Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

2016-03-15 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1014-908/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2016-03-15
Bylos Nr.
1-1014-908/2016
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-27604-2015-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Eglė Gruodienė
Kaltinamasis
A. S.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1014-908/2016Teisminio proceso Nr. 1-01-1-27604-2015-0Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.8.3.; 2.10.1.4. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. kovo 15 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Eglė Gruodienė,

išnagrinėjusi prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, ir susipažinusi su ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga, kurioje

A. S., asmens kodas: (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Varėnoje, Lietuvos Respublikos pilietis, išsiskyręs, profesinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini) sandėlininkas, gyv. vieta (duomenys neskelbtini), Vilnius, dekl. gyv. vieta(duomenys neskelbtini) , Vilnius, baustas administracine tvarka, teistas:

1. 2009-04-21 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 str. 1 d. – 1 m. 6 mėn. laisvės apribojimu;

2. 2014-06-30 Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 str. 2 d., 64¹ str. – 8 mėn. laisvės apribojimu,

kaltinamas nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje (du epizodai), padarymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. S. mušdamas, padarė nežymų sveikatos sutrikdymą šeimos nariui, o būtent: jis, 2015-05-14 apie 21.00 val., (duomenys neskelbtini) Vilniuje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tualete pastūmė savo sugyventinę R. M., dėl to ši nugriuvo ant grindų, o po to, rankomis ją smaugdamas bei suduodamas jai rankos riešu ne mažiau kaip du smūgius, padarė nukentėjusiajai R. M. poodines kraujosruvas kairės akies vokuose ir dešinėje plaštakoje, t. y. nežymų jos sveikatos sutrikdymą.

Motyvuojamoji dalis

Šiais savo veiksmais A. S. padarė BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą.

Be to, jis mušdamas padarė nežymų sveikatos sutrikdymą šeimos nariui, o būtent: jis, 2015-07-30, ryte, tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, bet ne vėliau, kaip 15.00 val., (duomenys neskelbtini) Vilniuje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, ne mažiau dviejų kartų sudavė kairės rankos kumščiu į dešinės pusės veido sritį savo sugyventinei R. M., taip padarė nukentėjusiajai R. M. poodinę kraujosruvą dešinės akies vokuose su kraujosruva akies obuolio junginėje, t. y. nežymų jos sveikatos sutrikdymą.

Šiais savo veiksmais A. S. padarė BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą.

Kaltinamojo A. S. kaltė padarius jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas įrodyta byloje surinktų faktinių duomenų visuma.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu 2016-02-17 kaltinamasis A. S. savo kaltę pripažino visiškai ir paaiškino, kad anksčiau davė parodymus, kuriuos nori patikslinti. Po paskutinio įvykio, kuris įvyko 2015-07-30, kartu su R. M. kartu nebegyvena, nes jį teismas įpareigojo gyventi atskirai ir prie jos nesiartinti. Konfliktų su R. M. būdavo, kai abudu būdavo išgėrę. Jau dabar įvykių eigos tiksliai neatsimena, bet prisipažįsta, kad 2015-05-14 sudavė riešu R. M. kelis smūgius į veido sritį, kiek tiksliai neskaičiavo. Kadangi abu buvo išgėrę, galėjo jai sugriebti ir už kaklo. Dėl 2015-07-30 įvykio atsimena, kad prieš tai šventė R. sūnaus R. gimtadienį ir gėrė kelias dienas iš eilės. Konflikto su R. metu sudavė jai kelis kartus kumščiu į veido sritį, galėjo ir į akį pataikyti. Konfliktas kilo dėl namų, nes kartu statė namus, o po to kilo problemos kas kam priklauso. Daugiau dėl jų konfliktų nieko pasakoti nenori, nes jam tai nemalonu. Dėl padaryto labai gailisi. Sutinka užbaigti tyrimą teismo baudžiamuoju įsakymu (t. 1, b. l. 106).

