- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-02-08
- Bylos Nr.
- II-238-602/2010
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Veslava Ruskan
- Pažeidėjas
- G. Č.
- Advokatai
- Remigijus Rinkevičius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Veslava Ruskan, sekretoriaujant Jolitai Varnaitei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui G. Č. ir jos atstovui advokatui Remigijui Rinkevičiui, nutarimą priėmusios institucijos atstovui Vigantui Piragiui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal G. Č. skundą dėl Vilniaus apskrities viršininko administracijos Statybos valstybinės priežiūros skyriaus nutarimo pakeitimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Vilniaus apskrities viršininko administracijos Statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2009-11-09 nutarimu Nr. 09 G. Č. pagal ATPK 159² str. 1 d. paskirta administracinė nuobauda – 5000 Lt bauda už tai, kad ji savavališkai, neturėdama nustatyta tvarka paruošto ir suderinto projekto ir leidimo statyti, pastatė vagonėlį, 29.80 kv.m. užstatyto ploto, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Trakų r. sav., tuo pažeidė Statybos įstatymo 12 str. 1 d. 3 ir 4 p., 15 str. 5 d. 3 p. reikalavimus.
Šalies argumentai
G. Č. prašo nutarimą pakeisti (b. l. 2-3). Paaiškino, kad faktinių aplinkybių neginčija, bet mano, kad paskirta nuobauda per didelė. Nurodė, vietoje seno ūkinio pastato pasistatė transportuoti tinkamą vagonėlį, t.y. naujo pastato ji iš esmės nepastatė. Apgailestauja dėl teisinio neišprusimo ir nežinojimo, mano, kad net ir paskirta minimali nuobauda jai, pensininkei, gaunančiai ribotas pajamas, yra per didelė. Mano, kad jos atžvilgiu turėjo būti taikoma ATPK 159² str. 4 d., o ne 1 d., nes vagonėlis pastatytas dar prieš Nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos zonų nuostatų ir reikalavimų taikymo jos nuosavybei dienos.
Per teismo posėdį administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ir jo atstovas prašė skundą tenkinti.
Per teismo posėdį nutarimą priėmusios institucijos atstovas prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens veika kvalifikuota pagal ATPK 159² str. 1 d., kurioje numatyta administracinė atsakomybė už nesudėtingo statinio statybą (griovimą) mieste ar saugomoje teritorijoje neturint normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose nurodyto dokumento, kai statybos leidimas neprivalomas.
Remiantis 2009-09-28 Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento Savavališkos statybos aktu Nr. (100)-11.37-09 (b. l. 22-23), nustatyta, kad G. Č. savavališkai vykdo statybos darbus: pastatė nesudėtingą statinį – vagonėlį, užstatytas plotas 29.80 kv. m., įrengė elektros tiekimą į jį, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Trakų r. sav., statybos vieta – Trakų istorinis nacionalinis parkas. Kartu priimtas Statybos sustabdymo aktas dėl nurodyto nesudėtingo statinio bet kokių statybos darbų sustabdymo (b. l.24). 2009-10-07 Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas, vadovaudamasis Statybos įstatymo pakeitimo įstatymo 28 str. 2 d. 1 p., pareikalavo likviduoti savavališkos statybos padarinius, t.y. savo lėšomis nugriauti savavališkai pastatytą nesudėtingą statinį – vagonėlį iki 2009-12-01 ir sutvarkyti statybvietę (b. l. 29).
2009-10-29 administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. (100)-11.44-09 (b. l. 35) surašytas remiantis 2009-09-28 Savavališkos statybos akte Nr. (100)-11.37-09 nustatytomis aplinkybėmis.
Pagal Statybos įstatymo 15 str. 5 d. 3 punktą, rangovas privalo vykdyti statybos darbus pagal statinio projektą, taip pat Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatytais atvejais pagal rangovo parengtą statybos darbų technologijos projektą, vadovautis įstatymais, Vyriausybės nutarimais, teritorijų planavimo dokumentais, normatyviniais statybos techniniais dokumentais ir normatyviniais statinio saugos ir paskirties dokumentais, laikytis nustatytų statinio projektavimo sąlygų reikalavimų, viešojo administravimo subjektų, atliekančių statybos valstybinę priežiūrą, bei statinio saugos ir paskirties reikalavimų valstybinės priežiūros institucijų nustatytų reikalavimų, vykdyti statinio projekto vykdymo priežiūros vadovų (šios priežiūros dalių vadovų) ir statinio statybos techninės (bendrosios ir specialiosios) priežiūros vadovų nurodymus.
Statybos įstatymo 12 str. 1 d. 3, 4 p. numatyta, kad statytojas (užsakovas) privalo turėti nustatyta tvarka parengtą ir patvirtintą (kai tai privaloma) statinio projektą; organizuoti statinio projekto ekspertizę, kai ji privaloma arba savo iniciatyva; šio Įstatymo nustatyta tvarka gauti statybos leidimą. Pagal Statybos įstatymo 23 str. 1 d. 1 p., statybos leidimas statinio statybai privalomas, išskyrus nesudėtingų statinių statybą.
