- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-04-28
- Bylos Nr.
- I-2635-580/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-05310-2013-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Jūra Marija Strumskienė, Ina Kirkutienė, Donatas Vansevičius
- Pareiškėjas
- R. N.
- Atsakovas
- Išlaidų
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Inos Kirkutienės, Jūros Marijos Strumskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Donato Vansevičiaus,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. N. skundą atsakovui Išlaidų, susijusių su elektrinės projekto plėtojimu, kompensavimo komisijai, atstovaujamai Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos, dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas R. N. prašo: 1) panaikinti Išlaidų, susijusių su elektrinės projekto plėtojimu, kompensavimo komisijos (toliau – ir Komisija) 2013-09-17 sprendimą Nr. 17R-135 (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti atsakovą priimti naują sprendimą, kuriuo būtų kompensuota visa 64 835 Lt pareiškėjo patirtų išlaidų suma; 3) atlyginti patirtas bylinėjimosi išlaidas – sumokėtą žyminį mokestį.
Paaiškino, kad 2013-07-11 kreipėsi į Inspekciją ir prašė kompensuoti išlaidas, susijusias su elektrinės projekto plėtojimu, kompensavimu. 2013-08-23 ir 2013-09-02 pareiškėjas pateikė Valstybinei energetikos inspekcijai prie Energetikos ministerijos (toliau – Inspekcija) papildomus paaiškinimus. Komisija 2013-09-17 priėmė sprendimą Nr. 17R-135, kuriame nusprendė iš dalies kompensuoti R. N. patirtas išlaidas. Kompensuota 58 361,5 Lt. Komisija nepateikė jokios informacijos ar skaičiavimų, taip pat nenurodė teisės aktų nuostatų, kuriomis remiantis buvo nuspręsta kompensuoti tik dalį R. N. patirtų išlaidų sumą. Tvirtina, kad Sprendimas yra ne tik nemotyvuotas, tačiau turi akivaizdžių trūkumų: nenurodytas konkretus apskundimo terminas, išankstinė ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija, ar teismas, kurio kompetencijai būtų priskirta nagrinėti šios kategorijos bylas.
Pareiškėjas, siekdamas išvengti teisminių ginčų, 2013-09-23 dar kartą kreipėsi į Inspekciją ir prašė peržiūrėti Komisijos 2013-09-17 sprendimą Nr. 17R-135 bei pateikti motyvuotą atsakymą dėl dalinio patirtų išlaidų kompensavimo. 2013-10-02 gavo Inspekcijos atsakymą, kuriame neatsakoma nei į vieną jo pateiktą reikalavimą, nepateikiamas motyvuotas priimto sprendimo pagrindimas bei paaiškinimas ir nurodoma pareiškėjui, kad jis sprendimą gali apskųsti įstatymų nustatyta tvarka, tačiau konkreti apskundimo tvarka nenurodyta.
Pažymėjo, kad pagal Išlaidų, susijusių su saulės šviesos energijos elektrinės projekto plėtojimu, kompensavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Vyriausybės 2013-06-26 nutarimu Nr. 594 (toliau – Aprašas), 21 punktą Komisija privalo priimti motyvuotą sprendimą, tačiau Sprendime nėra paaiškinta, kodėl išlaidoms atitinkančioms įstatymo nuostatas ir esant šias išlaidas pagrindžiantiems dokumentams buvo nuspręsta kompensuoti tik dalį patirtų išlaidų.
Aprašo 5 straipsnyje yra išvardintos visos kompensuotinos išlaidų kategorijos, o 2 priede nurodyti maksimalūs išlaidų, susijusių su elektrinės projekto plėtojimu, kompensuotini dydžiai. Išlaidų dydžiai neviršija Aprašo 2 priede nurodytų maksimalių dydžių. R. N. patirtų išlaidų suma 64 835Lt susideda iš keturių skirtingų kompensuotinų išlaidų kategorijų: 1) išlaidos, susijusios su prašymo išduoti leidimą plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus parengimu; 2) valstybės rinkliava už Energetikos ministerijos išduotą veiklos elektros energetikos sektoriuje leidimą; 3) elektrinės ir technologiškai susijusių elektros įrenginių projektavimo darbų išlaidos; 4) sumokėti ir negrąžinti avansiniai mokėjimai pagal sutartis dėl elektrinės projekto plėtojimo.
