- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-12-28
- Bylos Nr.
- A-146-1296-09
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Arūnas Sutkevičius (pirm.), Laimutis Alechnavičius, Laimė Baltrūnaitė (pran.)
- Pareiškėjas
- R. D.
- Atsakovas
- Valstybės
- Trečiasis asmuo
- Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Kategorijos
- 16.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 16.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Laimės Baltrūnaitės (pranešėja) ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. D. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. lapkričio 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. D. skundą atsakovams Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus rinktinei ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus rinktinės, (trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos), dėl su tarnyba susijusių išmokų priteisimo, neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas R. D. (toliau – ir pareiškėjas) Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateikė skundą (b. l. 2-4), kurį vėliau tikslino (b. l. 57-60, b. l. 73) ir prašė priteisti iš Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) Vilniaus rinktinės (toliau – ir atsakovas) 164,88 Lt kompensaciją už dvi nepanaudotas kasmetinių atostogų dienas, vidutinį darbo užmokestį 10 017,84 Lt nuo 2008 m. gegužės 27 d. (atleidimo iš darbo dienos) iki 2008 m. rugsėjo 2 d. Pareiškėjas taip pat prašė priteisti iš atsakovų VSAT Vilniaus rinktinės ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos VSAT Vilniaus rinktinės, 10 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.
Paaiškino, kad VSAT Vilniaus rinktinės vado 2008 m. gegužės 7 d. įsakymu Nr. TE-241 (toliau – ir Įsakymas Nr. TE-241) buvo atleistas iš tarnybos vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto patvirtinimo įstatymu patvirtinto Vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Statutas) 53 straipsnio 1 dalies 4 punktu (kai negali tarnauti dėl sveikatos būklės). Atleisdamas iš tarnybos atsakovas jam apskaičiavo Statuto 57 straipsnyje numatytą išeitinę kompensaciją (13299,09 Lt), iš kurios išskaičiavo 24% pajamų mokestį (3191,78 Lt).
Pareiškėjas teigė, kad VSAT Vilniaus rinktinė atleidžiant jį iš tarnybos su juo ne visiškai atsiskaitė. Įsakyme Nr. TE-241 dėl atleidimo iš tarnybos buvo nurodyta išmokėti piniginę kompensaciją už 16,17 dienų nepanaudotas kasmetines atostogas už 2008 metus. Tačiau 2008 m. gegužės mėnesį jam pateiktame atsiskaitymo lapelyje nurodyta, kad kompensacija išmokama tik už 11,32 nepanaudotų kasmetinių atostogų dienų. Tokiu būdu atsakovas jam neišmokėjo piniginės kompensacijos už 4,85 nepanaudotas kasmetinių atostogų dienas 2008 metais bei už 7 nepanaudotas kasmetinių atostogų dienas 2007 metais, t. y. iš viso už 11,85 nepanaudotas kasmetinių atostogų dienas (1 813,80 Lt)
Pareiškėjas paaiškino, kad 2008 m. birželio 16 d. jis kreipėsi į atsakovą dėl neišmokėtos išeitinės kompensacijos dalies (išskaityto pajamų mokesčio) bei kompensacijos už nepanaudotas 2007, 2008 metų atostogas išmokėjimo. 2008 m. liepos 29 d. raštu Nr. (21/20)-12-2545 VSAT Vilniaus rinktinė jam atsakė, jog kompensacija už 2008 metais nepanaudotas kasmetines atostogas yra išmokėta, taip pat bus išmokėta už nepanaudotas kasmetines atostogas 2007 metais. Dėl išeitinės kompensacijos dalies grąžinimo atsakymo nepateikė.
Pareiškėjo teigimu, atsakovas atleidimo iš tarnybos dieną su juo visiškai neatsiskaitęs pasielgė neteisėtai. Statuto 56 straipsnio 1 dalis nustato, kad esant pagrindui atleisti pareigūną iš tarnybos pagal šio Statuto 53 straipsnio 1 dalies 4 punktą, pareigūnas atleidžiamas iš tarnybos kitą dieną po to, kai atsiranda, ar nustatomas faktas, dėl kurio pareigūnas negali tęsti tarnybos. Nagrinėjamu atveju VSAT Vilniaus rinktinė neturėjo galimybės pareikšti savo valios dėl jo atleidimo iš tarnybos. Todėl išeitinė kompensacija turėtų būti priskirta neapmokestinamosioms pajamoms pagal Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatas. Pareiškėjas pažymėjo, kad atsakovas atleidimo iš tarnybos dieną su juo neatsiskaitė ne dėl jo kaltės, todėl privalo sumokėti jam ne tik neišmokėtas pinigų sumas, bet ir vidutinį darbo užmokestį už uždelstą laiką (Darbo kodekso 141 straipsnis).
Patikslintuose skunduose (b. l. 57-60, b. l. 73) pareiškėjas paaiškino, kad 2008 m. rugsėjo 2 d. atsakovas pervedė jam į sąskaitą 3 191,77 Lt neišmokėtą išeitinės kompensacijos dalį ir 412,20 Lt kompensaciją už 5 nepanaudotas kasmetinių atostogų dienas, tačiau nesumokėjo už 2 dienas nepanaudotas kasmetinių atostogų 2007 metais.
