Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Valdas Vitunskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs R. Ž. (toliau – R. Ž.) atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. gegužės 12 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti R. Ž. prašymą dėl proceso atnaujinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2015 m. gegužės 7 d. Kauno apylinkės teisme buvo gautas R. Ž. prašymas atnaujinti administracinio teisės pažeidimo bylą jo atžvilgiu, motyvuojant tuo, kad 2015 m. balandžio 29 d. jis pateko į eismo įvykį, kurio metu jam buvo sumuštas kelias, kairysis petys, viršugalvis, po kelių dienų yra planuojama operacija, po kurios laukiama ilga kelių mėnesių reabilitacija, todėl R. Ž. negalės atlikti jam paskirtos administracinio arešto bausmės.

Motyvuojamoji dalis

R. Ž. atskirasis skundas atmestinas.

Aukštesnysis teismas, susipažinęs su R. Ž. skundo nagrinėjimui pateikta administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga ir nuosekliai išanalizavęs pateikto skundo argumentus, sprendžia, kad Kauno apylinkės teismas tinkamai, nenukrypdamas nei nuo vieningai formuojamos teismų praktikos, nei imperatyvių įstatymo reikalavimų, išsprendė R. Ž. prašymo atnaujinti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną priėmimo klausimą, priimti jį apylinkės teismas atsisakė pagrįstai. Nesutikti su pirmosios instancijos teismo argumentacija ir R. Ž. skundo argumentų pagrindu keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą Kauno apylinkės teismo sprendimą, aukštesniojo teismo įsitikinimu, teisinio pagrindo nėra.

Konstatuojant šią išvadą pažymėtina, kad administracinio teisės pažeidimo bylos atnaujinimo klausimus reglamentuoja LR ATPK 302¹⁷ – 302²² str. nuostatos. Šio instituto esmė – administracinio teisės pažeidimo byloje paaiškėjus naujoms analizuojamo įvykio aplinkybėms, kurios nebuvo žinomos procesinio sprendimo priėmimo metu ir kurios gali turėti esminės įtakos asmens kaltumo/nekaltumo konstatavimui ar kitoms esminę reikšmę procesinio sprendimo priėmimui turėjusioms aplinkybėms, patikrinti priimto ir įsiteisėjusio teismo (ar organo, išnagrinėjusio administracinio teisės pažeidimo bylą) procesinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, tokiu būdu nustatant objektyvią tiesą byloje. Kaip teisingai skundžiamoje nutartyje pažymėjo pirmosios instancijos teismas, LR ATPK 302¹⁷ str. yra pateiktas baigtinis sąrašas pagrindų, kuriems esant administracinio teisės pažeidimo bylos teisena, įvertinus prašančiojo išdėstytas aplinkybes ir priežastis bei su tuo susijusias kitas aplinkybes, teismo sprendimu gali būti atnaujinama. Analizuojant šių pagrindų turinį, akivaizdu, jog iš esmės administracinio teisės pažeidimo bylos teisena atnaujinama kai teisingam ir objektyviam sprendimui priimti tiesioginės įtakos galėjo turėti prašyme atnaujinti bylos teiseną nurodytos priežastys, susijusios su pažeidimo padarymu, o ne paskirtos nuobaudos įvykdymu, kaip tai suvokia apeliantas. Įstatymų leidėjas nenumato galimybės atnaujinti administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimą pasikeitus asmens fizinei ar kitokiai būklei (išskyrus administracinėn atsakomybėn patraukto asmens mirtį), kas suponuoja išvadą, kad R. Ž. prašymas atnaujinti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną tuo pagrindu, jog po įvykusio eismo įvykio jis patyrė įvairaus masto sveikatos sutrikdymus, jų gijimui reikalinga ilga reabilitacija, ko pasėkoje, jis negali atlikti jam paskirtos arešto bausmės, neatitinka LR ATPK 302¹⁷ str. esmės.

