Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2018-03-01 · Civilinė byla Nr. e2A-248-253/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-03-01
Bylos Nr.
e2A-248-253/2018
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Aušra Maškevičienė, Marius Dobrovolskis, Albina Pupeikienė
Atsakovas
uždarosios akcinės bendrovės Prekybos namų, „NORA“, uždarajai akcinei bendrovei Prekybos namams
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Kvazaras“
Trečiasis asmuo
P. V.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-248-253/2018 Teisminio proceso Nr. 2-06-3-04586-2014-1Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.29.1; 3.1.7.6; 3.2.4.4; 3.2.4.9.6.1; 3.3.1.11; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. kovo 1 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Dobrovolskio, Aušros Maškevičienės, Albinos Pupeikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės Prekybos namų „NORA“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų (Klaipėdos miesto apylinkės teismo) 2017-09-25 sprendimo, priimto civilinėje byloje, iškeltoje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kvazaras“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei Prekybos namams „NORA“, trečiasis asmuo P. V. dėl skolos priteisimo ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės Prekybos namų „NORA“ priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Kvazaras“, savarankiškų reikalavimų nepareiškiantis trečiasis asmuo ieškovo pusėje P. V. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė UAB „Kvazaras“ prašė priteisti iš atsakovės UAB Prekybos namų „NORA“ 115 600 Lt (t. y. 33 480,07 Eur) skolą, 20 091,78 Lt (t. y. 5 818,98 Eur) palūkanas, 1 549,56 Lt (t. y. 448,78 Eur) delspinigius, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo ieškinio padavimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė ieškinį grindė tokiomis faktinėmis aplinkybėmis:Šalys sudarė 2006-09-18 paskolos sutartį (toliau – Paskolos sutartis), ja ieškovė įsipareigojo suteikti atsakovei 100 000 Lt paskolą dalimis per 2006 m. rugsėjo–gruodžio mėnesius ir 2007 m. pirmą ketvirtį, atsakovė įsipareigojo grąžinti paskolą ieškovei per 5 metus, o paskolos negrąžinus per nurodytą terminą įsipareigojo mokėti 6 proc. metines palūkanas nuo paskolos suteikimo dienos iki visiško atsiskaitymo. Po Paskolos sutarties pasirašymo ieškovė suteikė atsakovei paskolą dalimis grynais pinigais ir banko pervedimu. Atsakovė dalį paskolos sumos grąžino pervedimais per banką bei apmokėdama ieškovei už ieškovės atsakovei suteiktas paslaugas ir šias sumas įskaitydama į paskolos sumą. Ieškovė nurodė, kad atsakovė liko skolinga 48 567,06 Lt (14 065,99 Eur) bei palūkanas – 20 091,78 Lt (5 818,98 Eur).Ieškinyje ieškovė taip pat nurodė, kad šalys sudarė 2011-05-05 sutartį Nr. 2011/07 dėl darbų atlikimo. Pagal šią sutartį atsakovė įsipareigojo sumokėti ieškovei 49 093,40 Lt (14 218,43 Eur), tačiau sumokėjo tik 6 050 Lt (1 752,20 Eur), todėl atsakovė pagal šią sutartį liko skolinga ieškovei 43 043,40 Lt bei 1 549,56 Lt palūkanų. Taip pat, ieškovės teigimu, atsakovė skolinga ieškovei už suteiktas paslaugas bei parduotas–pirktas prekes 23 989,54 Lt (6 947,85 Eur).Atsakovė UAB Prekybos namai „NORA“ priešieškiniu prašė priteisti iš ieškovės 865,22 Eur skolą, 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad prašoma priteisti skola susidarė pagal 2015-09-23 sutartį.Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų (Klaipėdos miesto apylinkės teismo) 2016‑02-09 nutartimi ieškovės UAB „Kvazaras“ reikalavimo dalis dėl 1 549,56 Lt (448,78 Eur) delspinigių priteisimo pagal 2011-05-05 sutartį Nr. 2011/07 išskirta į atskirą civilinę bylą. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų (Klaipėdos miesto apylinkės teismo) 2016‑04-15 nutartimi iš nagrinėjamos civilinės bylos išskirta ieškovės ieškinio reikalavimo dalis dėl 12 466,23 Eur (43 043,40 Lt) skolos priteisimo iš atsakovės UAB Prekybos namų „NORA“, kildinamos iš 2011-05-05 sutarties Nr. 2011/07. Šis reikalavimas perduotas nagrinėti civilinėje byloje Nr. e2-3656-676/2016 kartu su reikalavimu dėl 1 549,56 Lt (448,78 Eur) delspinigių priteisimo pagal 2011-05-05 sutartį Nr. 2011/07.