Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo teisėjas Evaldas Vanagas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patraukto asmens I. P., a. k. (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 9 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Tenkinama dalis apeliacinio skundo.

Vadovaujantis ATPK 248 str., 257 str. bei 284 str. nuostatomis byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. Susipažinęs su administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga, apygardos teismas vertina, jog apylinkės teismas nesilaikė paminėtų ATPK nuostatų.

Skundžiamu nutarimu I. P. buvo nubausta už tai, kad ji 2014-12-30, 13.00 val. leido D. P., kuri nuo 2014-12-23 atleista iš UAB „P.“ direktoriaus pavaduotojos pareigų, dirbti įmonės vardu nesudarius su ja darbo sutarties, prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią. Apylinkės teismas konstatavo, jog pažeidėjos kaltė pasireiškė tuo, kad ji neužtikrino, kad jos vadovaujamos įmonės darbuotoja D. P., kuri pagal pateiktus dokumentus buvo atleista iš darbo UAB „P.“ 2014-12-23, toliau nebedirbtų įmonės naudai ir nebepriiminėtų naujų užsakymų įmonės vardu, t.y. I. P. leido jai toliau naudotis įmonės reklaminiame stende nurodytu telefonu ir iš jos (D. P.) atleidimo iš darbo metu nepaėmė darbo pažymėjimo – tokiu būdu ji sudarė sąlygas D. P. toliau dalyvauti įmonės veikloje, dėl šių priežasčių ji, I. P., yra atsakinga už teisines pasekmes, kilusias D. P. 2014-12-30 priėmus naują užsakymą dėl nekilnojamojo turto pardavimo.

Šioje dalyje pažymėtina, jog pagal ATPK 41³ str. 1 d. nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį nuo aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių iki dviejų tūkstančių aštuonių šimtų devyniasdešimt šešių eurų. Ši administracinio teisės pažeidimo norma yra blanketinė; kaip objektyviai reiškiasi nelegalaus darbo požymiai įtvirtinta DK. Pagal DK 98 str. 1 d. nelegalus darbas gali pasireikšti alternatyviomis veikomis: darbas, kuris atliekamas darbdavio naudai ir jam vadovaujant arba jam prižiūrint, kai darbuotojas, atlikdamas darbo funkcijas, paklūsta nustatytai darbo organizavimo tvarkai, ir kuris atitinka bent vieną iš šių požymių: 1) yra šio Kodekso 93 straipsnyje nustatyti darbo sutarties požymiai, o darbas dirbamas nesudarius rašytinės darbo sutarties; 2) darbdavys prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios nėra pranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią; 3) darbą dirba užsienio valstybių piliečiai ar asmenys be pilietybės, įdarbinti nesilaikant jiems norminių teisės aktų nustatytos įsidarbinimo tvarkos; 4) darbą dirba trečiosios šalies piliečiai, įdarbinti nesilaikant šio Kodekso 98¹ straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nustatytų reikalavimų. Pagal DK 98 str. 2 d. darbdaviai ar jų įgalioti asmenys, leidę dirbti nelegalų darbą, atsako įstatymų nustatyta tvarka. Atkreiptinas dėmesys, kad siekiant veiką kvalifikuoti ATPK 41³ str. pagrindu, o darbą vertinti kaip nelegalų, taikant DK 98 str. 1 d. 1 p., būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymių – atliekamas konkretus darbas, asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių.

Kaip matyti iš administracinio teisės pažeidimo bylos duomenų, I. P. administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas po to, kuomet, gavus operatyvaus patikrinimo pavedimą (7 b.l.), buvo tikrinta UAB „P.“ veikla, tai yra VMI pareigūnai atliko kontrolinį paslaugos pirkimą bei nustatė, jog UAB „P.“ vardu veiklą vykdo D. P., kuri nuo 2014-12-23 yra atleista iš pareigų minėtoje įmonėje. Pirminiame paaiškinime, rašytame iš karto po susitikimo su VMI darbuotojais, D. P. nurodė, jog ji dirba UAB „P.“ nuo 2013 m. birželio mėnesio, su ja yra sudaryta darbo sutartis, taip pat ji nurodė aplinkybes, susijusias su gaunamu darbo užmokesčiu bei kitomis darbo sąlygomis bei tvarka (8 b.l.). Teismo posėdžio metu apklaustos liudytojos V. J., D. B., N. J. – VMI darbuotojos, atlikusios operatyvų patikrinimą, paaiškino, jog jos nuvyko į įmonės veiklos vykdymo vietą, kadangi įmonė toje vietoje veiklos nevykdė (matė užrakintas duris), paskambino reklaminėje iškaboje nurodytų telefono numeriu, atsiliepė mergina, kuri prisistatė, jog kalba UAB ,,P.“ įmonės atstovė, bet teigė, jog neturi patalpų ir ieško naujų patalpų, todėl su ta mergina susitarė susitikti ,,B.“. Ten su ja aptarė turto pardavimo sąlygas – kalbėjo dėl sutarties sudarymo ir atsiskaitymo už suteiktas paslaugas. Tada jai pateikė pavedimą ir ji parašė paaiškinimą, kad dirba direktorės pavaduotoja, pateikė darbo pažymėjimą. Liudytojos nurodė supratusios, jog mergina (D. P.) nežinojo, jog nebedirbo įmonėje (48-49 b.l.). Kaip matyti iš Institucijos pateikto atsiliepimo į apeliacinį skundą, Institucijos nuomone I. P. kaltė padarius administracinį teisės pažeidimą numatytą ATPK 41³ str. 1 d. pasireiškė tuo, kad D. P. paslaugas klientams teikė net nežinodama, jog įmonėje ji nebedirba, ir šios aplinkybės rodo įmonės direktorės pažeidimą, padarytą neatsargia kaltės forma – neveikimu, tai yra būdama pasyvi nepadarė to ką turėjo padaryti – informuoti darbuotoją, kad su ja yra nutraukti darbo santykiai.

