Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedriaus Endriukaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jurgos Vasiliauskienės ir Vaido Vasiliausko,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų T. M., L. P. ir Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro Ričardo Gailevičiaus apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2022 m. vasario 7 d. nuosprendžio, kuriuo:

T. M. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 2 dalyje, 226 straipsnio 2 dalyje ir 22 straipsnio 2 dalyje, 227 straipsnio 4 dalyje, ir jam paskirtos bausmės:

- pagal BK 22 straipsnio 2 dalį, 226 straipsnio 2 dalį – 200 MGL (10 000 Eur) dydžio bauda;

- pagal BK 22 straipsnio 2 dalį, 227 straipsnio 4 dalį – 100 MGL (5 000 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bauda apimant švelnesnę, ir paskirta T. M. galutinė bausmė – 200 MGL (10 000 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės atlikimo laiką įskaitytas T. M. laikino sulaikymo laikas nuo 2019 m. liepos 25 d. 16.48 val. iki 2019 m. liepos 25 d. 21.03 val. (1 para), ir nustatytas galutinis mokėtinas baudos dydis – 198 MGL (9 900 Eur).

Nuspręsta T. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, o po įsiteisėjimo – panaikinti.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, iš T. M. nuspręsta konfiskuoti 45 Eur, išieškant juos iš pinigų, rastų ir paimtų T. M. asmens kratos metu saugomų Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato depozitinėje sąskaitoje.

L. P. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 22 straipsnio 2 dalyje, 225 straipsnio 4 dalyje ir 22 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje, ir 300 straipsnio 1 dalyje ir jam paskirtos bausmės:

- pagal BK 22 straipsnio 2 dalį, 225 straipsnio 4 dalį – 150 MGL (7 500 Eur) dydžio bauda;

- pagal 22 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 1 dalį (pasikėsinimas suklastoti automobilio „Renault Clio“ Techninės apžiūros rezultatų kortelę)– 200 MGL (10 000 Eur) dydžio bauda;

- pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (automobilio „Opel Zafira-A“ Techninės apžiūros rezultatų kortelės suklastojimas) – 210 MGL (10 500 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, pagal BK 22 straipsnio 2 dalį, 225 straipsnio 4 dalį ir 22 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 1 dalį paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, griežtesnei iš baudų apimant švelnesnę ir paskirta subendrinta – 200 MGL (10 000 Eur) dydžio bauda, kuri vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis dalinio sudėjimo būdu subendrinta su bauda, paskirta pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (automobilio „Opel Zafira-A“ Techninės apžiūros rezultatų kortelės suklastojimas), tai yra 210 MGL dydžio bauda, ir paskirta galutinė bausmė - 260 MGL (13 000 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės atlikimo laiką įskaitytas L. P. laikino sulaikymo laikas nuo 2019 m. liepos 25 d. 16.55 val. iki 2019 m. liepos 25 d. 20.31 val. (1 para), ir nustatytas galutinis mokėtinas baudos dydis – 258 MGL (12 900 Eur).

Nuspręsta L. P. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, o po įsiteisėjimo – panaikinti.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, iš L. P. nuspręsta konfiskuoti 20 Eur, išieškant juos iš pinigų, rastų ir paimtų L. P. asmens kratos metu, saugomų Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato depozitinėje sąskaitoje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. T. M. nuteistas Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2022 m. vasario 7 d. nuosprendžiu už tai, kad pasikėsino prekiauti poveikiu ir papirkti valstybės tarnautojui prilygintą asmenį, o būtent: 2019 m. liepos 23 d., apie 16.30 val., prie UAB „Kauno techninės apžiūros centras“ (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), tiesiogiai susitarė su teisėsaugos užduotį vykdančiu D. B., jog iš jo priims 65 Eur kyšį ir už tai, pasinaudodamas pažintimis su UAB „Kauno techninės apžiūros centras“ (duomenys neskelbtini) darbuotoju, paveiks šį valstybės tarnautojui prilygintą asmenį, kad šis neteisėtai veiktų vykdydamas įgaliojimus, t. y. atlikdamas D. B. vairuojamo automobilio „Renault Clio“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) techninę apžiūrą, nepastebėtų automobilio techninių trūkumų ir Techninės apžiūros rezultatų kortelėje (Ataskaitoje), neįrašytų duomenų apie transporto priemonės neatitikimą techniniams reikalavimams, ir iš D. B. savo ir UAB „Kauno techninės apžiūros centras“ (duomenys neskelbtini) darbuotojo naudai paėmė 65 Eur kyšį, tačiau nepavykus susitikti su UAB „Kauno techninės apžiūros centras“ (duomenys neskelbtini) darbuotoju, gautus pinigus grąžino D. B.. Tęsdamas tą patį nusikalstamą sumanymą, jis 2019 m. liepos 25 d., apie 16.15 val., toje pačioje vietoje susitiko su teisėsaugos užduotį vykdančiu D. B. ir pakartotinai tiesiogiai susitarė, kad, pasinaudodamas pažintimi su UAB „Kauno techninės apžiūros centras“ (duomenys neskelbtini) darbuotoju, paveiks valstybės tarnautojui prilygintą asmenį neteisėtai veikti, vykdant įgaliojimus ir atliekant D. B. naudojamo automobilio „Renault Clio“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) techninę apžiūrą, nepastebėti automobilio techninių trūkumų ir Techninės apžiūros rezultatų kortelėje (Ataskaitoje) neįrašyti duomenų apie transporto priemonės neatitikimą techniniams reikalavimams, bei ten pat šio susitarimo pagrindu iš D. B. savo ir L. P. naudai paėmė 65 Eur kyšį. Tęsdamas nusikalstamą veiką, T. M., tuo pačiu metu, tai yra 2019 m. liepos 25 d., apie 16.30 val., UAB „Kauno techninės apžiūros centras“ (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), davė 20 Eur vertės, tai yra mažesnės negu 1 MGL vertės, kyšį valstybės tarnautojui prilygintam asmeniui, savo įgaliojimus vykdančiam UAB „Kauno techninės apžiūros centras“ (duomenys neskelbtini) kontrolieriui L. P. už pageidaujamą šio asmens neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, o būtent už tai, kad jis, atlikdamas D. B. naudojamojo automobilio „Renault Clio“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) techninę apžiūrą, tyčia nenustatė automobilio techninių trūkumų ir Techninės apžiūros rezultatų kortelėje (Ataskaitoje), įrašė neteisingus duomenis apie transporto priemonės atitikimą keliamiems techniniams reikalavimams, tačiau jo veika nebuvo baigta dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes visa nusikalstama veika teismo leidimu buvo kontroliuojama teisėsaugos institucijų pareigūnų. Tokie veiksmai kvalifikuoti pagal BK 22 straipsnio 2 dalį ir 226 straipsnio 2 dalį, bei BK 22 straipsnio 2 dalį ir 227 straipsnio 4 dalį.