Leidimo plėtrai ir prisijungimo sąlygų gavimo bei elektrotechninio projekto darbus UAB „Informacinių technologijų pasaulis“ pagal sudarytą pirkimo-pardavimo sutartį buvo atlikęs, todėl 2 117,5 Lt ir 4 537,5 Lt sumos priskirtinos patirtoms išlaidoms ir negali būti laikomos avansiniais mokėjimais. Aprašo nuostatose šios išlaidos priskiriamos atskiroms kompensuotinų išlaidų kategorijoms, kurių skirtingi maksimalūs kompensavimo dydžiai nurodyti Aprašo 2 priede. Likusi 58 080 Lt išlaidų suma priskirtina sumokėtiems ir negrąžintiems avansiniams mokėjimams, kadangi ji buvo sumokėta kaip avansas saulės elektrinės modulių pirkimui, kurių dėl pasikeitusios įstatyminės bazės pareiškėjas nebeįsigijo. Dėl šios priežasties R. N. nepriėmė UAB „Informacinių technologijų pasaulis“ išrašytos sąskaitos ITP Nr. (duomenys neskelbtini). UAB „Informacinių technologijų pasaulis“, vadovaudamasis pareiškėjo parašytu atsisakymo raštu ir tuo, kad elektrinės įrengimai iš tiesų nebuvo pristatyti, išrašė kreditinę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), kuria koregavo anksčiau išrašytą sąskaitą ITP Nr. (duomenys neskelbtini). Prie prašymo Komisijai R. N. pateikė jo ir UAB „Informacinių technologijų pasaulio“ 2013-06-19 pasirašyto susitarimo dėl sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukimo kopiją iš kurio taip pat matyti, jog buvo sumokėtas avansas, o patys saulės elektrinės įrengimai nebuvo pristatyti.
Tvirtina, kad bendra pagal pirkimo-paradavimo sutartį mokėtina suma buvo 129 470 Lt su PVM, vadovaujantis Aprašo 2 priedo maksimaliais kompensuotinų išlaidų dydžiais, R. N. galėjo būti kompensuojama avansiniu mokėjimu iki 58 261,5 Lt, todėl prašoma kompensuoti 58 080 Lt suma neviršija Aprašo 2 priede nurodyto maksimalaus dydžio. Sprendimu nuspręsta kompensuoti tik 58 361,5 Lt patirtų išlaidų. Šią sumą sudaro 45 procentai visos pagal sutartį mokėtinos sumos, t. y. 58 261,50 Lt ir 100 Lt už Energetikos ministerijos išduotą veiklos elektros energetikos sektoriuje leidimą. Komisija neatsižvelgė į R. N. patirtų išlaidų kategorijas ir visas išlaidas laikė avansiniais mokėjimais, todėl nepagrįstai nusprendė kompensuoti maksimalų avansinių mokėjimų dydį ir 100 Lt už leidimo išdavimą. Toks sprendimas neatitinka Aprašo nuostatų, kadangi 2 117,5 Lt ir 4 537,5 Lt sumos buvo sumokėtos už jau atliktus darbus ir negali būti priskirtos sumokėtiems ir negrąžintiems avansiniams mokėjimams. Jos priskirtinos Aprašo 5.1 ir 5.3.2 punktuose nurodytoms kompensuojamoms išlaidų kategorijoms, todėl turi būti kompensuotos 100 procentų. Vadovaujantis Aprašo nuostatomis, pareiškėjui turėjo būti kompensuojama 64 835 Lt: 1) 2 117,5 Lt – išlaidos, susijusios su prašymo išduoti leidimą plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus parengimu; 2) 100 Lt – sumokėta valstybės rinkliava už Energetikos ministerijos išduotą veiklos elektros energetikos sektoriuje leidimą; 3) 4 537,5 Lt – elektrinės ir technologiškai susijusių elektros įrenginių projektavimo darbų išlaidos; 4) 58 080 Lt – sumokėti ir negrąžinti avansiniai mokėjimai pagal sutartis dėl elektrinės projekto plėtojimo.
