- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2009-07-10
- Bylos Nr.
- 1A-263-50-2009
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Juozapas Surblys (pirm.), Rasa Valentinienė, Stasys Valužis
- Nuteistasis
- E. S.
- Nukentėjusysis
- N. S.
- Advokatai
- Artūras Bauža, Angelija Morkvėnienė
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Juozapo Surblio,
nukentėjusiajai N. S. , jos atstovei advokatei Angelijai Morkvėnienei, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. S. , a. k. (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą dėl Skuodo rajono apylinkės teismo 2009 m. kovo 27 d. nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 149 str. 1 d. dvejų metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme, pagal BK 140 str. vienerių metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 str. 2 d. bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta galutinė dvejų metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė pataisos namuose. Iš E. S. nukentėjusiajai N. S. priteista 15 000 Lt neturtinės ir 600 Lt turtinės žalos.
Aprašomoji dalis
nustatė:
E. S. nuteistas už tai, kad jis 2007 m. gruodžio 16 d., apie 21 val., (duomenys neskelbtini) pavartodamas prieš N. S. fizinį smurtą – ranka smaugdamas kaklą ir užsiguldamas visu kūnu, taip atimdamas galimybę priešintis, prieš jos valią atliko su ja natūralų lytinį aktą, t. y. ją išžagino.
Be to, nuteistas ir už tai, kad jis 2007 m. gruodžio 16 d., apie 21 val. 20 min., (duomenys neskelbtini) trenkė N. S. į sieną, vėliau nukentėjusiajai nuėjus į kitą kambarį ir atsisėdus ant lovos, kumščiais sudavė į veidą bei kitas kūno vietas ne mažiau kaip septynis kartus, pagriebęs už rankų parvertė ant grindų, tokiais savo veiksmais padarydamas N. S. nežymų sveikatos sutrikdymą su šiais sužalojimais: poodinėmis kraujosruvomis kairėje veido pusėje, viršugalvio dešinėje pusėje, kairio peties sąnario priekiniame paviršiuje, abiejuose žastuose, kairiame sėdmenyje, ant abiejų šlaunų bei kairės blauzdos.
Šalies argumentai
Nuteistasis apeliaciniame skunde nurodo, kad nesutinka su teismo nuosprendžiu ir jame išdėstytomis išvadomis bei paskirta bausme. Mano, kad priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį teismas neteisingai analizavo ir vertino ikiteisminio tyrimo bei teisminio bylos nagrinėjimo metu surinktus įrodymus ir padarė klaidingą išvadą, kad byloje surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, jog jis padarė nusikaltimą, numatytą BK 149 str. 1 d. Taip pat mano, kad teismas, netinkamai vertindamas įrodymus, padarė esminius Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimus ir netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Nurodo, kad Skuodo rajono apylinkės teismas savo nuosprendį pagrindė spėjimais ir prielaidomis, teismo padarytų išvadų nepatvirtina byloje esantys duomenys. Mano, kad šioje byloje įrodymai buvo vertinami kaip tikėtini, nebuvo paneigti kaltinimui prieštaraujantys duomenys. Todėl pirmosios instancijos teismas, remdamasis iš esmės tik nukentėjusiosios parodymais, kurie nebuvo nuoseklūs, pripažino jį kaltu. Nuteistasis pažymi, kad apklausiamas teisme kaltu dėl išžaginimo neprisipažino, iš dalies prisipažino tik savo kaltę dėl N. S. sužalojimo. Jis paaiškino, dėl kokios priežasties tarp jų tą vakarą kilo konfliktas, kurio metu jis sužalojo šiuo metu jau buvusią žmoną N. S. . Nurodo, kad konfliktas tarp jų tą vakarą įvyko dėl nukentėjusiosios netinkamo elgesio (išėjimo pas draugę ir alkoholio vartojimo