Klaipėdos apygardos teismo nutarimas

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Regina Bertašienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens Ž. V. atstovo advokato Mariaus Liatuko apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2019 m. gruodžio 30 d. nutarties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos vyriausiojo specialisto 2019 m. spalio 31 d. nutarimu, administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), Ž. V. pripažintas kaltu ir nubaustas 190,00 Eur bauda, už administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos ANK 281 straipsnio 1 dalyje. 2019-05-28 statybos darbų rangovas – jungtinės veiklos partneris UAB (duomenys neskelbtini) nupjovė 86 vnt. ne miškų ūkio paskirties žemėje augusias saugotinas liepas (duomenys neskelbtini), priskiriamas saugotiniems medžiams pagal Lietuvos Respublikos vyriausybės 2008-03-12 nutarimo Nr. 206 (2018-05-30 nutarimo Nr. 521 redakcija) „Dėl kriterijų, pagal kuriuos medžiai ir krūmai, augantys ne miškų ūkio paskirties žemėje, priskiriami saugotiniems, patvirtinimo ir medžių ir krūmų priskyrimo saugotiniems“ 2 punkto reikalavimus, neteisėtai, neturint (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) miesto seniūnijos išduoto leidimo saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo darbams, genėjimui, tuo UAB (duomenys neskelbtini) atsakingas asmuo – darbų vadovas Ž. V. pažeidė Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro 2008-01-31 įsakymu Nr. Dl-87 patvirtinto „Saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo atvejų, šių darbų vykdymo ir leidimų šiems darbams išdavimo, medžių ir krūmų vertės atlyginimo tvarkos aprašo“ 9 punkte nustatytus reikalavimus, padarydamas 6075,00 Eur žalą gamtai. Šį nutarimą administracinėn atsakomybėn patraukto Ž. V. atstovas advokatas M. Liatukas apskundė apylinkės teismui.

2. Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2019 m. gruodžio 30 d. nutartimi pareiškėjo Ž. V. skundas atmestas, o Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2019 m. spalio 31 d. nutarimas paliktas nepakeistas.

3. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patraukto Ž. V. atstovas advokatas M. Liatukas prašo panaikinti Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2019 m. gruodžio 30 d. nutartį ir nutraukti administracinio nusižengimo teiseną Ž. V.

3.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas nustatė, jog seniūno priimtas sprendimas, jog leidimas liepoms kirsti nereikalingas, yra prieštaraujantys imperatyvioms Sprendimo nuostatoms ir tokie seniūno veiksmai galėjo būti skundžiami regiono administraciniam teismui. Apelianto atstovo manymu, teismui nustačius, jog leidimas liepų šalinimui buvo neišduotas ne dėl to, kad apeliantas dėl jo nesikreipė, o dėl to, kad leidimą išduodanti institucija neteisingai nusprendė, kad tokio leidimo nereikia, apeliantas apskritai neturėtų būti traukiamas administracinėn atsakomybėn. Apelianto gynėjo nuomone, pirmosios instancijos teismas iš esmės pakeitė ir kaltinimą Ž. V., kadangi skundžiamoje nutartyje nurodė, jog leidimo neišdavimą sąlygojo neteisėti valdžios institucijos veiksmai, todėl vertino, jog apeliantas kaltas ne dėl to, kad liepas pašalino be leidimo, bet dėl to, kad formaliai neužpildė nustatytos formos prašymo dėl leidimo šalinti medžius išdavimo.