Teismo posėdyje pareiškėjas R. N. palaikė skundą ir prašė jį tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovas Išlaidų, susijusių su elektrinės projekto plėtojimu, kompensavimo komisija prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad vadovaujantis Aprašu, Komisijai yra suteikta teisė spręsti klausimus dėl saulės šviesos energijos elektrinių projektų plėtojimu susijusių išlaidų kompensavimo ir priimti sprendimus. Komisijai suteikta diskrecijos teisė pasirinkti, kokiu būdu įgyvendinti savo kompetenciją. Pagal Aprašo 20 punktą, Komisija priima vieną iš trijų galimų sprendimų – kompensuoti pareiškėjo patirtas išlaidas, iš dalies kompensuoti pareiškėjo patirtas išlaidas arba atmesti pareiškėjo prašymą. Įvertinus prie prašymo pateiktus dokumentus, R. N. atžvilgiu buvo priimtas sprendimas iš dalies kompensuoti jo patirtas išlaidas. Kompensuotina suma – 58 361,5 Lt. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas neginčija 2013-07-19 prašyme Nr. 15R-74 nurodytų 58 080 Lt ir 100 Lt kompensavimo. Jis nesutinka tik su tuo, kad nebuvo kompensuotos išlaidos, susijusios su prašymo išduoti leidimą plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus parengimu ir elektrinės ir technologiškai susijusių elektros įrenginių projektavimo darbų išlaidos.
Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 2 straipsnio 30 dalyje nustatyta, kad PVM sąskaita faktūra yra šiame įstatyme nustatytus privalomus reikalavimus atitinkantis dokumentas, kuriuo įforminamas prekių tiekimas arba paslaugų teikimas, taip pat avanso sumokėjimas. Pareiškėjas sumokėjo 12 947 Lt 2012-11-24, praėjus tik 4 dienoms po 2012-11-20 sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pasirašymo, o PVM sąskaitos faktūros, įforminusios paslaugų suteikimą, buvo išrašytos praėjus daugiau kaip pusmečiui, t. y. 2013-06-19 ir 2013-06-03. Kadangi mokėjimai atlikti ne po PVM sąskaitų faktūrų išrašymo, o daugiau kaip pusmečiui iki jų ir praėjus tik 4 dienoms po 2012-11-20 sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pasirašymo, R. N. sumokėta 12 947 Lt suma laikytina avansiniu mokėjimu. Dėl pareiškėjo sumokėtos 58 261,5 Lt sumos, kaip avansinio mokėjimo, ginčo nekyla.
Atkreipė dėmesį, kad 2012-11-20 sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) 4.1 punktas nustato, kad apmokėjimas atliekamas tokia tvarka: 5 procentų avansas mokamas per 5 dienas nuo sutarties pasirašymo dienos, 45 procentai sumos mokama po 6 savaičių po sutarties pasirašymo. Pareiškėjas 12 947 Lt sumą sumokėjo praėjus 4 dienoms nuo 2012-11-20 sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pasirašymo, o 58 261,5 Lt avansą – 2013-01-21, t. y. pareiškėjas vykdė 2012-11-20 sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) reikalavimus, todėl laikytina, kad ir R. N., ir UAB „Informacinių technologijų pasaulis“. 2013-11-24 sąskaitos išrašo aprašyme nurodyta mokėjimo paskirtis – 1-asis mokėjimas pagal sutartį Nr. (duomenys neskelbtini)ir (duomenys neskelbtini), t. y. pagal 2012-11-20 sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) 4.1 punkto reikalavimas (avansinis mokėjimas). Civilinio kodekso 6.309 straipsnio 2 dalis nustato, kad pinigų sumos sumokėjimas parduoti daiktą įsipareigojusiam asmeniui pripažįstamas dalies kainos sumokėjimu (avansu), jeigu šalys nėra susitarusios kitaip. Komisija atkreipia dėmesį, kad toks pinigų sumos (dalies kainos) sumokėjimas dar negavus prekių ir paslaugų yra nustatytas 2012-11-20 sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) 4.1. punkte. Atsižvelgiant į 2012-11-20 sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) 4.1 punktą, į pateiktą 2013-11-24 sąskaitos išrašą taip pat į Civilinio kodekso 6.309 straipsnio 2 dalies nuostatą neginčytinai laikytina, kad 12 947 Lt suma yra avansinis mokėjimas ir Komisija visiškai pagrįstai šią sumą priskyrė avansiniams mokėjimams.