bei jo, E. S. , įžeidinėjimo). Pažymi, kad po N. S. įžeidinėjimų tarp jų negalėjo būti jokių santykių, nes jam būtų buvę nemalonu. Nurodo, kad nukentėjusioji melavo teismui duodama ir kitus parodymus – kad jos draugė H. B. pakvietė ateiti pas ją atsigerti kavos ir dėl to įspėjo jį ir vaikus bei nurodė, kad jie pasigamintų valgyti. Mano, kad šios aplinkybės tik patvirtina tai, kad N. S. teisme sakė netiesą, jog ji buvo skriaudžiama namuose, kad be jo leidimo niekur negalėjo išeiti. Pažymi, kad N. S. iš kaimynės tą vakarą grižo išgėrusi, todėl dėl jos netinkamo elgesio kilo konfliktas. Nurodo, kad teismas šališkai, turėdamas tikslą jį apkaltinti, nuosprendyje iškraipė liudytojų parodymus. Mano, kad teismas nepagrįstai laikė įrodymu tai, kad liudytojui R. L. atvykus su N. S. į namus pasiimti daiktų, jis, E. S. , buvo susinervinęs, o lova buvo sujaukta. Taip pat mano, kad nepatikimi ir liudytojos R. K. parodymai, kadangi ši liudytoja paties įvykio nematė. Nuteistasis mano, kad nepagrįstai buvo remtasi ir liudytojų V. Š. , R. D. B. bei R. D. parodymais, kurie yra prieštaringi ir kelia abejonių. Nuteistasis pažymi, kad nuosprendyje iškraipyti ir jo dukters Ž. S. parodymai. E. S. mano, kad byloje esantys rašytiniai įrodymai taip pat nepatvirtina to, kad jis išžagino N. S. . Pažymi, kad ekspertas D. Vitkus tiek specialisto išvadoje, tiek apklausiamas teisme nedavė išvados, pagrindžiančios jam pareikštą kaltinimą dėl išžaginimo, tačiau nuosprendyje, vertinant specialisto išvadas ir eksperto apklausą, yra rašoma priešingai. Mano, kad toks teismo įrodymų vertinimas parodo, kad teismas jo atžvilgiu buvo šališkas ir dar neišnagrinėjęs bylos turėjo išankstinę nuomonę dėl jo kaltės. Tai, kad jo mamos liudytojos R. S. parodymai buvo atmesti ir nevertinami, tik patvirtina teismo šališkumą bei tai, kad buvo pažeisti lygiateisiškumo ir rungtyniškumo principai. Mano, kad teismas nepagrįstai N. S. parodymams suteikė išskirtinę reikšmę, visiškai neatsižvelgdamas į tai, kad nukentėjusiųjų parodymai turi būti vertinami neatsiejamai nuo kitų byloje esančių įrodymų. Toks įrodymų vertinimas prieštarauja BPK 20 str. 5 d. reikalavimams.
Pažymi, kad savo kaltę dėl N. S. padaryto nežymaus sveikatos sutrikdymo jis pripažįsta, tačiau nurodo, kad to nebūtų įvykę, jei ji tą dieną būtų praleidusi su šeima, nepalikusi nevalgiusių vaikų ir gėrusi su kaimyne. Mano, kad konflikto ir jo pasekmių priežastis buvo ta, kad žmona grįžo namo neblaivi ir jį įžeidinėjo. E. S. mano, kad liudytojo policijos pareigūno A. Ž. teisme duoti parodymai patvirtina, kad jo žmona tą dieną girtavo ir tarp jų tą vakarą kilo konfliktas, kurio priežastis buvo jos netinkamas elgesys. Nuteistasis pripažįsta, kad konflikto metu elgėsi netinkamai ir sužalojo N. S. , dėl to nuoširdžiai gailisi.
Mano, kad nukentėjusiosios pareikštas civilinis ieškinys 15 000 Lt neturtinei žalai atlyginti yra nepagrįstas, nes jis nepadarė nusikaltimo, numatyto BK 149 str. 1 d., t. y. nežagino N. S. .
Nuteistasis E. S. prašo pakeisti Skuodo rajono apylinkės teismo 2009 m. kovo 27 d. nuosprendį ir jį pagal BK 149 str. 1 d. išteisinti, pagal LR BK 140 str. 1 d. paskirti bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu.
Apeliacijos teismo posėdyje nuteistasis ir gynėjas prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį dėl pripažinimo kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 149 str. 1 d. ir nuteistąjį dėl to išteisinti, nukentėjusioji, jos atstovė ir prokurorė prašo nuteistojo skundą atmesti.
