Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje nagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

K. K. a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyv. vietą ten pat, neteistas, kaltinamas pagal LR BK 178 str. 2 d.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

K. K. 2022 m. kovo 26 d., apie 21:40 val., (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (2,55 prom.), išdaužęs V. M. priklausančio gyvenamojo namo lango stiklą ir pro langą įsibrovęs į namo patalpas, iš jų pavogė kambaryje ant lovos buvusį V. M. 170 eurų vertės planšetinį kompiuterį "Samsung" ir tuo padarė nukentėjusiajai turtinę žalą.

Kaltinamasis K. K. kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino, kad 2022 m. kovo 26 d. vakare buvo neblaivus ir jis grįžo į namus, kuriuose gyvena jo tėvai. Namas yra užrašytas jo tetos, tėvo sesers V. vardu. Į namus jo niekas neįleido. Jis suprato, kad tėvų nėra namuose, nes tėvų automobilio kieme nebuvo. Jis norėjo tik įeiti į namus ir permiegoti. Tada jis ranka išdaužė lango stiklą ir įlipo į namo vidų. Dėl girtumo jis neprisimena, kad būtų dar ką nors pavogęs. Minėtuose namuose gyvena jo tėvai, kurie jam leidžia naudotis visais jų daiktais. Kieme buvo sulaikytas policijos pareigūnų ir rasta sudaužyta tetai priklausanti planšetė. Dėl padarytos nusikalstamos veikos prisipažįsta visiškai, labai gailisi dėl tokio savo elgesio. Mano, kad tokiam jo elgesiui įtakos turėjo išgertas alkoholis, nes būdamas blaivus tikrai taip nebūtų pasielgęs. Tetai V. padarytą žalą jis pilnai atlygino, jos atsiprašė, jie susitaikė ir ji jam jokių pretenzijų neturi. Dėl išdaužto lango stiklo jo tėvai jam taip pat pretenzijų neturi, nes stiklas buvo senas, sudėtas iš keleto dalių, kadangi jau ir anksčiau buvo keletą kartų išdaužtas. Savo tėvų dėl netinkamo savo elgesio taip pat atsiprašė. Jis padarė išvadas. Nuo tos dienos nevartoja alkoholio, susirado darbą ir artimiausiu metu ketina įsidarbinti.

Paskelbus kaltinamąjį aktą kaltinamasis K. K. prisipažino kaltu padaręs inkriminuotą nusikalstamą veiką, davė paaiškinimus, kurie atitinka kitus byloje surinktus duomenis, nėra kaltinamas padaręs labai sunkų nusikaltimą, nusikalstamos veikos aplinkybės nekėlė abejonių, prokuroras ir advokatas nepageidavo, jog kiti įrodymai būtų tiriami nuodugniai, todėl teismas, įvykdęs Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus ir vadovaudamasis BPK 273 straipsniu, taikė sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo K. K. padaryta nusikalstama veika be jo paties prisipažinimo, taip pat įrodyta ikiteisminio tyrimo metu surinktais, byloje esančiais ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais.

