- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-01-18
- Bylos Nr.
- 1-130-297/2019
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Danguolė Urbanavičienė
- Kaltinamasis
- E. M.
- Kategorijos
- 1.1.8.1.1Aplinkybės, į kurias atsižvelgia teismas skirdamas bausmę (BK 54 str. 2 d.)
- 1.1.8.12Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 64-1 str.)
- 1.1.9.10Dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 72-2 str.)
- 1.2.4.6.2.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui (BK 140 str. 2 d.)
- 2.3.6.4.5.1Apkaltinamojo nuosprendžio aprašomajai daliai keliami reikalavimai (BPK 305 str. 1, 2 d. ir kt.)
- 2.3.6.4.5.2Apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinei daliai keliami reikalavimai (BPK 307 str. 1-3 d. ir kt.)
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
E. M., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis spec. vidurinį išsilavinimą, vedęs, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini) langų montuotoju, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas 2018 m. birželio 5 d. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, taikant Baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnį, laisvės apribojimu 6 mėnesiams, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
kaltinamasis E. M. 2018 m. spalio 28 d. apie 18 val. savo namuose (duomenys neskelbtini), katilinėje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, smurtavo prieš šeimos narį – sutuoktinę D. M., t. y. tyčia spyrė į krosnies dureles, suvokdamas, kad taip gali sukelti fizinį skausmą nukentėjusiajai, ko pasekoje užsidarydamos durelės pataikė nukentėjusiajai į kairės rankos alkūnę, tokiais veiksmais jis sukėlė fizinį skausmą nukentėjusiajai D. M..
Kaltinamasis E. M. kaltę pripažino visiškai. Paaiškino, kad gyvena santuokoje su D. M., bendrų vaikų jie neturi. Įvykio dieną jis su sutuoktine buvo svečiuose, ten gėrė degtinę. Sutuoktinė alkoholio nevartojo, nes vairavo. Vakare jie grįžo namo. Jis buvo stipriai apsvaigęs, todėl neprisimena visų aplinkybių. Prisimena, kad namo katilinėje tarp jo ir sutuoktinės kilo žodinis konfliktas dėl to, kad jis norėjo užkurti krosnį, o sutuoktinė jam neleido, ji pati rengėsi tai daryti, dėjo į krosnį malkas. Kaltinamasis supyko ir nesusivaldęs spyrė į atidarytas krosnies dureles, šalia kurių stovėjo D. M.. Jis suvokė, kad taip gali užgauti, sužeisti sutuoktinę, bet tuo momentu jam tai nerūpėjo. Nuo jo kojos spyrio krosnies durelės užsidarydamos trenkėsi į D. M. kairę ranką. D. M. pradėjo skųstis, kad jai skauda alkūnę ir iš karto iškvietė policiją. Kaltinamasis nurodė, kad labai gailisi dėl savo elgesio, atsiprašė nukentėjusiosios. Dabar suvokia, kad pasielgė negerai, nesuvaldė emocijų.
Bylos ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis E. M. kaltę taip pat pripažino ir analogiškai paaiškino apie konflikto aplinkybes (b. l. 45–46, 48).
Kaltinamajam visiškai pripažinus kaltę ir sutikus, kad kiti įrodymai teisme nebūtų tiriami, esant visoms Baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnio 1 dalyje nustatytoms sąlygoms, byloje atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas.
Iš pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo bei nuotraukų matyti, kad D. M. kreipėsi su pareiškimu į Alytaus apskrities VPK dėl to, kad 2018 m. spalio 28 d. apie 18 val. sutuoktinis E. M. namuose, katilinėje, spyrė į atidarytas viršutines krosnies dureles, nuo ko durelės atsitrenkė D. M. į kairės rankos alkūnę, dėl tokių jo veiksmų D. M. buvo sukeltas fizinis skausmas; apžiūrėjus įvykio vietą gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), esančią katilinės patalpą, tyrimui reikšmingų daiktų ir su nusikalstama veika susijusių pėdsakų nerasta (b. l. 1–5, 8–13).
Liudytojo apklausos protokoluose fiksuota, kad apklausta nukentėjusioji D. M. parodė, jog 2018 m. spalio 28 d. apie 18 val. ji su vyru E. M. grįžo namo iš svečių. E. M. buvo neblaivus. Jai nuėjus į katilinę užkurti krosnį, atėjo ir E. M., kuris atsisėdo ant suoliuko ir pradėjo ją vadinti necenzūriniais žodžiais. Liepė jam baigti ją įžeidinėti. Buvo pritūpusi prie krosnies ir dėjo vidun malkas. Tuo momentu E. M. atsistojo ir spyrė į atidarytas viršutines krosnies dureles, kurios užsidarydamos trenkėsi į jos kairės rankos alkūnę, taip jai sukėlė stiprų fizinį skausmą. Ranką skauda dar ir dabar. Namuose buvo dviese, todėl konflikto niekas nematė. Pretenzijų savo sutuoktiniui E. M. turi, su juo taikytis nenori. Sutuoktinis prieš ją smurtavo ne pirmą kartą. Kuomet vartoja alkoholį E. M. būna agresyvus. Civilinio ieškinio šioje byloje nereikš (b. l. 2, 20–21).