Pagal statybos techninį reglamentą STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. balandžio 16 d. įsakymu Nr. 184, 6.2. punktą, nesudėtingas statinys – paprastų konstrukcijų pastatas, kurio didžiausias aukštis 8,5 m, kurio visų aukštų, antstatų, pastogės patalpų ir naudojimo paskirtimi susietų priestatų plotų suma yra ne didesnė kaip 80 kvadratinių metrų ir kurio rūsys (pusrūsis) yra ne didesnis kaip vieno aukšto; paprastų konstrukcijų inžinerinis statinys. Pagal šio reglamento 12.2.1.1 p. (2005 m. lapkričio 30 d. redakcija), nesudėtingiems statiniams saugomoje teritorijoje rengiamas supaprastintas statinio projektas, kurį patikrina savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas, įgaliotas nustatyti statinio architektūros ir statybos sklypo tvarkymo urbanistinius reikalavimus, ir valstybinio parko, valstybinio rezervato ar biosferos rezervato direkcijos įgaliotas atstovas – statant valstybiniuose parkuose, valstybiniuose rezervatuose ar biosferos rezervate.
Reglamento 15 p. numatyta, kad I ir II grupės nesudėtingiems statiniams, esamiems ar numatomiems statyti nekilnojamosios kultūros paveldo vertybės teritorijoje arba saugomoje teritorijoje, taikomos II grupės nesudėtingiems statiniams nustatytos Statybos įstatymo išimtys, išskyrus nurodytas 14.3 punkte. Statybos leidimą I ir II grupės statiniams išduoda savivaldybės meras (jo įgaliotas savivaldybės administratorius ar kitas savivaldybės administracijos tarnautojas) be statinio patikrinimo Nuolatinėje statybos komisijoje, raštu pritarus: minėtos komisijos nariui – už nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugą atsakingos įgaliotos institucijos atstovui (statiniams nekilnojamosios kultūros paveldo vertybės apsaugos teritorijoje) ar komisijos nariui – saugomos teritorijos administracijos, o kai jos nėra, – Aplinkos apsaugos regiono departamento atstovui (statiniams saugomoje teritorijoje).
Iš byloje esančio Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad G. Č. nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas, esantis žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Trakų r. sav., yra nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijoje (jų apsaugos zonoje) (b. l. 7-8). Atsižvelgiant į tai, kad įrašas Nekilnojamojo turto registre galioja nuo 2009-05-18, nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos zonos reikalavimai minėtam pastatui netaikomi. Nustatyta, kad administracinė nuobauda skirta už savavališką nesudėtingo statinio – vagonėlio pastatymą minėtoje teritorijoje vietoje vieno iš ūkinės paskirties pastatų. Pažymėtina, kad statinys yra Trakų istorinio nacionalinio parko teritorijoje, t.y. saugomoje teritorijoje. Valstybinių parkų apsaugos ir tvarkymo ypatumus nustato Saugomų teritorijų įstatymas, Vyriausybės patvirtinti nacionalinių ir regioninių parkų nuostatai, kiti veiklos saugomose teritorijose reglamentavimo dokumentai (Saugomų teritorijų įstatymo 13 str. 1 d.).
Teismas konstatuoja, kad byloje surinktų įrodymų ir nustatytų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad G. Č. pagrįstai patraukta administracinėn atsakomybėn už administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 159² 1 d.
Už ATPK 159² 1 d. numatyta sankcija – bauda nuo 5000 iki 10000 Lt.
ATPK 20 str., reglamentuojančiame administracinės nuobaudos tikslus, pabrėžiama, kad administracinė nuobauda – atsakomybės priemonė, skiriama už administracinio teisės pažeidimo padarymą, siekiant asmenį nubausti bei auklėti. Remiantis LR ATPK 30² str. 1 d. skiriamos baudos dydis nustatomas pagal baudos dydžio sankcijoje minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Kadangi nustatyta lengvinanti aplinkybė – pažeidėjas pripažįsta padarytą pažeidimą, nesant sunkinančių aplinkybių, G. Č. pagrįstai paskirta minimali sankcijoje numatyta 5000 Lt bauda.
Remiantis ATPK 30¹ str. nuostatomis, organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 str. 2 d., taip pat į šio kodekso 31 str. nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos (ATPK 30¹ str. 1 d.).
Atsižvelgdama į padaryto pažeidimo pobūdį ir jo pavojingumo laipsnį, į pažeidėjos G. Č. asmenybę ir į bylos aplinkybes, nustačiusi, kad G. Č. yra vyresnio amžiaus, pensininkė, vadovaudamasi teisingumo bei protingumo kriterijais, teismas daro išvadą, kad administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ATPK 20 str., bus pasiekti, pakeičiant nutarimą ir sumažinant paskirtą piniginę baudą iki 1000 Lt (vieno tūkstančio litų). Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta bei vadovaudamasis ABTĮ 124 str. 1 d. 5 p., 128 str., ATPK 313 str. 4 d.,
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Vilniaus apskrities viršininko administracijos Statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2009-11-09 nutarimą Nr. 09, kuriuo G. Č. paskirta 5000 Lt (penkių tūkstančių litų) bauda, pakeisti ir skirti 1000 Lt (vieno tūkstančio litų) baudą.
Dėl nutarties per 10 dienų nuo jos paskelbimo gali būti paduotas apeliacinis skundas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.