2. L. P. nuteistas Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2022 m. vasario 7 d. nuosprendžiu už tai, kad 2019 m. liepos 25 d., apie 15.40 val., UAB „Kauno techninės apžiūros centras“ (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), dirbdamas UAB „Kauno techninės apžiūros centro“ (duomenys neskelbtini) ir vykdydamas savo įgaliojimus atliekant privalomąją ir pakartotinę transporto priemonių apžiūras, bei priimant sprendimus dėl dokumentų, kuriais patvirtinamas privalomosios ir pakartotinės apžiūros atlikimas, suklastojo tikrą dokumentą – Techninės apžiūros rezultatų kortelę (Ataskaitą) Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje įrašė žinomai neteisingus duomenis apie transporto priemonės „Opel Zafira-A“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) atitikimą keliamiems techniniams reikalavimams: grafoje „(6) Nustatyti trūkumai ir jų pavojingumo lygis“ įrašė duomenis apie nustatytus kaip nedidelius transporto priemonės techninius trūkumus dėl galinio valstybinio numerio apšvietimo defekto, kur defektą nurodė kaip daugialypį šviesos šaltinį, bei nurodė apie gabarito žibintų defektą ir grafoje „(7) IŠVADA“, išbraukdamas nereikalingą žodį „NEATITINKA“, suformavo juridinę reikšmę turintį tekstą, kad „TRANSPORTO PRIEMONĖ ATITINKA TECHNINIUS REIKALAVIMUS“, nors automobilis dėl stabdymo įrangos būklės, tai yra nepritvirtintų stabdžių vamzdelių priekinėje automobilio dalyje, netinkamai pritvirtintos akumuliatoriaus baterijos ir galinio valstybinio numerio apšvietimo defekto, kai yra pavienis šviesos šaltinis, turėjo didelius trūkumus ir tokia išvada buvo negalima. Tokie veiksmai kvalifikuoti pagal BK 300 straipsnio 1 dalį.

3. L. P. taip pat nuteistas už tai, kad 2019 m. liepos 25 d., apie 16.30 val., UAB „Kauno techninės apžiūros centras“ (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu, kontrolieriumi, vykdančiu savo įgaliojimus UAB „Kauno techninės apžiūros centras“ (duomenys neskelbtini), kuriam yra suteikta teisė atlikti privalomąją ir pakartotinę transporto priemonių apžiūras bei priimti sprendimus dėl dokumentų, kuriais patvirtinamas privalomosios ir pakartotinės apžiūros atlikimas, pasinaudodamas pažintimis su T. M., šiam pasiūlius duoti kyšį už neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, tai yra automobilio „Renault Clio“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) sklandų techninės apžiūros praėjimą, sutiko atlikti šio automobilio techninę apžiūrą ir nefiksuoti automobilio techninių trūkumų, ir ten pat automobiliui „Renault Clio“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) su kuriuo atvyko T. M., atliko techninę apžiūrą ir tyčia nefiksavęs didelių automobilio techninių trūkumų, dėl kurių šio automobilio atitikimo keliamiems techniniams reikalavimams pripažinimas negalimas, tai yra suklastodamas tikrą dokumentą – Techninės apžiūros rezultatų kortelę (Ataskaitą) Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje įrašė žinomai neteisingus duomenis apie transporto priemonės „Renault Clio“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) atitikimą keliamiems techniniams reikalavimams – grafoje „(6) Nustatyti trūkumai ir jų pavojingumo lygis“ neįrašė jokių duomenų apie nustatytus transporto priemonės techninius trūkumus ir grafoje „(7) IŠVADA“ išbraukdamas nereikalingą žodį „NEATITINKA“, suformavo juridinę reikšmę turintį tekstą, kad „TRANSPORTO PRIEMONĖ ATITINKA TECHNINIUS REIKALAVIMUS“, nors automobilis dėl gedimų apsaugos sistemoje, rodomų degant indikatoriaus lemputei (MIL), bei dėl to, kad variklis neveikė maitinamas dujomis, turėjo didelius trūkumus, todėl tokia išvada buvo negalima, ir ten pat, atlikęs T. M. atvarytam automobiliui „Renault Clio“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) techninę apžiūrą, kasos patalpose, L. P. savo naudai iš T. M. priėmė mažesnės negu 1 MGL vertės – 20 Eur – kyšį už šį savo neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, tačiau jo veika nebuvo baigta dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes visa nusikalstama veika teismo leidimu buvo kontroliuojama teisėsaugos institucijų pareigūnų. Tokie veiksmai kvalifikuoti pagal BK 22 straipsnio 2 dalį, 225 straipsnio 4 dalį ir 22 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 1 dalį.

4. Kauno apylinkės teismo 2020 m. spalio 14 d. nuosprendyje konstatuota, jog ištirtų įrodymų visetas rodo, kad kaltinamasis T. M. perdavė L. P. pinigus už atliktą paslaugą, o kaltinamasis L. P. priėmė kyšį. Teismas įvertinęs tai, kad pasiūlyto kyšio vertė 65 eurai yra mažesnė nei 1 MGL sprendė, jog kaltinamųjų veika kvalifikuotina pagal BK 227 straipsnio 4 dalį. Taip pat, teismas atsižvelgęs į įrodymų visetą, konstatavo, kad kaltinamojo L. P. kaltė padarius nusikalstamas veikas numatytas BK 300 straipsnio 1 dalyje įrodyta ir kvalifikuota teisingai.

6. Kauno apylinkės teismas, priimdamas 2022 m. vasario 7 d. nuosprendį, konstatavo, kad T. M. pasikėsino padaryti nusikaltimą, nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes objektyviąją pusę sudarančius veiksmus jis atliko kontroliuojamas teisėsaugos institucijų pareigūnų, todėl T. M. įvykdytos abi veikos, sudarančios idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį, kvalifikuotos kaip pasikėsinimas, pagal BK 22 straipsnio 2 dalį ir 226 straipsnio 2 dalį, bei BK 22 straipsnio 2 dalį ir 227 straipsnio 4 dalį. Teismas L. P. nusikalstamą veiką perkvalifikavo iš BK 22 straipsnio 2 dalies, 225 straipsnio 4 dalies, 300 straipsnio 1 dalies į BK 22 straipsnio 2 dalį, 225 straipsnio 4 dalį, BK 22 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 1 dalį. Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 straipsnio 1 dalyje (automobilio „Opel Zafira-A“ Techninės apžiūros rezultatų kortelės suklastojimas), teismas sprendė, kad veika įrodyta, įvertinus įrodymų visumą, bei kvalifikuota teisingai. Teismas įvertinęs, jog nėra pagrindo konstatuoti, kad T. M. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, padarė išvadą, kad laidavimo instituto taikymas šioje byloje prieštarautų teisingumo principui. Teismas abi T. M. nusikalstamas veikas kvalifikavo kaip pasikėsinimą padaryti nusikalstamą veiką, kurios padarytos tiesioginės tyčios kaltės forma. Vertino, jog nusikalstamos veikos mastas yra nedidelis, susitarimo ribos aiškios, T. M. inkriminuoti vienkartiniai nusikalstami veiksmai, kurių dalykas vienu atveju neviršija 1 MG dydžio sumos, kitu atveju – neženkliai ją viršija, kaltinamasis T. M., nusikalstamų veikų padarymo metu dirbo policijos pareigūnu, kas rodė jo didesnį pavojingumą visuomenei dėl to, kad jais buvo sumenkintas ne tik jo kaip pavienio asmens autoritetas, bet ir visos policijos bei valstybės įvaizdis. Teismas nustatė, jog visos L. P. veikos padarytos tiesioginės tyčios kaltės forma, nusikalstamos veikos mastas yra nedidelis, susitarimo ribos aiškios, L. P. inkriminuoti vienkartinio pobūdžio nusikalstami veiksmai, kyšininkavimo dalykas neviršija 1 MGL dydžio sumos, suklastoti du dokumentai. Teismas atsižvelgė, kad L. P., nusikalstamas veikas padarė pasinaudodamas jam suteiktais įgaliojimais, tokiu būdu sumenkino ne tik savo, kaip pavienio asmens reputaciją, bet ir visos privalomosios transporto priemonių techninės apžiūros įmonės įvaizdį, todėl vertino, jog tokio pobūdžio veika ne tik padarė žalą visai įmonei, kurioje dirbo kaltinamasis, bet taip pat ir sukėlė grėsmę kitų eismo dalyvių saugumui bei aplinkai, kadangi techniškai netvarkingoms transporto priemonėms neteisėtai buvo leista dalyvauti viešajame eisme.