Aprašo 2 priede nustatyti maksimalūs avansinių mokėjimų dydžiai pagal sutartis dėl elektrinės projekto plėtojimo – 45 procentai visos pagal sutartį mokėjimo sumos. Pagal 2012-11-20 sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) 3.1 punktą visa mokėjimo suma yra 107 000 Lt be PVM, o su PVM būtų 129 470 Lt. Atskaičiavus nuo 129 470 Lt 45 procentus, gaunasi 58 261,5 Lt, o pridėjus 100 Lt išlaidas už veiklos elektros energetikos sektoriuje leidimą – 58 361,5 Lt. Tokia suma nurodyta Sprendime. Tvirtina, kad Komisija pagrįstai nusprendė tik iš dalies kompensuoti R. N. patirtas išlaidas.
Aprašo 18–21 punktai nustato išimtinę teisę tik Komisijai vertinti pareiškėjo patirtas išlaidas ir priimti dėl jų sprendimą. Jokiems kitiems fiziniams ar juridiniams asmenims, įskaitant ir pareiškėją, Aprašas nesuteikia teisės ir kompetencijos vertinti išlaidų, susijusių su elektrinės projekto plėtojimu, pagrįstumo.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Ginčas šioje administracinėje byloje kilo dėl Komisijos 2013-09-17 sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nuspręsta iš dalies kompensuoti R. N. patirtas išlaidas, teisėtumo ir pagrįstumo.
Remiantis administracinėje byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad Energetikos ministerija R. N. 2012-10-31 išdavė leidimą plėsti elektros energijos gamybos pajėgumą Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 19). R. N. 2013-07-10 Inspekcijai pateikė prašymą dėl išlaidų, susijusių su elektrinės projekto plėtojimu, kompensavimo, kuriame prašė kompensuoti 64 835 Lt išlaidų (b. l. 52). Energetikos ministro 2013-07-29 įsakymu Nr. 1-156 (b. l. 40) sudaryta Komisija, įvertinusi šį prašymą bei pareiškėjo pateiktus 2013-08-23 ir 2013-09-02 paaiškinimus (b. l. 12, 13) 2013-09-17 priėmė sprendimą Nr. 17R-135, kuriame nusprendė kompensuoti R. N. 58 361,5 Lt išlaidų sumą, patirtą iki 2013-02-01 (b. l. 49). Nesutikdamas su priimtu sprendimu, pareiškėjas su 2013-09-23 kreipėsi į Inspekciją ir prašė peržiūrėti Komisijos 2013-09-17 sprendimą Nr. 17R-135 ir išvengiant teisminio bylinėjimosi pakeisti priimtą sprendimą, nusprendžiant kompensuoti visą 64 835 Lt jo patirtų išlaidų sumą. R. N. taip pat prašė atsiųsti motyvuotą Sprendimo paaiškinimą, kuriame būtų nurodyta, kokiomis įstatymo nuostatomis remiantis buvo nuspręsta kompensuoti tik 58 361,5 Lt, t. y. 45 procentus visos pagal sutartį mokėtinos sumos ir 100 už Energetikos ministerijos išduotą veiklos elektros energetikos sektoriuje leidimą, o ne visą 64 835 Lt –patirtų išlaidų sumą. (b. l. 15–16). Atsakydama į šį prašymą, Komisija 2013-10-02 rašte Nr. 19R-4 nurodė, kad pareiškėjų prašymus nagrinėja ir sprendimus priima vadovaudamasi Aprašu. Nesutinkant su Komisijos priimtu sprendimu, jis gali būti skundžiamas Aprašo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (b. l. 17).
