Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Lilija Tarčevskaja, sekretoriaujant Ninai Kolesnikovai, dalyvaujant prokurorui Tomui Januškevičiui, advokatams Annai Grinevič ir Faustui Vrubliauskui, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje P. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), Vilnius, LR pilietis, lietuvis, vidurinio išsilavinimo, vedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, Lietuvoje neteistas, kaltinamas nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – Baudžiamasis kodeksas) 178 straipsnio 2 dalyje, ir A. S., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), Vilnius, lietuvis, LR pilietis, nevedęs, profesinio išsilavinimo, dirbantis UAB "(duomenys neskelbtini) " mūrininku, neteistas, kaltinamas nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – Baudžiamasis kodeksas) 24 straipsnio 6 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

P. Ž. 2019-04-25 apie 19.00 val., išlaužęs apsaugines lango žaliuzes, įsibrovė į UAB „(duomenys neskelbtini)“ statybinį vagonėlį-administracines patalpas, esantį prie (duomenys neskelbtini), Vilnius, bei pagrobė šiame vagonėlyje buvusį minėtai bendrovei priklausantį 105 eurų vertės perforatorių „Hitachi“.

Tęsdamas nusikalstamą veiką jau su bendrininku A. S., tai yra paskambinęs ir pasikvietęs A. S. padėti išsivežti grobiamus įrankius, ir šiam atvažiavus, tą patį vakarą, t. y. 2019-04-25 apie 20.30 val. toje pačioje vietoje, jis (P. Ž.), netoliese automobilyje jo laukusio A. S. akivaizdoje, su tikslu pagrobti svetimą turtą, sulau-ęs spyną įsibrovė į UAB „(duomenys neskelbtini)“ statybinį vagonėlį – sandėlį, tačiau nieko nepagrobė, nes nerado jokių vertingų daiktų. Po to, pro langą įsibrovė į statybinį vagonėlį – administracines patalpas, į kurį jau buvo anksčiau įsibrovęs bei iš jų pagrobęs perforatorių „Hitachi“, ir pagrobė kitus UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausiusius statybos įrankius: 350 eurų vertės plovimo įrenginį „Kercher“, du kastuvus „Fiskar“, kurio vieneto vertė 28 eurai (bendra vertė 56 eurai), 250 eurų vertės perforatorių „Titan“ 11 kg, 150 eurų vertės perforatorių „Titan“ 5 kg., 85 eurų vertės raktų rinkinį, 140 eurų vertės oraputę, taip pat 60 eurų vertės interneto skirstytuvą. Visus minėtus daiktus P. Ž. nunešęs sukrovė į A. S. automobilį, ir abu su pagrobtais daiktais išvažiavo. Taip P. Ž. vienas pagrobė 105 eurų vertės turtą, o tęsdamas nusikalstamą veiką su A. S., abu pagrobė svetimą 1091 eurų vertės turtą.

Apklaustas kaltinamuoju P. Ž. kaltu prisipažino ir parodė, kad 2019-04-25 vakare, būdamas neblaivus prisiminė nuoskaudą, kad buvusios darbovietės UAB "(duomenys neskelbtini)" direktorius jam liko skolingas už darbą, nusprendė nuvažiuoti į UAB "(duomenys neskelbtini) " teritoriją ir pasiimti kelis įmonei priklausančius įrankius, žinojo, kur buvo laikomas raktas. Atvažiavęs iki vietos ((duomenys neskelbtini)), nuėjo prie statybinio vagonėlio, kuriame būna sudėti įvairiausi statybiniai įrankiai, tačiau rakto senoje vietoje nebuvo. Žinodamas, kad vagonėlyje visada paliekamas atidarytas langas, jis pakėlė apsauginę lango žaliuzę, ir pamatęs, kad langas išties atidarytas, įlipo į vidų. Vagonėlyje rado įvairių daiktų, tačiau supratęs, kad negalės vienas jų išnešti, paskambino A. S. ir paprašė, kad jis atvažiuotų ir padėtų išvežti įrankius. Išlipdamas iš vagonėlio jis paėmė tik lagaminą su perforatoriumi, kurį paslėpė netoliese krūmuose. A. atvažiavo savo oranžinės spalvos automobiliu ir padėjo pasiimti įrankius, kuriuos, kol laukė A. S., jis iškėlinėjo į lauką. A. S., kuris automobilyje jo laukė čia pat – maždaug 10 metrų atstumu, pradėjo suprasti, kad vykdoma vagystė, nes jis (P. Ž.) per langą ir telefonu nurodinėjo šiam, kad paduotų prailgintuvą ir atneštų „bulgarkę“ (past. – kampinį šlifuoklį). Šie daiktai buvo reikalingi statybinio vagonėlio spynai nupjauti, tačiau jis apsiėjo be A. S. pagalbos. Visi pagrobti daiktai nakčiai liko A. S. automobilyje. Jis (P. Ž.) sekančią dieną ketino tuos įrankius pasiimti ir parduoti. Dėl nusikalstamos veikos gailisi, turtinę žalą atlygino.

