Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

2021-07-19 · Baudžiamoji byla Nr. e1-2210-1123/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2021-07-19
Bylos Nr.
e1-2210-1123/2021
Teisminio proceso Nr.
1-02-2-00459-2021-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Aušra Ragelienė
Kaltinamasis
P. S.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. e1-2210-1123/2021Teisminio proceso Nr. 1-02-2-00459-2021-8Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.29.1.1; 2.12.1.4 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. liepos 19 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aušra Ragelienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-iojo skyriaus prokurorės Valentinos Strokinienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje P. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), nevedęs, registruotas Užimtumo tarnyboje, teistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 26 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 3 d., paskirta 40 MGL bauda,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 300 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

P. S. suklastojo tikrą dokumentą, o būtent: jis, laikotarpiu nuo 2020 m. kovo 5 d. iki 2020 m. kovo 10 d., adresu (duomenys neskelbtini), suklastojo transporto priemonės „Mitsubishi Carisma“ pirkimo – pardavimo sutartį, įrašydamas šioje sutartyje tikrovės neatitinkančius duomenis, o būtent, kad E. J. parduoda transporto priemonę „Mitsubishi Carisma“, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini) K. G., ranka įrašydamas pardavėjo anketinius duomenis bei transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutarties grafoje „Transporto priemonę pardavė“, imituodamas parašą, pasirašė vietoje pirkėjo „E. J.“, tokiu būdu suklastojo tikrą dokumentą – transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartį. Šiais veiksmais P. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis P. S., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino ir nurodė, kad jis norėjo įsigyti pigų automobilį. 2020 metų pradžioje jis interneto svetainėje, tiksliai neatsimena kurioje, rado skelbimą apie automobilio „Mitsubishi Carisma“ pardavimą. Jis susisiekė su pardavėju ir jie susitarė dėl minėto automobilio pirkimo. 2020 m. kovo 5 d. jis įsigijo automobili „Mitsubishi Carisma“, valst. Nr.. (duomenys neskelbtini) iš vyriškos lyties asmens, kurį matė pirma kartą, atpažinti negalėtų. Už automobilį atsiskaitė grynais pinigai. Pirkimo – pardavimo sutartyje kaip pardavėjas buvo nurodytas E. J. ir jo asmens duomenys. Po kelių dienų jis pardavė automobilį „Mitsubishi Carisma“, savo kaimynui K. G., kadangi jam nepatiko techninė būklė šio automobilio, o jo kaimynui K. G. reikėjo automobilio. Pildant pirkimo-pardavimo sutartį, jis netyčia vietoj savo asmens duomenų parašė E. J. asmens duomenis. E. J. duomenis surašė per skubėjimą, nuo kitos pirkimo – pardavimo sutarties perrašydamas automobilio techninius duomenis, jis perrašydamas net nesuvokė, kad klastoja tikrą dokumentą. Pirkimo – pardavimo sutartį užpildė jis, kaimynas K. G. užpildė tik punktą, kuriame nurodyta „Transporto priemonę pirko“. Jis nesuprato ir nepagalvojo, kad jis įvykdė nusikaltimą. Jis suprato, kad jis padarė nusikalstamą veiką tik tada, kai jam būnant policijos įstaigoje policijos pareigūnė, jam paaiškino, kad jis suklastojo pirkimo – pardavimo sutartį ir pasinaudojo kito asmens duomenimis. Jis, klastodamas tikrą pirkimo – pardavimo sutartį, suvokė, kad jis yra ne E. J., tačiau užpildė E. J. duomenis. Automobilį „Mitsubishi“ pardavė už tokią pačią kainą, už kurią jis ją įsigijo, todėl jokio pelno iš jos negavo. Automobilių perpardavinėjimu neužsiima, todėl tai buvo vienkartinis kartas, dėl kurio labai gailisi. Jis nuoširdžiai gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos (b. l. 66-67, 74-75, 78).