Pagal Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Prašomas panaikinti Komisijos 2013-09-17 sprendimas Nr. 17R-135, kuriame nuspręsta iš dalies kompensuoti pareiškėjo patirtas išlaidas, pagal pobūdį yra individualus administracinis aktas, kadangi tai vienkartis teisės taikymo aktas, skirtas konkrečiam asmeniui ar nurodytai asmenų grupei (Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 9 dalis). Taigi, jis turi atitikti Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatytus sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo kriterijus. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2011-06-27 priėmė sprendimą administracinėje byloje Nr. A556‑336/2011. Pasisakė, jog Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi iš esmės yra siekiama užtikrinti, kad asmeniui, dėl kurio yra priimtas atitinkamas individualus administracinis aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, motyvai. Todėl, kai nėra pagrindo atitinkamą individualų administracinį aktą pripažinti visiškai nemotyvuotu, kiekvienu konkrečiu atveju, spręsdamas dėl tokio akto atitikties pastarosios įstatymo nuostatos reikalavimams, teismas privalo ad hoc įvertinti, ar nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudę šio individualaus administracinio akto adresatams suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galimai) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą. Šis vertinimas turi būti atliekamas individualaus administracinio akto adresato požiūriu, t. y. būtent to, kuris turi teisę žinoti ir suprasti, dėl kokios priežasties ir kuo remiantis priimtas konkretus sprendimas, be kita ko, atsižvelgiant ir į pastarajam asmeniui žinomas aplinkybes, lėmusias minėtą sprendimą. Jau 2013-09-23 paklausime Komisijai pareiškėjas prašė pateikti ne sprendimo išaiškinimą, o paaiškinimą, kodėl kompensuota tik 58 361,5 Lt, t. y. 45 procentus visos pagal sutartį mokėtinos sumos ir 100 už Energetikos ministerijos išduotą veiklos elektros energetikos sektoriuje leidimą, o ne visą 64 835 Lt – patirtų išlaidų sumą, ir pateikė argumentus dėl 2117,50 Lt ir 4537,50 Lt sumų tinkamumo kompensavimui.
Nagrinėjamu atveju, iš Sprendime nenurodyta, kuo remiantis buvo padaryta išvada, kad R. N. kompensuojama dalios jo patirtų išlaidų. Sprendimo konkretaus teisinio pagrindimo nebuvimas yra jo trūkumas, tačiau, teismo vertinimu nesudaro Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio pažeidimo, dėl kurio reikėtų panaikinti skundžiamą sprendimą. Iš pareiškėjo skundo argumentų bei jo pasisakymo teismo posėdžio metu yra akivaizdu, kad pareiškėjas supranta, kokios išlaidos nebuvo kompensuotos ir kartu pateikia argumentus dėl šių išlaidų pagrįstumo, t. y. dėl 2117,50 Lt ir 4537,50 Lt išlaidų. Dėl šių sumų yra atsiliepiama ir Komisijos atsiliepime teismui bei paaiškinimuose teismo posėdžio metu. Tai rodo, jog abi šalys supranta ginčo dalyką vienodai ir kreipiasi į teismą dėl šio ginčo išsprendimo. Pakartotinis administracinio sprendimo priėmimas ir pakartotinis toks pats ginčas taptų procedūros savitiksliu. Tuo remdamasis teismas nepripažįsta Komisijos Sprendimo nepagrįstumo esminiu procesiniu pažeidimu.
Vadovaujantis Aprašu, Komisijai yra suteikta teisė spręsti klausimus dėl saulės šviesos energijos elektrinių projektų plėtojimu susijusių išlaidų kompensavimo ir priimti sprendimus. Aprašo 4 punktas nurodo, kad kompensuotinomis laikomos išlaidos, patirtos iki 2013 m. vasario 1 d., kurios gali būti nustatytos, pagrįstos ir patvirtintos išlaidų pagrindimo ir išlaidų apmokėjimo įrodymo dokumentais. Aprašo 5 punkte pateikiamos kompensuotinų išlaidų kategorijos, tarp kurių 5.1. išlaidos, susijusios su prašymo išduoti leidimą plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus parengimu; 5.2. sumokėta valstybės rinkliava už Energetikos ministerijos išduotą veiklos elektros energetikos sektoriuje leidimą; 5.3.2. elektrinės ir technologiškai susijusių elektros įrenginių projektavimo darbų išlaidos; 5.4.3. sumokėti ir negrąžinti avansiniai mokėjimai pagal sutartis dėl elektrinės projekto plėtojimo. Aprašo 6 punktas pažymi, kad maksimalūs 5 punkte nurodytų išlaidų dydžiai nurodyti Aprašo 2 priede. Sumokėti ir negrąžinti avansiniai mokėjimai pagal sutartis dėl elektrinės projekto plėtojimo atlyginami ne daugiau nei 45 procentai visos pagal sutartį mokėtinos sumos.
