Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo teisėja Violeta Miceikienė, sekretoriaujant Jurgitai Jasėnienei, dalyvaujant skundą padavusiam asmeniui E. B., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo E. B. skundą institucijai, paskyrusiai nuobaudą – Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybai dėl Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos 2015 m. vasario 6 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 20N-25481104-15 pakeitimo

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos 2015 m. vasario 6 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 20N-25481104-15 E. B. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 125 str. ir jam paskirta 144 Eur bauda su specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimu 2 mėn. už tai, kad jis 2015m. sausio 17d. 06.40 val. Plungės m. Salantų g., vairuodamas transporto priemonę (duomenys neskelbtini), v. n. (duomenys neskelbtini) įvažiavo į geležinkelio pervažą, degant draudžiamam (raudonam) šviesoforo signalui. Tuo pažeidė KET 168 p. reikalavimus.

Teismo posėdžio metu E. B. patvirtino skunde nurodytas aplinkybes.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 301 str. nustato, kad teismas nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

Iš bylos medžiagos bei priimto skundžiamo nutarimo matyti, kad 2015 m. vasario 6 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 20N-25481104-15 E. B. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 125 str. ir jam paskirta 144 Eur bauda su specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimu 2 mėn. už tai, kad jis 2015m. sausio 17d. 06.40 val. Plungės m. Salantų g., vairuodamas transporto priemonę (duomenys neskelbtini), v. n. (duomenys neskelbtini) įvažiavo į geležinkelio pervažą, degant draudžiamam (raudonam) šviesoforo signalui. Tuo pažeidė KET 168 p. reikalavimus.

Įvertinus visus byloje surinktus įrodymus, matyti, kad E. B. kaltė dėl važiavimo per geležinkelio pervažas taisyklių pažeidimo pilnai įrodyta ir skundžiamu nutarimu E. B. pripažintas padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 125 str. pagrįstai.

Skundą padavęs asmuo E. B. skundu prašo 2015 m. vasario 6 d. nutarimą pakeisti ir paskirti švelnesnę nuobaudą –neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo arba šį terminą sutrumpinti.

Iš pažymos apie asmens baustumą matyti, kad E. B. administracine tvarka už KET pažeidimus praeityje baustas 5 kartus. (b. l. 5-6) Nors E. B. savo skunde nurodo, jog jis iki šio pažeidimo už KET pažeidimus nebuvo baustas 10 metų, tačiau iš įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro matyti, kad E. B. nuo 2004 m. iki 2010 m. ir nuo 2013 m. iki 2014-11-06 buvo suėmime arba atlikinėjo laisvės atėmimo bausmes ir buvo įkalinimo įstaigose.

Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinius teisės pažeidimus padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Taigi, administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimu siekiama užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu pažeidimu. Neigiamos pasekmės yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Vien tik administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios administracinės nuobaudos paskyrimas šiuo atveju akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų.

Iš nutarimo matyti, kad nagrinėjant E. B. bylą buvo nustatyta atsakomybę švelninanti aplinkybė - nuoširdžiai gailisi dėl padaryto pažeidimo. Nors nutarime nėra nurodyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, tačiau iš įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro matyti, jog jis pažeidimą padarė, turėdamas neišnykusį teistumą, t.y. asmuo, kuris anksčiau buvo padaręs nusikaltimą.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ str. 1 d. nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 str. 2 d., taip pat į Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 31 str. nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Vadovaujantis susiformavusia teismų praktika sankcijoje numatyta nuobauda pagal ATPK 30¹ str. gali būti švelninama tik ypatingais ir išimtiniais atvejais. Švelnesnė, nei sankcijoje numatyta nuobauda taikoma, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai.

E. B. nurodė, jog prašo neskirti papildomos nuobaudos ar sutrumpinti jos terminą, todėl, kad jis šiuo metu prižiūri neįgalią mamą, kuriai nustatytas specialiosios nuolatinės priežiūros poreikis, todėl ją dažnai reikia vežti pas gydytojus. Be to augina nepilnametę dukrą, kurią reikia nuvežti ir parsivežti iš mokymosi įstaigos bei užklasinės veiklos, todėl teisė vairuoti transporto priemones jam labai reikalinga. Minėtų aplinkybių nėra pagrindo pripažinti išskirtinėmis, nes apie galimas neigiamas pasekmes asmuo privalo galvoti prieš darydamas pažeidimą. Nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą bei jo skundą, nenustatyta jokių išskirtinių aplinkybių, kurioms esant būtų pagrindas jo atžvilgiu taikyti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ str. 1 d. nuostatas, todėl įvertinus surinktus įrodymus, daroma išvada, kad atsižvelgiant į jo padarytą pažeidimą, jo pobūdį, padarymo aplinkybes bei E. B. asmenybę, jam skundžiamu nutarimu paskirta minimalaus dydžio nuobauda pilnai atitinka individualios atsakomybės principą ir teisės pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Tokiu būdu Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos 2015 m. vasario 6 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 20N-25481104-15 keisti nėra pagrindo, jis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl E. B. skundas atmestinas, o nutarimas paliktinas nepakeistas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302 str. 1 d. 1p., teismas

Rezoliucinė dalis

nutarė:

E. B. skundą atmesti.

Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos 2015 m. vasario 6 d. nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 20N-25481104-15 palikti nepakeistą ir E. B. skundą atmesti.

Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.