Nukentėjusioji V. M. paaiškino, kad 2022 m. kovo 26 d. ji grįžo iš (duomenys neskelbtini) į savo namus, esančius (duomenys neskelbtini). Vakare, savo brolio V. K. paprašyta, ji nuėjo į kitus savo namus, esančius (duomenys neskelbtini). Šis namas irgi priklauso jai, tačiau ten ji yra leidusi gyventi savo brolio V. K. šeimai. Name gyvena jos brolis V., jo žmona E. bei mažamečiai jų vaikai. Brolio sūnus K. K. jau apie 2 metus gyvena (duomenys neskelbtini) pas savo merginą, nors yra registruotas (duomenys neskelbtini). Brolis V. jos paprašė, kad ji ateitų į namus, nes jis su savo šeima nori išvažiuoti iš namų, bet matė girtą sūnų K.. Šis, būdamas girtas, kelia problemas. Anksčiau jo girto ji yra neįsileidusi į namus, todėl jis išdaužė langą, dėl ko ji kvietė policijos pareigūnus. Ji sutiko ten pabūti, nes V. nenorėjo palikti tuščių namų. V. namuose pabuvusi apie 15 min., ji išgirdo spyrį į namo duris. Jas atidariusi pamatė K., kuris sutriko ją pamatęs, nes jis nežinojo, kad ji grįžo iš užsienio. K. buvo labai girtas, bandė įeiti į namą, tačiau ji pasakė, kad tėvų namuose nėra. Jai pavyko duris uždaryti bei užsirakinti. K. buvo su draugu E. M., kuris tik stovėjo, tačiau nieko nedarė. Ji jam pasakė, kad išeitų iš kiemo ir jis išėjo. Užsirakinus duris, tuoj pat išgirdo, kaip išdužo miegamojo kambario lango stiklas ir ji pamatė, kad K. įlipo pro langą į kambarį. Ji atrakino duris ir išbėgo į kiemą, o K. išbėgo paskui ją. K. ją bandė pasivyti, tačiau ji išbėgo iš kiemo į kelią, kur buvo tamsu. Stovėdama už eglučių gyvatvorės, ji matė, kaip užsidegė miegamajame kambaryje šviesa, todėl suprato, kad K. grįžo į kambarį. Būdama ant kelio, ji laukė atvykstančių policijos pareigūnų, nes bėgdama nuo K. ji paskambino 112 ir ją iškvietė. Kol sulaukė policijos pareigūnų, K. pasišalino iš namų. Su pareigūnais įėjusi į namą pamatė, kad miegamajame ant lovos nėra jai priklausančios planšetės "Samsung", kurią ji pirko naują (duomenys neskelbtini), už ją mokėjo 300 svarų. Planšetė buvo labai saugoma, nesubraižyta, todėl ją vertina 170 eurų. Daugiau jokių jai priklausančių daiktų K. nepavogė. Apžiūrėję įvykio vietą policijos pareigūnai rado ant kelio rado pamestą jai priklausančią planšetę, kuri buvo sudaužytu ekranu (b.l. 68).

Papildomos apklausos metu liudytoja V. M. papildė kad K. K. jai padarytą žalą visiškai atlygino, ji su juo susitaikė, jis jos atsiprašė, jam pretenzijų neturi bei civilinio ieškinio nereiškia. Nors namas yra jos nuosavybė, tačiau jame gyvenantis brolis V. rūpinasi namo priežiūra, todėl dėl išdaužto lango ji pretenzijų neturi (b.l. 77).

Liudytoja E. K. nurodė, kad 2022 m. kovo 26 d., apie 12:00 val., ji su savo vyru V. K. bei mažamečiais vaikais A. ir A. išvažiavo iš namų, esančių (duomenys neskelbtini). Jie išvyko į (duomenys neskelbtini) miestą, pas gimines. Išvažiuojant iš namų, raktus nuo namų padavė V. seseriai V. M. ir paprašė prižiūrėti namus bei pašerti gyvulius. Namas priklauso V. seseriai V., tačiau jie jame gyvena jau daugiau nei 20 metų. Tą patį vakarą V. paskambino V. ir pasakė, kad ji jų sūnui K. iškvietė policijos pareigūnus. Tą patį vakarą V. jai nieko nepasakojo, tik kitą rytą pasakė, kad K. kažką prisidirbo. Jų sūnus K. gyvena (duomenys neskelbtini) pas savo draugę, tačiau atvažiuoja pabūti ir pas juos. Kas įvyko tą vakarą ji tiksliai nežino, tik grįžus sužinojo, kad K. išdaužė namo langą ir iš namo pavogė V. seseriai V. priklausantį planšetinį kompiuterį. Jis paėmė ir jiems priklausantį elektrinio motorolerio įkroviklį, kurio vertė 10 eurų, bei 5 eurų vertės televizoriaus pultelį, bet dėl jų pretenzijų savo sūnui neturi, šie daiktai jai yra grąžinti. Išdaužtas lango stiklas buvo senas, sudėtas iš dviejų dalių, todėl bevertis. Ji jokių pretenzijų savo sūnui neturi. K. V. padarytą žalą atlygino, jie susitaikė ir V. pretenzijų jam neturi (b.l. 86-88).