8. Apeliaciniu skundu Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras Ričardas Gailevičius prašo Kauno apylinkės teismo 2022 m. vasario 7 d. nuosprendį pakeisti: nuteistąjį T. M. už veikos, numatytos BK 22 straipsnio 2 dalyje, 226 straipsnio 2 dalyje padarymą nubausti 500 MGL dydžio bauda (25 000 Eur), už veikos, numatytos BK 22 straipsnio 2 dalyje, 227 straipsnio 4 dalyje padarymą nubausti 250 MGL dydžio bauda (12 500 Eur) ir šias bausmes subendrinti jas iš dalies sudedant ir skirti T. M. galutinę 600 MGL dydžio baudą (30 000 Eur). Nuteistąjį L. P. už veikos, numatytos BK 22 straipsnio 2 dalyje, 225 straipsnio 4 dalyje padarymą nubausti 250 MGL dydžio bauda (12 500 Eur), už veikos, numatytos BK 22 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje („Renault Clio“ epizodas) padarymą nubausti 200 MGL dydžio bauda (10 000 Eur), už veikos, numatytos BK 300 straipsnio 1 dalyje („Opel Zafira“ epizodas) padarymą nubausti 200 MGL dydžio bauda (10 000 Eur), šias bausmes subendrinti jas iš dalies sudedant ir L. P. skirti galutinę 300 MGL dydžio baudą (15 000 Eur).

Nuteistųjų T. M., L. P. ir Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro Ričardo Gailevičiaus apeliaciniai skundai atmetami.

11. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis numato, jog teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Iš nuteistojo T. M. apeliacinio skundo turinio matyti, kad jis nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu neatleisti T. M. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Nuteistojo L. P. apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, todėl nepagrįstai pripažino jį kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 22 straipsnio 2 dalyje, 225 straipsnio 4 dalyje ir 22 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje, ir 300 straipsnio 1 dalyje, be to, skyrė neteisingas bausmes. Prokuroras apeliaciniu skundu ginčija nuteistiesiems paskirtas bausmes. Kolegija, patikrinusi skundžiamą nuosprendį, įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą, apeliacinių skundų ir apeliacinės instancijos teismui proceso dalyvių pateiktus argumentus, konstatuoja, kad Kauno apylinkės teismo 2022 m. vasario 7 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas įvertinus visas faktines aplinkybes ir vadovaujantis įstatymu.

Dėl nuteistojo T. M. apeliacinio skundo

12. Pagal BK 40 straipsnį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą; laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindas manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis). Taigi BK 40 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta sąlygų visuma, kuriai esant galimas šio straipsnio taikymo svarstymas. Be to, atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra galimas ne tik nustačius BK 40 straipsnio 2 dalyje, bet taip pat ir apsvarsčius BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse esančias sąlygas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-142-303/2021).

13. Kita vertus, kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad, net ir nustačius visas BK 40 straipsnyje nurodytas formalias sąlygas, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teismas negali apsiriboti tik formaliu laidavimo sąlygų nustatymu, turi būti atsižvelgiama ir į kitas svarbias bylos ypatybes. Tai yra teismas, priimdamas sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi pagal savo vidinį įsitikinimą įvertinti byloje esančius įrodymus ir visų sąlygų, nustatytų BK 40 straipsnio 2 dalyje, buvimą bei tai, ar pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui. Teismui nustačius, kad nėra bent vienos iš aptartų sąlygų, BK 40 straipsnio taikymas tampa negalimas ir kitų sąlygų buvimas netenka prasmės (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-142-303/2021).

16. BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkto sąlyga – pagrindas manyti, kad kaltininkas, be kita ko, nedarys naujų nusikalstamų veikų, yra vertinamojo pobūdžio. Pažymima, kad tokią išvadą daro teismas, įvertinęs bylos aplinkybių visumą, teismo išvada šiuo klausimu turi būti paremta objektyviais faktais, kurių buvimas ar nebuvimas padeda į tai atsakyti. Tai gali būti faktai, liudijantys asmens nusikalstamo elgesio atsitiktinumą ar, priešingai, polinkį nusikalsti ar kitaip pažeisti įstatymus, taip pat aplinkybės, apibūdinančios veikos pobūdį, kaltės formą, kaltininko asmenybę, jo požiūris į padarytą veiką, elgesys praeityje (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-46-495/2021) Vienai ar kitai išvadai, be kita ko, gali turėti įtakos ankstesni (išnykę) kaltininko teistumai ir veikų, už kurias jis anksčiau buvo nuteistas, pobūdis, taip pat informacija apie anksčiau padarytus administracinius nusižengimus. Be kita ko, teismai, spręsdami dėl laidavimo, kiekvienu atveju taip pat turi vertinti konkrečios veikos pavojingumą.

17. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo išvada netaikyti T. M. BK 40 straipsnio nuostatų ir neatleisti jo nuo baudžiamosios atsakomybės padarius 22 straipsnio 2 dalyje, 226 straipsnio 2 dalyje ir 22 straipsnio 2 dalyje, 227 straipsnio 4 dalyje nurodytas nusikalstamas veikas yra motyvuota ir pagrįsta byloje nustatytomis aplinkybėmis. Klausimas dėl T. M. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą pirmosios instancijos teismo buvo išspręstas tinkamai, kaip visumą, neatsietai vertinant nuteistojo asmenį ir jo padarytas veikas apibūdinančias aplinkybes. Pirmosios instancijos teismo procesiniame sprendime motyvai išdėstyti aptarus kiekvieną iš teisinių kriterijų, reikšmingų taikant BK 40 straipsnio nuostatas, jie aiškūs ir įtikinantys, pagrįsti nuodugnia teisiškai reikšmingų aplinkybių analize, tinkamai vadovaujantis su šiuo klausimu susijusia kasacinės instancijos teismo praktika. Pažymima, jeigu, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, kyla pagrįstų abejonių, ar asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, tai paprastai reiškia, kad nėra vienos iš sąlygų, leidžiančių teismui daryti atitinkamas išvadas ir taikyti BK 40 straipsnio nuostatas. Sprendžiant šį klausimą neturi likti neaiškumų ar abejonių dėl to, ar iš tiesų visos aplinkybės yra tokios aiškios, kad galima būtų daryti išvadą, jog yra pagrindas atleisti nusikalstamą veiką padariusį asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Būtent tokių pagrįstų abejonių pirmosios instancijos teismui ir kilo.