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų (Klaipėdos miesto apylinkės teismo) 2017‑09-25 sprendimu (pirmosios instancijos teismo 2017-11-21 nutartimi jame ištaisytas rašymo apsirikimas) nuspręsta ieškinį ir priešieškinį tenkinti visiškai: priteisti ieškovei UAB „Kvazaras“ iš atsakovės UAB Prekybos namų „NORA“ 21 013,84 Eur (72 556,60 Lt) skolą, 5 818,98 Eur (20 091,78 Lt) palūkanas, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2014-04-29 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 1 505 Eur bylinėjimosi išlaidas; priteisti atsakovei UAB Prekybos namams „NORA“ iš ieškovės UAB „Kvazaras“ 865,22 Eur skolą, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2016-02-19 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 20 Eur bylinėjimosi išlaidas.Iš byloje pateiktos 2006-09-18 Paskolos sutarties, sudarytos tarp UAB „Kvazaras“ ir UAB „Prekybos namų „NORA“, teismas nustatė, kad UAB „Kvazaras“ suteikia 100 000 Lt paskolą UAB Prekybos namams „NORA“ dalimis per 2006 m. rugsėjo – gruodžio mėnesius ir 2007 m. I ketvirtį, o UAB Prekybos namai „NORA“ įsipareigoja paskolą grąžinti per 5 metus; šalys taip pat susitarė, jog paskolos negrąžinus nustatytu terminu mokamos 6 procentų metinės palūkanos. Teismas nustatė, kad ginčo laikotarpiu tarp šalių vyko glaudus bendradarbiavimas teikiant užsakymus, atliekant darbus bei paslaugas, apmokant už teikiamas paslaugas, prekes, darbus, taip pat ir ieškovei suteikiant atsakovei ginčo paskolą pagal šalių pasirašytą 2006-09-18 Paskolos sutartį. Teismas pažymėjo, kad šalių pasirašyta 2006-09-18 Paskolos sutartis įstatymų nustatyta tvarka nenuginčyta, galiojanti, šalių buvo vykdoma ir padarė išvadą, kad tarp šalių susiklostė prievoliniai teisiniai santykiai – ieškovė paskolino atsakovei 28 527,57 Eur (98 500 Lt), bylos duomenimis šie pinigai perduoti atsakovei, o jai atsirado pareiga paskolintus pinigus nustatytais terminais grąžinti ieškovei. Teismas atsakovės nurodytas abejones dėl šalių netinkamo elgesio sudarant paskolos sutartį šalių atstovams / atstovui siekiant netinkamų tikslų laikė nepakankamomis vertinti paskolos sutartį kaip nesudarytą ar sudarytą pažeidžiant atsakovės teises bei interesus ar kitais įstatymo numatytais galimais pagrindais.Teismas taip pat nustatė, kad šalys pasirašė 2014-01-10 Skolų suderinimo aktą, juo konstatavo, kad 2014-02-01 momentui atsakovė UAB Prekybos namai „NORA“ skolinga ieškovei UAB „Kvazaras“ 33 480,10 Eur (115 600 Lt). Kadangi nurodytas aktas įstatymo nustatyta tvarka šalių nenuginčytas, nepaneigtas, teismas juo vadovavosi. Teismas darė išvadą, jog netikslinga ir neekonomiška nagrinėjamoje byloje skirti atsakovės prašytą buhalterinę ekspertizę. Konstatuota, kad ieškovė įrodė ir pagrįstai apskaičiavo skolos dydį, todėl ieškovės reikalavimas, kaip pagrįstas, tenkintas iš atsakovės priteisiant ieškovei 21 013,84 Eur (72 556,60 Lt) skolą (14 065,99 Eur (48 567,06 Lt) + 5 818,98 Eur (20 091,78 Lt)). Tenkinus ieškovės reikalavimą dėl 14 065,99 Eur (48 567,06 Lt) skolos priteisimo pagal paskolos sutartį, taip pat tenkintas reikalavimas dėl 5 818,98 Eur (20 091,78 Lt) palūkanų priteisimo.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovė UAB Prekybos namai „NORA“ prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-09-25 sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-9-676/2017 panaikinti iš dalies ir priimti naują sprendimą – atmesti ieškovės UAB „Kvazaras“ ieškinį, o sprendimo dalį dėl apeliantės UAB Prekybos namų „NORA“ priešieškinio tenkinimo palikti nepakeistą. Apeliantė taip pat prašo skirti byloje buhalterinę ekspertizę ieškovės ir apeliantės tarpusavio įsiskolinimo balansui nustatyti bei priteisti iš ieškovės visas apeliantės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą atsakovė grindžia šiais motyvais:Teismas nepagrįstai sprendimą grindė išimtinai tik ieškovės vienašališkai sukurtais dokumentais ir ignoravo apeliantės nurodytas aplinkybes dėl šių dokumentų nepatikimumo, tuo pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Teismas nepagrįstai visiškai nevertino Paskolos sutarties ir kitų sudarytų sandorių, kurių pagrindu ieškiniu reikalaujama skola, sudarymo ir vykdymo aplinkybių, nors jos turi esminę