Apklaustas kaltinamuoju A. S. kaltu prisipažino ir parodė, kad 2019-04-25 vakare jam paskambino pažįstamas P. Ž. ir paprašė privažiuoti adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, nes norėjo kažką įdėti į automobilį, suprato, kad kažkokius įrankius. P. buvo girtas. Atvažiavęs nurodytu adresu ir supratęs, kad P. vykdo vagystę, nenorėdamas tame dalyvauti, jis nuvažiavo atokiau ir laukė P. maždaug už 500-600 metrų, tuo metu su P. bendravo telefonu, šis prašė duoti jam prailgintuvą ir įrankį statybinio vagonėlio spynai nupjauti, tačiau jis P. nieko nepadavė. Po to P. sikrovė įrankius į jo automobilį ir jie abu išvažiavo. P. paprašė palaikyti visus daiktus pas save. Sekančią dieną jam paskambino buvęs bendradarbis R. R. ir pasakė, kad Š. J. reikalauja grąžinti daiktus. Tada jis su R. R. nuvežė ir atidavė visus įrankius Š. J.. Tada priėjo policijos pareigūnai ir juos sulaikė.

Esant Baudžiamojo proceso kodekso 273 straipnsyje numatytiems pagrindams ir sąlygoms, baudžiamoji byla nagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvakra.

Motyvuojamoji dalis

Ši nusikalstama veika padarom tiesiogine tyčia.

Byloje esantys duomenys neginčijamai patvirtina, kad 2019-04-25 vakare, ne mažiau kaip du kartus per langą buvo įsibrauta į (duomenys neskelbtini), Vilniuje statybiniame vagonėlyje įrengtas UAB „(duomenys neskelbtini)“ administracines patalpas ir iš jų pagrobti kaltinamajame akte nurodytas minėtai įmonei priklausantys statybiniai įrankiai. Šias nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes visų pirma pavirtina byloje esantys vaizdo įrašais tiek patalpos viduje, tiek ir jos išorėje užfiksuoti aiškiai visą nusikalstamos veikos padarymo eigą atspindintys duomenys, taip pat faktines įvykių aplinkybes pripažinusių abiejų kaltinamųjų parodymai. Netrukus po vagystės į įvykio vietą atvykęs UAB "(duomenys neskelbtini)" direktorius Š. J., peržiūrėjęs vaizdo įrašą jame pamatė neseniai atleistą buvusį darbuotoją P. Ž., kuris pro langą patekęs į vagonėlį per du kartus, tarp kurių buvo maždaug dviejų valandų skirtumas, pagrobė įmonės statybinius įrankius, taip pat pamatė, kad maždaug tuo laiku į teritoriją buvo įvažiavęs oranžinės spalvos tuščias automobilis, kuriuo ir atvažiavo P. Ž., ir kuris po kiek laiko išvažiavo jau su daiktais. Liudytojui Š. J. per kitą buvusį darbuotoją R. R. liepus P. Ž. grąžinti įrankius, šis, kartu su kaltinamuoju A. S., pas kurį tuo metu ir buvo tie įrankiai, juos grąžino. Kaltinamieji pripažino, kad vaizdo įrašuose užfiksuotas asmuo yra P. Ž., o užfiksuotą oranžinės spalvos automobilį vairavo A. S..