Šalies argumentai
Pareiškėjas teigė dėl atsakovo vilkinimo atsiskaityti su juo atleidimo iš tarnybos dieną patyręs neturtinę žalą, kurią įvertino 10 000 Lt ir prašė priteisti šią sumą iš atsakovų vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.246, 6.263, 6.271 straipsnių nuostatomis. Reikalavimą dėl neturtinės žalos pareiškėjas grindė argumentais, jog atleidimo dieną negavęs iš darbdavio visų priklausiusių išmokų patyrė papildomų rūpesčių ir nepatogumų (teko rūpintis skundo teismu pateikimu), jautėsi pažemintas, dvasiškai sukrėstas, sumenkinta jo reputacija (pavyzdingai ištarnavus VSAT Vilniaus rinktinėje daugiau kaip 16 metų ir išėjus iš tarnybos dėl sutrikusios sveikatos teko kreiptis į teismą dėl jam priklausančių išmokų priteisimo).
Atsakovas Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus rinktinė su skundu bei patikslintu skundu nesutiko ir prašė pareiškėjo reikalavimus atmesti kaip nepagrįstus.
Atsiliepimas
Atsiliepimuose (b. l. 22-24, 69-70) paaiškino, kad atsižvelgiant į teismų praktiką analogiškose bylose iš pareiškėjo išeitinės kompensacijos išskaičiuota dalis (3191,77 Lt) jam išmokėta. Taip pat jam sumokėta kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas už 2008 metus. Kompensacija už 5 dienas nepanaudotų kasmetinių atostogų 2007 metais buvo apskaičiuota ir išmokėta VSAT Vilniaus rinktinės vado 2008 m. rugpjūčio 29 d. įsakymu Nr. TE-351. 2007 m. gruodžio 3 d. VSAT Vilniaus rinktinės vado įsakymu Nr.A-205 pareiškėjas buvo išleistas kasmetinių atostogų 10 kalendorinių dienų (nuo 2007 m. gruodžio 23 d. iki 2008 m. sausio 4 d.). Pareiškėjas iki 2007 m. gruodžio 28 d. sirgo. Faktiškai jis atostogavo 5 dienas (nuo 2007 m. gruodžio 30 d. iki 2008 m. sausio 4 d.). Todėl kompensacija buvo išmokėta už 5 dienas nepanaudotų kasmetinių atostogų už 2007 metus.
Teigė, kad VSAT Vilniaus rinktinė visiškai atsiskaitė su pareiškėju. Į bylą nepateikta jokių įrodymų, pagrindžiančių neturtinę žalą, todėl tenkinti pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo nėra pagrindo.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2008 m. lapkričio 19 d. sprendimu (b. l. 80-83) pareiškėjo skundą patenkino iš dalies, priteisė pareiškėjui iš atsakovo 164,88 Lt už 2 dienas nepanaudotų atostogų už 2007 metus ir 3 500 Lt už ne laiku sumokėtą darbo užmokestį (su juo susijusias sumas). Reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo atmetė kaip nepagrįstą.
Teismas nustatė, kad 2008 m. gegužės 27 d. VSAT Vilniaus rinktinės vado įsakymu Nr. TE-241, vadovaujantis Statuto 53 straipsnio 1 dalies 4 punktu R. D. buvo atleistas iš tarnybos (1 p.); įsakyta išmokėti jam piniginę kompensaciją už 16,17 dienų nepanaudotų kasmetinių atostogų už 2008 metus (2 p.); įpareigota išmokėti 4 mėnesinių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę kompensaciją (3 p.) (b.l. 25). 2008 m. rugpjūčio 29 d. VSAT Vilniaus rinktinės vado įsakymu „Dėl Vilniaus rinktinės vado 2008 m. gegužės 27 d. įsakymo Nr. TE-241 „Dėl R. D. atleidimo iš vidaus tarnybos“ papildymo“ Nr. TE-351 įsakyta išmokėti piniginę kompensaciją už 5 dienas nepanaudotų kasmetinių atostogų už 2007 metus (b. l. 26).
Šalies argumentai
Pareiškėjo teigimu, atleidžiant iš tarnybos, su juo nebuvo visiškai atsiskaityta, todėl pareiškėjas prašė priteisti jam iš atsakovo VSAT Vilniaus rinktinės 164,88 Lt kompensaciją už 2 nepanaudotas kasmetinių atostogų dienas, vidutinį darbo užmokestį (10 017,84 Lt) už uždelstą atsiskaityti laiką nuo 2008 m. gegužės 27 d. (atleidimo iš darbo dienos) iki 2008 m. rugsėjo 2 d. ( atsiskaitymo dienos).