reikšmę nustatant tikruosius šalių ketinimus ir tarpusavio įsiskolinimo (ne)buvimą. Ieškovė ir apeliantė tiek 2006-09-18 Paskolos sutarties sudarymo ir vykdymo laikotarpiu, tiek sudarant ir visus kitus ieškinio dalyku esančius sandorius buvo realiai valdomos trečiojo asmens P. V., jis buvo vienasmeniškas apeliantės ir ieškovės valios reiškėjas ir įgyvendintojas bei, apeliantės nuomone, turėjo tiesioginį materialinį suinteresuotumą veikti jam priklausančios ieškovės, o ne apeliantės interesais. Teismas ieškovės teikiamus duomenis apie 2006-09-18 Paskolos sutarties sudarymo ir vykdymo aplinkybės, kitų sandorių sudarymo aplinkybes privalėjo vertinti itin kritiškai. Apeliantės teigimu, ieškovė neįrodė, jog apeliantei perdavė Paskolos sumą. Apeliantė neturėjo objektyvaus poreikio skolintis tokią sumą, o ieškovė neturėjo finansinių galimybių ją paskolinti.Teismas nepagrįstai vadovavosi trečiojo asmens P. V., kuris tuo metu buvo ir ieškovės ir apeliantės direktorius, vienašališkai sudarytu 2014-01-10 Skolų suderinimo aktu ir vertino jį kaip apeliantės skolą pagrindžiantį dokumentą, pagrindžiantį ne tik paskolos suteikimą pagal Paskolos sutartį, bet ir kitus sudarytus PVM sąskaitomis faktūromis grindžiamus sandorius.Apeliantės nuomone, byloje būtina skirti buhalterinę ekspertizę ieškovės ir apeliantės tarpusavio skolų balansui nustatyti, tačiau teismas nepagrįstai jos neskyrė, nors pats ir pripažino būtinybę ją skirti.Atsiliepimu ieškovė UAB „Kvazaras“ prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti ir priteisti iš apeliantės ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė taip pat prašo priimti naujus įrodymus. Atsiliepimą į apeliacinį skundą ieškovė grindžia tokiais motyvais:Ieškovė pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.870 straipsnio 2 dalį pateikė įrodymus, kad Paskolos sutartis buvo sudaryta ir pinigai apeliantei perduoti. Apeliantė bylos nagrinėjimo metu šių įrodymų nenuneigė, nepateikė įrodymų, kad šie ieškovės pateikti dokumentai galėtų būti suklastoti. Paskolos sutartis nenuginčyta ir galiojanti, o pinigų perdavimą įrodo ieškovės kasos išlaidų orderiai, atsakovės pajamų orderiai ir banko sąskaitos išrašai.Apeliantė 2006 metais neturėjo užtektinai pajamų pastato kapitaliniam remontui atlikti, dėl to ji skolinosi ne tik iš banko ir trečiojo asmens P. V., bet ir iš ieškovės. Apeliantės argumentai dėl poreikio skolintis lėšas nepaneigia paskolos santykių tarp ieškovės ir atsakovės buvimo. Ieškovė teigia, kad turėjo finansines galimybes paskolinti 90 500 Lt (26 210,61 Eur) sumą.Apeliantė 2014-01-10 Skolų suderinimo akto nenuginčijo, jo nepaneigė. Teisės aktai nenumato bendrovės vadovui pareigos, derinant įmonių tarpusavio skolas, jas, visų pirma, suderinti su bendrovės akcininkais. Apeliantė neneigia atliktų skolos grąžinimų, kurių pagrindu mažėjo skola ieškovei. Ieškovė nesutinka su apeliantės argumentais, kad ne visi mokėjimai atsispindi Skolų suderinimo akte. Ieškovės nuomone, buhalterinė ekspertizė nebuvo ir nėra būtina, ji pagal turimus duomenis nebūtų rezultatyvi, o apeliantė siekia vilkinti bylos nagrinėjimą, be to, siekiama atskleisti kitus ieškovės finansinius duomenis, kurie nesusiję su nagrinėjamu ginču.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.Vadovaujantis CPK 321 straipsnio 1 dalimi, apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321, 322 straipsniai).Apeliaciniu skundu atsakovė UAB Prekybos namai „NORA“ nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria tenkinti ieškovės ieškinio reikalavimai ir prašo šią sprendimo dalį panaikinti ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą – ieškovės UAB „Kvazaras“ ieškinį atmesti. Kita pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis apeliacine tvarka neapskųsta, dėl to teisėjų kolegija, atsižvelgdama į bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas, vertina apeliacinio skundo argumentus ir pasisako dėl skundžiamos tesimo sprendimo dalies teisėtumo ir pagrįstumo.Nustatyta, kad dalis ieškovės pareikšto ieškinio reikalavimų buvo išskirta į kitą civilinę bylą. Šioje byloje nagrinėjamas ieškovės reikalavimas dėl skolos, kildinamos iš paskolos teisinių santykių, priteisimo.

Dėl naujų įrodymų.