Nuteistojo apeliacinis skundas pagrįstas iš dalies, nuosprendis dėl pripažinimo kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 149 str. 1 d. naikintinas, nuteistasis dėl išžaginimo išteisintinas neįrodžius jo dalyvavimo padarant nusikalstamą veiką (Lietuvos Respublikos BPK 303 str. 5 d. 2 p.).
Pirmosios instancijos teismas, pripažindamas nuteistąjį kaltu dėl išžaginimo, rėmėsi nukentėjusiosios ir liudytojų parodymais, teismo medicinos specialisto išvadomis, parodymų patikrinimo vietoje protokolo duomenimis. Tačiau, patikrinus nukentėjusiosios ir liudytojų parodymus teisiamajame posėdyje, nebuvo pakankamo pagrindo nuteistąjį pripažinti kaltu dėl nukentėjusiosios išžaginimo, nes nuosprendyje išdėstytos teismo išvados yra vienpusiškos, duomenų kaip įrodymų vertinimas neatitinka Lietuvos Respublikos BPK 20 str. nuostatų reikalavimų.
Išžaginimas yra sunkus nusikaltimas, liečiantis žmogaus seksualinį apsisprendimą ir laisvę, baudžiamojo įstatymo sankcijos numato griežtas laisvės atėmimo bausmes. Todėl pripažįstant asmenį kaltu pagal baudžiamąjį įstatymą dėl išžaginimo turi būti itin kruopščiai patikrinamos ne tik aplinkybės, susijusios su įvykio vieta, laiku, būdu, padariniais, bet ir kitos svarbios aplinkybės, liečiančios asmenų – kaltinamojo ir nukentėjusiojo – ankstesnius tarpusavio santykius, gyvenimo būdą ir pan. Byloje nustatyta, kad nukentėjusioji ir nuteistasis iki įvykio buvo sutuoktiniai, bendrai augino du mažamečius vaikus, gyveno dviejų kambarių bute, vienas iš kambarių buvo skirtas vaikams, kitas – sutuoktiniams (nuteistajam ir nukentėjusiajai). Taip pat byloje nustatyta, kad iki įvykio abu – nuteistąjį bei nukentėjusiąją – siejo bendras šeimos ūkio ir buities tvarkymas. Tačiau iš nustatytų bylos aplinkybių žinoma ir tai, kad iki įvykio tarp jo dalyvių – nuteistojo ir nukentėjusiosios – kildavo įvairūs nesutarimai ir konfliktai, vienas kitam reikšdavo pretenzijas dėl tariamai netinkamo elgesio, požiūrio į bendrus šeimos gyvenimo interesus. Tačiau byloje nėra konkretesnių duomenų apie kurio nors įvykio dalyvio akivaizdžiai netinkamą gyvenimo būdą, išskyrus kai kurių liudytojų parodymus. Tačiau pastebėtina, kad liudytojų parodymų turinys priklausė nuo to, kuriam įvykio dalyviui liudytojas buvo artimesnis. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad nuosprendyje nurodytu laiku ir vietoje tarp nuteistojo ir nukentėjusiosios kilo didesnę svarbą reiškiantis konfliktas, pareikalavęs policijos pagalbos – nukentėjusioji nuteistąjį, savo sutuoktinį, apkaltino išžaginimu bei sumušimu. Kaltinamasis nuo konflikto viešo nagrinėjimo pradžios visą laiką neigė išžaginimą ir sumušimą, tačiau vėliau – vykstant baudžiamajam procesui, po pirmosios instancijos teismo nuosprendžio paskelbimo pripažino pavartojęs smurtą – įvykio metu sumušęs nukentėjusiąją, tačiau ir toliau tvirtino, kad jos nežaginęs ir apskritai tuo metu lytinių santykių su nukentėjusiąja nebuvę. Pirmosios instancijos teismas atmetė nuteistojo neprisipažinimą kaip gynybos interesą ir, kaip minėta, rėmėsi, kaip teigiama nuosprendyje, nuosekliais nukentėjusiosios parodymais apie įvykį, taip pat kitų asmenų parodymais. Konflikto esmę patvirtina nukentėjusiosios 2007-12-16 22 val. 20 min. policijai rašytas pareiškimas apie tai, kad pavartodamas prievartą su ja lytiškai santykiavo nuteistasis, o po tokių santykių pasakius, kad jai tai labai nepatinka ir kad taip daugiau nedarytų, nuteistasis puolęs muštis. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistąjį pripažino kaltu dėl nukentėjusiajai padaryto nežymaus sveikatos sutrikdymo, nes tai patvirtinta ir įrodyta asmenų parodymais, specialisto išvada ir, kaip minėta, tai pripažino pats nuteistasis.