Apklausta ikiteisminio tyrimo metu 2015-05-15 nukentėjusioji R. M. paaiškino, kad 2015-05-14, apie 20 val., jos sugyventinis A. S. liepė jai parvežti degtinės. Ji pasiėmė pinigų iš bendro su juo biudžeto ir nupirko 0,7 l „Xlebnyj dar“ degtinės. Jis jau iš darbo grįžo prisigėręs. Jis gyvena jos nuosavame name. Kai parvežė degtinės, jis liepė jai gerti kartu su juo. Ji pasakė, kad negers. Tuomet A. S. pakvietė 11 metų jos sūnų R. M. ir liepė jam iš rūsio atnešti kirvį. Sūnus atnešė kirvį ir davė sugyventiniui. Šis pradėjo juo mosikuoti, demonstruoti naują kirvį. Tada sūnui vėl liepė nunešti naują kirvį į rūsį. Jos sūnus vykdė visus reikalavimus, nes jis jo girto bijo. Ji sakė A. S., kad jis nesikabinėtų prie vaiko ir darys, tą ką jis lieps. Tuomet jie išgėrė maždaug po du stikliukus degtinės. Tada ant lovos dėl girtumo jis užmigo. Ji labai susijaudino dėl jo girto nesuprantamų dalykų, iš įtampos pradėjo bėgti kraujas iš nosies, nuėjo į tualetą nusiplauti kraujo. Tada nubudo A. S. ir iš karto priėjęs stūmė ją, dėl to ji nugriuvo. Tada delnais apglėbė kaklą ir pradėjo smaugti. Jai trūko oro ir skaudėjo, dar spėjo šiaip ne taip pasakyti, kad baigtų. Tada rankos delnu ar kumščiu, kelis kartus sudavė jai į veidą, sukeldamas skausmą. Jis rėkė, kad ji kalta dėl visų jo teistumų, nes jis kartą teistas už tai, kad ją sumušė (gavo 8 mėnesius lygtinai, lygtinumas baigėsi šiais metais kovo mėnesį). Tada jis nuėjo į kambarį, o ji paėmė telefoną, kad iškviestų policiją, bet jis priėjo, atėmė telefoną ir liepė neskambinti. Ji atsigulė pas jį į lovą ilsėtis, nes ryte reikėjo į darbą. Sūnus ilsėjosi kitame kambaryje. Apie 22 val. A. S. nubudo ir reikalavo sekso. Ji jam atsakė, kad nenori. A. S. vis tiek reikalavo. Ji paklausė, nejau jis dabar ją prievartaus. Tuomet sugyventinis rankos riešu (delnu ar kumščiu - nežino) sudavė jai į veidą. Per metus jis ją sumuša maždaug 5 kartus. Ne kartą grasino ją užmušti. Ne kartą, kai jos nebūna, jos vaikui yra sudavęs delnu per pakaušį. Jie jo bijo. Ant jos veido liko mėlynė (t. 1, b. l. 38).

2015-05-18 papildomai apklausta nukentėjusioji R. M. paaiškino, kad ji gyvena adresu (duomenys neskelbtini) Vilniuje, gyvena su sugyventiniu A. S.. A. nematė nuo 2015-05-15, 21 val., kai policijos pareigūnai jį sulaikė ir išvežė. Pirminėje apklausoje ji nurodė tiksliai visus smūgius, kiek ir kaip jai Aurimas sudavė, papildyti šios dalies ji nenori, tačiau nori papildomai papasakoti apie jos atžvilgiu panaudotą seksualinę prievartą, apie kurią užsiminė pirminėje apklausoje. Ji sutiko lytiškai santykiauti su Aurimu, tai darė savo noru. Dėl žaginimo ar seksualinio prievartavimo ji A. pretenzijų neturi (t. 1, b. l. 39).

2015-09-07 apklausta nukentėjusioji R. M. paaiškino, kad 2015-05-14, apie 21 val., tarp jos ir sugyventinio A. S. kilo konfliktas, kurį ji nupasakojo savo ankstesniuose parodymuose, t. y. 2015-05-15, bei 2015-05-18, savo parodymus norėtų papildyti, kad A. S. jos nežagino ir neprievartavo, jie mylėjosi abiejų sutikimu ir dėl šio fakto jokių pretenzijų jam neturi ir ateityje neturės. Ji tokiu būdu norėjo su juo susitaikyti, po įvykusio konflikto (t. 1, b. l. 41).

