Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo teisėja Rūta Palubinskaitė, apeliacine rašytinio proceso tvarka nagrinėdama suinteresuoto asmens AB SEB bankas atskirąjį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 5 d. nutarties, kuria patvirtintas pareiškėjo R. B. mokumo atkūrimo planas civilinėje byloje Nr.2FB-2269-849/2015,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Bankrutuojančio R. B. administratorius pateikė teismui prašymą patvirtinti jo mokumo atkūrimo planą (t. 5, b. l. 1-4). Nurodė, kad 2015 10 09 vykusiame kreditorių susirinkime buvo svarstomas klausimas dėl R. B. mokumo atkūrimo plano patvirtinimo, tačiau kreditoriai nutarė nepritarti pateiktam mokumo atkūrimo plano projektui. UAB ,,Swedbank lizingas" atstovas balsuodamas "prieš" motyvų ar kitokių pasiūlymų nepateikė. AB Šiaulių bankas ir AB SEB bankas atstovai siūlė nustatyti fizinio asmens bankroto terminą 5 metams, tačiau pagal Europos Sąjungos direktyvas ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės Seimui pateiktas FABĮ pataisas numatyta fizinio asmens bankroto trukmė 36 mėnesiai. AB Šiaulių banko atstovas siūlė bankroto administravimo išlaidoms skirti ne daugiau 4 proc. (įskaitant mokesčius) gautos lėšų sumos ar turto vertės, bet tai jau yra numatyta mokumo atkūrimo plano projekte. AB SEB banko atstovas siūlė likusį turtą, kuriame su tėvais negyvena nepilnametis asmuo, pardavinėti iš karto po mokumo atkūrimo plano patvirtinimo teisme, tačiau, paskelbus varžytynes iš karto po mokumo atkūrimo plano patvirtinimo teisme, jas vykdyti tik po mėnesio, nepardavus turto šaukti pakartotines varžytynes.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Teismas nepagrįstai vertino, kad kreditorių nurodytos pastabos dėl plano pakoregavimo nėra susijusios FABĮ 7 straipsnio reikalavimais. Teismas neįvertino aplinkybių, jog pateiktame mokumo atkūrimo plane bankrutuojantis asmuo nurodo, kad jo gaunamos pajamos per mėnesį sudaro apie 100 Eur, nors pareiškėjas dirba dvejose darbovietėse vadybininko ir direktoriaus pareigose. Pareiškėjas planuoja dirbti pagal patentą, tačiau šis jo pareiškimas yra tik deklaratyvaus pobūdžio ir nėra paremtas jokiais dokumentais ar veiksmais, neaišku, dėl kokių priežasčių šia veikla bankrutuojantis asmuo nesiėmė iki bankroto bylos iškėlimo. Pareiškėjas nurodo, kad ateityje jo pajamos didės ir sieks ne mažiau nei 200 Eur per mėnesį, tačiau tai tik deklaratyvūs pareiškimai, planuojamos pajamos nėra pagrįstos jokiais skaičiavimais. Pareiškėjo būtiniesiems poreikiams reikalinga suma nėra didelė, tačiau visos bankrutuojančio asmens gaunamos pajamos yra skiriamos jo būtiniems poreikiams tenkinti ir iš jo gaunamų pajamų neplanuojama skirti jokių piniginių lėšų kreditoriams. Administravimo išlaidos taip pat planuojamos dengti tik iš piniginių lėšų, gautų realizavus įkeistą turtą.Nesutikdamas su mokumo atkūrimo plane pateikiama turto pardavimo tvarka, apeliantas pateikė siūlymą visą, išskyrus numatytą FABĮ 28 straipsnio 1 dalyje, turtą realizuoti patvirtinus mokumo atkūrimo planą, o ne po dviejų mėnesių nuo mokumo atkūrimo plano patvirtinimo. Apeliantui taip pat nėra suprantami plane nustatyti turto realizavimo terminai, kai jokių kitų piniginių lėšų, skirtų administravimo išlaidoms padengti bei kreditorių reikalavimams tenkinti nėra numatyta. Teismas, tik pacituodamas FABĮ 28 straipsnio 1 dalies nuostatas, jokių argumentų ar nuostatų dėl turto pardavimo tvarkos nepateikė.Administravimo išlaidoms skirtų lėšų dydis niekaip neįgyvendina pagrindinės FABĮ nuostatos siekti teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. Nėra aišku, kuo remiantis teismas padarė išvadą, kad bankroto administravimui skiriamos sumos nėra per didelės ir yra pagrįstos, nors jokių bankroto administravimo išlaidas (esamas ir būsimas) patvirtinančių dokumentų nebuvo pateikta arba apie tokius dokumentus kreditoriai nėra informuoti.Nepagrįsta teismo išvada, kad trijų metų terminas nėra per trumpas, kad reikšmingai pasikeistų fizinio asmens pajamos ir mokumas, kadangi trumpas bankroto procedūros pabaigos terminas sudaro prielaidas pažeisti kreditorių teises bei teisėtus lūkesčius.Teismas pažeidė mokumo atkūrimo plano rengimo ir tvirtinimo procedūrą. Kreditoriai susirinkime nurodė, kad mokumo atkūrimo plane pateiktas kreditorių finansinių reikalavimų tenkinimo grafikas neatitinka FABĮ 7 straipsnio 1 dalyje 12 punkte nustatytų reikalavimų, nes jame nurodomos ne piniginės lėšos, mokamos kreditoriams ne rečiau kaip kartą per pusę metų ir per visą bankroto procesą, o bankrutuojančiam asmeniui priklausančio turto realizavimo datos. Tuo atveju, kai kreditorių susirinkimas nepritaria pateiktam mokumo atkūrimo plano projektui dėl priežasčių, susijusių su plano projekto tikslinimu pagal šio įstatymo 7 straipsnyje nustatytus reikalavimus, pareiga patikslinti, pataisyti planą taip, kad jis atitiktu įstatymo reikalavimus, nepažeistų kreditorių interesu pusiausvyros, priklauso fiziniam asmeniui. Taigi, plano sudarymas, jo tikslinimas yra neteisminė procedūra. Teismo kompetencija yra tik nuspręsti, ar planas tvirtintinas, ar ne. Dėl to teismas, gavęs plano projektą, kuriam pirmasis kreditorių susirinkimas nepritarė, turi patikrinti atsisakymo pritarti priežastis. Jeigu kreditorių susirinkimo nurodytos priežastys patenka į FABĮ 7 straipsnyje nustatytų reikalavimų apimtį, tai teismas neturi priimti tokio fizinio asmens bankroto administratoriaus pareiškimo (plano), jei nebuvo pakartotinės plano tikslinimo procedūros ir pakartotinio jo svarstymo kreditorių susirinkime.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo teisiniai argumentai ir išvados

