Šiaulių apylinkės teismo nutarimas

teismo posėdyje išnagrinėjusi M. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), dirbančio UAB „(duomenys neskelbtini)“, administracinio teisės pažeidimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 126 straipsnio 5 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. P. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal ATPK 126 straipsnio 5 dalį, kad jis 2015 m. sausio 30 d. apie 9.57 val. Šiauliuose, (duomenys neskelbtini) gatvėje vairavo transporto priemonę „Mazda 626“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) apsvaigęs nuo narkotinių, psichiką veikiančių medžiagų.

M. P. teisme kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad su draugais važiavo pasivažinėti. Buvo slidu, posūkyje slydo ir nuvažiavo į griovį. Atvyko policija, automobilyje rado narkotinių medžiagų likučius, trupinius. Pats prieš savaitę buvo vartojęs, t. y. rūkęs marihuaną. Atvykę policijos pareigūnai nenustatė, kad jis būtų vartojęs, bet rado trupinių, todėl ir nuvežė patikrinti apsvaigimo faktą. Įtarimų pareigūnams nesukėlė. Gydymo įstaigoje patį apžiūrėjo slaugė, nustatė, kad vartojo narkotinių medžiagų, darė šlapimo tyrimą. Reikėjo daryti pratimus, nežino, ką iš jų nustatė. Su išvada sutiko, bet prašė nerašyti, kad yra vartojęs, nes pats apsvaigęs nevairuoja. Teises gavo sunkiai, todėl nenori jų prarasti. Marihuanos poveikis išlieka tą dieną, išnyksta po kelių valandų, bet pėdsakai organizme lieka.

Liudytoja J. P. teisme parodė, kad budėjimo dieną, sausio 30 d., policija atvežė asmenį ištirti, ar vartojo narkotines medžiagas. Paėmė šlapimą, išsiaiškino, kad rasta marihuanos. Kiti požymiai apsvaigimo nerodė. Narkotinių medžiagų vartojimas randamas šlapime, bet apsvaigimo šiuo atveju nebuvo. Marihuana šlapime išsilaiko iki 4 savaičių. Dėl galimumo vairuoti, tai jis buvo pristatytas kaip asmuo, ne kaip vairuotojas, todėl nieko nepažymėta, ar galėjo vairuoti. Asmuo nebuvo apsvaigęs, nebuvo apsvaigimo požymių, todėl tiriamas asmuo būtų galėjęs vairuoti. Pareigūnai rado įtartinos medžiagos, dėl to pristatė ištyrimui. Teoriškai per tris valandas galėtų apsvaigimo būsena pasikeisti. Po įvykio asmuo buvo susijaudinęs, galėjo būsena pasikeisti. Vyzdžiai tikrinimo metu išsiplėtę nebuvo.

Liudytojas T. S. teisme parodė, kad dirbant buvo gautas iškvietimas, kad nuo kelio nuvažiavo transporto priemonė. Atvykę į įvykio vietą, rado automobilį, kuriame buvo du jaunuoliai. Patikrino dokumentus, blaivumą, paaiškino, kad nesuvaldė automobilio. Svetimas turtas sugadintas nebuvo, eismo įvykio neformino. Paklausus, ar neturi draudžiamų daiktų, vaikinai atsakė, kad neturi. Apžiūrėjo automobilį ir rado galimai narkotinių medžiagų. Iškvietė operatyvinę grupę, o asmenis sulaikė. Su asmeniu bendravo pats, būsena kaip ir nekėlė įtarimų, atsakė į klausimus. Įtarimą kėlė tai, kad buvo paprastas posūkis, kaip galėjo nesuvaldyti automobilio. Asmuo neneigė, kad vairavo, stebėjo jį, buvo pristatytas testui dėl narkotinių medžiagų. Buvo gauta išvada, kad apsvaigęs, todėl surašė protokolą pagal ATPK 126 straipsnį. Nežino, ką asmuo aiškino, nes jį vežė kiti pareigūnai. Judesiai, stovėsena kažkiek kėlė įtarimą, gal akys buvo įtartinos. Jei nebūtų rasta automobilyje narkotinių medžiagų, nežino, ar būtų vežę tikrinti.