3.2. Taip pat apelianto atstovo nuomone, pirmosios instancijos teismas nepasisakė ir nenagrinėjo administracinio nusižengimo subjektyviosios pusės, t. y. Ž. V. kaltės, nors tai buvo vienas iš esminių pareiškėjo skundo argumentų. Apelianto atstovas nurodo, jog Ž. V. neturėjo jokio psichinio santykio su padarytu nusižengimu ir jo pasekmėmis. Pažymima, jog vienas iš administracinio nusižengimo sudėties elementų yra subjektyvioji pusė, t. y. asmens suvokimas apie daromą pažeidimą, todėl siekiant asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn, nepakanka konstatuoti tik objekto ir objektyviosios pusės buvimo, būtina įrodyti ir pažeidimo subjektyviąją pusę. Apelianto atstovas nurodo, jog įstatymų leidėjas įtvirtino, kad kaltinant asmenį padarius ANK pažeidimą, būtina ne tik nurodyti konkrečią kaltės formą, rūšį, bet ir atskleisti jo kaltės turinį, pasireiškiantį intelektinio ir valinio elementų visuma. Apelianto atstovas pažymi, jog iš byloje esančių duomenų ir seniūno paaiškinimų matyti, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo Ž. V. buvo suklaidintas, kadangi jis kreipėsi į seniūną dėl leidimo išdavimo, tačiau buvo patikintas, jog tos leidimas nėra reikalingas, o šią aplinkybę teismo posėdžio metu patvirtino ir pats seniūnas. Todėl, apelianto atstovo manymu, nėra jokių įrodymų, kurie patvirtintų, jog Ž. V. norėjo padaryti žalą gamtai, t. y. veikė tyčia. Atstovo tvirtinimu, byloje esantys duomenys patvirtina ir tai, kad Ž. V. nei numatė, nei galėjo numatyti, kad veikia neteisėtai ir daro žalą aplinkai, kadangi leidimą išduodantis subjektas, t. y. seniūnas, patvirtino, jog leidimas medžių kirtimui šiuo atveju nėra reikalingas, todėl negalima teigti, kad nusižengimas padarytas dėl neatsargumo.

3.3. Apelianto atstovo tvirtinimu, leidimas liepų šalinimui šiuo konkrečiu atveju apskritai nebuvo reikalingas, kadangi pagal parengtą bei suderintą techninį darbo projektą savivaldybė jau buvo priėmusi sprendimą pašalinti jai priklausančius minėtus medžius, todėl joks atskiras leidimas medžių kirtimui neturėjo būti reikalingas. Be to, apeliaciniame skunde pati savivaldybė 2019 m. birželio 27 d. raštu ,,Dėl patikrinimui atlikti reikalingos informacijos pateikimo“ Nr. AS-3419 Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos nurodė, jog leidimas liepų šalinimui šiuo atveju nereikalingas. Taip pat apeliaciniame skunde nurodoma, jog Lietuvos Respublikos Kultūros ministro 2010-01-19 įsakymu Nr. IV-28 buvo patvirtintas (duomenys neskelbtini) dvaro sodybos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialusis planas ir jo sprendiniuose nurodyta, jog kad bus keičiamas apželdinimo pobūdis (šiuo metu jau pašalintas liepas pakeičiant žemaūgiais medžiais arba analogiškomis, bet sodinant į eiles rečiau, būtinas reguliarus genėjimas). Taip pat kartu su apeliaciniu skundu pateikiamas 2019-01-25 Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos (duomenys neskelbtini) skyriaus raštas Nr.(12.86.-Te)2Te-32, kuriame nurodoma, jog departamentas patvirtino savivaldybės techninį projektą ir pritarė medžių šalinimui.

3.4. Apeliaciniame skunde tvirtinama, jog pagal Tvarkos aprašą pareigą kreiptis dėl leidimo išdavimo turi medžių savininkas ar valdytojas, o šiuo atveju medžių valdytojas yra savivaldybė. Be to, pažymima, jog skundžiama nutartimi nebuvo nustatinėjama, ar rangovui buvo perduota žemės sklypo valdymo teisė. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, jog administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu apklaustas Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos pareigūnas nurodė, jog pareigą kreiptis dėl leidimo išdavimo turėjo arba savivaldybė, arba rangovas, t. y. pati administracinio nusižengimo nutarimą priėmusi institucija pripažino, jog galimi du administracinėn atsakomybėn trauktini subjektai.

4. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento (duomenys neskelbtini) administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus vedėjas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo palikti Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2019 m. gruodžio 30 d. nutartį nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti. Institucijos nuomone, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino surinktus įrodymus bei teisėtai ir pagrįstai konstatavo, kad Ž. V. padarytas nusižengimas kvalifikuotas teisingai, o byloje surinkta medžiaga visiškai įrodyta jo kaltė.

5. Apeliacinis skundas tenkinamas.

6. Apygardos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Nagrinėjamu atveju apeliaciniame skunde teigiama, jog pirmosios instancijos teismas priėmė nutartį, neišnagrinėjęs visų reikšmingų aplinkybių, neobjektyviai išnagrinėjęs byloje esančius duomenis, tinkamai neįvertinęs aktualiuose teisės aktuose nustatyto reglamentavimo pasikeitimo. Taigi Apygardos teismas nutarime pasisako būtent dėl pagrindinio apeliacinio skundo klausimo, ar nagrinėjamu atveju Ž. V. veiksmuose yra visi administracinio nusižengimo, numatyto ANK 281 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymiai.