Skundas tenkintinas iš dalies.

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 str., 338 str.).

Atskirajame skunde keliamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria patvirtintas bankrutuojančio fizinio asmens mokumo atkūrimo planas, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas, ginčijant plane numatytą turto pardavimo tvarką, administravimo išlaidų pagrįstumą ir dydį, bankrutuojančiam asmeniui tenkančios sumos būtiniausiems poreikiams dydį, o taip pat keliant plane nurodytų mokumo atkūrimo priemonių realumo ir pakankamumo klausimus.

Fizinio asmens mokumo atkūrimo planui keliamus reikalavimus, jo tvirtinimo procedūrą reglamentuoja FABĮ 7 ir 8 straipsniai. Plano projektą rengia bankrutuojantis asmuo, išvadą dėl plano įgyvendinimo galimybių teikia bankroto administratorius, kuris šią išvadą, kartu su plano projektu, pateikia kreditoriams ir šaukia kreditorių susirinkimą dėl pritarimo plano projektui (FABĮ 8 str. 1, 2 dalys). Jei kreditorių susirinkimas pritarė mokumo atkūrimo planui, tai planas teikiamas teismui tvirtinti. Jeigu kreditorių susirinkimas pateiktam mokumo atkūrimo plano projektui nepritaria dėl to, kad planas neatitinka jam įstatymo keliamų reikalavimų, fizinis asmuo, atsižvelgęs į kreditorių pastabas, turi teisę plano projektą tikslinti ir pakartotinai teikti kreditorių susirinkimui (FABĮ 8 str. 3 d.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. gegužės 7 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-263-706/2015 išaiškino, kad jog tuo atveju, kai kreditorių susirinkimas nepritaria pateiktam mokumo atkūrimo plano projektui dėl priežasčių, susijusių su plano projekto tikslinimu pagal FABĮ 7 straipsnio nustatytus reikalavimus, pareiga patikslinti, pataisyti planą taip, kad jis atitiktų įstatymo reikalavimus, nepažeistų kreditorių interesų pusiausvyros, priklauso fiziniam asmeniui. Teismo kompetencija yra tik nuspręsti, ar planas tvirtintinas, ar ne. Todėl teismas, gavęs plano projektą, kuriam pirmasis kreditorių susirinkimas nepritarė, turi tik patikrinti atsisakymo pritarti priežastis. Jeigu šios priežastys patenka į FABĮ 7 straipsnyje nustatytų reikalavimų apimtį, tai teismas neturi priimti tokio fizinio asmens bankroto administratoriaus pareiškimo (plano), jei nebuvo pakartotinės plano tikslinimo procedūros ir pakartotinio jo svarstymo kreditorių susirinkime. Tuo atveju, jeigu fizinis asmuo nededa pastangų taisyti planą ir pakartotinis kreditorių susirinkimas nepritaria patikslintam plano projektui, teismas, manydamas, kad jis neatitinka įstatymo reikalavimų ir kreditorių susirinkimas pagrįstai jam nepritarė, nes jis pažeidžia fizinio asmens ir kreditorių interesų pusiausvyrą, turėtų jo netvirtinti ir nutraukti fizinio asmens bankroto procedūrą (FABĮ 10 str. 1 d. 2 p.).