Motyvuojamoji dalis

19. Kolegija sprendžia, jog T. M. atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą netaikytinas, kadangi netenkinama BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatyta būtinoji sąlyga - nėra pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Kaip matyti iš bylos medžiagos, jo padaryta veika nebuvo atsitiktinė. T. M. atsiliepė į nepažįstamo asmens (D. B.) skambutį, sutiko padėti neteisėtai praeiti techninę apžiūrą visiškai nepažįstamam asmeniui. Tokios aplinkybės leidžia spręsti apie sistemingą tokio pobūdžio veiklą. Šios išvados teisingumą pagrindžia ir kiti byloje surinkti duomenys, pavyzdžiui Elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolai, kuriuose užfiksuoti T. M. pokalbiai su kitais asmenimis, tame tarpe ir su tėvu S. M., kurių turinys leidžia manyti, jog tariamasi dėl techninės apžiūros atlikimo neteisėtais būdais (1 t., b. l. 33-102). Nurodytas aplinkybes pagrindžia ir prie baudžiamosios bylos prijungti UAB „Kauno techninės apžiūros centro“, (duomenys neskelbtini) esančiomis kameromis filmuoti vaizdo įrašai bei fotonuotraukos, iš kurių matyti, kad T. M. dalyvauja techninėse apžiūrose: 2018 m. gruodžio 11 d. automobilio, Audi A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2019 m. sausio 10 d. – BMW 525, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2019 m. kovo 6 d. – Seat Leon, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2019 m. kovo 9 d. – FORD GALAXY, valst.Nr. (duomenys neskelbtini) (3 t. b. l. 52-53).

20. Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio matyti, kad BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtinta sąlyga nebuvo konstatuota įvertinus jai nustatyti reikšmingas faktines bylos aplinkybes. Teismo sprendime pateiktos išvados yra motyvuotos, aiškios, atitinkančios suformuotą teismų praktiką. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nenustatė pagrindo kitaip vertinti bylos duomenis ir daryti priešingas išvadas.

21. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija netenkina nuteistojo T. M. apeliacinio skundo prašymo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2022 m. vasario 7 d. nuosprendį ir vadovaujantis BK 40 straipsnio nuostatomis, atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato (BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atsižvelgiant į priimto sprendimo motyvus, kolegija nepasisako dėl teisiamajame posėdyje apklaustų asmenų tinkamumo būti laiduotojais.

Dėl nuteistojo L. P. apeliacinio skundo

22. Teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu (BPK 20 straipsnio 1–5 dalys). Taigi, bylą nagrinėjantis teismas turi išskirtinę kompetenciją nuspręsti dėl įrodymų patikimumo, pakankamumo ir jais remdamasis daryti išvadas dėl nusikalstamos veikos padarymo mechanizmo, asmens kaltumo ir kitų konkrečioje byloje įrodinėtinų aplinkybių. Teismas turi įvertinti kiekvieną įrodymą atskirai ir įrodymų visumą, sujungiant visus reikšmingus faktus į loginę visumą, ir padaryti apibendrinančias išvadas, kurios turi būti vienareikšmės ir kategoriškos. Teismo proceso dalyviai turi teisę teikti pasiūlymus ir reikšti nuomones visais byloje sprendžiamais klausimais, tačiau jie teismui nėra privalomi. Proceso dalyvių teismui pateiktų siūlymų dėl įrodymų vertinimo atmetimas savaime BPK normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma. Nors nagrinėjamu atveju nuteistasis turi kitokią nuomonę dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo, vertinimo ir jų įrodomosios reikšmės, tačiau tai nesuponuoja išvados, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius duomenis, rėmėsi duomenimis, kurie negali būti pripažinti įrodymais, padarė nepagrįstas išvadas dėl L. P. kaltės.

23. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nuteistojo L. P. kaltė, padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, numatytą 22 straipsnio 2 dalyje, 225 straipsnio 4 dalyje ir 22 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje, ir 300 straipsnio 1 dalyje, yra įrodyta. Pripažindamas L. P. kaltu, apylinkės teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais bei padarė faktines bylos aplinkybes atitinkančias išvadas. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismo, vertinusio įrodymus, vidinis įsitikinimas nebuvo pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Aukštesnysis teismas konstatuoja, jog ištirtų ir išanalizuotų įrodymų pagrindu L. P. veikos pagal 22 straipsnio 2 dalį, 225 straipsnio 4 dalį ir 22 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, ir 300 straipsnio 1 dalį kvalifikuota tinkamai, kadangi atitinka šių nusikaltimų veikų požymius.

Dėl automobilio „Opel Zafira-A“ techninės apžiūros rezultatų kortelės klastojimo

26. Nuteistojo parodymai yra paneigti liudytojų G. C. (8 t., b. l. 9-10), G. D. (7 t., b. l. 132-135) parodymais, UAB „Kauno techninės apžiūros centro“ raštu ir Techninės apžiūros rezultatų kortele (ataskaita) Nr.(duomenys neskelbtini), suformuota atliekant pakartotinę transporto priemonės apžiūrą 2019 m. liepos 26 d. (3 t., b. l. 110,113), į bylą pateiktomis automobilio kontrolinės apžiūros metu, 2019 m. liepos 26 d. darytomis fotonuotraukomis bei filmuota medžiaga (7 t., b. l. 160, 165, 182, 181). Nuotraukoje „Opel akumuliatoriaus tvirtinimas“ užfiksuotas nepritvirtintas automobilio akumuliatorius (7 t., b. l. 160). Teisėjų kolegija pritaria apylinkės teismo išvadai, jog nei transporto priemonės ridos neatitikimo duomenys, nei iškeltos abejonės dėl transporto priemonės gabenimo iš įvykio vietos būdo ar jos antspaudavimo, ar tariamo Techninių apžiūrų centro vadovo G. C. šališkumo, neturėjo įtakos teismo išvadų padarymui dėl aptariamos veikos – techninės apžiūros rezultatų kortelės klastojimo. Nurodytu atveju būtent kaltinamojo tyčiniais veiksmais transporto priemonės „Opel Zafira-A“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) techninės apžiūros rezultatų kortelėje buvo įrašyti neteisingi duomenys apie šio automobilio galinio valstybinio numerio ženklo apšvietimo šaltinį. Be to, pirmosios instancijos teismui pagrįstai nekilo abejonių dėl nustatytų transporto priemonės techninių trūkumų kvalifikavimo dideliais ar nedideliais, nes techninės apžiūros rezultatų kortelėje kontrolierius G. D. tinkamai, vadovaudamasis galiojančiais norminiais aktais, užfiksavo ir kvalifikavo nurodytus trūkumus.

27. Nors L. P. ir paaiškino, kad ridos duomenis nurašinėja atidžiai, apylinkės teismo teisiamojo posėdžio metu ištirtos aplinkybės tai paneigė. Nustatyta, kad tą pačią dieną L. P. atliktos automobilio „Renault Clio“ techninės apžiūros metu, automobilio ridos duomenis L. P. nurašė ne pats, o jie jam per atstumą buvo sudiktuoti T. M.. Šias aplinkybes patvirtino slapto sekimo protokolas bei pridėti vaizdo įrašai (2 t., b. l. 45, 2 CD, Rec1_0005) iš kurių matyti, kaip T. M. diktuoja L. P., stovinčiam keli metrai nuo automobilio, ridos duomenis: „148612“. Taigi, automobilio „Opel Zafira-A“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ridos duomenys galėjo būti neteisingai užfiksuoti ir pirminės L. P. atliktos techninės apžiūros metu.