Komisijos Sprendimu pareiškėjui kompensuota 58 361,5 Lt, t. y. 45 procentus visos pagal sutartį mokėtinos sumos ir 100 už Energetikos ministerijos išduotą veiklos elektros energetikos sektoriuje leidimą, kadangi 2117,50 Lt ir 4537,50 Lt sumos buvo priskirtos Aprašo 5.4.3 punkte numatytoms išlaidoms, o ne Aprašo 5.1 ir 5.3.2 punktuose numatytoms išlaidoms.
Teismas sutinka su atsakovo pateiktu išlaidų priskyrimu 5.4.3 punkto kategorijai. Pareiškėjas sumokėjo 12 947 Lt 2012-11-24, praėjus tik 4 dienoms po 2012-11-20 sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pasirašymo, o PVM sąskaitos faktūros, įforminusios paslaugų suteikimą, buvo išrašytos praėjus daugiau kaip pusmečiui, t. y. 2013-06-19 ir 2013-06-03. Pareiškėjo su UAB „Informacinių technologijų pasaulis“ 2012-11-20 sudarytos sutarties 4.1 punkte pažymėta, kad per penkias dienas nuo sutarties pasirašymo dienos mokamas avansinis mokėjimas, 45 procentai mokami po 6 savaičių po sutarties pasirašymo, 30 procentų mokama nuo įrangos pristatymo ir sąskaitos faktūros išrašymo dienos, 20 procentų mokama per 10 dienų nuo elektrinės pridavimo ir sąskaitos faktūros išrašymo dienos. Iš Sutarties teksto matyti, kad abu pirmieji mokėjimai, t. y. pareiškėjo atlikti 2012-11-24 ir 2013-01-21 pavedimais yra avansiniai. Civilinio kodekso 6.309 straipsnio 2 dalis nustato, kad pinigų sumos sumokėjimas parduoti daiktą įsipareigojusiam asmeniui pripažįstamas dalies kainos sumokėjimu (avansu), jeigu šalys nėra susitarusios kitaip. Pareiškėjas nei Komisijai, nei teismui nepateikė įrodymų, kad 2117,50 Lt ir 4537,50 Lt sumos buvo sumokėtos už realiai atliktus darbus – prašymo išduoti leidimą plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus parengimą ar technologiškai susijusių elektros įrenginių projektavimo darbų atlikimą. PVM sąskaitos faktūros, įforminusios paslaugų suteikimą, buvo išrašyto jau po 201302-01 termino, iki kurio patirtos išlaidos kompensuojamos Apraše nurodyta tvarka.
Pagal 2012-11-20 sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) 3.1 punktą visa mokėjimo suma yra 107 000 Lt be PVM, su PVM - 129 470 Lt. 45 procentai sudaro 58 261,5 Lt, o pridėjus 100 Lt išlaidas už veiklos elektros energetikos sektoriuje leidimą – 58 361,5 Lt. Taigi, pareiškėjui buvo kompensuota visa pagal teisės aktus galima kompensuoti suma.
Remdamasis išdėstytu teismas daro išvadą, kad Komisijos 2013-09-17 sprendimas Nr. 17R-135 yra teisėtas, todėl nėra pagrindo šį sprendimą panaikinti ir įpareigoti atsakovą priimti naują sprendimą, kuriuo būtų kompensuota visa 64 835 Lt pareiškėjo patirtų išlaidų suma. Išnagrinėjus skundą nebuvo nustatyta Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnio numatomų administracinio sprendimo panaikinimo teisinių pagrindų, todėl pareiškėjo skundas atmetamas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
Skundą atmesti.
Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.