Dėl reikalavimo priteisti 164,88 Lt kompensaciją už 2 nepanaudotas kasmetinių atostogų dienas už 2007 metus
Teismas nustatė, jog 2007 m. gruodžio 3 d. VSAT Vilniaus rinktinės vado įsakymo Nr. A-205 1.17 punkte nurodyta, kad pareiškėjas išleidžiamas kasmetinių atostogų už 2007 metus nuo 2007 m. gruodžio 23 d. iki 2008 m. sausio 4 d. imtinai (b.l. 29–33). Minėtame įsakyme nurodyta, kad R. D. išleidžiamas atostogų 10 kalendorinių dienų, tačiau laikotarpis nuo 2007 m. gruodžio 23 d. iki 2008 m. sausio 4 d. apimta 13 kalendorinių dienų. 2007 m. gruodžio 14 d. pareiškėjui buvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas, kuriame numatyta, kad nuo 2007 m. gruodžio 14 d. iki 2007 m. gruodžio 29 d. jis buvo nedarbingas, 2008 m. sausio 4 d. buvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas, kuris patvirtina, kad pareiškėjas buvo nedarbingas nuo 2008 m. sausio 5 d. iki 2008 m. sausio 14 d. (b.l. 35).
Teismas pažymėjo, kad pagal Statuto 32 straipsnio 5 dalį pareigūnui, ligos, nelaimingo atsitikimo ar slaugos kasmetinių atostogų metu atveju, gavusiam iš asmens sveikatos priežiūros įstaigų nustatytos formos laikinojo nedarbingumo pažymėjimą ir pateikusiam jį tiesioginiam vadovui (arba pranešusiam kitu būdu), kasmetinės atostogos pratęsiamos ar perkeliamos visam laikinojo nedarbingumo laikui. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas iš 2008 m. gruodžio 3 d. įsakymu Nr. A-205 suteiktų kasmetinių atostogų 7 dienas buvo nedarbingas (nuo 2007 m. gruodžio 23 d. iki 2007 m. gruodžio 29 d). Todėl teismas priėjo padarė išvadą, kad pareiškėjui liko nepanaudotos 7 kalendorinės dienos atostogų už 2007 metus, o pagal VSAT Vilniaus rinktinės vado 2008 m. rugpjūčio 29 d. įsakymą Nr. TE-351 buvo įsakyta išmokėti piniginę kompensaciją už 5 dienas nepanaudotų kasmetinių atostogų už 2007 metus Atsižvelgdamas į tai teismas konstatavo, kad pareiškėjui turėjo būti, tačiau nebuvo, išmokėta kompensacija už 2 nepanaudotas atostogų dienas. Todėl teismas priteisė pareiškėjui prašomą 164,88 Lt sumą už 2 nepanaudotas kasmetinių atostogų dienas už 2007 metus.
Dėl reikalavimo priteisti vidutinį darbo užmokestį 10 017,84 Lt už laikotarpį nuo 2008 m. gegužės 27 d. (atleidimo iš tarnybos) iki 2008 m. rugsėjo 2 d.
Teismas nustatė, kad 2008 m. gegužės 27 d. pareiškėjas buvo atleistas iš tarnybos. Pareiškėjas 2008 m. rugsėjo 30 d. patikslintame skunde patvirtino atsakovo teiginį, kad 2008 m. rugsėjo 1 d. VSAT Vilniaus rinktinė pervedė į jo sąskaitą neišmokėtą išeitinės kompensacijos dalį (išskaitytą pajamų mokestį) - 3191,77 Lt (b. l. 49). Pareiškėjas patikslintame skunde taip pat patvirtino, kad atsakovas pavėluotai jam pervedė 412,20 Lt kompensaciją už nepanaudotas atostogas. Teismas konstatavo, kad pareiškėjo atleidimo iš tarnybos dieną (2008 m. gegužės 27 d.) atsakovas su juo visiškai neatsiskaitė, todėl pareiškėjas turi teisę reikalauti priteisti atitinkamas pinigų sumas už uždelsimo atsiskaityti laiką (Darbo kodekso 141 straipsnio 3 dalis). Pažymėjo, kad šiuo teismo sprendimu nutarta priteisti pareiškėjui iš atsakovo 164,88 Lt už 2 nepanaudotas atostogų dienas už 2007 metus.
Teismas rėmėsi Darbo kodekso 141 straipsnio 1 dalimi, kurioje nustatyta, kad darbdavys privalo visiškai atsiskaityti su atleidžiamu iš darbo darbuotoju jo atleidimo dieną, jeigu įstatymais ar darbdavio ir darbuotojo susitarimu nenustatyta kitokia atsiskaitymo tvarka. Pagal šio straipsnio 2 dalį darbdavys atsiskaitymo su darbuotoju dieną privalo išmokėti visas jam priklausančias pinigų sumas, nustatyta tvarka užpildyti darbuotojo darbo sutartį. Darbo kodekso 141 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad, kai uždelsiama atsiskaityti ne dėl darbuotojo kaltės, darbuotojui sumokamas jo vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo laiką.