Liudytojas E. P. teisme parodė, kad datos nepamena, dirbo su T. S., gavo pranešimą, kad automobilis nulėkė nuo kelio. Atvyko į įvykio vietą, ten pamatė, kad automobilis buvo nuslydęs. Automobilį vairavo M. P., kuris pateikė dokumentus. Automobilis nebuvo apgadintas. Apžiūrėjus automobilį, rado narkotinių medžiagų, iškvietė operatyvinę grupę. Kiti pareigūnai pilietį pristatė ištyrimui, buvo gautas atsakymas, kad vartojo narkotines medžiagas, todėl surašė protokolą. Asmuo neigė, kad vartojo narkotines medžiagas, bet, kai rado likučius, todėl nuvežė juos tyrimui. Judesiai, elgesys įtarimų kėlė. Tikrino girtumą, bet buvo blaivus. Asmuo buvo pasimetęs. Radus narkotinės medžiagos, abejonių nekilo. Akys, vyzdžiai išsiplėtę, baugštumas, nerišli kalba kėlė įtarimų. Jei nebūtų radę narkotinės medžiagos automobilyje, vis tiek būtų vežę tikrinti. Paaiškinime asmuo prisipažino, kad prieš kelias dienas vartojo narkotinių medžiagų.

Teismas remiasi ir kitais administracinio teisės pažeidimo byloje surinktais duomenimis: administracinio teisės pažeidimo protokolu (2-3 b. l.), pranešimu dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo (5 b. l.), medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktu Nr. 20, kuriame nurodyta, kad 2015-01-30 13.10 val. pradėta M. P. apžiūra ir nustatyta, kad jis yra vartojęs marihuaną, M. P. sutiko su išvada (6 b. l.), M. P. paaiškinimu (7 b. l.), Šiaulių apskrities VPK pareigūnų tarnybiniais pranešimais (8, 9 b. l.).

Motyvuojamoji dalis

ATPK 126 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams apsvaigusiems nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų <....> užtraukia baudą vairuotojams nuo dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių iki aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo vienerių iki trejų metų arba administracinį areštą nuo dešimties iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo dvejų iki trejų metų.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Pagal ATPK 10 straipsnį administracinis teisės pažeidimas laikomas padarytu tyčia, jeigu jį padaręs asmuo suprato priešingą teisei savo veikimo arba neveikimo pobūdį, numatė žalingas jo pasekmes ir jų norėjo arba nors ir nenorėjo šių pasekmių, bet sąmoningai leido joms kilti.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 patvirtintose Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklėse sąvoka „apsvaigimas“ apibrėžiama kaip asmens psichikos būsena ar elgesio sutrikdymas, kuriuos sukelia pavartotos psichiką veikiančios medžiagos (narkotinės priemonės, psichotropinės ir kitos svaigiosios medžiagos), išskyrus etilo, metilo, propilo, butilo, amilo, heksilo alkoholį. Tam, kad būtų nustatyta, jog pavartota psichiką veikianti medžiaga sukėlė apsvaigimo būseną, yra atliekama medicininė apžiūra neblaivumui (girtumui) ar apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti. Ištyrus byloje surinktus įrodymus, darytina išvada, kad byloje nėra duomenų, vienareikšmiškai patvirtinančių aplinkybę, jog inkriminuojamo teisės pažeidimo padarymo metu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo vairavo transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo narkotinių, psichiką veikiančių medžiagų.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad policijos pareigūnai, radę M. P. vairuojamame automobilyje galimai narkotinių medžiagų, bei kilus įtarimui, jog M. P. vairavo automobilį apsvaigęs, kreipėsi į VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės filialą Psichiatrijos ligoninę, 2015-01-30 13.10 val. pristatydami administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį atlikti medicininę apžiūrą apsvaigimui nustatyti. Gydytoja – psichiatrė J. P. atliko bendrą M. P. asmens būklės vertinimą ir užpildė aktą Nr. 20 (6 b. l.), kuriame nurodyta, kad atlikto patikrinimo metu M. P. eisena tiesi, laikosi krypties, pėda-pėda eina tiesiais, stovi stabiliai, Rombergo pozoje stabilus, judesiais tikslūs, nosies – piršto mėginys tikslus, vyzdžiai simetriški, į šviesą reaguoja, nistagmas nestebimas, elgesys ramus, nuotaika dirgli, visapusiškai orientuotas, situacijoje susivokia, įvykio aplinkybes atsimena, dėmesys normos ribose, mąstymas nuoseklus, kalba aiški, rišli, mimika, gestuliavimas neišreikštas; biologinės terpės – šlapimo – bandinys paimtas 13.10 val. Padaryta išvada, kad M. P. vartojęs marihuaną. Atkreiptinas dėmesys, kad akte nėra nurodyta, ar M. P. pagal savo būseną gali vairuoti ar ne. Teisme liudytoja apklausta medikė J. P., kuri įstaigoje ir tikrino M. P., teigė, kad akte nepažymėjo, ar asmuo galėjo vairuoti ar ne, nes M. P. buvo pristatytas kaip asmuo, ne kaip vairuotojas. Be to, minėta liudytoja teisme pažymėjo, kad paėmė šlapimą, išsiaiškino, kad rasta marihuanos, kiti požymiai apsvaigimo nerodė; marihuana šlapime išsilaiko iki 4 savaičių; asmuo nebuvo apsvaigęs, nebuvo apsvaigimo požymių, todėl tiriamas asmuo būtų galėjęs vairuoti transporto priemonę.