2015-07-31 apklausta nukentėjusioji R. M. paaiškino, kad gyvena name, esančiame Vilniuje, (duomenys neskelbtini), kartu su savo sugyventiniu A. S. ir sūnumi R. M., gim. 2003 m. Namas nuosavybės teise priklauso jai. Su Aurimu kartu gyvena 6 metus, bendrų vaikų neturi, veda bendrą ūkį. Su A. sutaria gerai, tačiau kai pastarasis išgeria, tampa agresyvus, naudoja jos atžvilgiu fizinį smurtą. 2015-07-30 ryte, tiksliai laiko pasakyti negali, A. atsikėlė ir neišėjo į darbą, nes iš vakaro vartojo daug alkoholio. Liepė jį nuvežti į polikliniką tam, kad gautų nedarbingumą. Ji kategoriškai atsisakė vežti, tada A. jai kairės rankos kumščiu trenkė ne mažiau dviejų kartų į dešinės pusės veido sritį, po to pradėjo ją stumdyti, bet ji nenukrito, o pradėjo per langą šauktis pagalbos. Jie abu buvo antrame aukšte, kambaryje, o mažamečiai vaikai R. M., gim. 2003 m., D. R., gim. 2004 m. ir A. S., gim. 2005 m., buvo pirmame aukšte. Jos pagalbos šauksmus išgirdo kaimynas T. Ž., kuris pradėjo skambinti bendruoju pagalbos telefonu į policiją. Vaikai girdėjo, kaip ji šaukė, todėl, kaip vėliau jai paaiškino, vaikai taip pat iškvietė policiją. Po 10 min. atvyko pareigūnai, tačiau Aurimo jau nerado, pastarasis pabėgo nuo policijos. Vakare, apie 21 val., tiksliai laiko pasakyti negali, Aurimas vėl grįžo namo ir buvo stipriai apsvaigęs nuo alkoholio, norėjo patekti į namus, tačiau ji jam neatidarė durų. A. nuėjo į jos automobilį, stovėjusį kieme, ir pasiėmė namų raktus. Su raktais atsirakino namus ir užėjo į vidų. Ji tuo metu buvo antrame aukšte, todėl greitai nubėgo į pirmą aukštą ir išbėgo į lauką. Kaimynas T. Ž. pamatė, kad A. grįžo neblaivus, atėjo į jos kiemą, iškėlė per pirmo aukšto langą tris mažamečius vaikus ir iškvietė policiją. Jie visi stovėjo lauke, o A. užrakino duris ir nieko neįleido. Atvykę policijos pareigūnai iškvietė gaisrinę, kurie specialiais įrankiais atidarė pirmo aukšto namo langą ir pareigūnai pateko į vidų. A. vos pastovėjo ant kojų, todėl buvo sulaikytas ir pristatytas į antrąjį policijos komisariatą. A. mažamečių vaikų atžvilgiu fizinio smurto nenaudojo. Vakare, grįžęs namo, sugyventinis jos atžvilgiu fizinio smurto nenaudojo. A. ne pirmą kartą jos atžvilgiu naudoja fizinį smurtą, dėl šių įvykių buvo kreiptasi į policiją. Po A. smūgių jai liko mėlynė po dešine akimi ir ištinusi lūpa (t. 1, b. l. 73-74).

2016-02-03 papildomai apklausta nukentėjusioji R. M. paaiškino, kad dėl 2015-05-14 įvykio, kai A. pamosikavo kirviu, gali pasakyti, kad jis tik pademonstravo tą kirvį, bet nemano, kad rimtai kažką būtų su juo daręs. Tuo metu ir ji, ir jos sūnus Rolandas išsigando, nors žodžiais Aurimas negrasino ir dėl kirvio nieko nesakė. Dėl 2015-07-30 įvykio gali patikslinti, kad 2015 07-29 šventė R. gimtadienį ir pas juos svečiuose buvo dvi mergaitės – jos draugės dukra D. R., gim. 2004 m., ir A. dukra A. S., gim. 2005 m. Gimtadienyje buvo tik vaikai, suaugusiųjų nebuvo. Ji su A. bendrų vaikų neturi. Ji turi vienintelį sūnų R.. Nuo paskutinio įvykio, kai A. buvo išvežtas į policiją, ji su juo nebegyvena ir nebendrauja. Daugiau dėl įvykio papildymų ar patikslinimų neturi (t. 1, b. l. 44).

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytoju mažametis R. M. paaiškino, kad A. S. pažįsta. Jis gyveno su jais kartu kokius 5 metus. Šiuo metu jis su jais nebegyvena nuo liepos mėn. 30 d., 2015 m. A. kartais išgerdavo ir keikdavo mamą ir jį. Atsimena, kad barėsi, kai jie statė namus ir jis netyčia išpylė žvyro. Kartais A. mušdavo mamą, bet nedažnai. Jis tai girdėjo būdamas kitame kambaryje, bet pats to nematė. Suprato, kad mušasi, nes mama rėkė. Atsimena įvykį, kuris buvo po jo gimtadienio. Svečiuose buvo kiti vaikai, viso buvo 3 vaikai kartu su juo. Jie žaidė kompiuteriu kai išgirdo, kad mama barėsi su A.. Kažkur po 20 min. Aurimas atbėgo ir pasakė, kad kviestų policiją. Pats jis nubėgo į antrą aukštą. Po to jis atėjo dar kartą ir jie pasakė, kad iškvietė policiją. Tuomet A. liepė atšaukti policiją, o pats susirinko kelis daiktus ir pabėgo. Policija atvažiavo ir jo nerado. Vakare A. grįžo, mama iškarto išbėgo laukan ir iškvietė kaimynus. Kaimynai atbėgo, pastukseno į langą ir pasakė jiems lipti per langą. Jie visi trys išlipo per langą. Po to dar kartą kaimynai iškvietė policiją, sulaukė policijos ir bandė atidaryti duris, nes A. buvo užsirakinęs iš vidaus. Durų neatidarė, tai kaimynai vaikus nusivedė pas save namo. Apie 21 val. grįžo namo, o A. buvo išvežtas į policiją. Tą dieną pas mamą po akimi matė mėlynę. Be to, atsimena, kad A. jam liepė iš rūsio atnešti kirvį. Čia buvo kitą kartą, bet kada tiksliai, neatsimena. A. buvo girtas ir tą kirvį liepė atnešti šiaip. Kai atnešė kirvį, tuomet atidarė plėvelę nuo kirvio, kadangi kirvis buvo naujas ir jis liepė nunešti tą kirvį atgal. Tuo kirviu jis niekam negrasino. Jis buvo labai išsigandęs, nes galvojo, kad A. nori kažką blogo padaryti, nors jis nieko nesakė, negrasino, tiesiog buvo girtas. Daugiau tos dienos įvykių neatsimena. Jis A. bijodavo, nes šis dažnai rėkdavo ant jo, bet nei karto jam nesudavė (t. 1, b. l. 51).

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytoju T. Ž. paaiškino, kad 2015-07-29, apie 20.40 val., (duomenys neskelbtini) namo, t. y. kaimynų kieme pamatė neblaivų kaimyną A.. Anksčiau su kaimynais bendravo. Šiuo metu nebendrauja. A. su vaikais ir sugyventine R. M. grįžo iš vaikų gimtadienio ir buvo jau gerai įkaušęs. Liudytojas tuo metu tvėrė tvorą. Su A. jau pradėjo konfliktuoti prieš kelias dienas, nes jis tvėrė tvorą, o šiam nepatiko, kaip tai daroma. Mano, kad šis savo pyktį dėl to išliejo ant vaikų. Matė, kaip A. rėkė ant vaikų, gąsdino juos ir vaikai rėkdami bėgo į gatvę. Fizinės jėgos prieš vaikus panaudoti nespėjo, nes vaikai išsisuko. Rima tuo metu bandė raminti A.. Tuomet jis savo vaikams liepė eiti namo. Tai pamatęs jis iškvietė policiją. Vaikai lyg ir nusiramino ir nuėjo į kambarį. Kai atvažiavo pareigūnai, tai paaiškėjo, kad R. nuvažiavo į parduotuvę, o pareigūnams niekas neatidarė durų. Pareigūnai išvažiavo, o maždaug po 5 min. grįžo R. ir jis vėl paskambino policijai. Antrą kartą atvažiavus pareigūnams, R. atidarė duris ir pasakė, kad „kaimynui pasigirdo“. Pareigūnai net nebuvo užėję į namus ir išvažiavo. 2015-07-30 jis grįžo apie 13 val., kai atėjo A., šis buvo neblaivus ir pradėjo aiškintis, kodėl vakar jis iškvietė policiją. Jis pasakė, kad policiją iškvietė dėl vaikų gynimo. Šis supyko ir, matyt, nuėjo namo toliau gerti. Maždaug po 2 valandų, būdamas namie liudytojas išgirdo R. M. rėkimą; „gelbėkit, jis nori mane išmesti pro antro aukšto langą“. Vėl iškvietė policiją. Kaip vėliau sužinojo, kad ir vaikai kvietė policiją. Pas R. svečiuose buvo dar dvi mergaitės. Buvo trys vaikai, kartu su R. sūnumi. Išgirdęs, kad iškviesta policija, A. pabėgo. Vėliau, vakare, apie 21 val., A. vėl grįžo, buvo neblaivus. Pradėjo daužyti R. į duris ir reikalauti, kad ši įleistų. R. jo neįleido, bet jis kažkur rado raktus nuo namų ir įėjo. Tada liudytojas iškvietė policiją. Paaiškėjo, kad Aurimas užrakino duris iš vidaus, o vaikai per langą prašėsi išleidžiami. Tuomet jis dar su kitu kaimynu atidarė langą ir iškėlė vaikus per langą. Iškvietus policiją, maždaug po 5 min. M. išbėgo į lauką vien su pižama. Ant M. veido matėsi sužalojimai. Dešinė akis buvo sumušta, tačiau kada buvo padaryti tie sužalojimai, jis tiksliai pasakyti negali, bet tikrai ne vakare. Atvykę pareigūnai negalėjo atidaryti durų, nes A. buvo užsirakinęs iš vidaus. Teko kviesti gaisrininkus ir laužti duris. Vaikai tuo metu buvo pas juos (liudytoją) (t. 1, b. l. 77).

2015-07-30 tarnybiniame pranešime nurodoma, kad Vilniaus aps. VPK Patrulių rinktinės raitojo būrio vyriausiasis patrulis A. N., 2015-07-30 patruliuodamas kartu su vyr. patruliu A. B., apie 15.30 val. iš AVPK OVS gavo pranešimą, kas Salininkuose, (duomenys neskelbtini) vyras muša žmoną. Nuvykus minėtu adresu juos pasitiko R. M., gim. 1975 m., kuri paaiškino, kad jos sugyventinis A. S., gim. 1981 m., būdamas neblaivus trenkė jai kumščiu į dešinę akį, keikė ją necenzūriniais žodžiais, grasino išmesti pro antro aukšto langą, sudeginti, sugriauti namus. Visa tai girdėjo jos vaikai. Tai vyksta ne pirmą kartą. A. S. iki pareigūnų atvykimo pasišalino (t. 1, b. l. 57).

2015-07-30 tarnybiniame pranešime nurodoma, kad Vilniaus aps. VPK Vilniaus m. 2-ojo PK Oro uosto poskyrio vyresnysis patrulis V. Ž. 2015-07-30 patruliuojant kartu su patruliu T. V. apie 21 val. 19 min. iš Vilniaus aps. VPK OVS budėtojo gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), Vilniuje, prieš moterį naudojamas smurtas. Atvykus i juos kreipėsi pil. R. M., a/k (duomenys neskelbtini) kuri paaiškino, kad namo grįžo neblaivus sugyventinis A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) kuris buvo agresyviai nusiteikęs, triukšmavo, savo veiksmais gasdino namuose buvusį vaiką. Vaikas išsigando ir kaimynui T. Ž. padedant pabėgo pro langą, taip pat išsigandusi R. M. pabėgo iš namų, o A. S. uždarė namo duris ir nieko neįsileido į namus. Taip pat R. M. paaiškino, kad dienos metu A. S. būdamas neblaivus prieš ją smurtavo, sudavė smūgį į veidą, dėl ko buvo kviesta policija ir dėl smurto artimoje aplinkoje atvykus policijos pareigūnams surašytas pareiškimas, tačiau A. S. iki policijos atvykimo pabėgo iš namų. R. M. dešinė akis buvo sumušta ir pamėlusi. Kadangi pareiškėja R. M. ir jos nepilnametis vaikas R. M. (gim. (duomenys neskelbtini)) negalėjo patekti į namus, nes namo durys buvo uždarytos, o name buvęs jos sugyventinis jos neįsileido į namus, nors pareigūnai matė pro langą, kad kažkas vaikšto pirmame namo aukšte, į pareigūnų reikalavimus atidaryti duris nereagavo. Todėl buvo iškviesta Priešgaisrinės ir gelbėjimo tarnybos antra komanda, kuri atidarė pirmo aukšto langą. Patekus į namą antrame aukšte buvo rastas miegantis A. S., jis buvo akivaizdžiai neblaivus. A. S. buvo sulaikytas ir kartu su pranešėjos R. M. pareiškimu tolimesniam aiškinimuisi pristatytas į Vilniaus aps. VPK Vilniaus m. 2-PK budėtojų dalį (t. 1, b. l. 56).

2015-12-16 garso įrašo apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūros objektas yra keturi garso įrašai iš Bendrojo pagalbos centro (toliau – BPC). Pirmajame įraše girdimas pokalbis tarp BPC operatoriaus ir skambinančio asmens. Paskambinęs į BPC asmuo nurodo, kad tėtis muša mamą ir paklaustas nurodo adresą ((duomenys neskelbtini)). BPC operatorius paklausia jo pavardės, skambinantis asmuo nurodo, kas jis yra M., o kuris muša – tai S.. BPC operatorius nurodo laukti policijos.

Antrajame įraše girdimas pokalbis tarp BPC operatoriaus ir skambinančio vyro. Skambinantis vyras nurodo, kad nori iškviesti policiją adresu (duomenys neskelbtini) namas ir nurodo, kad čia verkia moteris, vyras ją muša, ji rėkia per langą, prašo pagalbos. BPC operatoriui pasitikslinant adresą, skambinantis vyras nurodo, kad namas yra ne (duomenys neskelbtini) , kaip jis nurodė pirmai, o (duomenys neskelbtini) . Skambinantis vyras taip pat nurodo, kad yra nepilnamečių vaikų – trys vaikai. BPC operatoriui paklausus ar reikalinga greitoji, skambinantis vyras atsako, kad nežino ir nurodo, kad vakar buvo kviesta, nes girtavo, smurtavo, o šiandien vėl kartojasi. BPC operatoriui pasiteiravus skambinančio vyro vardo ir pavardės, vyras prisistato T. Ž. ir nurodo, kad yra kaimynas. BPC operatoriui nurodžius laukti pareigūnų, skambinantis vyras paprašo juos paskubinti.

Trečiajame įraše girdimas pokalbis tarp BPC operatoriaus ir skambinančio vyro. Skambinantis vyras nurodo, kad šiandien buvo iškviesta policija dėl (duomenys neskelbtini), smurtaujančio vyro, kuris vėl įsiveržė į namus pas kaimynus. BPS operatorius nurodo, kad nesupranta apie ką vyras šneka. Skambinantis vyras paaiškina, kad buvo iškviesta policija, parašytas pareiškimas, kad namuose smurtauja vyras, o dabar jis vėl girtas įsiveržė į namus pas moterį ir užsirakino, neįsileidžia. BPS operatoriui paklausus, kas yra skambinantis vyras, jis nurodo, kad yra kaimynas, nurodo, kad tas smurtaujantis vyras buvo pabėgęs, dabar grįžo girtas, užsirakino namuose ir moteris jo bijo. BPC operatorius paklausia, kur yra moteris, skambinantis vyras atsako, kad ji namuose, o jis (skambinantis vyras) yra lauke ir girdi, kaip ji verkia, prašo iškviesti policiją. BPC operatorius paklausia, ar namuose yra mažų vaikų. Skambinantis vyras atsako, kad jie iššoko per langą ir dabar yra pas jį ir paklaustas nurodo adresą ((duomenys neskelbtini), atvažiavimas per 6 gatvę). Paklaustas ar reikalinga greitoji, vyras nurodo, kad nežino, bei paprašytas nurodo savo vardą – T. Ž.. BPS operatorius paklausia keli vaikai ten yra ir kokio amžiaus. Skambinantis vyras nurodo, kad yra trys nepilnamečiai – vyriausiai 12 metų, ir kad vaikai dabar ne viduje, jie išlipo per langą.

Ketvirtajame įraše girdimas pokalbis tarp BPC operatoriaus ir skambinančio vyro. Skambinantis vyras nurodo, kad nori pasiteirauti dėl to pačio(duomenys neskelbtini) ar jau atvažiuoja policija. BPC operatorius nurodo, kad policija jau išvykusi. Skambinantis vyras teigia, kad nesulaukia policijos, o užsirakinęs vyras yra smurtaujantis ir bijo, kad nebūtų problemų moteriai. Taip pat paprašo, kad policiją informuotų, kad ji važiuotų per 6-ą gatvę, nes policija dažniausiai neranda, kai pas juos atvažiuoja. BPC operatorius pasitikslina, ar privažiuoti nuo (duomenys neskelbtini). Vyras patvirtina, kad taip (t. 1, b. l. 62-63).

2015-05-15 įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūros objektas yra namas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Pastatas yra mūrinis su palėpe. Kairiau yra įėjimas į namą, dešiniau – durys į rūsį. Įėjus į rūsį kairiau, prie pat durų stovi apynaujis kirvis. Užėjus į namo vidų kairėje yra laiptai į palėpę, tiesiai – spintelės su buitine technika, per vidurį – stalas. Dešinėje stovi minkštas kampas, už jo – koridorius. Užėjus į koridorių, dešinėje yra durys į kitą kambarį (vaiko). Tiesiai yra durys į sanitarinį mazgą. Jame kairėje yra tualetas, tiesiai – skalbimo mašina, dešinėje – vonia (t. 1, b. l. 33-35).

2015-05-19 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 1632/15(01) konstatuota, kad R. M. padarytos poodinės kraujosruvos kairės akies vokuose, dešinėje plaštakoje, paveikus kietu buku daiktu (daiktais), galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2015-05-14). Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Nustatyti sužalojimai yra panašaus senumo ir galėjo būti padaryti neilgai trukus vienas po kito. Nustatyti sužalojimai padaryti mažiausiai dviem trauminiais poveikiais (t. 1, b. l. 37).

2015-11-19 teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. G 3870/15(01) konstatuota, kad R. M. VšĮ Naujosios Vilnios poliklinikoje 2015-07-31 nustatyta poodinė kraujosruva dešinės akies vokuose su kraujosruva akies obuolio junginėje, kurios padarytos paveikus kietu buku daiktu prieš kreipiantis medicinos pagalbos. Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai galėjo būti padaryti ir vienu trauminiu poveikiu. (t. 1, b. l. 70).

Šie byloje surinkti ir ištirti duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, visiškai sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą. Šie įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis A. S. 2015-05-14, apie 21 val., bei 2015-07-30, ryte, mušė savo sugyventinę R. M. padarydamas nežymų jos sveikatos sutrikdymą. Kaltinamojo A. S. veiksmai ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuoti kaip nesunkus nusikaltimas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje, kadangi jis mušdamas nežymiai sužalojo savo šeimos narį – sugyventinę.

Kaltinamojo A. S. atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamas veikas jis padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), o jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis pripažino savo kaltę dėl nusikalstamų veikų padarymo ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą, padaryti nesunkūs, tyčiniai, smurtiniai nusikaltimai prieš savo šeimos narį – sugyventinę, į nustatytas kaltinamojo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis charakterizuojančius kaltinamąjį, A. S. anksčiau teistas, be kita ko, už analogiško nusikaltimo padarymą, administracine tvarka baustas, dirba, gydytas Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje nuo 2015-08-14 iki 2015-08-21 (diagnozė: psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, abstinencijos būklė. Psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas) (t. 1, b. l. 127). VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre nesigydė. Konsultuotas/gydytas Vilniaus priklausomybės ligų centre nuo 2015-09-29 dėl psichikos ir elgesio sutrikimų vartojant alkoholį. Priklausomybės sindromas (t. 1, b. l. 128).

Teismas, atsižvelgęs į bylos duomenis, esant BPK 418 str. 1 d. pagrindams, mano, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą ir skiriant kaltinamajam prokuroro prašomą bausmę – laisvės apribojimą. Kaltinamasis taip pat sutinka su prokuroro prašomos bausmės rūšimi, dydžiu.

Teismas, atsižvelgdamas į nusikalstamos veikos pobūdį, kaltinamojo asmenybę, mano, kad prokuroro prašoma bausmė yra proporcinga padarytai nusikalstamai veikai. BK 64¹ straipsnyje įtvirtinta, kad kai asmuo prisipažįsta kaltu bei baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skirta bausmė, tuo pačiu sumažinama vienu trečdaliu. Teismas atsižvelgęs į šią įstatymo normą, taip pat į nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad kaltinamajam skiriama bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Į bausmės laiką įskaitytinas laikas išbūtas laikinajame sulaikyme nuo 2015-05-15, 20.50 val. iki 2015-05-16, 13.40 val. ir nuo 2015-07-30, 21.19 val. iki 2015-07-31, 12.30 val.

A. S. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusios R. M. paliktinos iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

A. S., asmens kodas: (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu pagal:

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (2015-05-14 padaryta veika), ir paskirti jam laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams, įpareigojant jį per paskirtą laisvės apribojimo bausmės laiką: nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu ir mokslu; neatlygintinai išdirbti 40 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Bei vadovaujantis BK 72² str. kartu su bausme skirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (2015-07-30 padaryta veika), ir paskirti jam laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams, įpareigojant jį per paskirtą laisvės apribojimo bausmės laiką: nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu ir mokslu; neatlygintinai išdirbti 60 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Vadovaujantis BK 75² str. kartu su bausme skirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d. paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir galutinę subendrintą bausmę paskirti laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu A. S. paskirtą laisvės apribojimo bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti jam galutinę bausmę - laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams, įpareigojant jį per paskirtą laisvės apribojimo bausmės laiką:

nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu ir mokslu;

neatlygintinai išdirbti 60 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis BK 72² str. kartu su bausme skirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose įpareigojant jį įvykdyti šią baudžiamojo poveikio priemonę per 6 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

BK 66 straipsnio 2 dalies pagrindu, į A. S. paskirtąją bausmę įskaityti kardomąjį kalinimą (laikinąjį sulaikymą) nuo 2015-05-15, 20.50 val. iki 2015-05-16, 13.40 val. (vieną dieną) ir nuo 2015-07-30, 21.19 val. iki 2015-07-31, 12.30 val. (vieną dieną), vieną kardomojo kalinimo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusios R. M. palikti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

Laisvės apribojimo bausmės pradžią A. S. skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo laisvės apribojimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Išaiškinti A. S., kad jis privalo: be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus; nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo įpareigojimus. Nuteistajam A. S. vengiant atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam gali būti pakeista areštu.

Išaiškinti kaltinamajam, kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo jis turi teisę paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Pagal BPK 425 str. 4 d. teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę (švelnesnę ar griežtesnę), negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudos, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisės ir bus vykdomas.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėja Eglė Gruodienė