28. Teisėjų kolegija taip pat neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos išvada, jog jei ir būtų automobiliu „Opel Zafira-A“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvę nuvažiuoti 179 km, laikotarpiu tarp L. P. atliktos pirminės apžiūros ir kitą dieną Kaune atliktos pakartotinės apžiūros, papildomos apžiūros metu, nustatyti gedimai negalėjo būti įtakoti papildomai nuvažiuotų kilometrų. Taip pat ir stabdžių vamzdelių neteisingas pravedimas ir pritvirtinimas, bei akumuliatoriaus baterijos nepritvirtinimas plokštele ir varžtu, kaip patvirtino ir G. C., negalėjo atsirasti net ir nuvažiavus kelis šimtus kilometrų, nes akivaizdu, kad šie trūkumai atsirado dėl netinkamai atliktų darbų keičiant stabdžių vamzdelius bei įdedant į automobilį akumuliatorių.

30. Kolegija pažymi, jog L. P., kaip kontrolierius, tokius gedimus turėjo nustatyti ir tinkamai užfiksuoti, nebent jis būtų buvęs visiškai nekompetentingas savo pareigose, tačiau byloje tokių duomenų nėra. Priešingai, L. P. UAB „Kauno techninės apžiūros centre“ dirbo nuo 2015 m. sausio 12 d. (4 t., b. l. 120), vadovo charakterizuotas teigiamai, nurodant, kad būdamas kontrolieriumi, turi pakankamai teorinių ir praktinių žinių, kurias sėkmingai taiko darbinėje veikloje, tvarkingas, laiku ir kokybiškai atlieka jam patikėtas užduotis (4 t., b. l. 126).

Dėl automobilio „Renault Clio“ techninės apžiūros rezultatų kortelės klastojimo ir kyšininkavimo

32. Bylos duomenimis, automobilio „Renault Clio“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Techninės apžiūros rezultatų kortele (Ataskaita) Nr. (duomenys neskelbtini) (3 t., b. l. 105) nustatyta, kad 2019 m. liepos 25 d. 16.29 val. kontrolierius L. P. transporto priemonės techninės apžiūros metu nei didelių, nei nedidelių trūkumų nenustatė, tuo tarpu kitą dieną atliktos kontrolinės apžiūros metu kontrolierius G. D., dalyvaujant Kauno techninės apžiūros centro direktoriui G. C., nustatė du transporto priemonės didelius trūkumus, kurie beje, buvo nustatyti ir prieš tai, 2019 m. liepos 15 d. kontrolieriaus Ž. K. atliktos pirminės techninės apžiūros metu. Šiuos trūkumus tiek kontrolierius G. D., tiek kontrolierius Ž. K. nurodė Techninės apžiūros rezultatų kortelėse (3 t. b. l. 103, 111-112). Taigi vien tik L. P. veiksmai ir žodžiai, kurie, jo nuomone, pagrindė vieno ar kito trūkumo nebuvimą, patys savaime nepaneigia jo kaltės, nes jų nepatvirtina jokie kiti įrodymai. Tuo tarpu jam inkriminuotos aplinkybes, tai, kad jo atliekamos techninės apžiūros metu automobilyje degė indikatoriaus lemputė (MIL), rodanti gedimą apsaugos sistemoje, patvirtino ir kiti įrodymai. Automobilio „Renault Clio“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2019 m. liepos 15 d. atliktos techninės apžiūros rezultatų kortelė (ataskaita) Nr. 201-0189312, kurios išvadoje nurodyta, kad „Transporto priemonė neatitinka techninių reikalavimų“. Tarp kitų gedimų, nurodyti kaip dideli trūkumai, kad saugos diržų ir sagčių, kitų saugos sistemų trūkumai, gedimų indikatoriaus lemputė rodė sistemos gedimą, veikimo sutrikimas (3 t., b. l. 103). Šie trūkumai buvo užfiksuoti taip pat ir 2019 m. liepos 26 d. atliktos automobilio „Renault Clio“ Techninės apžiūros rezultatų kortelėje (ataskaitoje) Nr. (duomenys neskelbtini) (3 t., b. l. 111), bei Techninių ekspertizių įmonės UAB „Kauno techninės apžiūros centro“ rašte (3 t., b. l. 110). Liudytojo Ž. K. parodymai patvirtino, kad pirminės apžiūros atlikimo metu (2019 m. liepos 15 d.) transporto priemonėje be kitų gedimų, degė ir „AIR BAG“ lemputės indikatorius, rodantis oro pagalvių gedimą. Liudytojas G. D. tiksliai neprisiminė, kuri lemputė apžiūros metu degė, tačiau apžiūros metu dalyvavęs G. C. bei jo apžiūros metu darytos fotonuotraukos patvirtino, kad transporto priemonėje degė ne L. P. nurodomas indikatorius, rodantis, kad oro pagalvė išjungta (antras nuo viršaus), o būtent indikatorius (viršutinis), rodantis oro pagalvių sistemos gedimą. Apylinkės teismo teisiamojo posėdžio metu apžiūrėtose fotonuotraukose tai akivaizdžiai matėsi (žr. spalvotas nuotraukas, įrašytas į CD (7 t. b. l. 165). Apylinkės teismas, L. P. nurodytą aplinkybę, kad jam atliekant techninę automobilio apžiūrą, perjungus maitinimą dujomis įspėjamoji lemputė užgeso ir automobilio variklis parodė ženklus, kad dujos persijungė, pagrįstai atmetė, kadangi visi apklausti liudytojai, tikrinę ar vairavę transporto priemonę tiek prieš L. P. atliekamą apžiūrą, tiek po jos, nurodė, kad jokios reakcijos perjungus automobilio maitinimo degalais sistemą, nebuvo: variklio darbas nepasikeitė, įspėjamasis indikatorius prietaisų skyde neužgeso.

