Klaipėdos apylinkės teismo įsakymas

Plun­gės ra­jo­no ap­y­lin­kės tei­smo tei­sė­jas Vir­gi­ni­jus Ge­dei­kis, iš­nag­ri­nė­jo Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės pro­ku­ra­tū­ros pro­ku­ro­rės Irenos Dačkauskienės pa­reiš­ki­mą dėl proceso už­bai­gi­mo tei­smo bau­džia­muo­ju įsa­ky­mu ir iki­teis­mi­nio ty­ri­mo me­džia­gą Nr. 01-1-50749-16, ku­rio­je S. R. , gimęs (duomenys neskelbtini), a/k (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, išsituokęs, profesinio išsilavinimo, (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą ir gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas 2 kartus, paskutinį kartą teistas 2016-02-09 Plun­gės ra­jo­no ap­y­lin­kės tei­smo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 140 str. 2 d. laisvės apribojimo bausme 4 mėnesius, įpareigojant 4 mėnesius tęsti darbą, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs, kal­ti­na­mas pa­gal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2016 m. spalio 27 d., apie 18⁰⁰ val., savo namuose (duomenys neskelbtini), kaltinamasis S. R. smurtavo prieš savo artimą giminaitį - motiną A. R. , kurią, gulėjusią lovoje jėga išmetė ant žemės, tampė jai už plaukų, pridėjęs lazdą prie kaklo bandė smaugti bei parvertęs ant grindų buvo užlipęs ant nugaros, tokiais veiksmais sukėlė fizinį skausmą nukentėjusiajai A. R. .

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo kaltė įrodyta ikiteisminio tyrimo metu surinktais įrodymais: kaltinamojo S. R. parodymais, kad 2016-10-27, tai galėjo būti 18⁰⁰ val., būdamas blaivus, namuose, adresu (duomenys neskelbtini), susipyko su mama A. R. ir jėga išmetė ją gulinčią iš lovos ant grindų, tempė jai už plaukų, pridėjęs prie kaklo lazdą ją smaugė, buvo užlipęs jai ant nugaros. Taip elgėsi dėl to, kad buvo supykęs ant savo mamos ir norėjo jai sukelti fizinį skausmą. Tame name viename gale jis gyvena su drauge, kitame – mama, įėjimas į abiejų gyvenamąsias patalpas yra atskiras. Dėl tokio savo poelgio labai gailisi (b.l. 28, 30-31); policininko D. G. tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, kuriuo nustatyta, kad 2016-10-27, apie 18⁰⁰ val., A. R. būnant savo namuose ir gulint lovoje, atėjęs sūnus S. R. išmetė ją iš lovos ant grindų, tempė jai už plaukų, naudodamas jėgą tampė ją po kambarį bei smaugė lazdą pridėjęs jai prie kaklo. Po patirto smurto ji skambino į policiją, bet dėl sugedusio telefono policijos pareigūnų išsikviesti nepavyko. 2016-10-28, apie 4⁰⁰ val., sūnus S. R. pradėjo kelti triukšmą, t.y. daužyti savo namų duris, A. R. mobilaus ryšio telefonu išsikvietė policijos pareigūnus. Dėl patirto smurto medikų atsisakė, vizualiai sužalojimų ant A. R. kūno nesimatė. A. R. parodė suplėšytą juodos spalvos suknelę. Anksčiau yra buvę smurto artimoje aplinkoje atvejų (b.l. 6-9); nukentėjusiosios A. R. parodymais, kad 2016-10-27, apie 18⁰⁰ val., jai būnant namuose (duomenys neskelbtini), gulint lovoje atėjo sūnus S. R. , ji susiginčijo su sūnumi, kuris labai supyko ir dėl to ją išmetė iš lovos ant grindų, tempė jai už plaukų bei, paėmęs jos kambaryje buvusią lazdą, pridėjo jai prie kaklo ir bandė ją smaugti, kojomis buvo užlipęs jai ant nugaros, tokiais netinkamais veiksmais sukėlė jai fizinį skausmą, tai įvyko 2016-10-27, apie 18⁰⁰ val., tuo metu jos namuose jokių kitų asmenų nebuvo. Ar įvykio metu jos sūnus S. R. buvo blaivus, nežino. Namas kuriame ji gyvena, priklauso jai, sūnus gyvena kitame namo gale, pastoviai girtuokliauja. Vakare, kai sūnus prieš ją smurtavo, ji į policiją neprisiskambino (b.l. 15-17, 18-19).

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas, proceso išlaidų nėra.

Visų šių duomenų visetas, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, atitinkančiais Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnio reikalavimus, patvirtina kaltinamojo padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, kadangi kaltinamasis tyčia smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintinas kaltės pripažinimas ir nuoširdus gailėjimasis, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Prokurorė pareiškime prašo kaltinamajam už jo padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 str. 2 d., skirti laisvės apribojimo bausmę, taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas dėl bausmės sumažinimo ?.

Kaltinamasis neprieštarauja, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su prokuroro siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu. (b.l. 44-45).

Skiriant bausmę kaltinamajam teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais (BK 54 str.), bausmės skyrimo ypatumais esant atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir nesant atsakomybę sunkinančių aplinkybių (BK 61 str.), atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, kaltinamojo asmenybę. Kaltinamasis padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, anksčiau teistas už analogiškas veikas, neturi galiojančių administracinių nuobaudų, dirba.

Atsižvelgiant į tai, kad už kaltinamojo padarytą nusikalstamą veiką laisvės atėmimo bausmei yra numatytos alternatyvios bausmės, teismo vertinimu, bausmės tikslai, įvardyti BK 41 str. 2 d., bei teisingumo principas, gali būti pasiekti kaltinamajam paskyrus laisvės apribojimo bausmę, kuri, vadovaujantis BK 64¹ str. 1 d., sumažintina ?.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, baigtina taikyti pradėjus bausmės vykdymą.

Va­do­vau­da­ma­sis Lietuvos Respublikos BPK 420 str. 1 d. 1 p., 421 str., tei­smas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

S. R. pripažinti kaltu pagal BK 140 str. 2 d., ir nuteisti laisvės apribojimo bausme 6 (šešis) mėnesius, kurią, vadovaujantis BK 64¹ str., sumažinti ?, ir nustatyti galutinę sumažintą laisvės apribojimo bausmę 4 (keturis) mėnesius, įpareigojant 4 mėnesius nevartoti alkoholio.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, baigti taikyti pradėjus bausmės vykdymą.

Išaiškinti S. R., kad nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, per 14 (keturiolika) dienų nuo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos jis turi teisę paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju bylos nagrinėjimas teisme bus privalomai rengiamas, tačiau nagrinėjantis bylą teismas nebus saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės rūšimi ar dydžiu, galės paskirti bet kokią sankcijoje numatytą bausmę. Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos BPK 353 str. nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.