Tuo tarpu liudytojų E. P. ir T. S. teisme teikti paaiškinimai prieštarauja administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens, liudytojos J. P. parodymams. Policijos pareigūnas T. S. teisme parodė, kad su asmeniu pats bendravo, būsena kaip ir nekėlė įtarimų, atsakė į klausimus; įtarimą kėlė tai, kad buvo paprastas posūkis, kaip galėjo nesuvaldyti automobilio; judesiai, stovėsena kažkiek kėlė įtarimą, gal akys buvo įtartinos, tačiau suabejojo, ar jei nebūtų rasta automobilyje narkotinių medžiagų, ar būtų vežę tikrinti. Kitas policijos pareigūnas E. P., teisme apklaustas liudytoju, parodė, kad asmens judesiai, elgesys įtarimų kėlė; tikrino girtumą, bet buvo blaivus; asmuo buvo pasimetęs; radus narkotinės medžiagos, abejonių nekilo; akys, vyzdžiai išsiplėtę, baugštumas, nerišli kalba kėlė įtarimų, tačiau šis pareigūnas teigė, kad jei automobilyje nebūtų radę narkotinės medžiagos, vis tiek būtų vežę tikrinti.

Tokioje situacijoje, kai apie įvykį iš įvairių šaltinių yra gaunama skirtinga informacija, sprendimas priimamas nustačius, kurie iš duomenų laikytini patikimais, ir kurių patikimumas kelia abejonių. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Tai pamatiniai administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo principai. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad policijos pareigūnai kartu buvę įvykyje, kiek skirtingai nurodė M. P. būseną, T. S., duodamas parodymus, nebuvo visiškai kategoriškas, teigdamas, kad judesiai, stovėsena kažkiek kėlė įtarimą, gal akys buvo įtartinos, tuo tarpu jo kolega E. P. teisme parodė, kad judesiai, elgesys kėlė įtarimų; akys, vyzdžiai išsiplėtę, baugštumas, nerišli kalba kėlė įtarimų; o teisme medikė J. P., kuri M. P. patikrino praėjus gana trumpam laiko tarpui, apie 3 val., parodė, kad vyzdžiai tikrinimo metu nebuvo išsiplėtę, teoriškai per tris valandas galėtų apsvaigimo būsena pasikeisti; marihuana šlapime išsilaiko iki 4 savaičių; asmuo nebuvo apsvaigęs, nebuvo apsvaigimo požymių, todėl tiriamas asmuo būtų galėjęs vairuoti, teismas mano, kad policijos pareigūnų teisme duoti parodymai yra pagrįsti subjektyvia nuomone ir jų parodymais galima remtis tik ta apimti, kiek tai neprieštarauja kitiems byloje surinktiems įrodymams. Atkreiptinas dėmesys, kad pats M. P. neneigė, kad prieš kokią savaitę buvo vartojęs marihuaną, tačiau akivaizdžių administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens apsvaigimo ar elgesio sutrikimo požymių medicininės apžiūros metu nenustatyta, tik šlapimo testo pagalba nustatyta, jog rasta marihuanos. Šios aplinkybės neįrodo administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens apsvaigimo transporto priemonės vairavimo metu, o jokių kitų objektyvių duomenų, galinčių įrodyti, jog minėtą dieną administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo transporto priemonę vairavo apsvaigęs nuo narkotinių, psichiką veikiančių medžiagų, byloje nėra. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N9-990/2006, N63-5437/2010). Dėl nurodytų priežasčių teismas konstatuoja, jog M. P. veiksmuose nenustatyta administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 126 straipsnio 5 dalyje, sudėtis, todėl administracinio teisės pažeidimo bylos teisena nutrauktina (ATPK 250 str. 1 p., 287 str. 1 d. 2 p., 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 str. 1 p., 281 straipsniu, 286-288 straipsniais, 291-293 straipsniais, teismas

nutarė:

M. P. atžvilgiu iškeltą administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 straipsnio 5 dalį nutraukti, nesant jo veikoje administracinio teisės pažeidimo sudėties.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teisme.