Teismas rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika aiškinant ir taikant Darbo kodekso 141 straipsnio 3 dalį (LAT 2008 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2008). Šioje nutartyje išaiškinta, kad Darbo kodekso 141 straipsnio 3 dalies paskirtis yra dvejopa. Pirma, ši norma nustato kompensacinį mechanizmą, kuriuo yra kompensuojamas darbuotojui neišmokėtas darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios išmokos. Pažymėta, kad darbdavio pareiga išmokėti vidutinį darbuotojo užmokestį už uždelstą laiką neatleidžia jo nuo pareigos darbuotojui sumokėti priklausantį darbo užmokestį ir kitas su darbo santykiais susijusias išmokas. Antra, ši norma kartu nustato sankciją darbdaviui, kuris su atleidžiamu darbuotoju visiškai neatsiskaito atleidimo dieną. Ši sankcija, kaip ir bet kuri kita, gali būti efektyvi ir pasiekti tikslus, dėl kurių ji yra nustatyta, tik tuo atveju, jeigu ji proporcinga teisės pažeidimui, už kurį yra skiriama. Proporcingumo principas reikalauja, kad sankcijos dydis būtų adekvatus pažeidimo pobūdžiui ir jo padariniams. Proporcingumas yra neatskiriamas teisingumo, protingumo, sąžiningumo principų aspektas. Šie principai reikalauja, kad tarp teisės pažeidimo ir sankcijos nebūtų nepagrįstai didelio neadekvatumo, disproporcijų. Jeigu su atleidžiamu darbuotoju neatsiskaitoma visiškai, tai vidutinio darbo užmokesčio už visą uždelsimo laiką išieškojimas laikytinas adekvačia sankcija. Tačiau jeigu atleidžiamam darbuotojui neišmokama tik dalis darbo užmokesčio, tai vidutinio darbo užmokesčio išieškojimas už visą uždelsimo laiką gali reikšti neproporcingos, neadekvačios sankcijos, prieštaraujančios teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams, taikymą. Neadekvačios sankcijos taikymas tokiais atvejais pažeistų ne tik šiuos principus, bet ir galėtų padaryti žalos kitų darbuotojų interesams, kaip antai: kai kuriais atvejais dėl neproporcingai didelių sankcijų darbdavys galėtų tapti nemokus, dėl to nukentėtų kiti įmonės darbuotojai ir kreditoriai.
Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad laikotarpį nuo 2008 m. gegužės 27 d. iki 2008 m. rugsėjo 2 d. sudaro 67 darbo dienos (2008 m. gegužės 27 d., t. y. pareiškėjo atleidimo iš darbo diena, į šį laikotarpį neskaičiuojama). Nustatė, kad pareiškėjui ne laiku buvo sumokėta 3 191,77 Lt ir 412,20 Lt. Šiuo teismo sprendimu nutarta priteisti dar 164,88 Lt. Pažymėta, kad dalis pareiškėjui priklausančio darbo užmokesčio (ir su darbo užmokesčiu susijusių sumų) buvo išmokėta 2008 m. gegužės 27 d. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjo prašoma priteisti 10 017,84 Lt suma yra neproporcingai didelė sumai, kuri pareiškėjui laiku nebuvo išmokėta. Todėl vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, teismas pareiškėjo prašomą priteisti sumą sumažino iki 3 500 Lt.
Dėl reikalavimo priteisti 10 000 Lt neturtinei žalai atlyginti
Pareiškėjas teigė dėl atsakovo vilkinimo su juo atsiskaityti patyręs papildomų rūpesčių, nepatogumų, buvęs pažemintas, dvasiškai sukrėstas, sumenkinta jo reputacija, todėl prašė priteisti iš atsakovų VSAT Vilniaus rinktinės ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos VSAT Vilniaus rinktinės, 10 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas pažymėjo, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau - ABTĮ) 15 straipsnio 1 dalies 3 punktą administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo pagal CK 6.271 straipsnį. Šis straipsnis nustato deliktinę atsakomybę, kai (turtinė) žala atlyginama dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų. Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai atsirasti yra būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246 – 6.249 straipsniuose. Pagal CK 6.247 straipsnį atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali būti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu. Speciali valstybės pareiga atlyginti žalą pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas atsiranda dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas, teikdamas skundą, turi įrodyti neteisėtų veiksmų faktą, priežastinį ryšį, žalos dydį bei kaltę. Konstatavo, kad byloje nėra nustatyta ir pareiškėjas neįrodė būtinos civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygos – padarytos žalos. Nurodė, kad abstraktūs ir jokiais konkrečiais faktais bei įrodymais nepagrįsti pareiškėjo teiginiai dėl neturtinės žalos padarymo negali būti pripažįstami pagrindu tenkinti reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo. Todėl nenustačius padarytos žalos, valstybei nekyla civilinė atsakomybė bei nebuvo jokio teisinio pagrindo pareiškėjo naudai priteisti neturtinės žalos atlyginimą iš atsakovų.
III.