Nagrinėjamu atveju, teismas vertino, kad pateiktas planas kreditorių interesų nepažeidžia, jis atitinka FABĮ 7 straipsnio reikalavimus, ir nenustatęs 8 ir 22 straipsnių reikalavimų pažeidimo, patvirtino R. B. mokumo atkūrimo planą.

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2015 10 09 įvykusiame susirinkime kreditoriai nepritarė bankrutuojančio fizinio asmens R. B. mokumo atkūrimo plano projektui. Kreditorius AB SEB bankas nesutiko: 1) su plane nustatyta mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo 3 mėtų trukme ir siūlė nustatyti 5 metų plano įgyvendinimo terminą, 2) su administravimo išlaidų sąmatos dydžiu, nes administravimo išlaidų sąmata neadekvati atliekamų darbų apimtims ir sudėtingumui, sąmatoje nėra nurodyti numatomi atlikti darbai ir sumos už juos ir siūlė nustatyti 3 000 Eur administravimo išlaidų sąmatą visam 5 metų laikotarpiui; 3) su plane nurodyta turto, išskyrus bankui įkeistą, pardavimo tvarka, nes ji neatitinka FABĮ 27 straipsnio reikalavimų; 4) su plane nurodytu kreditorių finansinių reikalavimų tenkinimo grafiku, nes jis neatitinka FABĮ 7 straipsnio 12 punkto reikalavimų. Įvertinus šias pastabas, nėra pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismu, kad kreditorių nurodytos pastabos dėl plano pakoregavimo yra nesusijusios su FABĮ 7 straipsnyje įtvirtintais reikalavimais plano turiniui. Laikytini pagrįstais ir apelianto skundo argumentai dėl plane nurodytų bankrutuojančio asmens ketinimų imtis priemonių mokumui atkurti nepagrįstumo, kadangi, kaip nurodoma plane, pareiškėjas dirba dvejose darbovietėse vadybininko ir direktoriaus pareigose, todėl jo nurodomų gaunamų 100 Eur per mėnesį pajamų dydis kelia pagrįstų abejonių dėl realumo ir nepatvirtina bankrutuojančio asmens siekio kuo daugiau patenkinti kreditorinių reikalavimų. Nors pareiškėjas plane nurodo ketinantis dirbti pagal patentą, kad ateityje jo pajamos didės ir sieks ne mažiau nei 200 Eur per mėnesį, tačiau sutiktina su apeliantu, kad šie teiginiai yra tik deklaratyvaus pobūdžio, nes nenurodyta jokių priežasčių, kodėl daugiau pajamų teikiančia veikla bankrutuojantis asmuo nesiėmė iki ir po bankroto bylos jam iškėlimo. Be to, pareiškėjas visas gaunamas pajamas numato skirti tik jo būtiniems poreikiams tenkinti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šios aplinkybės ir aukščiau nurodytos kreditorių plano koregavimo pastabos nepagrįstai pirmosios instancijos teismo įvertintos kaip nepažeidžiančios kreditorių interesų. Todėl sutiktina su apeliantu, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai kreditorių pastabas vertinęs nesusijusiomis su plano koregavimu, o planą – nepažeidžiančiu kreditorių interesų, skundžiama nutartimi patvirtindamas planą, pažeidė bankrutuojančio asmens mokumo atkūrimo plano rengimo ir tvirtinimo procedūrą. 2015 10 09 kreditorių susirinkimui nepritarus ginčo klausimais, administratorius iš karto kreipėsi į teismą dėl mokumo atkūrimo plano tvirtinimo, nespręsdamas dėl pakartotinės plano tikslinimo procedūros ir pakartotinio jo svarstymo kreditorių susirinkime. Kadangi administratorius prašymą teismui reiškė neįgyvendinęs neteisminės plano tikslinimo procedūros (fizinis asmuo patikslina planą ir patikslintas mokumo atkūrimo plano projektas svarstomas pakartotinai kreditorių susirinkime), teismas, gavęs tokį administratoriaus prašymą, turėjo atsisakyti jį priimti, o jį priėmęs – palikti nenagrinėtą. Į teismą administratorius su prašymu patvirtinti mokumo atkūrimo planą galės kreiptis po to, kai kreditorių susirinkimas pakartotinai apsvarstys patikslintą mokumo planą. Tuo atveju, jeigu pareiškėjo pagal nurodytas kreditorių pastabas patikslintas planas nebūtų patvirtintas pakartotiniame kreditorių susirinkime, būtų pagrindas teismui pasisakyti dėl kiekvieno kreditoriaus ginčijamo plano punkto pagrįstumo.

Nustatytų aplinkybių pagrindu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias mokumo atkūrimo plano tvirtinimo procedūrą, dėl to Kauno apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 5 d. nutartis naikinama, pareiškėjo bankroto administratoriaus teismui pateiktas prašymas patvirtinti mokumo atkūrimo planą paliekamas nenagrinėtu (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 5 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjo R. B. administratoriaus teismui pateiktą prašymą patvirtinti mokumo atkūrimo planą palikti nenagrinėtą.

Nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.