- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2006-11-17
- Bylos Nr.
- N-556-1665-06
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Virgilijus Valančius (pirm.), Arūnas Sutkevičius (pran.), Vaida Urmonaitė
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas), Vaidos Urmonaitės ir Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo G. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. gegužės 23 d. nutarties G. K. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros tarnybos (toliau – ir Institucija) pareigūnas G. K. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad jis 2006 m. vasario 14 d. apie 17.00 val. Vilniuje, Liepkalnio g., vairuodamas automobilį ,,VW Golf” nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kliudė autobusą ,,Volvo”. Apgadino abi transporto priemones, iš eismo įvykio vietos pasišalino, policijai nepranešė. Tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 53, 269.3 ir 269.4 punktų reikalavimus. G. K. veika kvalifikuota pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 2 dalį ir 130 straipsnio 1 dalį.
Šalies argumentai
Institucija 2006 m. balandžio 3 d. nutarimu G. K. pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį paskyrė 160 Lt baudą, pagal ATPK 130 straipsnį paskyrė 3600 Lt baudą ir, vadovaudamasi ATPK 33 straipsnio 2 dalimi, galutinai paskyrė 3600 Lt baudą. G. K. skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą prašydamas panaikinti 2006 m. balandžio 3 d. nutarimą. Nurodė, kad skiriant nuobaudą neteisingai pritaikytos Kelių eismo taisyklės. Sutinka, kad pavojingai manevruodamas galėjo apgadinti autobusą ,,Volvo”, bet nesutinka, jog žinodamas apie įvykį, pasišalino iš eismo įvykio vietos, nes jis eismo įvykio nepastebėjo. Eismo įvykis įvyko apie 17.00 val., t. y. tamsiu paros metu, sningant, esant intensyviam eismui. Pareiškėjas įsuko į Liepkalnio g. ir įsirikiavo į atitinkamą eismo juostą prieš autobusą ,,Volvo”, nes norėjo sukti į Geležinkelio g. Persirikiavimo metu išgirdo kažkokį garsą. Kadangi dėl išgirsto garso įtarė įvykus automobilių susidūrimą, įsukęs į Geležinkelio g., jis sustojo ir apžiūrėjo savo automobilį, bet ant jo nerado jokių susidūrimo su kitu automobiliu požymių. Apžiūrėdamas automobilį pamatė iš įvykio vietos nuvažiuojantį autobusą. Kadangi ant savo automobilio nerado jokių susidūrimo pėdsakų, autobusas taip pat nuvažiavo iš įvykio vietos, jis nesuprato, kad įvyko eismo įvykis, todėl automobilių kontaktas nebuvo eismo įvykis, apie kurį reikia informuoti policiją ir pasilikti įvykio vietoje. Nuobauda už pasišalinimą iš eismo įvykio vietos yra nepagrįsta ir per griežta atsižvelgiant į tai, kad jo pajamos nedidelės, žmona nedirba, nes augina mažametį vaiką.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2006 m. gegužės 23 d. nutartimi G. K. skundo nepatenkino, Institucijos 2006 m. balandžio 3 d. nutarimą paliko nepakeistą. Teismas konstatavo, kad Institucija, nagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą, surinko pakankamus G. K. kaltės padarius ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio l dalyje numatytus pažeidimus įrodymus, tinkamai kvalifikavo jo veiką ir pagrįstai patraukė administracinėn atsakomybėn. G. K. kaltė įrodyta nukentėjusio N. L. paaiškinimu, administracinio teisės pažeidimo protokolu, tarnybiniu pranešimu, eismo įvykio vietos schema, transporto priemonės techninės apžiūros aktu, autobuso apgadinimų fotonuotrauka, transporto priemonės apgadinimų protokolu.
III.
G. K. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Institucijos 2006 m. balandžio 3 d. nutarimo dalį dėl pripažinimo kaltu pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį ir bylą nutraukti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Neginčija padaręs pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, kadangi iš tiesų nutarime nurodytą dieną ir laiku buvo įvykio vietoje ir būtent apelianto automobilis galėjo kliudyti autobusą ,,Volvo”. Dėl šio pažeidimo labai gailisi. Tačiau mano, kad nuobauda dėl pasišalinimo iš įvykio vietos apeliantui paskirta nepagrįstai. Skiriant nuobaudą, buvo neteisingai pritaikytos Kelių eismo taisyklės. Tiek policijos pareigūnai, tiek pirmos instancijos teismas neatskyrė ir neatribojo vieno teisės pažeidimo nuo kito ir vertino juos bendrai - jei asmuo padarė eismo įvykį, jis automatiškai kaltas ir dėl pasišalinimo iš įvykio vietos.
2. Įvykis įvyko tamsiu paros bei piko metu. Be to, vairavimo sąlygos buvo apsunkintos dėl blogo oro. Tai patvirtina pridedama Lietuvos hidrometeorologijos centro pažyma. Tuo metu Liepkalnio g. pabaigoje, ties sankryža su Geležinkelio g., būna automobilių kamštis. Apeliantas įsuko į Liepkalnio g. ir, kadangi jam reikėjo sukti į Geležinkelio g., įsirikiavo į atitinkamą eismo juostą prieš autobusą ,,Volvo”. Šio persirikiavimo metu apeliantui pasigirdo kažkoks garsas, tačiau nesuprato, kad tai buvo susidūrimo garsas. Ši gatvės vieta yra labai triukšminga - daug važiuojančių automobilių, labai nelygus gatvės grindinys, virš gatvės eina geležinkelio viadukas, kuriuo važiuodami traukiniai ne tik sukelia didelį garsą, bet ir atitinkamą vibraciją. Apelianto automobilis neatšoko, jo nekrestelėjo, autobusas taip pat jokiais būdais nesignalizavo apie tai, kad įvyko autoavarija. Tačiau, kadangi apeliantui kilo tam tikras įtarimas, nusprendė sustoti ir pasitikrinti. Apžiūrėjęs automobilį, nerado ant jo absoliučiai jokių susidūrimo su kitu automobiliu požymių.