Taigi byloje nustatyta, kad 2019-04-25, šiek tiek po 19 val. į UAB "(duomenys neskelbtini) " statybinį vagonėlį, kuriame įrengtos administracinės patalpos, per langąs įsibrovęs P. Ž. iš jo pagrobė perforatorių „Hitachi, o maždaug po pusantros valandos grįžęs ir vėl tuo pačiu būdu patekęs į vagonėlį, jis pagrobė daugiau statybinių įrankių, kurie buvo sukrauti ir išvežti kaltinamojo A. S. vairuotu automobiliu. Taigi dėl objektyviųjų nusikalstamos veikos požymių byloje jokių abejonių nėra.

Esminis vertintinas šioje byloje dalykas yra kaltinamojo A. S. vaidmuo darant nusikalstamą veiką.

Prokuroras, surašydamas kaltinamąjį aktą, A. S. priskyrė bendrininko – padėjėjo vaidmenį, kvalifikuodamas pastarojo veiksmus pagal Baudžiamojo kodekso 24 str. 6 d. ir 178 str. 2 d. Su tokiu kaltinimu sutikti niekaip negalima, visų prima, jau vien dėl to, kad vieno vykdytojo ir vieno padėjėjo grupė neatitinka Baudžiamojo kodekso 25 straipsnio 2 dalyje nurodytos bendrininkų grupės apibrėžties. Čia nurodoma, kad bendrininkų grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstamą veiką daryti, tęsti ar užbaigti, jei bent du iš jų yra vykdytojai. Gi, šiuo atveju kaltinimas formuluojamas kaip įvykdyta vieno bendrininko ir vieno padėjėjo bendrininkų grupėje.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu teismas, vadovaudamasis Baudžiamojo proceso kodekso 256 straipsnio 2 dalies nuostata, jog tais atvejais, kai yra pagrindas manyti, kad kaltinime nurodyta veika gali būti perkvalifikuota, apie tokią galimybę pranešė nagrinėjimo teisme dalyviams, tai yra teismas pranešė, kad kaltinamojo A. S. veika gali būti kvalifikuojama pagal Baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį, kaip bendravykdytojo.

Kaltinamieji pripažino, kad vagystės vakarą į nusikaltimo vietą antrą kartą buvo atvykęs ne tik P. Ž., bet ir A. S., kuris, kaltinamojo P. Ž. prašymu, atvyko savo vairuojamu oranžinės spalvos automobiliu pasiimti P. Ž. jau sukrautų statybinių įrankių. Tačiau jų parodymai, neva A. S. šioje situacijoje buvo tik vairuotojas, padėjęs P. Ž. iš buvusios darbovietės išsivežti savo darbo įrankius, yra visiškai neįtikinami, nelogiški, paneigti bylos duomenimis, būtent vaizdo ir garso įrašais bei rastos informacijos kaltinamųjų naudotuose mobiliuosiuose telefonuose analize. Šie duomenys gauti įstatymo nustatyta tvarka ir teismo yra pripažįstami įrodymais. Jie patvirtina, kad vagystės vakarą abu kaltinamieji gana intensyviai bendravo telefonu, abu būdami bazinės stoties, kuri yra apie 1 kilometro atstumu nuo nusikalstamos veikos, aptarnaujamoje teritorijoje. Taigi tai, anaiptol, nebuvo vienkartinis P. Ž. skambutis A. S. neva su prašymu atvažiuoti ir padėti jam tik išvežti daiktus. Vaizdo ir garso įraše taip pat užfiksuota, kad antrą kartą - apie 21 val. į vagonėlį įsibrovęs P. Ž. tiek per langą, tiek ir telefonu bendravo su kitu asmeniu, į kurį kreipėsi Artūro vardu, duodamas šiam nurodymus, iš kurių turinio akivaizdu, kad antrasis - A. garso įraše šaukiamas asmuo nusikaltime dalyvavo veikdamas sąmoningai (tyčia) ir aktyviai (vykdytojas). Įsibrovęs į vagonėlį P. Ž. kreipiasi per langą žodžiais “žiūrėk tu... A.!", iškelia pro langą kastuvus ir geltonos spalvos daiktą su žarna, po to pro langą vėl kreipiasi „ė“, "žėk, tu, prailgintuvą duok", po to skambina kažkam ir sako: "žėk, o duok tu prailgintuvą (...) ir išnešk bulgarkę (...), „spyną pjaunam, susikraunam ir vsio“, „ne į tą šoną, nebijok tų kamerų (...) tu". Vėliau P. Ž. vėl kažkam skambina ir sako "žėk, o tai tu prie būdelės atvažiuok ir duok prailgintuvą su bulgarke, kad (...) į konteinerį būtų galima įeit. Ką? Žėk, tu į tas kameras nežiūrėk (...), „žėk, o tai (...) Žėk, o tai lomų (...), nu, kad nulaužti spyną (...), kad į konteinerį įeit (...), svarbiausia įeit.". Teisiamojo posėdžio metu abu kaltinamieji patvirtino, kad vaizdo ir garso įraše užfiksuotas būtent jų tarpusavio bendravimas. Iš vaizdo ir garso įrašų matyti, kad A. S. tiek pro langą, tiek telefonu P. Ž. buvo skatinamas paduoti įsibrovimui į vagonėlį reikalingą prailgintuvą, jo buvo prašoma išnešti „bulgarkę“, su juo buvo aptariama kaip įsibrauti, jis buvo raminamas, kad nebijotų kamerų ir pan. Taigi akivaizdu, kad P. Ž. bendrininkas A. S. visiškai suvokė nusikalstamą P. Ž. atliekamų veiksmų pobūdį ir jis tam neprieštaravo. A. S. ne tik leido P. Ž. pasinaudoti savo automobiliu tam, kad iš nusikaltimo vietos būtų galima išvežti grobiamus įrankius, bet ir pats juos išvežė. Be A. S. veiksmų P. Ž. galimybė pabaigti svetimo turto grobimą, o turto grobimo pabaiga siejama su momentu, kai kaltininkas įgyja galimybę pilnai savo nuožiūra disponuoti pagrobtu turtu, būtų gerokai apsunkinta arba tomis aplinkybėmis dėl grobto turto kiekio net ir neįmanoma. Teismas kaltinamųjų veiksmus vertina kaip susitarimą kartu pabaigti nusikaltimą ir tai atitinka Baudžiamojo kodekso 25 straipsnio 2 dalyje nurodytos bendrininkų grupės apibrėžimą, kuriame numatyta, kad bendrininkų grupė yra tik tuomet, kai joje yra bent du vykdytojai.

