- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-05-27
- Bylos Nr.
- 2S-589-153/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Galina Blaževič (pirm.), Raimondas Buzelis, Egidijus Tamašauskas
- Atsakovas
- R. B.
- Ieškovas
- T.T.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo R. B. atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 26 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje Nr. 2-22305-775/2008 pagal ieškovo T.T. ieškinį atsakovui R. B. dėl skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ieškovas T. T. ieškinio dėl 60 000 Lt skolos, 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo įsakymo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo įvykdymo užtikrinimui prašė takyti laikinąsias apsaugos priemones – pasirinktam ieškovo antstoliui pavesti surasti bei areštuoti atsakovui priklausančias pinigines lėšas, esančias bankų sąskaitose, kilnojamąjį bei nekilnojamąjį turtą 60 000 Lt sumai, uždraudžiant disponuoti turtu.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2008 m. lapkričio 26 d. nutartimi prašymą tenkino, ieškovo T.T. reikalavimų užtikrinimui 60 000 Lt sumai areštavo atsakovo R. B. nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, o jo nesant ar esant nepakankamai - pinigines lėšas, esančias atsakovui priklausančioje banko sąskaitoje ar pas trečiuosius asmenis 60000 Lt sumai, uždraudžiant atsakovui areštuotu turtu disponuoti, tačiau leidžiant iš areštuotų lėšų atsiskaityti su ieškovu. Nutartį pavedė vykdyti ieškovo pasirinktam antstoliui.
Teismas nustatė, kad pareikštas ieškinys yra susijęs su turtiniu reikalavimu, atsakovas į raginimus sumokėti skolą nereagavo, prašoma priteisti suma yra didelė. Teismas nurodė, kad ieškovas turi pagrindo prašyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes jų nesiėmus atsakovas savo turtą gali paslėpti arba perleisti tretiesiems asmenims, dėl ko būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str.). Teismo nuomone, laikinoji apsaugos priemonė taikoma nepranešus atsakovui, nes, atsižvelgiant į ieškinyje išdėstytas aplinkybes, yra reali grėsmė, jog toks pranešimas sutrukdys laikinosios priemonės taikymui ar padarys jos taikymą neįmanomą (CPK 148 str. 1d.).
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu atsakovas R. B. su teismo nutartimi nesutiko, prašė teismo nutartį panaikinti. Apeliantas nurodė šiuos nesutikimo su teismo nutartimi motyvus:
1) ieškovas nepateikė teismui jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių, jog jo teisės ir teisėti interesai gali būti pažeisti. Ieškovas nurodo, kad siuntė atsakovui raginimus grąžinti pinigus, į kuriuos atsakovas gera valia nereaguoja, tačiau nepateikė jokių įrodymų, kad ieškinyje minėti raginimai buvo ieškovo rašomi ir siunčiami atsakovui;
2) nors priimant sprendimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teismas nesprendžia pareikšto ieškinio pagrįstumo klausimo, tačiau akivaizdu, kad ieškovo ieškinys neatitinka CPK 135 str. 1 d. 3 p., 177 str. 1 d. ir 178 str. reikalavimų, t.y. paduotas ir priimtas su trūkumais. Negalima nuspręsti ar atsakovas neįvykdė kokių nors prisiimtų įsipareigojimų ir tuo pažeidė kokias nors ieškovo teises ir teisėtus interesus, ar ieškovas turi kokią nors reikalavimo teisę ir/ar jam padaryta žala;
3) teismas nepagrįstai neinformuodamas atsakovo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pažeidė jo teisę būti išklausytam. Atsižvelgiant, kad ieškinys paduotas su akivaizdžiais trūkumais (be įrodymų), nuslėpus tam tikras aplinkybes, todėl siekiant visapusiškai išanalizuoti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybę, teismas turėjo nagrinėti šį ieškovo prašymą pranešus atsakovui;
Žemesnės instancijos teismas
4) 2008-10-16 Kauno miesto apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. L2-18978-658/2008 pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės pagal Tomo Trakymo prašymą- atsakovo piniginių lėšų, kilnojamojo ir nekilnojamojo turto areštas 60 000 Lt sumai, kurios nėra panaikintos. Ginčijamos nutarties priėmimo dieną (2008-11-26) realios grėsmės, kad atsakovas perleis ar kitaip paslėps savo turtą ir realios grėsmė ieškovo teisėtiems interesams nebuvo.