Įvykio vietos apžiūros protokole ir fotonuotraukose užfiksuota situacija įvykio vietoje, kuri yra (duomenys neskelbtini) gatvės danga - žvyras. Tarp namo Nr. (duomenys neskelbtini) ir namo Nr. (duomenys neskelbtini), viduryje kelio yra ekranu žemyn padėtas planšetinis kompiuteris „Samsung“, kurio ekranas įskilęs. Greta jo yra padėtas įkroviklis ir nuotolinio valdymo pultelis. Šie daiktai yra paimami ir pridedami prie bylos. Greta planšetinio kompiuterio yra matomi du bato įspaudo fragmentai, kurie pavaizduoti fotolentelėje. Sodyboje, esančioje (duomenys neskelbtini), yra medinis namas, kurio įėjimas iš kiemo pusės. Greta įėjimo, kairėje pusėje yra langas, kurio 75 cm pločio ir 90 cm aukščio stiklas yra išdaužtas, lango rėme yra įstrigusios šukės. Įėjus į svetainės kambarį, kuriame yra išdaužtas langas, prie jo, ant grindų yra matomos pabirusios šukės. Greta lango stovi rudos spalvos komoda su stalčiais, kuriu du viršutiniai yra atidaryti. Kambaryje taip pat yra sekcija, vaikiška lova, sofa, stalas ir spinta. Patekus į miegamojo kambarį, jo dešinėje pusėje stovi mėlynos spalvos sofa-lova, kampe pakabintas televizorius. Kairėje kambario pusėje stovi rudos spalvos spinta, prie sienos lova, užklota pledu (b.l. 14-29).

Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo matyti, kad žemės sklypas su statiniais, esantys (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso V. M. (b.l. 56-58).

Įvykio vietoje rasti ir paimti daiktai - planšetinis kompiuteris, nuotolinio valdymo pultelis, įkroviklis, apžiūrėti (b.l. 30-33, 36-39, 42-45). Gavus V. M. ir E. K. prašymus grąžinti daiktus (b.l. 78, 90), priėmus nutarimus dėl jų grąžinimo (b.l. 81, 95), pagal pakvitavimus daiktai grąžinti savininkėms (b.l. 82, 97).

BK 178 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad tas, kas atvirai pagrobė svetimą turtą arba pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją.

Įrodyta, kad K. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalyje, nes išdaužęs V. M. priklausančio gyvenamojo namo lango stiklą ir pro langą įsibrovęs į namo patalpas, iš jų pavogė kambaryje ant lovos buvusį V. M. 170 eurų vertės planšetinį kompiuterį "Samsung" tuo padarydamas nukentėjusiajai 170,00 eurų turtinę žalą.

Kaltinamojo K. K. atsakomybę lengvinančios aplinkybės yra tos, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi bei savo noru atlygino padarytą žalą (LR BK 59 str. 1 d. 2 p. ir 3 p.) Atsakomybę sunkinanti aplinkybė ta, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus (LR BK 60 str. 1 d. 9 p.)

Teismas, skirdamas K. K. bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, padarytas vienas apysunkis nusikaltimas, į jo asmenybę, neteistas, administracine tvarka baustas (b. l. 143-148), nedirbantis, taip pat atsižvelgia į jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes ir į atsakomybę sunkinančią aplinkybę.

Siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę asmuo laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, kaltinamajam K. K. taikytinas LR BK 38 straipsnio 1 dalies nuostatos, nes jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, savo noru atlygino žalą, susitaikė su nukentėjusiąja ir yra pagrindas manyti, kad nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Kaltinamajam K. K. valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba paskyrė advokatą. LR BPK 106 str. 2 d. nurodyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 str. 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų ir nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Kaltinamojo gynėjo dalyvavimas buvo būtinas, nes jis teisiamas pirmą kartą, tik sulaukęs pilnametystės, nedirbantis, neturi teisinių žinių ir negali apsiginti. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, užtikrinančiam kaltinamojo teisę į gynybą, kuri jokiais būdais negali būti ribojama, o valstybė turi pareigą užtikrinti galimybę šia teise pasinaudoti kiekvienam baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui, nepaisant jo turtinės padėties. Išlaidų antrinės teisinės pagalbos teikimui priteisimas iš kaltinamojo gali būti laikomas ribojančiu jo galimybę pasinaudoti jam tiek tarptautinės teisės, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo garantuojamą teisę gintis nuo pareikšto kaltinimo. Tokios pozicijos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, kuomet gynėjo dalyvavimas yra būtinas, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, laikosi ir kasacinės instancijos teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-06-17 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014). Dėl šių priežasčių antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš kaltinamojo nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 301-302, 304-305, 307-308 str., teismas

nusprendžia:

K. K. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalį kaltininkui ir nukentėjusiam susitaikius (BK 38 straipsnio 1 dalies pagrindu) ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti.

Iki įsiteisės nuosprendis K. K. palikti galioti kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Advokato atstovavimo išlaidų nepriteisti.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.