35. Bylos duomenimis, L. P. neneigė, kad po techninės apžiūros atlikimo ir transporto priemonės technikinės apžiūros ataskaitos išspausdinimo, T. M. jam į ranką įspraudė 20 Eur. Šias aplinkybes taip pat patvirtino T. M. parodymai, slapto sekimo metu daryti įrašai, iš kurių buvo matyti, kad T. M. į delną pasiruošia 20 Eur kupiūrą. Techninių apžiūrų kameromis buvo nufilmuota, kaip po to, kai paėmė į delną 20 Eur T. M. iš karto nueina į apžiūros centro kasos patalpas, kuriose yra ir L. P.. Asmens kratos metu pas L. P. randamos trys kupiūros po 20 Eur. L. P. neigė tą aplinkybę, kad T. M. jam duoti 20 Eur buvo atlygis už automobilio „Renault Clio“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sklandų techninės apžiūros praėjimą. Jis nurodė, kad nesuprato už ką yra pinigai, jis išsigandęs įsidėjo pinigus į kišenę ir norėjo pasivijęs T. M. išsiaiškinti, tačiau to padaryti jam nepavyko, nes buvo sulaikytas. Tačiau šie parodymai paneigti kitų apylinkės teismo teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų visetu. T. M. tiek ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, teisme perskaitytais BPK 276 straipsnio 4 dalies tvarka, tiek duotais teisiamojo posėdžio metu, paaiškino, kad perduodamas 20 Eur L. P. į delną nepajuto jokio pasipriešinimo, priešingai – L. P. delną sugniaužė (4 t., b. l. 43). Kaip jau minėta, Techninių apžiūrų centro kameromis užfiksuota, kad po to, kai pagal slapto sekimo medžiagą, T. M. į delną įsidėjo 20 Eur, jis grįžta į Techninės apžiūros centro patalpas, kur 16:45:39 val. paskui L. P. užeina į kasos patalpas. Kitame įraše matyti, kaip 16:47:55 val. T. M. neskubėdamas išeina iš kasos patalpos ir Techninės apžiūros centro (fotonuotrauka iš vaizdo įrašo 3 t., b. l. 152), 16:48:33 val. iš kasos patalpos išeina L. P., eina į priešingą pusę nei nuėjo T. M. (fotonuotrauka iš vaizdo įrašo 3 t., b. l. 153), 16:49:16 val. L. P. grįžta į salę ir 16:49:37 val. prie jo prieina policijos pareigūnai (3 t., b. l. 146-154, CD 3, IP Camera1_Jonavos TAC NVR_Jonavos TAC_20190725164728_20190725170625_85 591097.mp4). Taigi, apylinkės teismas pagrįstai nustatė, kad imtis kokių nors veiksmų, siekiant parodyti savo nesutikimą priimti kyšį, laiko buvo pakankama. Kaip teisingai nurodyta skundžiamame nuosprendyje, L. P. galėjo tiesiog apie tai iš karto pasakyti T. M. arba jam išėjus, neįsidėti pinigus į kišenę, o nueiti į TAC vaizdo kamerų vaizdo įrašymo zoną ir apie tai pranešti kitiems kontrolieriams, kadangi, kaip buvo nustatyta, vadovo, ar jį pavaduojančio asmens tą dieną Techninių apžiūrų stotyje nebuvo. Tačiau L. P. neatliko jokių veiksmų, kad T. M. korupcinio pobūdžio veiksmai būtų atskleisti ir tai parodo, kad T. M. duotą kyšį L. P. priėmė.

36. Atsižvelgdama į aukščiau nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog automobilių „Opel Zafira-A“ ir „Renault Clio“ trūkumai buvo nustatyti neginčijamai. Todėl apelianto nurodyti skundo argumentai dėl automobilių trūkumų nebuvimo L. P. tikrinimo metu ir atsiradimo pakartotinio patikrinimo metu ar dėl automobilio ridos nesutapimo, yra nepagrįsti, kadangi jie nepaneigia, jog minėti automobiliai buvo su nustatytais gedimais, kuriems esant išvada, kad „Transporto priemonė atitinka techninius reikalavimus“ buvo negalima. Apygardos teismas pažymi, jog L. P. turėjo kompetencijos tokius gedimus nustatyti ir tinkamai užfiksuoti, nes, kaip minėta aukščiau, charakterizuojamas kaip turintis pakankamai teorinių ir praktinių žinių, taigi apylinkės teismas pagrįstai nustatė, jog nuteistasis veikė tiesiogine tyčia.

Dėl kriminalinės žvalgybos priemonių teisėtumo

37. Apelianto skunde taip pat teigiama, kad kriminalinės žvalgybos priemonės T. M. atžvilgiu buvo taikomos nuo 2018 m. gruodžio mėn. D. B. nuo 2019 m. liepos 23 d. keletą kartų pats skambino T. M. ir prašė padėti sutvarkyti automobilio „Renault Clio“ techninę apžiūrą. Pasak apelianto, tokiais veiksmais intensyviai reikalauta, kad T. M. imtųsi veiksmų, kad transporto priemonė be kliūčių praeitų apžiūrą automobilių techninių apžiūrų centre. D. B. būdamas Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) vyresniuoju tyrėju, privalėjo ir turėjo suvokti, kad jis aktyviai provokuoja T. M. nusikalsti, žinodamas ir suvokdamas, kad jis nėra UAB „Kauno techninių apžiūrų centras“ darbuotojas, kas rodo, jog T. M. buvo intensyviai provokuojamas elgtis neteisėtai ir taip akivaizdžiai buvo pažeistos taisyklės reglamentuojančios neviešo pobūdžio tyrimo veiksmų teisėtumą.

38. Pagal BPK 159 straipsnio 3 dalį atliekant nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus (toliau – ir NVIV) draudžiama provokuoti asmenį padaryti nusikalstamus veiksmus. Provokacija suprantama kaip spaudimas, aktyvus skatinimas ar kurstymas padaryti nusikalstamą veiką apribojant asmens veiksmų pasirinkimo laisvę, jeigu dėl to asmuo padaro ar kėsinasi padaryti nusikalstamą veiką, kurios prieš tai neketino padaryti (Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymo 5 straipsnio 4 dalis). Pažymėtina, kad teismų praktikoje, remiantis ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2000 m. gegužės 8 d. nutarimu, Europos Žmogaus Teisių teismo (toliau – EŽTT) jurisprudencija, yra ne kartą konstatuota, kad neviešo pobūdžio tyrimo veiksmai turi būti atliekami iš esmės pasyviu būdu, t. y. asmuo, atliekantis NVIV pagal baudžiamojo proceso įstatymą ar veikiantis pagal nusikalstamos veikos imitavimo modelį (toliau – NVIM), naudojamą pagal Kriminalinės žvalgybos įstatymą, negali skatinti, įtikinėti ar kitokiais veiksmais kurstyti asmenį padaryti konkrečią nusikalstamą veiką, kad provokavimo faktas turi būti konstatuojamas, kai ištirtos bylos aplinkybės leidžia, t. y. jomis remiantis galima, padaryti išvadą, jog atitinkama nusikalstama veika nebūtų buvusi padaryta be valstybės pareigūnų įsikišimo. Išvada, kad valstybės pareigūnai skatina asmenis daryti nusikalstamas veikas, gali būti daroma ne tik tada, kai nustatoma, jog asmenys, prieš kuriuos atliekami neviešo pobūdžio veiksmai, buvo tiesiogiai įtikinėjami, raginami atlikti priešingus teisei veiksmus, bet ir tada, kai pareigūnų elgesys nebuvo vien pasyvus ir iš jo buvo galima spręsti, kad ilgesnį laiką trunkantys pareigūnų veiksmai turėjo esminę įtaką asmenų, prieš kuriuos buvo taikomos neviešo pobūdžio priemonės, veiksmams. Provokacija pripažįstama ir tada, kai asmuo nesirengė daryti nusikaltimo, o teisėsaugos pareigūnai sukurstė jį padaryti nusikaltimą, t. y. kai nusikaltimo be teisėsaugos pareigūnų žinios nebūtų buvę (nutartys atnaujintose baudžiamosiose bylose Nr. 2A-P-6/2008, 2A-P-2/2009, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-192/2010, 2K-530/2012, 2K-434/2013, 2K‑238-139/2015, 2K-430-746/2015). Sprendžiant klausimą, ar buvo asmuo provokuojamas padaryti nusikalstamą veiką, turėtų būti atsižvelgiama ne tik į NVIM dalyvių veikimo būdą realizuojant NVIM (t. y. į tai, ar buvo asmens spaudimas, skatinimas, kurstymas, įtikinėjimas ir pan. padaryti konkrečią nusikalstamą veiką), bet ir į tai, ar buvo pagrindas įtarti asmenį iki NVIM taikymo darant nusikalstamą veiką ar rengiantis ją daryti (Konstitucinio Teismo 2000 m. gegužės 8 d. nutarimas, EŽTT Didžiosios kolegijos 2008 m. vasario 5 d. sprendimas byloje Ramanauskas prieš Lietuvą, peticijos Nr. 74420/01).

39. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog nagrinėjamu atveju, T. M. nenurodė, kad buvo provokuojamas daryti nusikalstamą veiką ir padarė išvadą, kad iniciatyvą neteisėtai tarpininkauti, už kyšius padėti praeiti techniškai netvarkingų automobilių techninę apžiūrą, parodė pats T. M., o D. B., kaip teisėsaugos užduočių vykdytojas, tik prisijungė prie jau daromos T. M. nusikalstamos veikos. Bylos duomenimis, pats T. M. davė patarimus D. B. dėl konspiracijos, pinigų sumos, pats pasirinko nusikalstamos veikos modelį, pasinaudodamas pažintimis su L. P.. Todėl pagrįstai nustatyta, kad T. M. pats nusprendė elgtis nusikalstamai, t. y. už kyšį padėti praeiti automobilio techninę apžiūrą ir taip įtraukė jau į savo tokią daromą nusikalstamą veiką L. P.. Nusikalstamos veikos imitavimo modelio taikymas nuteistiesiems nevaržė jų pasirinkimo laisvės ir jie turėjo galimybę pasirinkti teisėtą elgesio variantą – atsisakyti daryti nusikalstamą veiką ar kreiptis į kompetentingas valstybės institucijas ir pranešti apie kito asmens siekį daryti nusikalstamą veiką, tačiau to nepadarė. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nuteistieji nebuvo provokuojami padaryti nusikalstamą veiką ir nusikalstamos veikos imitavimo modelis prieš juos buvo pritaikytas teisėtai, o jo naudojimo metu gauti duomenys yra leistini ir pripažintini įrodymais, patvirtinančiais nuteistųjų dalyvavimą padarant nusikalstamas veikas.

Dėl prokuroro apeliacinio skundo

40. Dėl bausmės paskyrimo nuteistajam T. M.

41. Prokuroras skunde nurodo, kad T. M. nuteistas už kelių nusikalstamų veikų padarymą – tyčinį baigtą apysunkį nusikaltimą ir už baudžiamąjį nusižengimą, kaltę jis pripažino dėl akivaizdžių ir jau nustatytų faktų, tačiau bylos medžiaga patvirtino įtarimą, kad tokia neteisėta veikla jis vertėsi sistemingai, nusikalstamos veikos motyvai buvo savanaudiški ir piktnaudžiaudamas valdžios atstovo – policijos pareigūno statusu, pažintimis, į nusikalstamą veiką įtraukė ir L. P.. Teigia, jog T. M. savo veiksmais padarė didelę žalą juridiniam asmeniui – policijos įstaigai bei valstybės tarnybai. Prokuroro teigimu, T. M. subendrinta bausmė turėjo būti artima bausmių už padarytas veikas numatytam vidurkiui, todėl 600 MGL subendrinta bauda būtų teisingumo principą ir bausmės paskirtį užtikrinanti bausmė.

42. Teisėjų kolegija pažymi, kad bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Vadovaujantis BK 54 straipsnio 1 dalies nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, įtvirtinančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. BK 54 straipsnio 2 dalis reglamentuoja, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Teismų praktikoje išaiškinta, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų nesuteikiant prioriteto (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose 2K-176-222/2019, 2K‑213‑719/2020 ir kt.).???

43. Prokuroras prašymą skirti griežtesnę bausmę T. M. motyvuoja tuo, kad jis prisipažino tik dėl akivaizdžių ir jau nustatytų faktų. Kolegija atmeta šiuos argumentus kaip nepagrįstus ir pritaria apylinkės teismo padarytai išvadai, kad T. M. nuo pat proceso pradžios davė parodymus, pripažindamas savo kaltę, todėl teismas neturi pagrindo šios aplinkybės neįvertinti kaip atsakomybę lengvinančios.

44. Prokuroro argumentai, kad nusikalstamos veikos motyvai buvo savanaudiški ir asmuo nusikalto piktnaudžiaudamas valdžios atstovo – policijos pareigūno statusu, dėl ko skirtina didesnė bausmė, taip pat nepagrįsti. BK 226 straipsnyje numatytų veikų motyvai visada yra savanaudiški, skirdamas bausmę teismas neatsižvelgia į tokią atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kuri įstatyme numatyta kaip nusikaltimo sudėties požymis (BK 60 straipsnio 2 dalis). Be to, ir iš kaltinamojo akto ir iš skundžiamo nuosprendžio matyti, jog veika nebuvo padaryta piktnaudžiaujant tarnyba (policijos pareigūno statusu), o pasinaudojant pažintimis su techninių apžiūrų centro darbuotojais. Šiame kontekste teigti, kad nuteistasis T. M. savo veiksmais padarė didelę žalą juridiniam asmeniui – policijos įstaigai bei valstybės tarnybai, taip pat nėra jokio pagrindo. Nesutiktina ir su kitu prokuroro argumentu dėl didesnės bausmės skyrimo, esą T. M. įtraukė į nusikalstamą veiką L. P.. L. P. nuteistas už pasikėsinimą kyšininkauti, o T. M. – už pasikėsinimą prekiauti poveikiu. Tai yra atskiros tyčinės nusikalstamos veikos ir teigti, kad L. P. nusikalto tik todėl, jog buvo įtakotas T. M., nėra jokio pagrindo.

45. Skirdamas bausmę, apylinkės teismas įvertino, kad T. M. pasikėsino padaryti dvi idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį sudarančias nusikalstamas veikas, iš kurių viena yra apysunkis nusikaltimas, už kurį numatyta baudos, arešto ir laisvės atėmimo iki 5 metų bausmės, kita – baudžiamasis nusižengimas, kurio sankcijoje numatytos baudos, laisvės apribojimo ar arešto bausmės. Veikos padarytos tiesioginės tyčios kaltės forma. Nusikalstamos veikos mastas yra nedidelis, susitarimo ribos aiškios, T. M. inkriminuoti vienkartiniai nusikalstami veiksmai, kurių dalykas vienu atveju neviršija 1 MG dydžio sumos, kitu atveju – nežymiai ją viršija. Nustatyta kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. BK 47 straipsnyje nustatyta, kad už baudžiamąjį nusižengimą gali būti skiriama nuo 15 iki 500 MGL dydžio bauda, o už apysunkį nusikaltimą – nuo 100 iki 4 000 MGL dydžio bauda.

46. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs aukščiau paminėtas aplinkybes, tai, kad nusikalstamos veikos nėra baigtos, į nusikalstamų veikų rūšinį pavojingumo laipsnį, kuris, atsižvelgiant į nedidelį nusikaltimo dalyką, yra mažesnis, į atsakomybę lengvinančią aplinkybę, sprendžia, jog apylinkės teismo nuosprendžiu parinkti bausmių dydžiai yra adekvatūs padarytoms veikoms, todėl keisti nuosprendį griežtinant bausmes prokuroro skunde išdėstytais motyvais, nėra pagrindo.