Pareiškėjas (toliau – ir apeliantas) pateikė apeliacinį skundą (b. l. 87-90), kuriuo prašo pakeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. lapkričio 19 d. sprendimą ir priteisti jam iš atsakovo VSAT Vilniaus rinktinės vidutinį darbo užmokestį 10 017,84 Lt už laikotarpį nuo 2008 m. gegužės 27 d. iki 2008 m. rugsėjo 2 d. bei priteisti iš atsakovų VSAT Vilniaus rinktinės ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos VSAT Vilniaus rinktinės, 10 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.
Apeliantas nurodo, kad skundžiamoje dalyje teismo sprendimas yra nepagrįstas ir todėl keistinas. Savo apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
1. Nesutinka, kad jo prašoma priteisti 10 017,84 Lt suma yra neproporcingai didelė sumai, kuri jam laiku nebuvo išmokėta ir vadovaujantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, ji turi būti sumažinta iki 3500 Lt. Nurodo, kad vadovaujantis Darbo kodekso 141 straipsnio 1 dalimi, darbdavys privalo visiškai atsiskaityti su atleidžiamu iš darbo darbuotoju jo atleidimo dieną, jeigu įstatymais ar darbdavio ir darbuotojo susitarimu nenustatyta kitokia atsiskaitymo tvarka. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kai uždelsiamą atsiskaityti ne dėl darbuotojo kaltės, darbuotojui sumokamas jo vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo laiką. Todėl teigia, kad nustačius, jog darbdavys, pasibaigus darbo teisiniams santykiams, pažeidė savo pareigą ir uždelsė atsiskaityti su darbuotoju ir dėl tokio uždelsimo darbuotojas nėra kaltas, darbdaviui kyla Darbo kodekso 141 straipsnio 3 dalyje nustatytos pasekmės. Pažymi, kad Darbo kodekso 141 straipsnio 3 dalis nustato kompensacinį mechanizmą, kurio pagalba yra kompensuojamas darbuotojui neišmokėtas darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios išmokos. Darbo kodekso 141 straipsnio 3 dalyje numatyta išmoka, t. y. konkretaus darbuotojo vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo laiką, yra nustatyta įstatymu ir negali būti pripažinta neproporcingai didele, nes, teigiant priešingai, būtų paneigiamas pats įstatymas. Todėl teigia, kad teismo sprendime išdėstyti argumentai apie kitų asmenų teisių pažeidimus, nesudaro pagrindo kitaip aiškinti Darbo kodekso 141 straipsnio 3 dalį (Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2006;2007 m. ,,Teismų praktika" Nr. 26).
2. Nesutikdamas su teismo sprendimo dalimi, kuria buvo atmestas reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo, pareiškėjas remiasi CK 6.263 straipsnio 1 dalimi, taip pat Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 4 ir 5 straipsniais pagal kuriuos, apelianto manymu, nagrinėjamu atveju turi būti taikomas Darbo kodekso 250 straipsnis, kuris numato, kad neturtinės žalos, padarytos neturtinių santykių srityje, atlyginimą. Pažymi, kad valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 2.671 straipsnio nuostatas atsiranda dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Pažymi, kad vadovaujantis CK 6.246 straipsnio 1 dalimi ir 6.271 straipsnio 3 dalimi, neteisėta veika gali pasireikšti tiek veikimu, tiek neveikimu. Valstybės civilinė atsakomybė gali atsirasti ir dėl neteisėto veiksmų neatlikimo, jų neteisėto vilkinimo. Nurodo, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką teisinėje valstybėje yra ginami visų asmenų teisėti lūkesčiai, kad įstatymo jiems suteiktos teisės valstybės institucijose turi būti įgyvendinamos laikantis įstatymo nustatytos tvarkos ir terminų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. A14-1625/2005; „Administracinių teismų praktika“ Nr. 8; nutartis administracinėje byloje A756-698/2008). Vadovaudamasis CK 6.250 straipsnio nuostatomis daro išvadą, kad teismui yra suteikta diskrecija dėl neturtinės žalos konkrečioje situacijoje pasireiškimo būdo ir dėl jos dydžio nustatymo, todėl Vilniaus apygardos administracinis teismas turėjo atsižvelgti į nustatytą atsakovo VSAT Vilniaus rinktinės veiksmų neteisėtumo faktą, taip pat į nustatytą priežastinį ryšį tarp atsakovo VSAT Vilniaus rinktinės neteisėto veiksmo ir jo patirtos žalos.
