- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-03-15
- Bylos Nr.
- 1A-225-348/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-55392-2017-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Svetlana Jurgaitienė, Viktoras Preikšas, Valdas Vitunskas
- Nuteistasis
- K. Č.
- Advokatai
- Rasa Kalkauskienė
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Svetlanos Jurgaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Viktoro Preikšo ir Valdo Vitunsko,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo K. Č. apeliacinį skundą dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 27 d. nuosprendžio, kuriuo K. Č. pripažintas kaltu ir nuteistas:
pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 165 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams 3 mėnesiams,
pagal BK 140 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 7 mėnesiams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir skirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 3 mėnesiams.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 10 mėnesių, bausmę atliekant pataisos namuose.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
K. Č. nuteistas už tai, kad 2017 m. spalio 24 d., apie 19.50 val. neteisėtai, slapta, prieš nukentėjusios V. P. valią, užlipdamas statybiniais pastoliais į penktą aukštą bei atstumdamas balkono duris, įsibrovė į nukentėjusios butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), tokiu būdu neteisėtai slapta įsibrovė į nukentėjusios V. P. gyvenamąsias patalpas, bei tęsdamas savo nusikalstamą veiką 2017 m. spalio 24 d. apie 19.54 val. buto koridoriuje be jokios priežasties sugriebė nukentėjusiąją V. P. už rūbų, dėl ko ji parpuolė ant grindų, ir atsisėdęs V. P. ant krūtinės, sudavė ne mažiau 10 smūgių rankomis į veido sritį, tokiu būdu padarydamas nukentėjusiajai nežymų sveikatos sutrikdymą.Vilkaviškio rajono apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, konstatavo, jog bausmės tikslai bus pasiekti, K. Č. paskyrus tik laisvės atėmimo bausmę. Apeliaciniame skunde nuteistasis K. Č. prašo pakeisti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę į bausmę nesusijusią su realiu laisvės atėmimu. Skunde nurodo, kad nuoširdžiai galisi dėl padaryto. Šiuo metu gydosi nuo priklausomybės alkoholiui, yra užsikodavęs, todėl nori atlikti visuomenei naudingus darbus. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo gynėja advokatė R. Kalkauskienės prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.Nuteistojo K. Č. apeliacinis skundas atmetamas.Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Apeliaciniu skundu nuteistasis neginčija kaltės ir nusikalstamų veikų kvalifikavimo, todėl šie klausimai išsamiau nevertinami. Skunde nesutinkama tik su paskirta bausmės rūšimi, prašant ją pakeisti į švelnesnę.Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Teismas bausmę skiria pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų ir atsižvelgdamas į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes: padarytų nusikaltimų pavojingumą, kaltės forma ir rūšį, nusikaltimų padarymo motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir (ar) sunkinančias aplinkybes. Skiriant bausmę, turi būti užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, paskirta bausmė turi būti proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui. Bausmės taikymas atitinka proporcingumo reikalavimus, kai tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta. Teismas, skirdamas bausmę, turi ypač atkreipti dėmesį į tai, ar nusikalstama veika padaryta atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos, nepalankiai susidėjus aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamos veikos padarymo, koks kaltininko elgesys po jos padarymo, ar kaltininkas yra toks pavojingas, kad jo neatskyrus nuo visuomenės gali kilti grėsmė visuomenės, jos narių saugumui ir pan. Apeliantas savo skunde nurodo, kad dėl padarytų nusikaltimų nuoširdžiai gailis, šiuo metu gydosi nuo priklausomybės alkoholiui. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismas, skirdamas bausmę nuteistajam, vadovaujasi įstatymais, o ne paties nuteistojo prašymais ir pageidavimais. Pirmosios instancijos teismas nuteistajam skyrė griežčiausią bausmės rūšį, numatytą padarytų nusikalstamų veikų sankcijose, atsižvelgdamas į tai, kad nuteistasis K. Č. net 13 kartų teistas, paskutinį kartą teistas 2017 m. rugsėjo 28 d., teistumas neišnykęs, baustas administracine tvarka. Aukštesniojo teismo vertinimu, K. Č. padarytų nusikalstamų veikų kiekis ir aplinkybės, ankstesni teistumai atskleidžia jo antivisuomenines nuostatas, nihilistinį požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, kad K. Č. nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos. Visumos šių aplinkybių pagrindu, įvertinęs tai, kad nuteistasis nusikalstamas veikas padarė jau būdamas anksčiau teistas, esant neišnykusiam ar įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintam teistumui, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistajam skyrė griežčiausias sankcijoje numatytas – laisvės atėmimo bausmes.Žemesniosios instancijos teismas atsižvelgė ir į tai, kad nuteistasis visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, todėl byla buvo išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka (BPK 273 straipsnis). Tai pirmosios instancijos teismui leido taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas ir sumažinti K. Č. paskirtą galutinę subendrintą bausmę vienu trečdaliu. Nurodytos aplinkybės leidžia pagrįstai teigti, kad apylinkės teismas atsižvelgė ir tinkamai įvertino bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes – tiek apibūdinančias nuteistojo asmenybę, nustatytas atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, tiek ir jo įvykdytų nusikalstamų veikų pavojingumą bei kiekį, todėl nesutikti su apylinkės teismo išvada dėl nuteistajam skirtos bausmės rūšies ir jos dydžio teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo.Kolegijos vertinimu, byloje nėra jokių duomenų ir aplinkybių, į kurias pirmosios instancijos teismas, nustatydamas nuteistajam bausmės rūšį ir dydį, būtų neįsigilinęs ar būtų neteisingai pritaikęs baudžiamojo įstatymo nuostatas. Vien tai, kad K. Č. mano, kad jam turėjo būti skirta švelnesnė, nei skundžiamu nuosprendžiu skirta bausmė, neduoda pagrindo švelninti jam pirmosios instancijos teismo skirtos bausmės. Pažymima, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, ir apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar griežtinti gali tik tada, kai įvertinus įstatymo nuostatas dėl bausmės skyrimo, nustatoma, kad paskirta aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni bausmė. Skiriant bausmes asmenims, padariusiems nusikalstamas veikas, taip pat svarbu užtikrinti ir visuomenės interesą, jog nusikalstamas veikas darantis asmuo būtų nubaustas adekvačia bausme, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, būtų įgyvendinta bausmės paskirtis, numatyta BK 41 straipsnio 2 dalyje. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas tinkamai vertino byloje surinktus įrodymus ir priėmė pagrįstą bei teisėtą apkaltinamąjį nuosprendį, kuriame išvadas dėl bausmės rūšies ir jos dydžio pagrindė bylos duomenimis ir iš esmės tinkamai jas motyvavo. Todėl kolegija daro išvadą, kad tenkinti nuteistojo K. Č. apeliacinį skundą, jame nurodytais motyvais nėra pagrindo, nuosprendis paliekamas galioti nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Nuteistojo K. Č. apeliacinį skundą atmesti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.