3. Administracinė atsakomybė kyla ne už pasišalinimą iš bet kokio kontakto su kitu automobiliu vietos, o tik iš eismo įvykio vietos. Kad įvyko eismo įvykis, apeliantas tikrai nesuvokė.
4. Nukentėjusysis N. L. iš esmės patvirtino visas apelianto nurodytas aplinkybes.
5. Eismo įvykio vietos schema yra neteisinga ir neteisingai atspindi įvykio aplinkybes, todėl negali būti laikoma įrodymu, patvirtinančiu apelianto kaltę. Jau vien dėl šios aplinkybės teismas privalėjo grąžinti bylą nagrinėti institucijai, įgaliotai surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą (Administracinių bylų teisenos įstatymo 124 str. l d. 4 p.).
6. Teismas netyrė ir nutartyje visiškai nepasisakė, kuo pasireiškė apelianto kaltė dėl padaryto pažeidimo. Apelianto manymu, jo veiksmuose jokios kaltės nebuvo ir tai bylos medžiaga yra visiškai įrodyta. Numatyti savo veiksmų priešingą teisei pobūdį bei numatyti šių veiksmų žalingas pasekmes galėjo tik tuomet, jei būtų supratęs, kad įvyko eismo įvykis bei kad jis privalo pasilikti įvykio vietoje.
Atsiliepimas
Institucija atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jo nepatenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliaciniame skunde nesutinkama su teisės pažeidimu, numatytu ATPK 130 straipsnio 1 dalyje (pasitraukimas iš eismo įvykio). Teigiama, jog nei policijos pareigūnai, nei pirmosios instancijos teismas neatskyrė ir neatribojo vieno teisės pažeidimo (ATPK 127 str. 2 d.) nuo kito (ATPK 130 str. 1 d.). Vertino juos bendrai.
Bet kokio administracinio teisės pažeidimo sudėtį sudaro keturi tarp savęs organiškai susiję elementai: objektas, objektyvinė pusė, subjektas, subjektyvinė pusė. Subjektyvinė pusė – asmens psichinis santykis su vykdoma priešinga teisei veika. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, palikdamas nepakeistą institucijos sprendimą dėl G. K. patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, priėmė pagrįstą sprendimą. Apelianto paaiškinimai esą jis nesuprato pasitraukiąs iš eismo įvykio vietos, su kuria susijęs, neparemti faktinių duomenų visuma. Visų pirma, jis pats asmeniškai pripažįsta manevravęs pavojingai. Išgirdęs kažkokį garsą bei įtardamas galimą vairuotos transporto priemonės susidūrimą su kita mechanine transporto priemone sustojo. Nepastebėjęs vairuotos transporto priemonės sugadinimų (apgadinimų) turėjo iki galo įsitikinti, ar nėra sugadinta ir kita transporto priemonė su kuria galimai (pagal jo paaiškinimus) kontaktavo, tačiau šių veiksmų neatliko ir iš eismo įvykio vietos pasitraukė. Pastebėtina, jog iškelta versija, esą ant „VW Golf“ nesimatė sugadinimų, todėl nebuvo abejonių dėl neįvykusio susidūrimo, nėra patvirtinta surinktais įrodymais, nes šis automobilis apžiūrėtas po įvykio praėjus daugiau kaip mėnesio laiko tarpui (b.l. 44).
Bet kokias abejones dėl veikos kvalifikavimo pagal ATPK 130 straipsnį 1 dalį šalina N. L. paaiškinimai. Šis asmuo, neturintis intereso pakreipti bylos eigą sau naudinga linkme (vairuotas autobusas ne asmeninė nuosavybė, transporto priemonė drausta) parodė, kad nebuvo neįmanoma suprasti apie įvykusį kontaktą, kadangi susidūrimo padarinyje sudužo autobuso žibintas, o antra, jis lengvojo automobilio vairuotojui pamojavo ir gestais parodė, jog apgadintas autobusas, tačiau į tai nekreipta jokio dėmesio. Iš eismo įvykio vietos pasitraukta.
Liudytojo N. L. parodymų patikimu dėl G. K. galėjimo suprasti apie įvykusį eismo įvykį patvirtina objektyvūs įrodymai: aktas Nr. 02/25, iš kurio matyti, kad autobusui išdaužtas dešinės pusės posūkis, žibinto stiklas, pažeista dažų danga apatinėje bamperio dalyje; autobuso priekinės dalies nuotraukos, padarytos 2006 m. vasario 14 d., patvirtinančios ženklaus kontakto buvimą bei šalinančios net teorines dvejones dėl nebuvimo galimybės suvokti apie įvykusį susidūrimą. Visi šie duomenys suponuoja išvadą: asmuo patrauktas administracinėn atsakomybėn G. K. suprato savo veikos ir jos padarinių priešingumą teisei. Tokiu būdu esant subjektyvinės pusės elementui yra ir administracinis teisės pažeidimas, lemiantis administracinę atsakomybę.
Vilniaus apygardos administracinis teismas visapusiškai ir objektyviai įvertino surinktų įrodymų visumą, tinkamai taikė teisės normas, todėl priimtas sprendimas laikytinas pagrįstu ir teisėtu.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. gegužės 23 d. nutartį palikti nepakeistą ir G. K. apeliacinio skundo nepatenkinti.
Nutartis neskundžiama.