Apeliantas pažymi, kad VSAT Vilniaus rinktinė, pažeisdama teisės aktus neteisėtai neatsiskaitė su juo atleidimo iš darbo dieną. Teigia dėl šių atsakovo veiksmų patyręs žalą (atleidimo dieną negavo visų priklausančių piniginių išmokų). Nuo pat atleidimo dienos nuolat žodžiu ir raštu prašė atsakovo sumokėti jam priklausančias išmokas. Nurodo, kad atsakovas vengė su juo visiškai atsiskaityti net ir po oficialaus rašytinio kreipimosi, tuo sudarydamas papildomų rūpesčių ir nepatogumų (teko rūpintis skundo į teismą paruošimu). Taigi atsakovo pažeidimai yra trunkamojo pobūdžio. Nurodo, kad atsakovas iki šiol nesumokėjo jam kompensacijos už 2 dienas nepanaudotų kasmetinių atostogų ir todėl neturtinės žalos nepriteisimo atveju jo pažeistos teisės iš esmės liktų neapgintos, t. y. nebūtų pasiektas kertinis teisinės valstybės principas dėl pažeistų teisių teisminio gynimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143- 176/2008). Apeliantas teigia, jog dėl aptarto neteisėto atsakovo elgesio jis buvo pažemintas, dvasiškai sukrėstas, buvo sumenkinta jo reputacija, nes ištarnavus ir būnant pavyzdingu pareigūnu VSAT Vilniaus rinktinėje daugiau kaip 16 metų, išėjus į pensiją dėl sutrikusios sveikatos, teko kreiptis į teismą ir bylinėtis su savo darbdaviu - valstybės institucija, dėl jam priklausančių išmokų priteisimo. Teigia, kad pagal teisingumo ir protingumo, teisėtų lūkesčių apsaugos principus aptariama situacija sukėlė daug nepatogumų bei neigiamų išgyvenimų ir tai laikytina atlygintina neturtine žala pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį.
Atsakovas VSAT Vilniaus rinktinė su pareiškėjo apeliaciniu skundu nesutiko, prašė jį atmesti ir palikti galioti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. lapkričio 19 d. sprendimą.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą (b. l. 95-96) išdėstė šiuos argumentus:
1. Vilniaus apygardos administracinis teismas padarė pagrįstą išvadą teigdamas, kad pagal Darbo kodekso 141 straipsnio 1 dalį darbdavys privalo visiškai atsiskaityti su atleidžiamu iš darbo darbuotoju jo atleidimo dieną, jeigu įstatymu arba darbuotojo ir darbdavio susitarimu nenustatyta kitokia atsiskaitymo tvarka. Pagal šio straipsnio 2 dalį darbdavys atsiskaitymo su darbuotoju dieną privalo išmokėti visas jam priklausančias pinigų sumas, nustatyta tvarka užpildyti darbuotojo darbo sutartį. Darbo 141 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad, kai uždelsiamą atsiskaityti ne dėl darbuotojo kaltės, darbuotojui sumokamas jo vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo laiką. Remiasi Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-523, kuria rėmėsi Vilniaus apygardos administracinis teismas, priimdamas sprendimą nagrinėjamoje byloje.
2. Atsakovas pažymėjo, jog teismo išvados dėl nepanaudotų kasmetinių atostogų dienų už 2007 metaus skaičiavimo yra neteisingos ir su jomis nesutinka, nors apeliacinio skundo ir nepateikė. Pareiškėjas įsakymu buvo išleistas 10 dienų kalendorinių atostogų, o ne 13, kaip nustatė teismas, nes į šį laikotarpį įsiterpė 3 švenčių dienos. Teigia, kad pareiškėjas faktiškai atostogavo 5 dienas (nuo 2007 m. gruodžio 30 d. iki 2008 m. sausio 4 d.), todėl už likusias 5 nepanaudotų atostogų dienas kompensacija pareiškėjui buvo išmokėta VSAT Vilniaus rinktinės vado 2008 m. rugpjūčio 29 d. įsakymu Nr. TE-351.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija k onstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies. Pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeičiamas.
Pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria teismas iš dalies patenkino pareiškėjo reikalavimą dėl vidutinio darbo užmokesčio priteisimo už uždelsimo atsiskaityti laiką, taip pat dėl tos teismo sprendimo dalies, kuria teismas atmetė reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Atsakovas apeliacinio skundo nepateikė, tačiau nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria teismas priteisė pareiškėjui 164,88 Lt už dvi dienas nepanaudotas kasmetinių atostogų už 2007 metus.
ABTĮ 136 straipsnis nustato, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina tiek apskųstosios, tiek neapskųstosios sprendimo dalių teisėtumą ir pagrįstumą, taip pat sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tų asmenų atžvilgiu, kurie skundo nepadavė. Teismo nesaisto apeliacinio skundo argumentai ir jis privalo patikrinti visą bylą. Teisėjų kolegija nagrinėja bylą atsižvelgdama į šias įstatymo nuostatas.