Liudytojas K. G., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, nurodė, kad jis su P. S. yra pažįstami apie pusė metų. Jis nebuvo su juo, kai P. S. įsigijo automobilį „Mitsubishi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Nusipirkęs automobilį, P. S. jam pasiūlė šį automobilį, jis sutiko, kadangi tuo momentu neturėjo automobilio. Automobilio pirkimą jis kartu su P. S. užregistravo Regitroje. Jis nusprendė sutaisyti minėtą automobilį, jam nepavykus, jis nusprendė jį parduoti. 2020 m. kovo 10 d., apie 14 val. pas jį atvažiavo L. N. ir pasakė, kad nori nusipirkti šį automobilį. Jis sutiko. Jie supildė pirkimo – pardavimo sutartį. Pirkimo – pardavimo sutartį supildė L. N., jis tik parašė savo duomenys. Už automobilį L. N. atsiskaitė grynais pinigais. 2020 m. kovo pabaigoje jis gavo iš policijos laišką, kuriame nurodyta, kad jo vardu registruotas automobilis „Mitsubishi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nutemptas į saugomą aikštelė. Jis susiskambino su tyrėja ir sužinojo, kad jo vardu registruotas minėtas automobilis dalyvavo eismo įvykyje, kuriame minėtas automobilis kaltininkas ir kurio vairuotojas pasišalino iš įvykio vietos. Jis paaiškino tyrėjai, kad automobilį jis 2020 m. kovo 10 d. pardavė ir eismo įvykyje 2020 m. kovo 14 d. nebuvo. Policijos tyrėjai elektroniniu paštu jis nusiuntė pirkimo –pardavimo sutartį. Po to, kai jis pabendravo su policijos pareigūnė, jis bandė skambinti L. N., tačiau operatorė pranešė, kad abonentas yra nepasiekiamas. E. J. jis nepažįsta, automobilio „Mitsubishi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) jis iš jo nepirko. Apie automobilyje rastą pirkimo – pardavimo sutartį, kurioje jis yra pirkėjas o E. J. – pardavėjas jis nieko nežino, taip pat nori pridurti, kad nurodytoje pirkimo – pardavimo sutartyje yra ne jo parašas (b. l. 35-36).

2020 m. kovo 5 d. transporto priemonės „Mitsubishi Carisma“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN Nr. (duomenys neskelbtini) pirkimo – pardavimo sutartyje nurodytas pardavėjas E. J. ir pirkėjas K. G. (b. l. 58).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas

BK 300 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, sprendžia, kad P. S. kaltė padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje, yra įrodyta. Tokia išvada darytina byloje surinktus ir ištirtus įrodymus sugretinus, juos palyginus tarpusavyje ir susiejus į vieningą visumą. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino, nurodė jos padarymo aplinkybes bei patvirtino, kad kaltinime minimą automobilio „Mitsubishi Carisma“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pirkimo – pardavimo sutartį jis suklastojo, vietoje savo asmens duomenų joje įrašydamas E. J. asmens duomenis. Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltę patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai: liudytojo K. G. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, pirkimo – pardavimo sutartis bei kita rašytinė bylos medžiaga, kuriais teismas neturi pagrindo netikėti.

Ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad P. S., laikotarpiu nuo 2020 m. kovo 5 d. iki 2020 m. kovo 10 d., adresu (duomenys neskelbtini), suklastojo transporto priemonės „Mitsubishi Carisma“ pirkimo – pardavimo sutartį, įrašydamas šioje sutartyje tikrovės neatitinkančius duomenis, o būtent, kad E. J. parduoda transporto priemonę „Mitsubishi Carisma“, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini) K. G., ranka įrašydamas pardavėjo anketinius duomenis bei transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutarties grafoje „Transporto priemonę pardavė“, imituodamas parašą, pasirašė vietoje pirkėjo „E. J.“, tokiu būdu suklastojo tikrą dokumentą – transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartį. Įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad P. S. padarė nusikalstamą veiką, kuri kvalifikuotina pagal BK 300 straipsnio 1 dalį.