7. Iš administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų matyti, jog Ž. V. administracinė nuobauda paskirta už ANK 281 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą. Minėtoje įstatymo normoje numatyta administracinė atsakomybė už neteisėtą želdynų naikinimą arba neteisėtą ne miškų ūkio paskirties žemėje augančių saugotinų medžių ir krūmų žalojimą, naikinimą arba persodinimą. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis. Nagrinėjamu atveju Ž. V. buvo nubaustas už neteisėtą ne miškų ūkio paskirties žemėje augančių saugotinų medžių ir krūmų naikinimą, t. y. Institucija nustatė, kad 2019-05-28 statybos darbų rangovas – jungtinės veiklos partneris UAB (duomenys neskelbtini) nupjovė 86 vnt. ne miškų ūkio paskirties žemėje augusias saugotinas liepas (duomenys neskelbtini), priskiriamas saugotiniems medžiams pagal Lietuvos Respublikos vyriausybės 2008-03-12 nutarimo Nr. 206 (2018-05-30 nutarimo Nr. 521 redakcija) „Dėl kriterijų, pagal kuriuos medžiai ir krūmai, augantys ne miškų ūkio paskirties žemėje, priskiriami saugotiniems, patvirtinimo ir medžių ir krūmų priskyrimo saugotiniems“ 2 punkto reikalavimus, neteisėtai, neturint (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) miesto seniūnijos išduoto leidimo saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo darbams, genėjimui, tuo UAB (duomenys neskelbtini) atsakingas asmuo – darbų vadovas Ž. V. pažeidė Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro 2008-01-31 įsakymu Nr. Dl-87 patvirtinto „Saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo atvejų, šių darbų vykdymo ir leidimų šiems darbams išdavimo, medžių ir krūmų vertės atlyginimo tvarkos aprašo“ 9 punkte nustatytus reikalavimus ir padarė 6075,00 Eur žalą gamtai.

8. Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 9 straipsnyje nustatyta piliečių, suinteresuotos visuomenės, kitų juridinių ir fizinių asmenų pareiga saugoti aplinką, tausoti gamtos išteklius ir nepažeisti kitų gamtos išteklių naudotojų teisių bei interesų. Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo 14 straipsnio 2 dalis numato, kad fiziniai ir juridiniai asmenys neturi leisti neteisėtų veiksmų ar neveikimo, jeigu dėl to želdynai ir želdiniai galėtų būti sunaikinti ar pažeisti ir blogėtų aplinkos gyvenimo sąlygos. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. D1-87 patvirtinto Saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo atvejų, šių darbų vykdymo ir leidimų šiems darbams išdavimo, medžių ir krūmų vertės atlyginimo tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) 9 punkte įtvirtintas reikalavimas saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo, genėjimo darbus vykdyti tik turint savivaldybės išduotą, išskyrus 10 punkte nurodytus atvejus, leidimą saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo darbams, genėjimui ir atlyginus, išskyrus 12 punkte nurodytus atvejus, medžių ir krūmų vertę, nurodytą leidime.

9. Pažymėtina, jog vadovaujantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Administraciniam teisės pažeidimui, kaip ir kitiems teisės pažeidimams, būdingi šie keturi objektyvūs ir subjektyvūs požymiai: a) objektas; b) objektyvioji pusė; c) subjektas; d) subjektyvioji pusė. Nusižengimo sudėčiai reikalingi visi šie elementai. Jeigu bent vieno elemento nėra, nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos. Traukiant asmenį atsakomybėn pagal ANK straipsnį būtina nustatyti nusižengimo sudėties požymių visumą (objektyvieji požymiai – veika, padariniai, priežastinis ryšys ir subjektyvieji požymiai – kaltė, motyvas, tikslas). ANK 591 straipsnio 1 dalis numato, kad administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių. Administracinių nusižengimų procese galiojančią nekaltumo prezumpciją turi paneigti institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio nusižengimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka būtent jai.

10. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo Ž. V., tiek administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo Institucijoje metu, tiek nagrinėjant jo skundą teisme nuosekliai tvirtino, jog dėl leidimo pašalinti medžius jis kreipėsi tiek į (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administraciją, tiek į (duomenys neskelbtini) miesto seniūniją ir Valstybinę miškų tarnybą, kurios vieningai patvirtino, jog leidimas kirsti medžius nėra reikalingas ir nebus išduodamas atskira tvarka, nes techninis projektas yra suderintas ir patvirtintas visų institucijų. Šią aplinkybę patvirtino ir teisme liudytoju apklaustas (duomenys neskelbtini) miesto seniūnas G. D. (b. l. 69-73), taip pat 2019-05-24 vykusio susirinkimo metu priimtas sprendimas, kad leidimas liepoms kirsti nereikalingas kaip perteklinis (b. l. 14-16). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, būtent paminėti administracinio nusižengimo bylos duomenys patvirtina, jog šioje administracinio nusižengimo byloje nėra nustatyta administracinio nusižengimo subjektyvioji pusė, t. y. Ž. V. kaltė. Apygardos teismas pritaria apeliacinio skundo argumentui, jog nagrinėjamu atveju Ž. V., būdamas UAB (duomenys neskelbtini) statybos darbų vadovu ir vykdydamas įmonės su užsakovu, t. y. (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracija sudarytą sutartį dėl statybos darbų atlikimo objekte (duomenys neskelbtini), visus statybos darbus vykdė pagal valstybės institucijų patvirtintą techninį darbo projektą, kuriame ir buvo numatytas minėtų medžių šalinimas, t. y. iškirtimas. Iš bylos medžiagos matyti, kad 2019-05-24 vyko gamybinis susirinkimas, kuriame rangovas UAB (duomenys neskelbtini) informavo, kas 2019-05-27 bus pjaunami medžiai (duomenys neskelbtini). Susirinkimo protokole užfiksuota, kas dėl medžių kirtimo leidimo būtinumo buvo kreiptasi į (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administraciją, vietos ūkio skyriaus vedėjo pavaduotoją A. L., (duomenys neskelbtini) miesto seniūniją seniūną G. D., ir Valstybinę miškų tarnybą vyriausiąjį specialistą V. K.. Visos instancijos patvirtino, kas leidimas nereikalingas (b. l. 14-16). Tą aplinkybę, kad Ž. V. kreipėsi į seniūną dėl leidimo išdavimo, tačiau buvo patikintas, jog toks leidimas nėra reikalingas, teismo posėdžio metu patvirtino kaip liudytojas apklaustas seniūnas G. D. (b. l. 69-73). (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracija 2019-06-27 raštu „Dėl patikrinimui atlikti reikalingos informacijos pateikimo Nr. AS-3419 Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos taip pat nurodė, kad leidimas liepų kirtimui nebuvo reikalingas (b. l. 76-77). Esant nustatytoms aplinkybėms yra pagrindo manyti, kad Ž. V. buvo įsitikinęs, kad leidimo kirsti minėtus medžius nereikia. Nagrinėjamoje byloje nėra surinkta pakankamai duomenų, kurie patvirtintų, jog Ž. V. nupjaudamas medžius be leidimo, suvokė kad neteisėtai, be atitinkamo leidimo, naikina saugotinus medžius ir to norėjo. Priešingai, iš administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų matyti, jog Ž. V. žodžiu kreipėsi dėl leidimo išdavimo į atsakingus asmenis, tačiau, gavęs patikinimą, kad leidimas nereikalingas, atliko valstybės institucijų patvirtintame techniniame darbo projekte numatytą minėtų medžių iškirtimą. Todėl, Apygardos teismas pritardamas Ž. V. atstovo apeliacinio skundo argumentams, konstatuoja, jog administracinio nusižengimo byloje nenustačius subjektyviosios administracinio nusižengimo pusės, t. y. administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltės, negalima jo pripažinti kaltu ir bausti už administracinio nusižengimo padarymą.

11. Apibendrindamas visa tai, kas išdėstyta, apygardos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas neišsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ANK 567 straipsnis), ir nevisapusiškai įvertino byloje esančius įrodymus (ANK 569 straipsnis), todėl priėmė nepagrįstą procesinį sprendimą. Atsižvelgdamas į visus anksčiau aptartus argumentus, Apygardos teismas konstatuoja, kad Ž. V. veiksmuose nesama administracinio nusižengimo, numatyto ANK 281 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymių visumos, todėl yra pagrindas pirmosios instancijos teismo nutartį, patikrinus ją neperžengiant apeliacinio skundo ribų, naikinti dėl apeliaciniame skunde nurodytų motyvų ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

tenkinti Ž. V. atstovo advokato Mariaus Liatuko apeliacinį skundą:

panaikinti Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2019 m. gruodžio 30 d. nutartį, Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2019 m. spalio 31 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną Ž. V. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 281 straipsnio 1 dalį nutraukti.

Nutarimas neskundžiamas.