, už kurį jis patrauktas atsakomybėn šioje administracinio nusižengimo byloje, nebuvo padarytas atsitiktinai. Be to, pažymėtina, jog šiuo atveju Institucija pagrįstai nenustatė pažeidėjo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, tuo tarpu, kaip jau minėta, jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, numatytą NK 36 straipsnio 1 dalies 12 punkte, nustatė nepagrįstai. Atsižvelgiant į tai, kad Institucija nepagrįstai nustatė A. B. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kurią, neabejotinai, įvertino skirdama administracinę nuobaudą, apygardos teismas konstatuoja, kad Institucija 2025 m. gegužės 22 d. nutarime, nesilaikydama ANK 34 straipsnio 2 ir 5 dalių bei 36 straipsnio 2 dalies reikalavimų, iš esmės nemotyvuotai už ANK 505 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą A. B. paskyrė per griežtą nuobaudą – 2 500 Eur dydžio baudą, o pirmosios instancijos teismas šios teisės taikymo klaidos neištaisė. Dėl šios priežasties yra teisinis pagrindas šioje dalyje pakeisti Institucijos nutarimą ir apylinkės teismo nutartį ir atsižvelgus į pirmiau aptartas aplinkybes už ANK 505 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą A. B. paskirtą baudą sumažinti nustatant jos dydį, nesiekiantį sankcijoje numatyto baudos vidurkio.

Dėl proceso išlaidų

30. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. B. atstovas advokatas Arūnas Justeikas skundu taip pat prašo priteisti iš Institucijos A. B. patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurių nei dydžio, nei pagrįstumo nenurodė ir duomenų apie tai nepateikė. Atstovas nurodo, kad šias išlaidas prašo priteisti vadovaudamasis ANK 628 straipsnio 1 dalimi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kurios nedetalizuoja.

31. Visų pirma, pažymėtina, kad ANK 628 straipsnis reglamentuoja administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo vietą, todėl sprendžiant dėl proceso išlaidų priteisimo, šis skunde nurodytas straipsnis nėra aktualus. Šiuo atveju aktualus ANK 666 straipsnis, numatantis išlaidų atlyginimą tik tuo atveju, kai asmeniui administracinio nusižengimo teisena nutraukta pagal šio kodekso 565¹ straipsnio 1 punktą, t. y. ANK 666 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai asmeniui administracinio nusižengimo teisena nutraukta pagal šio kodekso 565¹ straipsnio 1 punktą, šio asmens išlaidos advokato ar advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip asmens įgaliotas atstovas, paslaugoms apmokėti atlyginamos iš valstybės, savivaldybės arba iš valstybės ar savivaldybės biudžetų neišlaikomo subjekto lėšų mutatis mutandis taikant Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas. Šioje administracinio nusižengimo byloje konstatuota, kad A. B. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 505 straipsnio 2 dalyje, todėl nėra teisinio pagrindo tenkinti apeliaciniame skunde išdėstyto prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, juolab, skunde nenurodoma nei prašomų priteisti išlaidų suma, nei pateiktas jos pagrindimas.

32. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju apelianto apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, pakeičiant Institucijos 2025 m. gegužės 22 d. nutarimą (kartu pašalinant jame nurodytą atsakomybę sunkinančią aplinkybę) ir pirmosios instancijos teismo 2025 m. spalio 13 d. nutartį.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 654 straipsniu,

nutaria:

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. B. atstovo advokato Arūno Justeiko apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2025 m. gegužės 22 d. nutarimą Nr. VMI-ANR_N-404/2025 ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. spalio 13 d. nutartį pakeisti:

Pašalinti A. B. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 36 straipsnio 1 dalies 12 punkte.

A. B. už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 505 straipsnio 2 dalyje padarymą paskirtą 2 500 Eur dydžio baudą sumažinti iki 1 800 Eur dydžio baudos.

Kitas nutarimo ir nutarties dalis palikti nepakeistas.

Nepriteisti A. B. patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.