Nagrinėjant įvykio kontekstą ir sprendžiant nuteistojo kaltumo ar nekaltumo klausimą dėl išžaginimo, pažymėtina, kad įvykis ir jo priežastys yra susijusios su tą dieną ypač paaštrėjusiais nuteistojo ir nukentėjusiosios tarpusavio santykiais: nukentėjusioji kaltino nuteistąjį dėl paskutiniu metu pablogėjusio jo elgesio, smurto vartojimo, nuteistasis aiškino, kad tą dieną nukentėjusioji be jokių priežasčių išėjusi iš namų, nesirūpinusi šeimos buitimi, kažkur girtavusi, o grįžusi vakare, atsisakiusi paaiškinti išėjimo iš namų priežastis ir buvimo per dieną vietą. Nuteistasis, motyvuodamas savo nekaltumą ir neigdamas išžaginimą, teigia, jog, esant įtemptiems tarpusavio santykiams, apie lytinį bendravimą negalėjo būti ir kalbos, tačiau, kaip įprasta, tą vakarą abu atsigulę miegoti kambaryje esančioje lovoje. Tačiau nukentėjusioji jį pradėjusi įžeidinėti, todėl jis, nukentėjusysis, supykęs ir stūmęs nukentėjusiąją iš lovos, o po to sudavęs ir smūgius. Nukentėjusioji aiškina kitaip: atsigulus miegoti nuteistasis prieš jos valią, pavartodamas jėgos pranašumą, atlikęs lytinį aktą. Kaip žinoma, pirmosios instancijos teismas, nukentėjusiosios parodymus (kitų asmenų parodymų turinys priklausė nuo nukentėjusiosios pasakojimo apie aplinkybes) įvertino kaip įrodymus ir priėmė sprendimą nuteistąjį pripažinti kaltu dėl nukentėjusiosios išžaginimo. Teismo medicinos tyrimas svarbių duomenų, patvirtinančių išžaginimą, nenurodė. Tačiau įvykio kontekstas rodo abiejų įvykio dalyvių – nuteistojo ir nukentėjusiosios – tarpusavio santykių subtilumą tiek prieš įvykį, tiek tariamo, tiek tikro (dėl sumušimo) įvykio metu. Todėl į bylą surinktų duomenų kaip įrodymų vertinimas turi būti itin atsargus, nes, kaip minėta, už sunkaus nusikaltimo padarymą numatyta griežta baudžiamoji atsakomybė ir, kaip matyti iš nuosprendžio, nuteistajam paskirta laisvės atėmimo bausmė.
Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas nuteistojo skundą ir spręsdamas jo kaltumo ar nekaltumo klausimą dėl išžaginimo, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, nuspręsdamas pripažinti nuteistąjį kaltu, rėmėsi vien nukentėjusiosios parodymais. Iš tikrųjų, būtų pagrindas manyti, kad nukentėjusiosios parodymai yra formaliai nuoseklūs, tačiau nepakankamai vertintos platesnę reikšmę turinčios aplinkybės. Kita vertus, lytiniai santykiai tarp suaugusių žmonių negali būti laikomi nusikalstamais, jeigu nėra baudžiamajame įstatyme nurodytų požymių. Sprendžiant nuteistojo kaltumo ar nekaltumo klausimą būtų galima svarstyti, ar apskritai įvykio metu buvo lytiniai santykiai, o jeigu jie ir buvo, ar tokie veiksmai užtraukia baudžiamąją atsakomybę kaip išspręsta pirmosios instancijos nuosprendžiu. Kaip žinoma, dėl lytinių santykių buvimo ar nebuvimo nuosprendyje nurodytu laiku ir vietoje apskritai akivaizdžių ir patikimų duomenų, kuriuos būtų galima vertinti kaip įrodymus, nėra. Dėl savaime suprantamų priežasčių abejonės dėl kaltės turi būti vertinamos kaltinamo asmens naudai. Antra, šios abejonės tampa dar reikšmingesnėmis esant itin subtiliam įvykio priežasčių kontekstui. Esant tokioms aplinkybėms, galima manyti, kad įvykio aplinkybių iškilimas į viešumą – nukentėjusiosios kreipimasis į policiją – iš esmės buvo susijęs su smurto pavartojimu prieš nukentėjusiąją, o ne su jos išžaginimu. Tiriant nukentėjusiosios paaiškinimus ir parodymus, lyg ir kyla klausimas, kad nukentėjusiosios nenoras lytiškai santykiauti su nuteistuoju buvo jų tarpusavio santykių neigiamas prasiveržimas, peraugęs į smurtą, kuris lėmė nukentėjusiosios apsisprendimą kreiptis pagalbos į policiją. Nukentėjusiosios parodymai apie išžaginimą bylos tyrimo metu nebuvo kategoriški, nes ji pabrėžė tai, kad tokie santykiai, esant tarpusavio nesutarimams, jai nėra priimtini. Ir kaip teigė toliau, tokie priekaištai nepatiko nuteistajam, kuris ir pavartojo smurtą. Tačiau apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis įvykio aplinkybių tyrimu ir vertinimu, nekaltumo prezumpcijos principais, daro išvadą, kad, esant abejonėms ir spėjimams dėl nuteistojo realaus dalyvavimo padarant pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nurodytą nusikaltimą, neįrodyta, jog nuteistasis išžagino nukentėjusiąją.
Išteisinus nuteistąjį dėl išžaginimo, spręstinas klausimas dėl bausmės paskyrimo nuteistajam už nusikaltimą, kuris kvalifikuotas pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. Už šio nusikaltimo padarymą Apylinkės teismas paskyrė baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatytą griežčiausią bausmės rūšį – laisvės atėmimą. Kodekso 55 straipsnyje teigiama, jog asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų ar apysunkį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes, o jeigu tokia bausmė ir skiriama, tai sprendimas turi būti motyvuojamas. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje dėl laisvės atėmimo bausmės paskyrimo už šį nusikaltimą apskritai nemotyvuotas. Į bylą nebuvo surinkta išsamesnių duomenų apie nuteistojo asmenybę, tačiau, kita vertus, nėra ir duomenų, kad nuteistasis būtų charakterizuojamas neigiamai. Šiaip nuteistasis nuolat dirbo, rūpinosi šeimos reikalais. Nesant atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvo ir nėra pagrindo nuteistajam už nesunkaus nusikaltimo padarymą skirti griežčiausią įstatymo sankcijoje numatytą bausmę – laisvės atėmimą. Keičiant nuosprendį Lietuvos Respublikos BPK 328 str. 2 p. pagrindu ir parenkant kitą bausmės rūšį, atsižvelgtina į minėtas aplinkybes ir į tai, kad nuteistasis toliau dirba, prisideda prie dviejų mažamečių vaikų išlaikymo.
Išteisinus nuteistąjį dėl išžaginimo kaip sunkaus nusikaltimo padarymo, spręstinas klausimas dėl neturtinės žalos priteisimo. Teismas, priteisdamas iš nuteistojo 15 000 Lt dydžio sumą, motyvavo Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. nuostatų esmę. Tačiau tokio dydžio sumos priteisimą lėmė sunkaus nusikaltimo padarymas, likus kaltinimui dėl nesunkaus nusikaltimo padarymo, neturtinės žalos dydis žymiai mažintinas.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Skuodo rajono apylinkės teismo 2009 m. kovo 27 d. nuosprendį dėl E. S. pripažinimo kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 149 str. 1 d. panaikinti, E. S. dėl šio kaltinimo išteisinti neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nurodytą nusikaltimą;
nuosprendį dėl E. S. pripažinimo kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. pakeisti: E. S. paskirti šešių mėnesių trukmės laisvės apribojimo bausmę įpareigojant per tris mėnesius išdirbti 30 valandų sveikatos priežiūros įstaigose.
Priteisti iš E. S. 2000 Lt neturtinės žalos atlyginimo N. S. .
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.