Teismas abiejų kaltinamųjų veiksmus vertina kaip dviejų bendrininkų įvykdytą svetimo turto grobimą įsibraunant į patalpą, kvalifikuodamas abiejų kaltinamųjų veiksmus pagal Baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį. Kaltinamojo P. Ž. veika buvo tęstinė, tai yra ji prasidėjo be bendrininko A. S., kuomet P. Ž. pirmą kartą vienas įsibrovęs į vagonėlį pagrobė 105 eurų vertės perforatorių „Hitachi“, o buvo baigta aukščiau aptartomis aplinkybėmis jau su bendrininku A. S..

Dėl skirtinų bausmių

Kaltinamieji padarė nusikalstamą veiką, priskiriamą prie apysunkių nusikaltimų, padaryta žala atlyginta grąžinus pagrobtus įrankius bei kaltinamajam P. Ž. sumokėjus civiliniam ieškovui ieškiniu prašytą priteisti sumą dėl apsauginių žaliuzių apgadinimo.

Kaltinamųjų atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad abu jie prisipažino nusikaltę ir nuoširdžiai gailisi.

Kaltinamųjų atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad jie nusikalto veikdami bendrininkų grupėje, o P. Ž. atsakomybę sunkinanti aplinkybė dar ir ta, kad jis nusikalto būdamas neblaivus ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui.

Kaltinamieji Lietuvoje nebuvo teisti, P. Ž. 2012-07-19 buvo teista Lenkijos Respublikoje dėl vairavimo būnant neblaiviam arba apsvaigusiam nuo narkotinių medžiagų, jis taip pat daug kartų baustas administracine tvarka, daugiausiai už važiavimą visuomeniniu transportu be bilieto, paskirtų baudų nemoka. Kaltinamasis A. S. praeityje kelis kartus buvo baustas administracine tvarka dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimo, nuobaudos nebegalioja.