48. Prokuroras skunde nurodo, kad L. P. nuteistas už kelių nusikalstamų veikų padarymą – tyčinio nebaigto nesunkaus nusikaltimo padarymą (baudžiamasis įstatymas šiuo atveju nustato baudos vidurkį – 1 010 MGL), tyčinio nebaigto baudžiamojo nusižengimo padarymą (baudžiamasis įstatymas šiuo atveju nustato baudos vidurkį – 255 MGL) ir baigto nesunkaus nusikaltimo padarymą (baudžiamasis įstatymas šiuo atveju nustato baudos vidurkį – 1 010 MGL). Teigia, jog kaltės L. P. nepripažino, nusikalstamos veikos motyvai buvo savanaudiški ir bylos medžiaga patvirtino įtarimą, kad tokia neteisėta veikla jis vertėsi sistemingai, piktnaudžiaudamas jam suteiktais įgaliojimais, savo veikimu padarė didelės žalos juridiniam asmeniui, taip pat ir sukėlė grėsmę kitų eismo dalyvių saugumui bei aplinkai, kadangi techniškai netvarkingoms transporto priemonėms neteisėtai buvo leista dalyvauti viešajame eisme. Prokuroras teigia, kad L. P. subendrinta bausmė turėjo būti artima bausmių už padarytas veikas numatytam vidurkiui, todėl 300 MGL subendrinta bauda būtų teisingumo principą ir bausmės paskirtį užtikrinanti bausmė.

49. Prokuroras skunde prašo nuteistajam L. P. už baudžiamąjį nusižengimą pagal BK 22 straipsnio 2 dalį ir 225 straipsnio 4 dalį paskirti 250 MGL baudą, tai yra baudos, numatytos BK 47 straipsnyje už baudžiamojo nusižengimo padarymą, vidurkį. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio apylinkės teismas už minėtą baudžiamąjį nusižengimą L. P. paskyrė 150 MGL baudą. Toliau prokuroras prašo L. P. pagal BK 22 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį skirti 200 MGL baudą, pirmosios instancijos teismas skyrė 200 MGL baudą. Pagal BK 300 straipsnio 1 dalį prokuroras prašo L. P. skirti 200 MGL baudą, apylinkės teismas skyrė 210 MGL baudą. Taigi, kaip matyti iš skundo, iš esmės prokuroras nuteistajam L. P. paskirtą bausmę už veiką, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje, netgi prašo švelninti.

50. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs, kad veikos, numatytos BK 22 straipsnio 2 dalyje, 225 straipsnio 4 dalyje ir 22 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje, sudaro idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį, vadovaudamasis BK 63 straipsnio 2 dalies, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrino apėmimo būdu, griežtesnei iš bausmių apimant švelnesnę, ir už šias veikas paskyrė subendrintą bausmę – 200 MGL dydžio baudą. Toliau, vadovaudamasis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, šią bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrino su bausme, paskirta pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (automobilio „Opel Zafira-A“ Techninės apžiūros rezultatų kortelės suklastojimas), tai yra 210 MGL dydžio bauda ir L. P. paskyrė galutinę bausmę 260 MGL dydžio baudą. Apylinkės teismas parinkdamas dalinį bausmių sudėjimo būdą bei pridedamos bausmės minimalią dalį, kuri negali būti mažesnė negu minimalus tos bausmės rūšies dydis (šiuo atveju 50 MGL baudos už nesunkų nusikaltimą), atsižvelgė į tai, kad L. P. charakterizuojamas teigiamai, nusikalto pirmą kartą, padarytos nusikalstamos veikos sunkių pasekmių nesukėlė. Kaip matyti iš skundo, prokuroras neginčija nei bausmių bendrinimo būdo, nei pridėtos bausmės dalies dydžio pagrįstumo. Teisėjų kolegija taip pat neturi pagrindo nesutikti su tokiu bendrinimu.

51. Iš prokuroro skundo matyti, kad apeliantą L. P. paskirtos baudos už nusikalstamų veikų, numatytų BK 300 straipsnio 1 dalyje, padarymą, tenkina, už vieną iš jų netgi siūloma skirti 10 MGL mažesnę. Taigi prokuroras iš esmės nesutinka tik su paskirtu bausmės dydžiu už baudžiamojo nusižengimo padarymą.

52. Neteisinga bausme (BPK 328 straipsnio 2 punktas) pripažįstama tokia bausmė, kuri nors ir atitinka baudžiamojo įstatymo nustatytas ribas, tačiau savo rūšimi ar dydžiu yra aiškiai per švelni ar per griežta. Nagrinėjamoje byloje paminėtų aplinkybių nenustatyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas L. P. paskyrė tinkamas bausmes, tinkamai paskyrė jų dydžius ir savo išvadas išsamiai argumentavo.

53. Prokuroras nepateikė įtikinamų argumentų, kodėl nustatant baudos dydį pagal (BK 22 straipsnio 2 dalį ir 225 straipsnio 4 dalį) reikėtų skirti bausmės vidurkiui lygią baudą. Kolegija sprendžia, kad mažesnį rūšinį veikos pavojingumą rodo nusikalstamos veikos dalykas, tesiekiantis 20 eurų (maksimalus dydis pagal šią dalį – 50 Eur) ir ta aplinkybė, kad veika yra nebaigta. Vertinant šias aplinkybes, laikytina, kad apylinkės teismas, baudos dydį nustatydamas mažesnį, nei bausmės vidurkis, įstatymo normų, reglamentuojančių bausmės skyrimą, nepažeidė. Didesnės bausmės skyrimo negalima argumentuoti manymu, kad nuteistasis galėjo sistemingai daryti tokias veikas, kadangi tai nėra įrodyta. Bausmės skyrimo motyvai negali būti grindžiami prielaidomis grįstais faktais.

54. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad neteisinga bausme (BPK 328 straipsnio 2 punktas) pripažįstama tokia bausmė, kuri nors ir atitinka baudžiamojo įstatymo nustatytas ribas, tačiau savo rūšimi ar dydžiu yra aiškiai per švelni ar per griežta. Nagrinėjamoje byloje paminėtų aplinkybių nenustatyta, todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas L. P. paskyrė tinkamą bausmę ir tokią išvadą išsamiai argumentavo. Taigi teisėjų kolegija sprendžia, jog nėra pagrindo keisti skundžiamą nuosprendį prokuroro skunde nurodytais argumentais.

55. L. P. apeliaciniame skunde taip pat nesutinka su jam paskirta bausme ir, priešingai nei prokuroras, nurodo, jog pirmos instancijos teismas netinkamai vadovavosi bausmių skyrimo taisyklėmis ir, aiškiai skyrė per dideles baudas, kadangi jų dydžiai neatitinka BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų ir paskirties. Kaip nurodyta ankščiau šioje nutartyje, apylinkės teismas skirdamas bausmę L. P. atsižvelgė į visas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, todėl apygardos teismas pakartotinai motyvų dėl bausmių L. P. dydžio nekartoja ir konstatuoja, jog nėra pagrindo teigti, kad paskirtos bausmės yra per griežtos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistųjų T. M., L. P. ir Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro Ričardo Gailevičiaus apeliacinius skundus atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.