Alytaus apskrities VPK vyriausiojo patrulio M. J. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2018 m. spalio 28 d. apie 18.25 val. pagal policijoje gautą pranešimą nuvyko adresu (duomenys neskelbtini), kur neblaivus vyras grasino pranešėjai, puolė muštis. Atvykus D. M. paaiškino situaciją. Naudojant alkoholio kiekio matuoklį „Alcotest 7510“ Nr. ARJK-0149, patikros sertifikato Nr. 0812563, E. M. nustatytas 3,15 promilių girtumas; pranešėja D. M. buvo blaivi (b. l. 19).
Teismo medicinos specialisto išvada Nr. G 1021/2018(06) patvirtina, kad 2018 m. spalio 30 d. apžiūrėjus nukentėjusiąją D. M., nerasta objektyvių trauminio poveikio žymių, todėl sveikatos sutrikdymo mastas nekvalifikuotas (b. l. 34).
Motyvuojamoji dalis
Dėl įrodymų vertinimo, nusikalstamos veikos kvalifikavimo
BK 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Tas, kas šiuos veiksmus padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui, atsako pagal 140 straipsnio 2 dalį. BK 248 straipsnio 2 dalyje pateiktas sąvokos „šeimos nariai“ išaiškinimas, t. y. nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos, taip pat sutuoktinio tėvai.
Nagrinėjamoje byloje surinkti ir teismo ištirti įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis E. M. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, žodinio konflikto su sutuoktine metu, iš pykčio tyčia spyrė į atidarytas krosnies dureles, suvokdamas, kad nuo jo smūgio užsidarydamos durelės trenksis į šalia krosnies stovėjusią D. M. ir taip sukels jai fizinį skausmą. Aplinkybę, kad nukentėjusiajai buvo sukeltas fizinis skausmas, patvirtina nukentėjusiosios D. M. parodymai, be to, ir kaltinamasis teisme pripažino, kad po jo smūgio į dureles, kurios atsitrenkė į D. M., pastaroji išsyk ėmė skųstis rankos alkūnės skausmu. Teismas daro išvadą, kad tarp tyčinių kaltinamojo veiksmų ir atsiradusių padarinių (fizinio skausmo) yra tiesioginis priežastinis ryšys. Taigi, kaltinamojo E. M. veiksmuose yra visi BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo požymiai.
BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Be to, skiriant bausmę turi būti atsižvelgiama į BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytus bausmės tikslus.
Baudžiamasis įstatymas numato, kad asmuo, padaręs BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.
Kaltinamasis E. M. padarė nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), tačiau jis nusikalto pakartotinai, t. y. 2018 m. birželio 5 d. teismo baudžiamuoju įsakymu E. M. buvo nuteistas už smurtinius veiksmus sutuoktinės D. M. atžvilgiu (b. l. 55–57). E. M. padarė nusikaltimą būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, ši aplinkybė sunkina atsakomybę. Kaltinamasis baustas administracine tvarka, turi vieną galiojančią administracinę nuobaudą už nusižengimą, numatytą ANK 209 straipsnio 1 dalyje (b. l. 67–69). Kartu teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis E. M. visiškai pripažino kaltę ir nuoširdžiai gailisi, kas lengvina atsakomybę, jis turi motyvaciją dirbti, probacijos tarnybos apibūdinamas palankiai (b. l. 63). Įvertinus visas bylos aplinkybes ir siekiant BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytų bausmės tikslų, kaltinamajam skirtina sankcijoje numatyta laisvės apribojimo bausmė, kuri sumažintina vienu trečdaliu, nes yra sąlygos taikyti BK 64¹ straipsnį, t. y. baudžiamoji byla teisme išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą ir kaltinamasis visiškai pripažino kaltę. Be to, įvertinus padaryto nusikaltimo pobūdį, kaltinamojo kaltės formą (tyčia), ir siekiant bausmės tikslų, kaltinamajam kartu su bausme skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktas, 72² straipsnis). Kaltinamasis E. M. nusikaltimą padarė būdamas neatlikęs 2018 m. birželio 5 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmės, tačiau nuosprendžio priėmimo dieną jis bausmę jau atlikęs (2019 m. sausio 7 d. išregistruotas iš probacijos tarnybos registro), todėl šiuo atveju nėra pagrindo taikyti BK 64 straipsnio nuostatas.
2018 m. spalio 28 d. 19.24 val. kaltinamasis E. M. buvo laikinai sulaikytas, paleistas 2018 m. spalio 30 d. 16.30 val. (b. l. 39, 40), šis laikas (dvi dienos) įskaitytinas į bausmę, vieną sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms (BK 66 straipsnio 2 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 301-307 straipsniais,
nusprendžia:
E. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir nubausti laisvės apribojimu 1 metams 3 mėnesiams, įpareigojant tęsti darbą ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Remiantis Baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, skiriamą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę bausmę – laisvės apribojimą 10 (dešimčiai) mėnesių, įpareigojant E. M. tęsti darbą ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
Remiantis Baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti E. M. laikino sulaikymo laiką nuo 2018 m. spalio 28 d. iki 2018 m. spalio 30 d. (dvi dienas), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.
Remiantis Baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu, skirti E. M. baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant, kad ši priemonė turi būti įvykdyta per penkis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Išaiškinti, kad asmuo, nuteistas laisvės apribojimo bausme, privalo:
1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;
2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;
3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.
Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal Baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per nuosprendį priėmusio Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.