Alytaus apylinkės teismo nutartis

Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų teisėja Silvana Girdenienė, pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 62¹ straipsnio 4 dalį, veikdama Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų vardu,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės K. P. ieškinio priėmimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2019 m. gruodžio 17 d. nutartimi teismas nustatė ieškovei K. P. 20 dienų terminą nuo nutarties įteikimo dienos, pašalinti nutartyje nurodytus ieškinio trūkumus.

Per teismo nustatytą terminą, K. P. teismo nurodytų trūkumų nepašalino ir teismui jokių dokumentų nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys grąžintinas ieškovei, nepašalinus trūkumų.

Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų teisėja 2019 m. gruodžio 17 d. nutartimi konstatavusi, kad pateiktas ieškinys neatitinka įstatymo keliamų reikalavimų, nustatė dvidešimties dienų terminą nuo nutarties kopijos įteikimo dienos nutartyje nurodytiems ieškinio trūkumams pašalinti. Nurodant, kad teismo nustatytu terminu nepašalinus trūkumų, ieškinys bus laikomas nepaduotu ir nutartimi grąžintas jį padavusiam asmeniui (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 115 straipsnio 3 dalis). Nutarties kopija ieškovės atstovui išsiųsta per EPP ir įteikta - 2019 m. gruodžio 17 d. (CPK 118 straipsnio 1 dalis), todėl nustatyti prašymo trūkumai turėjo būti pašalinti iki 2020 m. sausio 7 d. įskaitytinai (CPK 73-74 straipsniai).

Teismas nutartyje buvo nurodęs, jog ieškovė prašo santuoką nutraukti pripažinus jog ji iširo dėl abiejų kaltės, tačiau nenurodo kokia kaltė yra ieškovės ir kokia atsakovo. Teismui šalys turi pateikti, išdėstyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas) ir turi pateikti įrodymus, patvirtinančius ieškovo išdėstytas aplinkybes (CPK 135 straipsnio 1 dalies2 ir 3 punktai).

Ieškovė ieškinyje nurodo, kad santuokos metu jie įgijo žemės sklypą ir gyvenamąjį namą su ūkio pastatais. Ieškiniu prašo šį turtą padalinti, ieškovei priteisiant 2/3 dalis viso turto, o atsakovui 1/3 dalį. Tačiau ieškovė nepateikia jokių planų, atidalinimo variantų, nors tokie planai yra būtini. Prašant atidalinti 1/3 ir 2/3 dalis gyvenamojo namo, turi būti paskaičiuota, kokią realiąją dalį pagal kvadratūrą sudaro nurodytos (idealiosios) dalys ir kaip realiai esančiame pastate bus atidalintos patalpos tarp sutuoktinių. Tokį atidalinimo planą turi parengti specialistas, kad matytųsi, ar toks atidalinimas yra galimas. Tame plane turi būti aptarti klausimai: atskiro įėjimo įrengimo, jei tai reikalinga ir įmanoma; patalpų visiškas izoliavimas (atskyrimas), koks jis įmanomas pagal namo išplanavimą; kaip bus naudojama namo šildymo sistema, ar ją galima atskirti ir pan. Ieškovė nepasisako ir kaip tarp šalių turi būti padalinami ūkio pastatai. Visi pastatai stovi ant žemės sklypo, kuris įregistruotas kaip gyvenamosios teritorijos sklypas. Teismui turi būti pateikiamas planas, kaip bus padalinamas žemės sklypas, atsižvelgiant į ūkinių pastatų atidalinimo variantą. Ieškovė nepateikia šio žemės sklypo atidalinimo varianto, žemės sklypo atidalijimo ar naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo plano, kuriuose būtų pažymėtas sklypo padalinimo variantas. Toks planas turi atitikti jiems keliamiems įstatymų reikalavimams ir yra būtinas, nes jeigu būtų patenkintas ieškovės ieškinys, tai sprendimui įsiteisėjus ieškovė turėtų įregistruoti žemės sklypo atidalijimą registre, bet tą galima padaryti tik jeigu kartu bus pateikiami žemės sklypo atidalijimo planas.