Nė vienam iš kaltinamųjų iki nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo diagnozuoti psichikos, asmenybės ar priklausomybių sąlygoti sutrikimai, tačiau netrukus po šioje byloje nagrinėjamo įvykio P. Ž. buvo hospitalizuotas į VšĮ Respublikinę (duomenys neskelbtini) ligoninę ir joje gydytas nuo 2019-04-29 iki 2019-05-03, diagnozė - (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini). (t.1, b .l. 156-161, 188-191)

Abu kaltinamieji dirba toje pačioje statybinėje įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Taigi vertinant, kad kaltinamieji neteisti, kad abu jie nėra asocialūs asmenys, kad abu turi nuolatines darbo pajamas, atsižvelgiant į nustatytą jų atsakomybę lengvinančią bei sunkinančias aplinkybes, į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, į tai, kad nusikaltimu padaryta žala yra pilnai atlyginta bei į tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo pastangomis labai greitai išaiškinus nusikalstamą veiką, nebuvo sukeltos sunkios pasekmės, teismas sprendžia, kad tinkama bausmės rūšis kaltinamiesiems yra laisvės apribojimo bausmė, kartu paskiriant įpareigojimus bei baudžiamojo poveikio priemones.

Dėl civilinio ieškinio

Ikiteisminio tyrimo metu UAB "(duomenys neskelbtini) ", atstovaujama direktoriaus Š. J., pateikė civilinį ieškinį dėl nusikalstama veika padarytos 138 eurų turtinės žalos atlyginimo, tai yra dėl išlaidų įvykio metu apgadintų apsauginių lauko žaliuzių remontui (t. 1, b. l. 45) Teismo posėdžio metu civilinio ieškovo atstovas atsisakė ieškininių reikalavimų bei pateikė mokėjimo pavedimą, iš kurio matyti, kad kaltinamasis P. Ž. žalą atlygino.

Byla dalyje dėl ieškinio nagrinėjimo nutrauktina civiliniam ieškovui atsisakius nuo ieškinio.

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas, proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas nusprendžia:

pripažinti P. Ž. kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, ir nuteisti laisvės apribojimu vieneriems metams ir šešiems mėnesiams.

Taikyti Baudžiamojo kodekso 64-1 straipsnio nuostatas, ir paskirtąją bausmę sumažinti vienu trečdaliu – iki vienerių metų laisvės apribojimo.

pirmus šešis bausmės atlikimo mėnesius būti namuose nuo 23,00 val. iki 6,00 val., išskyrus, jei tai darbo laikas;

dirbti visą bausmės atlikimo laiką, o darbo netekimo atveju nedelsiant užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje.

Į atliktą bausmę P. Ž. įskaityti jo laikinojo sulaikymo trukmę – vieną dieną (2019-04-26), kas prilygsta dviem laisvės apribojimo dienoms.

Pripažinti A. S. kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, ir nuteisti laisvės apribojimu vieneriems metams ir šešiems mėnesiams.

Taikyti Baudžiamojo kodekso 64-1 straipsnio nuostatas, ir paskirtąją bausmę sumažinti vienu trečdaliu – iki vienerių metų laisvės apribojimo.

pirmus šešis bausmės atlikimo mėnesius būti namuose nuo 23,00 val. iki 6,00 val., išskyrus, jei tai darbo laikas;

dirbti visą bausmės atlikimo laiką, o darbo netekimo atveju nedelsiant užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje.

Į atliktą bausmę A. S. įskaityti jo laikinojo sulaikymo trukmę – vieną dieną (2019-04-26), kas prilygsta dviem laisvės apribojimo dienoms.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo kardomąsias priemones nuteistiesiems palikti rašytinius pasižadėjimus neišvykti, o P. Ž., ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje. Nuosprendžiui įsiteisėjus kardomąsias priemones panaikinti.

6 daktiloskopines plokšteles, saugomas voke Vilniaus apskr. VPK daiktinių įrodymų saugykloje pagal 2019-10-21 kvitą B serija BBB Nr. 2PK003923, sunaikinti;

skaitmenines laikmenos (3 CD ir USB) su vaizdo įrašais palikti saugoti bylos medžiagoje. Baudžiamąją bylą dalyje dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareikšto civilinio ieškinio nagrinėjimo nutraukti civiliniam ieškovui atsisakius nuo ieškinio.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per nuosprendį priėmusį teismą, paduodant apeliacinį skundą.