Šiame kontekste, atmetant R. Ž. skundo argumentus, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad, sutinkamai su LR ATPK 302¹⁸ str. nuostatomis, pateikti prašymą dėl administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos atnaujinimo turi teisę: LR ATPK 302¹⁷ str. 1 d. 1, 2, 3 ir 4 punktuose nurodytais pagrindais – organas (pareigūnas), kuris surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą ir (ar) atliko tyrimą; LR ATPK 302¹⁷ str. 1 d. 5 p. išdėstytais pagrindais - organas (pareigūnas), kuris surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą ir (ar) atliko tyrimą, nukentėjusysis, administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, neįtrauktas į bylos procesą asmuo, jeigu įsiteisėjęs nutarimas ar nutartis pažeidžia neįtraukto į bylos procesą asmens teises ar teisėtus interesus, taip pat jų atstovai; LR ATPK 302¹⁷ str. 1 d. 6 p. pagrindu – administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, jo teisių perėmėjas ar kitas atstovas; bet kuriuo LR ATPK 302¹⁷ str. 1 d. pagrindu – Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras ar jo įgaliotas prokuroras. Tokiu būdu, teisė pateikti prašymą dėl administracinio teisės pažeidimo bylos atnaujinimo priklauso nuo atnaujinimo pagrindo, įtvirtinto LR ATPK 302¹⁷ str. Nagrinėjamu atveju nežinant, kokiu pagrindu R. Ž. prašo atnaujinti administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimą, jo nurodytai priežasčiai – dėl pasikeitusios savo fizinės būklės nebegali atlikti jam paskirtos arešto bausmės, nepatenkant į baigtinį LR ATPK 302¹⁷ str. įtvirtintų administracinio teisės pažeidimo bylos atnaujinimo pagrindų sąrašą, nėra jokio teisinio pagrindo jo prašymą nagrinėti iš esmės, ką pagrįstai skundžiamoje nutartyje konstatavo ir apylinkės teismas.

Analizuojant R. Ž. argumentus dėl jam paskirtos arešto bausmės sąlyginio vykdymo atidėjimo, akcentuotina, kad remiantis LR ATPK 338¹ str. nuostatomis, asmeniui, kuriam paskiriamas administracinis areštas, rajono (miesto) apylinkės teismas (apylinkės teismo teisėjas) tuo pačiu nutarimu, jeigu pažeidėjas sutinka, gali atidėti administracinio arešto vykdymą nuo 1 iki 12 mėnesių. Atidėdamas paskirto administracinio arešto vykdymą, teismas paskiria pažeidėjui atlikti nemokamų viešųjų darbų nuo 25 iki 400 valandų. Kartu teismas nustato laiką, per kurį asmuo privalo atlikti nemokamus viešuosius darbus.

LR ATPK 338¹ str. priklauso LR ATPK trisdešimt pirmajam skirsniui, kuris reglamentuoja nutarimo dėl administracinio arešto vykdymo procesą. Taigi sprendimą dėl sąlyginio administracinio arešto vykdymo atidėjimo turėtų priimti teismas priėmęs nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje ir atliekantis administracinio teisės pažeidimo bylos vykdymą. Sutinkamai su LR ATPK 309 str. nuostatomis, klausimus, susijusius su nutarimo skirti administracinę nuobaudą vykdymu, sprendžia nutarimą priėmęs organas (pareigūnas). Nutarimo skirti administracinę nuobaudą vykdymo kontrolė pavedama nutarimą priėmusiam organui (pareigūnui), iš ko seka, kad nagrinėjamu atveju Kauno apylinkės teismui atsisakius tenkinti R. Ž. prašymą atnaujinti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną bei nesprendus klausimo dėl LR ATPK 338¹ str. nuostatų taikymo, šio klausimo sprendimas nepriklauso apeliacinės instancijos teismo kompetencijai, todėl išsamiau R. Ž. argumentai, susiję su aptariamų nuostatų taikymu, šioje nutartyje neaptariami.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹⁵ straipsnio 6 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2015 m. gegužės 12 d. nutartį palikti nepakeistą ir R. Ž. atskirojo skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.