Iš byloje esančio Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad pastatas – gyvenamasis namas, kuris buvo statytas 1979 metais, 1 aukšto, 23,94 kv. m. bendro (naudingo) ploto. Tokia informacija teismui pateikiama nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2011-11-23 suformuotame išraše. Nuo šio išrašo formavimo jau praėjo devyneri metai, per tą laiką galėjo įvykti tam tikrų pasikeitimų, todėl ieškovė turėtų teismui pateikti kreipimosi į teismą dienai suformuotą NTR CD banko išrašą. Šiame gi išraše dar net nenurodomas objekto adresas, pažymėta, jog jis nesuteiktas.

Iš byloje esančio NTR CD banko 2012-09-27 išrašo 0,2802 ha žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), sudaro žemės naudmenų plotas – 0,1681 ha ir užstatyta teritorija 0,1121 ha. Šis nekilnojamojo turto registro išrašas taip pat yra senas, ir teismui nėra žinoma, ar situacija nėra pasikeitusi, ar tame sklype neatsirado naujų statinių. Teismui turėtų būti pateikiamas naujesnis išrašas.

Ieškovė pateikia turto: žemės sklypo bei gyvenamojo namo mokestines vertes, kito turto verčių nepateikė.

Byloje ieškovė prašo gyvenamąjį namą ir kitą nekilnojamąjį turtą padalinti dalimis 1/3 ir 2/3 dalį atsakovui ir ieškovei. Siekiant padalinti namą natūra turi būti žinoma, koks yra namo plotas, koks patalpų išdėstymas, kur yra įėjimai, šildymo būdas ir jo sistema ir kt. reikšmingi dalykai. Tik žinant šiuos dalykus, tik parengiant atitinkamą planą dėl gyvenamųjų patalpų atidalinimo (ar naudojimosi tvarkos nustatymo) ir kitą planą dėl žemės sklypo atidalinimo ir ūkinių pastatų atidalinimo (ar naudojimosi tvarkos nustatymo) ieškovė gali tinkamai suformuluoti savo reikalavimą dėl gyvenamojo namo ir kitų statinių bei žemės sklypo, t. y. santuokoje įgyto turto padalinimo (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Ieškovei yra būtina tiksliai ir aiškiai suformuluoti reikalavimą, nes jos parengtas procesinis dokumentas bus siunčiamas atsakovui ir kita šalis turi žinoti, kokie reikalavimai yra keliami, kokiems reikalavimams jis turi atsikirsti.

Be to teismui turi būti pateikiamas ir dalinamo turto vertinimas, jeigu šalys nuspręstų kitu būdu dalinti turtą, t. y. vienam priteisiant turtą natūra, o kitam išmokant kompensaciją. Civilinio kodekso 3.119 straipsnyje nurodoma, kad dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje. Ieškovė tokios turto vertės, turto vertinimo nepateikė, todėl šis trūkumas taip pat turi būti šalinamas.

Per teismo nustatytą terminą jokie dokumentai teismui nebuvo pateikti ir iš ieškovės bei jos atstovo nebuvo gauta jokių prašymų.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, laikytina, kad ieškovė nurodytų procesinio dokumento trūkumų nepašalino, todėl procesinis dokumentas laikytinas nepaduotu ir grąžintinas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 straipsnio 3 dalis).

Nutartis grąžinti procesinį dokumentą neužkerta kelio ieškovei K. P., ištaisius nurodytus trūkumus, kreiptis į teismą teisės aktų nustatyta tvarka.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 115 straipsnio 3 dalimi, 290–291 straipsniais,

nutaria:

ieškovės K. P. ieškinį dėl santuokos nutraukimo laikyti nepaduotu ir grąžinti jį su priedais padavusiam asmeniui.

Nutartis per septynias dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmus.