Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2016-02-22 · Byla Nr. A2.6.-2349-932/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2016-02-22
Bylos Nr.
A2.6.-2349-932/2016
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-00868-2016-2
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Julita Dabulskytė-Raizgienė
Pažeidėjas
A. J.
Kategorijos
  • 2.7.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.6.-2349-932/2016Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00868-2016-2Procesinio sprendimo kategorija: 2.7.4.4.; 2.7.4.5. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2016 m. vasario 22 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Julita Dabulskytė-Raizgienė, sekretoriaujant E. V. ir Gintarei Prunskaitei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. J., jo atstovui advokatui L. P., išnagrinėjusi A. J., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), faktiškai gyvenančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, o gyvenamąją vietą deklaravusio (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Jurbarko r. sav., administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. J. 2015 m. lapkričio 27 d., apie 17.50 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „Daewoo Leganza“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo neatidus ir važiuodamas pro stovintį automobilį „VW Polo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepaliko tarpo iš šono, kliudė šalia stovėjusį automobilį bei jį apgadino. Šiais veiksmais jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 ir 126 punktus bei padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje.

Apklausiamas teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. J. savo kaltę pripažino iš dalies, t. y. neneigia, jog galėjo apgadinti nukentėjusiosios automobilį, tačiau sąmoningai iš įvykio vietos nesišalino. Tą vakarą ruošėsi važiuoti į gimtinę (į Jurbarką), kartu turėjo važiuoti ir jo pusbrolis, kurio pasiimti jis atvažiavo į Antakalnio mikrorajoną ((duomenys neskelbtini) gatvę). Atsisėdus pusbroliui į jo automobilį, išvažinėjo iš namo kieme esančios aikštelės, kurioje vietos buvo ankšta. Priepšpriešiais atvažiavo kitas automobilis, todėl norint prasilenkti, jis važiavo atbuline eiga (apie 10 metrų). Visur buvo pristatyta automobilių, ar stovėjo protokole nurodytas „VW Polo“ automobilis, nežino, neįsidėmėjo. Sėkmingai prasilenkė ir išvažiavo, nieko neįprasto nepajuto. Negirdėjo nei garso, nesuveikė jokia signalizacija, galiausiai priešpriešiais atvažiavęs automobilis jokiais signalais nerodė, kad jis būtų kažką kliudęs. Tik vėliau (daugmaž po 1,5 val., prie savo namų), pusbrolis, lipdamas į automobilį, jam parodė, kad yra nubrauktos keleivio pusės durelės, nukritusi juostelė. Pamatęs apgadinimą, net neįsivaizdavo, kokiu momentu jis galėjo būti padarytas. Jokio tikslo tyčia išvažiuoti iš eismo įvykio vietos neturėjo. Alkoholio nebuvo vartojęs (ruošėsi tą patį vakarą vykti į Jurbarką), visi automobilio dokumentai tvarkingi. Galimai kontakto negirdėjo dėl to, kad automobilyje grojo muzika, kalbėjosi su pusbroliu (b. l. 19-20).

Teismo posėdyje apklausiamas liudytojas Š. G. parodė, jog būdamas namuose, virtuvėje, išgirdo skardų garsą, pasirodė, jog automobilio bamperis kliudė bortelį. Pažiūrėjęs pro langą, pamatė, jog šviesios spalvos automobilis kliudė jo kaimynei priklausantį VW markės automobilį, kuris stovėjo kieme. Matė, jog tas automobilis prisilietė prie kaimynės automobilio kairės pusės priekinio bamperio, po kontakto nukrito kaltininko automobilio durelių apdailos juosta. Įvykus kontaktui nei kaimynės automobilio, nei kitų transporto priemonių signalizacijos nesuveikė. Vairuotojas trumpam stabtelėjo (iki 20 sek.) ir, neišlipęs iš automobilio, nuvažiavo. Kieme jokių asmenų, kurie būtų bandę bent kokiais veiksmais atkreipti vairuotojo dėmesį, nebuvo. Nematė, ar tuo metu vairuotojas dairėsi, pastebėjo tik, kad automobilyje buvo ne vienas asmuo. Jis spėjo užsirašyti nuvažiuojančio automobilio valstybinius numerius, po ko nuėjo pas kaimynę, viską papasakojo, ši paprašė, kad jis paskambintų į policijos įstaigą, ką jis ir padarė (b. l. 25-27).

Rašytiniame paaiškinime A. J. nurodė penktadienį vakare prie savo namų pastebėjęs, kad įbraukta jo automobilio kairė pusė. Sulaukęs skambučio iš policijos, suprato, kad galimai jis ieškomas dėl automobilio įbraukimo. Tą patį penktadienį jis buvo paimti savo pusbrolio, gyvenančio Antakalnyje. Sustojo prie pusbrolio namų, pastarajam įsėdus į automobilį, pradėjo važiuoti, tačiau tiesiai judėti negalėjo, nes priešais juos buvo kitas automobilis. Norėdamas prasilenkti, pavažiavo atgal ir, automobiliams prasilenkus, išvažiavo namo. Nepastebėjo kažką kliudęs, negirdėjo jokių pašalinių garsų. Su pusbroliu automobilyje klausėsi muzikos, šnekėjosi (b. l. 12).

Motyvuojamoji dalis

A. J. kaltę padarius ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą patvirtina byloje esantys įrodymai. Iš A. J. surašyto administracinio teisės pažeidimo protokolo Nr. 10P-48283849-16 matyti, jog jame užfiksuotos visos esminės padaryto administracinio teisės pažeidimo aplinkybės. Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 1 kuopos 2 būrio patrulio A. K. 2015-11-27 tarnybinio pranešimo duomenimis, 2015-11-27, apie 18.12 val., gautas pranešimas, kad pilkos spalvos automobilis apgadino stovintį „VW Polo“ (b. l. 3). A. Ž. rašytiniame paaiškinime nurodoma, jog 2015-11-27, apie 14.00 val., ji priparkavo savo automobilį, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) automobilių stovėjimo aikštelėje. Apie 17.30 -18.00 val., kaimynas nurodė matęs, kaip ką tik automobilis, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini)kliudė jos stovintį automobilį (b. l. 7). Š. G. paaiškinimo duomenimis, 2015-11-27, apie 17.50 val., nurodė matęs, kaip šviesus automobilis, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pravažiuodamas kliudė stovintį automobilį „VW Polo“ ir pasišalino (b. l. 8). Apklausiamas teismo posėdyje liudytojas Š. G. patvirtinęs aplinkybes dėl transporto priemonių kontakto, pastarasis tiesiogiai matė, kaip administracinėn atsakomybėn traukiamo A. J. vairuojamas automobilis kliudė kieme stovėjusį A. Ž. automobilį „VW Polo“, atsitrenkė į kairės pusės priekinį bamperį ir jį apgadino (b. l. 25-27). Kartu su administracinėn atsakomybėn traukiamu A. J. vykęs H. J. rašytiniame paaiškinime nurodė, jog 2015-11-27 jo pusbrolis A. J. atvažiavo jį pasiimti iš į namų, po ko nuvyko į pastarojo namus, prie kurių jis (H. J.) pastebėjo automobilio durelių nubrozdinimą. Jis, važiuodamas kartu su A. J., nepastebėjo ir nepajuto, kad šis būtų padaręs bent kokį eismo įvykį, kliudęs transporto priemonę (b. l. 13). Eismo įvykis taip pat užfiksuotas eismo įvykio vietos schemoje (b. l. 5-6). Transporto priemonių apgadinimai užfiksuoti Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos transporto priemonių apžiūros ir sugretinimo protokole bei pridėtose fotonuotraukose (b. l. 14-17).

Išdėstyti ir teismo ištirti įrodymai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad A. J. nebuvo pakankamai atidus, nesilaikė saugaus atstumo, pravažiuodamas pro automobilį „VW Polo“ nepaliko pakankamo tarpo iš šono, dėl ko jį kliudė ir apgadino. Tokie A. J. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį (automobilio „Daewoo Leganza“ apgadinimas neinkriminuotinas, kadangi ši transporto priemonė A. J. priklauso nuosavybės teise ir nelaikytina svetimu turtu).

Surašytu administracinės teisės pažeidimo protokolu A. J. taip pat buvo kaltinamas padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, t. y. tuo, kad apgadinęs automobilį „VW Polo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iš eismo įvykio vietos pasišalino, pažeidęs KET 222 punkto reikalavimus.

Pabrėžtina, kad administracinė atsakomybė kyla tik už tokią veiką, kuri atitinka administracinio teisės pažeidimo sudėtį, kurią sudaro objektyviųjų bei subjektyviųjų požymių visuma. Nenustačius bent vieno būtinojo požymio, nebelieka faktinio atsakomybės pagrindo.

ATPK 130 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Objektyvieji pažeidimo požymiai pasireiškia aktyviais pasitraukimo iš eismo įvykio vietos veiksmais. Apibūdinant subjektyviuosius pasitraukimo iš eismo įvykio požymius, pažymėtina, kad šis pažeidimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia, t. y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas pagal bylos medžiagą vertinant visas reikšmingas įvykio aplinkybes. Duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą, stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan., atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai. Ir priešingai, jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos tyčia nepasišalino (arba pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys administracinėse bylose Nr. 2AT-11-2012).

Nagrinėjamoje byloje teismas neturi pakankamų duomenų, leidžiančių daryti kategorišką išvadą, kad A. J. iš eismo įvykio vietos pasišalino tyčia, sąmoningai tikėdamasis išvengti gresiančios atsakomybės. Byloje esančių įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad A. J. iš eismo įvykio vietos išvažiavo ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo. Viso proceso metu A. J. nuosekliai tvirtino jokio kontakto su kitu automobiliu nepajutęs ir neišgirdęs, teigė, jog išvažiuodamas iš kiemo kalbėjosi su pusbroliu, automobilio apgadinimą pamatė tik vėliau, prie savo namų, parodžius pusbroliui. Teismas neturi pagrindo netikėti tokiais administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais. Transporto priemonių apžiūros ir sugretinimo protokole užfiksuotų apgadinimų lokalizacija, susidarymo mechanizmas bei mastas rodo, kad transporto priemonės dalyvavo eismo įvykyje, tačiau apgadinimai yra nežymūs, padaryti nedidelio kontakto tarp automobilių metu, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo galėjo negirdėti ir nepajusti kontakto tarp automobilių, nesuvokti, kad sukėlė eismo įvykį. Teismas neturi jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių asmens tyčią pabėgti iš eismo įvykio vietos. Duomenų, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas A. J. buvo neblaivus ar kitų aplinkybių, galėjusių turėti įtakos jo tyčiai pasišalinti iš eismo įvykio vietos, byloje nenustatyta. Pažymėtina, jog pastarasis turėjo teisę vairuoti transporto priemonę, automobilis buvo apdraustas, techniškai tvarkingas, kas tik patvirtina asmeniui nebuvus jokio motyvo pasišalinti iš eismo įvykio vietos. Taip pat pabrėžtina, kad A. J. nesiėmė jokių veiksmų pašalinti savo automobiliui padarytus apgadinimus, per 6 metų vairavimo stažą administracinėn atsakomybėn už Kelių eismo taisyklių pažeidimus buvo patrauktas vieną kartą, padarytas pažeidimas nebuvo šiurkštus, paskirtą baudą iš karto sumokėjo (b. l. 2), nuobauda seniai nebegaliojanti, kas leidžia teigti A. J. neturint polinkio sistemingai nesilaikyti KET reikalavimų bei daryti su tuo susijusius pažeidimus. Taigi nesant pakankamai objektyvių ir neginčytinų įrodymų dėl ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo sudėties konstatavimo, t. y. nenustačius subjektyviąją pusę patvirtinančių įrodymų, taip pat laikantis principo, kad visos byloje esančios abejonės dėl įvykio aplinkybių vertintinos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-7-3-2013), administracinio teisės pažeidimo bylos teisena dėl ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo nutrauktina (ATPK 250 straipsnio 1 punktas).

Teismas, skirdamas administracinę nuobaudą už ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo padarymą, atsižvelgia į teisės pažeidimo pobūdį (padarytas administracinis teisės pažeidimas transporto srityje), nei atsakomybę lengvinančių, nei atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, taip pat įvertinama A. J. asmenybė (aukštojo išsilavinimo, nevedęs, dirbantis, vieną kartą baustas administracine tvarka, nuobauda nebegaliojanti). Dėl šių aplinkybių darytina išvada, jog administracinio nubaudimo tikslai bus pasiekti paskyrus A. J. baudą, artimą ATPK 127 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos baudos vidurkiui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalimi, 224 straipsniu, 250 straipsnio 1 punktu, 286 straipsniu, 287 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktais,

nutaria:

A. J. pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 45 eurų dydžio baudą.

A. J. nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalį, nesant šio administracinio teisės pažeidimo sudėties.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001, mokėjimo pavedime būtina nurodyti administracinio teisės pažeidimo bylos numerį. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus išieškoma priverstinai (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 314 straipsnio 1 dalis).

Teisėja Julita Dabulskytė–Raizgienė