Ieškovė UAB „Kvazaras“ atsiliepime į apeliacinį skundą pateikė prašymą priimti naujus įrodymus. Ieškovė kaip naują įrodymą teikia pinigų dovanojimo sutarties kopiją ir nurodo, kad šiuo įrodymu grindžia argumentus, jog P. V. turėjo galimybes apeliantei paskolinti 49 000 Lt (14 191,38 Eur). Ieškovė taip pat prašo prie bylos pridėti apeliantės darbuotojo P. V. avansinės apyskaitos kopiją. Ieškovė nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad ieškovė iš apeliantės 2009-01-23 papildomai gavo 2 500 Lt (t. y. 724,05 Eur), kurie neįtraukti į skolų suderinimo aktą, ir nurodo, kad teikiamas rašytinis įrodymas patvirtina tai, jog ieškovei 2 500 Lt buvo sumokėti tik vieną kartą, o ne du kartus.Apeliacinės instancijos teisme ribojamas naujų įrodymų pateikimas. CPK 314 straipsnyje suformuluota taisyklė, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, numatant šios taisyklės išimtis: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Taigi CPK įtvirtinta ribota apeliacija, kuriai būdinga tai, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis; tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių ir t. t.Ieškovė UAB „Kvazaras“ pagrindo priimti naujus įrodymus egzistavimą grindžia tuo, kad būtinybė pateikti naujus įrodymus iškilo vėliau, t. y. atsakovei pateikus apeliacinį skundą. Taigi ieškovės teikiami rašytiniai įrodymai nebuvo pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Šioje byloje tarp šalių susiklosčiusių prievolinių santykių turinį ir pobūdį šalys grindė rašytiniais įrodymais. Pažymėtina, kad ši civilinė byla nagrinėjama ilgą laiką (ieškovės ieškinys šioje byloje priimtas 2014-04-29). 2006-09-18 Paskolos sutartis ir 2014-01-10 Skolų suderinimo aktas pateikti kartu su ieškovės ieškiniu, tad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme šalys galėjo pasisakyti dėl šių byloje esančių įrodymų vertinimo. Iš ieškovės prašomų prie bylos pridėti naujų dokumentų sudarymo datų matyti, kad šie dokumentai sudaryti dar iki ieškovės kreipimosi į teismą. Apeliaciniame skunde nenurodyta konkrečių aplinkybių, sudarančių pagrindą pripažinti, kad ieškovės teikiami nauji įrodymai objektyviai negalėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme. Teisėjų kolegija nenustatė pagrindo pripažinti, kad konkrečių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teisėjų kolegija, nenustačiusi pagrindo taikyti CPK 314 straipsnyje numatytas išimtis, atsisako priimti ieškovės pateiktus naujus dokumentus (dovanojimo sutarties kopiją ir avansinės apyskaitos kopiją) ir jų nevertina.

Dėl bylos esmės.

Ieškinio reikalavimus dėl 48 567,06 Lt (14 065,99 Eur) skolos ir 5 818,98 Eur (20 091,78 Lt) palūkanų priteisimo ieškovė UAB „Kvazaras“ grindė aplinkybėmis, kad tarp šalių susiklostė paskolos teisiniai santykiai ir atsakovė UAB Prekybos namai „NORA“ nėra grąžinusi ieškovei dalies suteiktos paskolos. Iš atsakovės UAB Prekybos namų „NORA“ apeliacinio skundo turinio matyti, kad atsakovė iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo byloje atliktu įrodymų vertinimu.Paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita (CK 6.870 straipsnio 1 dalis). Paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų (paskolos dalyko) perdavimo paskolos gavėjui momento (CK 6.870 straipsnio 2 dalis).Vadovaujantis CK 6.870 straipsnio 1 dalyje numatytu reglamentavimu, esminiai paskolos sutarties elementai yra paskolos dalyko perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimas grąžinti tokią pat pinigų sumą ar rūšies požymiais apibūdinto suvartojamojo daikto ekvivalentą. Bylose dėl paskolos grąžinimo į įrodinėjimo dalyką visuomet įeina paskolos sutarties sudarymo aplinkybės, t. y. dėl esminių jos sąlygų egzistavimo – paskolos dalyko perdavimo ir paskolos gavėjo įsipareigojimo grąžinti pinigus. Šių aplinkybių įrodinėjimo pareiga tenka ieškovui (CPK 12, 178 straipsniai). Byloje pateikta UAB „Kvazaras“ ir UAB Prekybos namų „NORA“ sudaryta 2006-09-18 Paskolos sutartis. Šioje sutartyje nurodyta, kad UAB „Kvazaras“ suteikia UAB Prekybos namams „NORA“ 100 000 Lt paskolą, paskola suteikiama dalimis per 2006 m. rugsėjo–gruodžio mėnesius ir 2007 m. I ketvirtį, o UAB Prekybos namai „NORA“ įsipareigoja paskolą grąžinti per 5 metus. Nagrinėjamoje byloje ieškovė nurodė, kad šalims pasirašius 2006-09-18 Paskolos sutartį ieškovė atsakovei paskolą suteikė dalimis – grynais pinigais (90 500 Lt (26 210,61 Eur)) ir banko pervedimu (8 000 Lt (2 316,96 Eur)). Ieškovė paskolos teisinių santykių tarp šalių egzistavimą grindė rašytiniais įrodymais.Apeliaciniame skunde atsakovė UAB Prekybos namai „NORA“ laikosi pozicijos, kad ieškovė neįrodė paskolos sumos perdavimo atsakovei fakto. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų turinio nustatyta, kad ieškovė UAB „Kvazaras“ atsakovei 2006 m. rugsėjo–gruodžio mėnesiais grynais pinigais perdavė iš viso 90 500 Lt (26 210,61 Eur). Nustatyta, kad UAB „Kvazaras“ 2006‑09-30 Kasos išlaidų orderis Nr. 32 išrašytas dėl 26 000 Lt (7 530,12 Eur) išdavimo, 2006‑10-31 Kasos išlaidų orderis Nr. 34 išrašytas dėl 33 000 Lt (9 557,46 Eur) išdavimo, 2006-12-19 Kasos išlaidų orderis Nr. 39 išrašytas dėl 31 500 Lt (9 123,03 Eur) išdavimo. Apeliantė teigia, kad pinigai pagal minėtus ieškovės išrašytus Kasos išlaidų orderius apeliantei nebuvo išmokėti. Ištyrus byloje esančių duomenų visumą, nenustatyta teisinio pagrindo sutikti su šiais apeliacinio skundo argumentais. Apeliantė UAB Prekybos namai „NORA“ akcentuoja, kad minėtuose ieškovės UAB „Kvazaras“ kasos išlaidų orderiuose nėra pinigų gavėjo, vyr. finansininko ir pinigus išdavusio kasininko parašų. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė nurodo, kad nurodomuose ieškovės kasos išlaidų orderiuose yra pinigus gavusio P. V. parašas, tačiau ne orderyje nurodytose vietose, o finansininko įmonėje tuo metu nebuvo, kadangi vyko konkursas šioms pareigoms užimti. Vertindama duomenis apie ieškovės lėšų išdavimą, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad į bylą taip pat patiekti duomenys iš ieškovės UAB „Kvazaras“ kasos knygos už laikotarpius nuo 2006-09-01 iki 2006-12-31. Šiuose rašytiniuose įrodymuose užfiksuoti ir patvirtinti įrašai apie lėšų išmokėjimo laiką, dokumentų numerius ir išmokėtas sumas atitinka anksčiau minėtuose ieškovės kasos išlaidų orderiuose užfiksuotus nurodytus duomenis ir buvo įtraukti į ieškovės apskaitą.Apeliantės nuomone, rašytiniai įrodymai pagrindžia paskolos suteikimą ne apeliantei, o trečiajam asmeniui P. V.. Teisėjų kolegija atmeta šiuos apeliacinio skundo argumentus, kadangi bylos duomenų visuma nesudaro pagrindo abejoti paskolos sandorio šalimi. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė UAB „Kvazaras“ nurodo, kad pinigai P. V. buvo išmokėti kaip atskaitingam asmeniui, kuris šiuos pinigus perdavė apeliantei. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad paskolos suteikimas atsakovei grindžiamas ne tik minėtais ieškovės išrašytais kasos išlaidų orderiais, tačiau ir kitais rašytiniais įrodymais. Visų pirma, nustatyta, kad ieškovės UAB „Kvazaras“ 2006-09-30 Kasos išlaidų orderyje Nr. 32, 2006-10-31 Kasos išlaidų orderyje Nr. 34 ir 2006-12-19 Kasos išlaidų orderyje Nr. 39 kaip lėšų išdavimo pagrindas nurodytas paskolos suteikimas pagal sutartį. Tokie duomenys apie suteiktas paskolas įtraukti į ieškovės kasos knygą. Antra, byloje taip pat pateikti atsakovės UAB Prekybos namų „NORA“ išrašyti 2006-09-29 Kasos pajamų orderio kvitas LAE Nr. 0184046 dėl 26 000 Lt priėmimo, 2006‑10‑31 Kasos pajamų orderio kvitas LAE Nr. 0184047 dėl 33 000 Lt priėmimo ir 2006‑12‑19 Kasos pajamų orderio kvitas Nr. LAE Nr. 0184049 dėl 31 500 Lt priėmimo iš UAB „Kvazaras“. Šiuose dokumentuose užfiksuota, kad lėšos gautos kaip paskola. Taigi duomenys, kad analogiškas pinigų sumas UAB Prekybos namai „NORA“ gavo iš UAB „Kvazaras“ kaip paskolą užfiksuoti ir atsakovės išduotuose finansiniuose dokumentuose. Teisėjų kolegija, įvertinusi visumą anksčiau nurodytų duomenų apie UAB „Kvazaras“ lėšų išmokėjimą ir jų gavimą UAB Prekybos namuose „NORA“, daro išvadą, kad bylos duomenys pakankamai pagrindžia lėšų išmokėjimą atsakovei. Apeliantės nurodomas atsakovės 2006‑09‑29 Kasos pajamų orderio kvito LAE Nr. 0184046 datos neatitikimas UAB „Kvazaras“ 2006-09-30 Kasos išlaidų orderyje Nr. 32 dėl 26 000 Lt sumos išdavimo nurodytai datai yra nežymus ir nesudaro pakankamo teisinio pagrindo abejoti, kad šias lėšas atsakovė ieškovei suteikė kaip paskolą.Papildomai pažymėtina, kad paskolos teisinių santykių buvimą tarp šalių pagrindžia ir lėšų pervedimas banko mokėjimu. Iš byloje esančio UAB Prekybos namų „NORA“ banko sąskaitos išrašo duomenų matyti, kad 2007‑04-02 banko mokėjimo nurodymais per du kartus UAB „Kvazaras“ pervedė atsakovei iš viso 8 000 Lt. Minėtų mokėjimo pervedimų paskirtyje nurodyta, kad tai paskola pagal 2006‑09‑18 sutartį. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymima, kad lėšų, pervestų kaip paskola, priėmimas kartu išreiškia įsipareigojimą juos grąžinti paskolos davėjui (CK 6.870 straipsnio 1 dalis), nebent lėšų gavėjas įrodytų kitokį lėšų pervedimo teisinį pagrindą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-11-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2013). Apeliaciniame skunde atsakovė neginčija faktinės aplinkybės, kad nurodyta pinigų suma pagal Paskolos sutartį į atsakovės sąskaitą buvo pervesta. Apeliantė nepateikė argumentų, kad aplinkybės dėl šios lėšų dalies suteikimo atsakovei ir jų paskolos pobūdžio priimant skundžiamą teismo sprendimą buvo įvertintos neteisingai.Apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismas nevertino Paskolos sutarties ir kitų sandorių, kurių pagrindu ieškovė reikalauja priteisti skolą, sudarymo ir vykdymo aplinkybių. Apeliantė nurodo, kad ieškovė UAB „Kvazaras“ yra tiesiogiai su trečiuoju asmeniu P. V. susijusi įmonė, o trečiasis asmuo turėjo tiesioginį materialinį suinteresuotumą veikti ieškovės, o ne apeliantės interesais. Atsakovė teigia, kad ji neturėjo objektyvaus poreikio skolintis lėšas, o ieškovė neturėjo finansinių galimybių paskolinti tokią pinigų sumą. Taigi apeliaciniame skunde atsakovė UAB Prekybos namai „NORA“ iš esmės kelia prielaidą, kad pagal Paskolos sutartį faktiškai pinigai atsakovei neperduoti, o jų perdavimas įformintas siekiant sukurti apeliantės fiktyvią skolą ieškovei. Teisėjų kolegija, įvertinusi minėtus apeliacinio skundo argumentus, pažymi, kad atsakovė UAB Prekybos namų „NORA“ nagrinėjamoje byloje savarankiškų reikalavimų dėl Paskolos sutarties nuginčijimo nereiškė.Civiliniame procese galioja rungimosi principas, pagal kurį kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus (CPK 12, 178 straipsniai). Teismas dėl ginčo šalis siejančių santykių teisinio kvalifikavimo kiekvienu atveju sprendžia pagal šalių reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu išdėstytas aplinkybes, tirdamas ir vertindamas jų pateiktus įrodymus.Paskolos gavėjas turi teisę ginčyti paskolos sutartį, jeigu jis pinigų ar daiktų faktiškai negavo arba gavo mažiau, negu nurodyta sutartyje. Šias aplinkybes privalo įrodyti paskolos gavėjas. Jeigu įrodoma, kad pinigai ar daiktai iš tikrųjų nebuvo paskolos gavėjui perduoti, paskolos sutartis pripažįstama nesudaryta (CK 6.875 straipsnio 1 ir 3 dalys). Iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas įvertino atsakovės keltas abejones dėl įrodymų pakankamumo ieškovės nurodomoms aplinkybėms įrodyti. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad duomenis dėl ieškovės lėšų perdavimo atsakovei ir Paskolos sutarties vykdymo iš esmės patvirtina visuma byloje esančių įrodymų. Nors atsakovė teigė, kad lėšos pagal ieškovės kasos išlaidų orderius atsakovei neišmokėtos, tačiau, anksčiau šioje nutartyje nurodytų motyvų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą konstatuoti, jog ieškovė perdavė atsakovei 28 527,57 Eur (98 500 Lt) sumą kaip paskolą, taip pat egzistavo atsakovės įsipareigojimas pasiskolintus pinigus grąžinti. Bylos duomenų visuma sudaro pagrindą pripažinti, kad ieškovė įrodė esminius paskolos sutarties elementus.Pažymėtina, kad Paskolos sutartis pasirašyta abiejų ją sudariusių šalių. Paskolos sutartis įstatymų nustatyta tvarka nenuginčyta ir yra galiojanti. Darytina išvada, kad atsakovei kilo pareiga pasiskolintus pinigus Paskolos sutartyje nustatytu terminu grąžinti ieškovei (CK 6.873 straipsnio 1 dalis).Nustatyta, kad ieškinyje ieškovė nurodė, jog Paskolos sutartimi atsakovei paskolinta paskolos suma mažėjo, kadangi buvo daromi įskaitymai už įvairias suteiktas paslaugas ieškovei. Iš atsakovės UAB Prekybos namų „NORA“ apeliacinio skundo motyvų matyti, kad atsakovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ji yra skolinga ieškovei.Aplinkybė apie atsakovės turėtą įsiskolinimą ieškovei užfiksuota ieškovės ir atsakovės sudarytame 2014-01-10 Skolų suderinimo akte. Byloje esančiame 2014-01-10 Skolų suderinimo akte užfiksuota, jog bendras UAB Prekybos namų „Nora“ įsiskolinimas ieškovei UAB „Kvazaras“ sudaro 115 600 Lt (33 480,07 Eur). Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas apeliantės skolą ieškovei, nepagrįstai vadovavosi 2014-01-10 sudarytu Skolų suderinimo aktu ir nepagrįstai šiam dokumentui suteikė įrodomąją reikšmę. Atsakovės nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai byloje nepaskyrė buhalterinės ekspertizės. Apeliantė prašo apeliacinės instancijos teisme skirti ekspertizę ieškovės ir atsakovės tarpusavio skolų balansui nustatyti. Vadovaujantis CPK 212 straipsnio 1 dalies reglamentavimu, išsiaiškinti nagrinėjant bylą kylantiems klausimams, reikalaujantiems specialių mokslo, medicinos, meno, technikos ar amato žinių, teismas gali skirti ekspertizę ir, atsižvelgdamas į dalyvaujančių byloje asmenų nuomonę, paskirti ekspertą arba pavesti atlikti ekspertizę kompetentingai ekspertizės įstaigai. Vertindama apeliantės prašymo skirti buhalterinę ekspertizę motyvus, teisėjų kolegija atsižvelgia į bylos duomenis apie atsakovės pirmosios instancijos teisme pareikšto prašymo byloje skirti ekspertizę nagrinėjimo eigą. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų (Klaipėdos miesto apylinkės teismo) 2016-06-17 nutartimi ši civilinė byla buvo sustabdyta iki bus atlikta Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-958-567/2016 teismo 2016-05-18 nutartimi paskirta teismo ekonominė ekspertizė. Pirmosios instancijos teismo 2017-04-03 nutartimi šios civilinės bylos nagrinėjimas buvo atnaujintas, kadangi byloje gauti duomenys, jog atlikta minėtoje kitoje civilinėje byloje paskirta ekspertizė. Iš byloje esančio Lietuvos teismo ekspertizės centro 2016-11-16 Ekspertizės akto Nr. 11-1116(16), 11-2082(16) duomenų nustatyta, kad ekspertiniam tyrimui nepateikti Debitorių ir Kreditorių apyvartos žiniaraščiai, dėl tokios priežasties ekspertas negalėjo pateikti išvados 9 punkto ir 10 punkto klausimais (t. y. 9 punktas – koks yra UAB „Kvazaras“ ir UAB Prekybos namų „NORA“ tarpusavio įsiskolinimų balansas 2014-04-16, t. y. dienai, kai P. V. perdavė ieškovo dokumentus naujajai direktorei L. V.; 10 punktas – kokiais pagrindais susiformavo UAB „Kvazaras“ įsiskolinimas UAB Prekybos namams „NORA“ ir (ar) UAB Prekybos namų „NORA“ įsiskolinimas UAB „Kvazaras“). Negarinėjamoje byloje atsakovė pareiškė prašymą skirti pakartotinę ekspertizę. Šio atsakovės prašymo pirmosios instancijos teismas netenkino. Nustatyta, kad 2017-09-05 pirmosios instancijos teisme vykusio teismo posėdžio metu ieškovės direktorė nurodė, jog visi turimi buhalteriniai dokumentai buvo perduoti Vilniaus apygardos teismui kitoje civilinėje byloje. Iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas įvertino ir atsižvelgė į šią aplinkybę, jog šalys daugiau pateiktinų dokumentų neturi. Atsakovė apeliaciniame skunde nenurodė tokių aplinkybių, jog ji turi kitų buhalterinių dokumentų, kurie nebuvo pateikti sudarant 2016-11-16 Ekspertizės akto išvadas.Apeliantė teigia, kad į 2014-01-10 Skolų suderinimo aktą neįtraukti visi atsakovės mokėjimai ir atsakovė yra sumokėjusi ieškovei apie 12 000 Lt (3 475,44 Eur) daugiau. Teisėjų kolegija pažymi, kad šioje byloje nagrinėti ieškovės ieškinio reikalavimai tik dėl negrąžintos sumos, kildinamos iš paskolos teisinių santykių, priteisimo. Taigi byloje sprendžiamas klausimas ne dėl visų ieškovės ir atsakovės tarpusavio įsiskolinimų dydžio, o dėl konkrečios suteiktos paskolos grąžinimo. Nagrinėjamoje byloje ieškovė ieškinio reikalavimus grindė rašytiniais įrodymais. Skolų suderinimo aktas yra tik vienas iš byloje esančių įrodymų, jis vertintinas visumoje su kitais bylos duomenimis (CPK 176, 177, 185 straipsniai). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai bei į anksčiau išdėstytus motyvus, kad CPK įtvirtinta ribota apeliacija ir ribojamas naujų įrodymų bei duomenų pateikimas, daro išvadą, kad buhalterinės ekspertizės skyrimas apeliacinės instancijos teisme netikslingas, dėl to apeliantės prašymą apeliacinės instancijos teisme skirti buhalterinę ekspertizę atmeta.Įrodinėjimo pareiga pagal CPK 12, 178, 179 straipsnių nuostatas tenka tam, kas teigia. Paskolos gavėjui remiantis aplinkybe, kad jis paskolą grąžino, šios aplinkybės įrodinėjimo pareiga tenka paskolos gavėjui.Apeliantė nurodo, kad į bylą pateikti du skirtingos formos 2009-01-23 kasos pajamų orderių kvitai tuo pačiu numeriu, kiekvienas jų išrašytas dėl 2 500 Lt (724,05 Eur) sumos, be to, į Skolų suderinimo aktą neįtraukta papildoma 2 500 Lt suma pagal 2009-01-23 kasos pajamų orderio kvitą KVA Nr. 000000041. Nustatyta, kad Skolų suderinimo akte 2009-01-23 dieną nurodytas vienas apmokėjimas 2 500 Lt suma. Ieškovė UAB „Kvazaras“ atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad pastebėjus, jog šis kasos pajamų orderis išrašytas pagal 2008 m. buvusią numeraciją, vietoje jo išrašytas kasos pajamų orderis Nr. 000000002, kuris atitiko 2009 m. numeraciją. Iš byloje pateiktų rašytinių dokumentų nustatyta, kad 2009-01-23 išrašytas 2 500 Lt sumos kasos pajamų orderis Nr. 000000002 ir kasos pajamų orderio kvitas Nr. 000000002. Įvertinus minėtus ieškovės UAB „Kvazaras“ argumentus ir atsižvelgiant į tuo metu galiojusių Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000-02-17 nutarimu Nr. 179 patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 10 punktą, numačiusį, kad pinigų priėmimas į kasą įforminamas kasos pajamų orderiu, atskaitingam asmeniui išduodamas kasos pajamų orderio antrasis egzempliorius arba jo kvitas, nenustatyta pagrindo abejoti 2009-01-23 apmokėjimo įtraukimo į Skolų suderinimo aktą teisingumu.Apeliantė taip pat teigia, kad pagal atsakovės 2008-12-29 kasos išlaidų orderį Nr. 17 apeliantė grąžino ieškovei 7 000 Lt, o ši suma neįtraukta į Skolų suderinimo aktą. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė nurodo, kad atsakovė ne padengė skolą, o šias lėšas grąžino ieškovei, kadangi ieškovei priklausantys pinigai buvo pervesti į apeliantės banko sąskaitą. Įvertinus byloje esančio atsakovės UAB Prekybos namų „NORA“ 2008-12-29 kasos išlaidų orderio Nr. 17 turinį, nustatyta, kad jame kaip pinigų išdavimo nurodytas „grąžintas avansas“ (t. 5, b. l. 32). Minėto atsakovės kasos išlaidų orderio duomenys nesudaro pagrindo vertinti, kad ieškovei grąžinta dalis paskolos.Ieškinyje ieškovė nurodė, kad atsakovė grąžino 11 724,88 Lt (3 395,76 Eur) paskolos dalį ir atsakovės likusi negrąžinta skola pagal Paskolos sutartį sudaro 48 567,06 Lt (14 065,99 Eur). Ieškovė pateikė pagal Paskolos sutarties sąlygas mokėtinų palūkanų apskaičiavimą – jas sudaro 20 091,78 Lt (5 818,98 Eur). Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina prievolės neįvykdymo faktą, o atsakovė UAB Prekybos namai „NORA“ nepateikė įrodymų, paneigiančių ieškovės nurodytas aplinkybes ir pagrindžiančių atsakovės teiginius, kad ji Paskolos sutartį įvykdė tinkamai ir paskolą grąžino. Atsakovės apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo daryti priešingas išvadas dėl Paskolos sutarties vykdymo.Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog įstatymo nustatyta teismo pareiga motyvuoti priimtą teismo procesinį spendimą neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą. Be to, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-27 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K‑3-219/2009; 2010-06-22 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K 3 287/2010 ir kt.). Teisėjų kolegija pažymi, kad dėl esminių apeliacinio skundo aspektų ir bylos aplinkybių pasisakyta. Darytina išvada, kad kiti apeliacinio skundo argumentai neturi teisinės reikšmės pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, dėl to teisėjų kolegija dėl jų išsamiau nepasisako.Išdėstytų motyvų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Apeliacinio skundo argumentai nesudaro teisinio pagrindo atsakovės skundžiamą teismo sprendimo dalį naikinti ir dėl šios dalies priimti priešingą sprendimą. Konstatavus, kad atsakovės UAB Prekybos namų „NORA“ apeliacinis skundas nepagrįstas, jis atmestinas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo 2017-09-25 sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Bendrosios bylinėjimosi išlaidų paskirstymą reglamentuojančios įstatymo nuostatos numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas, taip pat ir išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). Atsakovės apeliacinį skundą atmetus, jos apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 93 straipsnio 1, 3 dalys, 98 straipsnis). Ieškovė UAB „Kvazaras“ pateikė prašymą priteisti iš apeliantės turėtas bylinėjimosi išlaidas už advokato teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme. Ieškovė pateikė rašytinius įrodymus, pagrindžiančius turėtas 500 Eur tokio pobūdžio bylinėjimosi išlaidas. Kadangi atsakovės apeliacinis skundas atmestas, vadovaujantis CPK 98 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovės UAB Prekybos namų „NORA“.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų (Klaipėdos miesto apylinkės teismo) 2017-09-25 sprendimą palikti nepakeistą.

Atmesti atsakovės uždarosios akcinės bendrovės Prekybos namų „NORA“ prašymą apeliacinės instancijos teisme skirti buhalterinę ekspertizę.

Atsisakyti priimti ieškovės uždarosios akcinės bedrovės „Kvazaras“ pateiktus naujus įrodymus – dovanojimo sutarties kopiją ir avansinės apyskaitos kopiją.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės Prekybos namų „NORA“ 500 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ieškovės uždarosios akcinės bedrovės „Kvazaras“ naudai.

Teisėjai Marius DobrovolskisAušra MaškevičienėAlbina Pupeikienė