Patikrinusi bylą (ABTĮ 136 straipsnis) teisėjų kolegija teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino faktines aplinkybes dėl pareiškėjui 2007 metais suteiktų kasmetinių atostogų ir priėjo prie nepagrįstos išvados, jog atsakovas turėjo išmokėti kompensaciją už 2 dienas nepanaudotų kasmetinių atostogų už 2007 metus. Iš bylos medžiagos matyti, kad 2007 m. gruodžio 3 d. įsakymu Nr.A-205 (1.17 punktas) atsakovas išleido pareiškėją kasmetinių atostogų už 2007 metus nuo 2007 m. gruodžio 23 d. iki 2008 m. sausio 4 d. įskaitytinai. Šiame įsakymo punkte įrašyta, kad pareiškėjas išleidžiamas 10 kalendorinių dienų atostogų. Pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, jog šiame įsakymo punkte nurodytas laikotarpis apima 13 kalendorinių dienų, neįvertino aplinkybes, kad į šį laikotarpį patenka 3 švenčių dienos, kurių, kaip matyti iš aptariamo įsakymo turinio, atsakovas į įsakyme nurodytą 10 kalendorinių dienų laikotarpį, kuriam išleido pareiškėją kasmetinių atostogų už 2007 metus, neįskaitė. Darbo kodekso 162 straipsnio 1 dalis nustato švenčių dienas, kuriomis įmonėse, įstaigose, organizacijose nedirbama, tarp jų sausio 1-ąją – Naujųjų metų dieną ir gruodžio 25-ąją, 26-ąją – Kalėdų dienas (DK 162 straipsnio 1 dalies 1 ir 10 punktai). Taigi švenčių dienos į atostogas neįskaitomos. Pateikti nedarbingumo pažymėjimai patvirtina, kad pareiškėjas per jam suteiktą 10 kalendorinių dienų atostogų laikotarpį sirgo 5 dienas. Todėl atsakovas 2008 m. rugpjūčio 29 d. įsakymu Nr.TE-351 pagrįstai nusprendė išmokėti kompensaciją už 5 dienas nepanaudotų kasmetinių atostogų už 2007 metus. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė pareiškėjui kompensaciją už 2 nepanaudotas kasmetinių atostogų dienas už 2007 metus. Todėl ši pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis yra nepagrįsta, neteisėta ir naikintina.
Pareiškėjas prašė priteisti vidutinį darbo užmokestį (10 017,84 Lt) už uždelsimo atsiskaityti laiką nuo 2008 m. gegužės 27 d. (atleidimo iš tarnybos pagal Statuto 53 straipsnio 1 dalies 4 punktą) iki 2008 m. rugsėjo 2 d. (pajamų mokesčio, kuris buvo išskaitytas iš išeitinės kompensacijos, bei kompensacijos už 2007 metais nepanaudotas kasmetines atostogas išmokėjimo dienos). Pirmosios instancijos teismas, remdamasis Darbo kodekso 141 straipsnio 1 ir 3 dalimis, šį pareiškėjo reikalavimą patenkino iš dalies, prašomą priteisti sumą sumažino iki 3500 Lt, kadangi vertino, jog prašoma priteisti suma neproporcingai didelė sumai, kurią prašoma išmokėti. Taip pat atsižvelgė į aplinkybę, kad dalis darbo užmokesčio ir su juo susijusių sumų pareiškėjui buvo išmokėta 2007 m. gegužės 27 d., t.y. atleidimo iš tarnybos dieną.
Darbo kodekso 141 straipsnio 3 dalis nustato, kad kai uždelsiama atsiskaityti ne dėl darbuotojo kaltės, darbuotojui sumokamas jo vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo laiką. Pareiškėjas buvo atleistas iš tarnybos vadovaujantis Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 4 punktu (kai negali tarnauti dėl sveikatos būklės, esant atitinkamai Centrinės medicinos ekspertizės komisijos išvadai). Statuto 57 straipsnis nustato, kad atleidžiant pareigūną iš vidaus tarnybos šiuo pagrindu išmokama išeitinė kompensacija.
Statuto 58 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta bendro pobūdžio taisyklė, kad su atleidžiamu iš vidaus tarnybos pareigūnu turi būti visiškai atsiskaityta jo atleidimo dieną. Statutas nenumato sankcijų vidaus reikalų statutinėms įstaigoms, kai yra uždelsiama visiškai atsiskaityti su pareigūnu atleidžiamu iš vidaus tarnybos. Sprendžiant ginčą dėl vidaus reikalų statutinės įstaigos neatsiskaitymo su atleidžiamu iš tarnybos vidaus tarnybos pareigūnu, remiantis Valstybės tarnybos įstatymo 4 straipsnio 2 dalies ir 5 straipsnyje nustatytu teisiniu reguliavimu, taikytinos Darbo kodekso 141 straipsnio 3 dalies nuostatos.
Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad Darbo kodekso 141 straipsnio 3 dalyje numatytos pasekmės atsiranda, kai yra nustatomos šios sąlygos: 1) darbdavys ne visiškai atsiskaitė su atleidžiamu darbuotoju jo atleidimo dieną; 2) dėl tokio uždelsimo darbuotojas nėra kaltas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs Darbo kodekso 141 straipsnio 3 dalies taikymo praktiką, pagal kurią nustačius, kad su atleidžiamu iš darbo darbuotoju jo atleidimo dieną nebuvo visiškai atsiskaityta ir kad dėl tokio uždelsimo darbuotojas nėra kaltas, yra taikomos Darbo kodekso 141 straipsnio 3 dalyje nustatytos pasekmės, tačiau tais atvejais, kai atleidžiamam darbuotojui nebuvo išmokėta tik dalis jam priklausančio darbo užmokesčio, už uždelstą atsiskaityti laiką taikomos sankcijos dydį sudaro neišmokėta darbo užmokesčio dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 2 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-82/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 12 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-267/2008). Taigi Darbo kodekso 141 straipsnio 3 dalyje nustatyta sankcija – vidutinio darbo užmokesčio priteisimas už uždelsimo laiką – taikoma tik tais atvejais, kai atleidžiamam iš darbo darbuotojui nebuvo išmokėtas visas jam priklausantis išmokėti atleidimo dieną darbo užmokestis. Jeigu atleidžiamam darbuotojui nebuvo išmokėta tik dalis jam priklausančio darbo užmokesčio, tokiais atvejais darbdaviui taikomos sankcijos dydį sudaro neišmokėta darbo užmokesčio dalis, išieškoma už uždelsimo laiką. Todėl sprendžiant dėl Darbo kodekso 141 straipsnio 3 dalyje nustatytos sankcijos taikymo yra svarbu įvertinti atsiskaitymo su atleidžiamu iš tarnybos darbuotoju jo atleidimo iš darbo dieną apimtį.
Iš Darbo kodekso 143 straipsnio 3 dalyje nustatyto teisinio reguliavimo galima daryti išvadą, jog šio straipsnio nuostatos taikytinos materialinio - teisinio pobūdžio reikalavimams, kurie kyla iš darbo teisinių santykių dėl darbuotojui neišmokėtų atitinkamų piniginių sumų jo atleidimo iš darbo dieną. Pareiškėjas nagrinėjamu atveju reikalavimo išmokėti darbo užmokestį nereiškė (šioje dalyje atleidimo dieną su juo buvo visiškai atsiskaityta). Pareiškėjo prašymas taikyti Darbo kodekso 141 straipsnio 3 dalį yra dėl 3 191,77 Lt., t.y. išskaityto pajamų mokesčio išmokant atleidimo dieną išeitinę kompensaciją, numatytą Statuto 57 straipsnyje ir dėl 412,20 Lt kompensacijos už nepanaudotas atostogas. 2008 m. gegužės 27 d. atleistam iš tarnybos pareiškėjui atsakovas šias pinigų sumas sumokėjo 2008 m. rugsėjo 2 d. Byloje esantis 2008 m. gegužės 27 d. atsiskaitymo lapelis patvirtina, kad atsakovas pareiškėjo atleidimo iš vidaus tarnybos dieną jam išmokėjo atlyginimą, kitas su darbo užmokesčiu susijusias išmokas, išeitinę kompensaciją (išskaitant pajamų mokestį), taip pat kompensaciją už 11,32 dienų nepanaudotų atostogų. Pajamų mokesčio išskaitymas iš išeitinės kompensacijos atsiskaitant su pareiškėju yra su mokesčių įstatymu taikymu susijusi išskaita. Atleidimo su pareiškėju dieną atsakovas šią sumą pervedė į valstybės biudžetą kaip pareiškėjo sumokėtą pajamų mokestį ir nuo pareiškėjo atleidimo dienos 3 191,77 Lt pinigų suma nedisponavo. Minėtą pinigų sumą atsakovas pareiškėjui išmokėjo atsižvelgęs į teismų praktiką, kad iš išeitinės kompensacijos pajamų mokestis neturi būti išskaitomas. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes šiuo konkrečiu atveju Darbo kodekso 141 straipsnio 1 dalis netaikytina. Nagrinėjamo ginčo atveju Darbo kodekso 141 straipsnio 3 dalis taikytina tik dėl uždelsimo išmokėti 412,20 Lt kompensaciją už nepanaudotas atostogas. Pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, kad Darbo kodekso 141 straipsnio 3 dalis taikoma laikantis proporcingumo principo. Pareiškėjo vidutinis darbo užmokestis – 3089,36 Lt. Laiku neišmokėta su darbo užmokesčiu susijusi suma sudaro 7,49 dalį pareiškėjo vidutinio darbo užmokesčio. Todėl viso vidutinio darbo užmokesčio priteisimas šiuo atveju būtų neproporcinga sankcija. Atsižvelgiant į tai pareiškėjui už uždelsimo atsiskaityti laiką priteisiama 502 Lt (3089,36: 412 x 67 d.d.)
Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo išsprendė teisingai. Apeliacinės instancijos teismas su šia pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi ir joje išdėstytais argumentais sutinka ir ją palieka nepakeistą.
Remiantis išdėstytais argumentais pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas. Pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeičiamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo R. D. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. lapkričio 19 d. sprendimą pakeisti. Panaikinti sprendimo dalį, kuria pareiškėjui priteista 164,88 Lt už nepanaudotas atostogas. Priteisti R. D. iš atsakovo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus rinktinės už uždelsimo atsiskaityti laiką 502 (penkis šimtus du) litus.
Likusioje dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.