Tuo tarpu apylinkės teismo posėdžio metu D. P. paaiškino, jog ji įmonėje dirbo iki 2014-12-23 direktorės pavaduotoja, važinėdavo į objektus. Iš darbo buvo atleista, nes įmonė stabdė savo veiklą, ji iš darbo išėjo savo noru, o įmonė dirbo iki 2014-12-31. Su atleidimu iš darbo susijusius dokumentus ji pasirašė 2014-12-23, dokumentai jai buvo pateikti jos namuose, per Kūčias, atlyginimas jai taip pat buvo pervestas 2014-12-23. Ji atsiliepė telefonu, kuris buvo nurodytas reklaminiame stende, bet šis telefonas jau nebuvo tarnybinis, tai buvo direktorės asmeninis telefonas. Ji tikrintojoms parodė savo darbo pažymėjimą, kurį turėjo (47-48 b.l.). Iš esmės tapačiai aplinkybes aiškino ir I. P., kuri nurodė, jog D. P. įmonėje dirbo iki 2014-12-23, ankstesnis jos darbas įmonėje direktoriaus pavaduotojos pareigose buvo tinkamai įformintas, su ja buvo sudaryta rašytinė darbo sutartis ir nustatyta tvarka buvo pranešta Sodrai. D. P. atleidus iš darbo, su ja buvo tinkamai atsiskaityta, pas ją liko įmonės telefono kortelė, nors telefono numeriai buvo perrašyti, iš jos taip pat nebuvo paimtas darbo pažymėjimas (kadangi teisės aktai šios pareigos nenumatė), tačiau jokio susitarimo su ja dėl tolesnio darbo įmonės naudai nebuvo. Su įsakymu dėl atleidimo iš darbo D. P. susipažino 2014-12-23, o faktiškai pasirašė 24-ą dieną, kai patį jai įsakymą nuvežė. UAB ,,P.“ 2014-09-01 priėmė sprendimą sustabdyti savo veiklą nuo 2015-01-01, nes veikė nuostolingai, atleido visus darbuotojus, o nuo 2014-12-05 išsikraustė iš ofiso patalpų, su klientais nebesudarinėjo naujų sutarčių ir nepratęsinėjo anksčiau sudarytų sutarčių, nuo 2014-12-31 atleidus direktorę iš darbo, įmonės veikla buvo sustabdyta, jokios veiklos bendrovė toliau nebevykdo ir pajamų negauna, todėl nesant darbo, nauji darbuotojai įmonei nėra reikalingi ir jai (I. P.) nebuvo jokio pagrindo iš savo asmeninių lėšų D. P. mokėti atlyginimą, kai anksčiau jai atlyginimą mokėjo bendrovė (47 b.l.).

Taigi, iš pirmiau aptartų duomenų matyti, jog I. P. ir D. P. nurodomos aplinkybės skiriasi nuo D. P. pirminių paaiškinimų bei minėtų liudytojų parodymų – kad mergina nežinojo, jog yra atleista. Šie prieštaravimai teisminio bylos nagrinėjimo metu pašalinti nebuvo. Tiesa, byloje yra pateiktas D. P. rašytas prašymas atleisti ją iš užimamų pareigų 2014-12-23 (26 b.l.), tačiau įsakymo dėl jos atleidimo byloje nėra – lieka neaišku kada D. P. buvo informuota apie atleidimą iš darbo, tuo labiau, kad byloje yra pranešimas apie darbo sutarties nutraukimą (33 b.l.), kuriuo D. P. buvo informuota, kad 2014-12-31 bus stabdoma UAB „Paninvestus“ veikla ir ji 2014-12-31 bus atleista iš užimamų pareigų. Administracinio teisės pažeidimo byloje nesant duomenų apie tai, kada apie darbo sutarties nutraukimą iš tiesų buvo informuota D. P., negalima daryti vienareikšmiškos išvados apie įmonės direktorės pasyvumą vykdant savo pareigas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015-02-09 nutarimą panaikinti ir grąžinti administracinio teisės pažeidimo bylą iš naujo nagrinėti Panevėžio miesto apylinkės teisme.

Ši nutartis neskundžiama.