Bausmės skyrimas

Prokurorė siūlo baudžiamąją bylą užbaigti baudžiamojo įsakymo priėmimu. Teismas konstatuoja, kad yra BPK 418 straipsnyje nustatytų sąlygų visuma ir baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas yra galimas: kaltinamasis sutiko procesą užbaigti teismo baudžiamuoju įsakymu, sutiko su prokuroro siūloma bausmės rūšimi (bauda) bei jos dydžiu, tačiau prašė leisti baudos mokėjimą išskirstyti 1 metų laikotarpiui (b. l. 112-114, 116).

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam P. S., atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (įvykdytas vienas tyčinis nesunkus nusikaltimas, susijęs su dokumento klastojimu), į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, į P. S. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad kaltinamasis visiškai prisipažino dėl padarytos veikos ir gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), į jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį – P. S. šiuo metu yra nedirbantis (b. l. 96), registruotas Užimtumo tarnyboje (b. l. 95), teistas vieną kartą (b. l. 103-104), baustas administracine tvarka už smulkius Kelių eismo taisyklių pažeidimus (b. l. 97-102).

Atsižvelgdamas į padarytą nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį apibūdinančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam P. S. už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą bausmę – baudą. Teismo vertinimu, prokuroro siūlomas šios bausmės dydis, artimas minimaliam baudos, skirtinos už nesunkaus nusikaltimo padarymą, dydžiui, yra proporcingas kaltinamojo padarytai nusikalstamai veikai ir padės įgyvendinti bausmės tikslus Kadangi baudžiamoji byla išnagrinėta teismo baudžiamuoju įsakymu bei kaltinamasis visiškai pripažino savo kaltę, P. S. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnio 1 dalis).

Kaltinamasis P. S. teismo prašė jam paskirtą baudą išdėstyti dalimis, tačiau teismas pažymi, kad nei BK, nei Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksas nenumato galimybės išdėstyti baudos mokėjimą dalimis. Tačiau, atsižvelgiant į kaltinamojo prašymą bei tai, kad jam paskirta bauda yra gana didelė, o turimais duomenimis kaltinamasis šiuo metu nedirba, jam nustatytinas ilgesnis savanoriško baudos sumokėjimo terminas – 12 mėnesių.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki šio baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios, pradėjus baudžiamąjį įsakymą vykdyti – panaikintina.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vokas, su P. S. rašysenos pavyzdžiais, saugomas prie bylos viršelio – šiam teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, paliktinas saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

P. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalyje, skirti jam 51 MGL, tai yra 2550 (dviejų tūkstančių penkių šimtų penkiasdešimties) eurų baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu P. S. paskirti 34 MGL, tai yra 1700 (vieno tūkstančio septynių šimtų) eurų baudą.

Kaltinamajam P. S. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki šio baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – voką, su P. S. rašysenos pavyzdžiais, saugomą prie bylos viršelio – šiam teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.

Išaiškinti P. S., kad bauda per 12 (dvylika) mėnesių nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos turi būti sumokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, į vieną iš pasirinktinų sąskaitų (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už“ (būtina nurodyti bylos numerį), įmokos kodas 6801): LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke. Nustatytu laiku nesumokėta arba nepervesta bauda bus išieškota priverstinai. Sumokėjus baudą į teritorinės Mokesčių inspekcijos sąskaitą, banko kvito ar mokėjimo pavedimo originalą rekomenduojama pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismo priėmimo skyriui (Vilnius, Laisvės pr. 79A, 1 aukštas) arba teismo elektroniniu paštu vilniaus.apylinkes@teismas.lt.

Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.

Išaiškinti, kad tokiu atveju, jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.

Išaiškinti kaltinamajam, kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Aušra Ragelienė