Atsiliepimo į atskirąjį skundą ieškovas T. T. nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.).
Civilinio proceso įstatymas numato, jog teismas byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str.). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas gali būti pagrįstos prielaidos, kad nesiėmus šių priemonių, būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. CPK 144 str. pagrindu teismas, nenagrinėdamas ir nespręsdamas ieškinio pagrįstumo klausimo bei atsižvelgdamas į abiejų bylos šalių interesų pusiausvyrą, sprendžia, ar yra poreikis užtikrinti ieškinį, tai yra ar ieškinio patenkinimo atveju teismo sprendimo įvykdymas galės būti realiai įvykdytas, ar jo įvykdymo užtikrinimui būtina imtis procese numatytų priemonių. Vadovaujantis CPK 145 str. 2 d., laikinosios apsaugos priemonės parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo ir proporcingumo principais. Šie principai reiškia, jog laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos taip, jog maksimaliai užtikrintų būsimo teismo sprendimo įvykdymą, bet kartu nesukeltų atsakovui nuostolių, arba šie nuostoliai būtų minimalūs.
Iš ieškinio pareiškimo matyti, kad atsakovui pareikštas reikalavimas dėl 60 000 Lt skolos priteisimo (b.l.2-3). Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškinio sumos dydis yra didelis. Ši aplinkybė, įvertinus, kad šalys yra fiziniai asmenys bei neturint duomenų apie atsakovo turimą turtą, sudaro prielaidą taikyti atsakovo atžvilgiu laikinąsias apsaugos priemones, kadangi didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti teismo būsimo sprendimo neįvykdymo riziką. Atskirojo skundo argumentas, kad ieškovas nepateikė įrodymų, jog raginimai sumokėti skolą atsakovui buvo siunčiami, nelaikytinas teisiškai reikšmingu laikinųjų apsaugos priemonių taikymo požiūriu. Sprendžiama, kad pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą (CPK 144 str. 1 d.) taikyti laikinąsias apsaugos priemones, prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimo metu neturėdamas duomenų apie atsakovo turtinę padėtį pagrįstai nustatė turto, kuris gali būti areštuojamas taikant laikinąsias apsaugos priemones, tvarką ir jo eiliškumą.
Atskirojo skundo argumentas, kad pirmos instancijos teismas neatsižvelgė į tai ieškinys yra paduotas su trūkumais ir be įrodymų, atmestinas, kadangi šie atsakovo nurodyti argumentai negali būti vertinami nagrinėjant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumo. Ieškinio reikalavimų pagrįstumas vertinamas bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme stadijos pabaigoje, priimant sprendimą dėl ginčo esmės, o pateiktų teismui rašytinių įrodymų tyrimas vyksta teismo posėdžio metu (CPK 200 str.). Taikant laikinąsias apsaugos priemones iki byla bus išspręsta iš esmės, vertinamas ne ieškinio pagrįstumas, o kitos aplinkybės, tai yra grėsmė, jog galimas palankus ieškovui teismo sprendimas bus neįvykdytas, ir taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumas siekiamiems tikslams.
Teisėjų kolegijos nuomone, nėra pagrindo sutikti su atskirojo skundu argumentu, jog teismas nepranešdamas apie laikinųjų apsaugos priemonių taikymą atsakovui pažeidė jo teisę būti išklausytam. Minėtas teisės būti išklausytam principas nėra absoliutus. Be to, jis geriausiai atsiskleidžia žodiniame procese, tuo tarpu šiuo atveju, skundžiama nutartis priimta rašytinio proceso tvarka. CPK 148 str. 1 d. yra numatyta teismo diskrecijos teisė pačiam spręsti pranešti ar ne atsakovui apie laikinųjų apsaugos priemonių taikymą. Sprendžiama, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė CPK 148 str. 1 d. normas, nemanytina, kad pranešus atsakovui apie laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, būtų visapusiškai išanalizuota laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybė.
Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenimis nustatyta, kad Kauno miesto apylinkės teismo 2009-01-23 nutartimi panaikinta šio teismo 2008 m. spalio 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. L2-18978-658/2008 taikyta laikinoji apsaugos priemonė - skolininko R. B. nekilnojamųjų ir kilnojamųjų daiktų bei piniginių lėšų ne didesnei kaip 60 000 Lt sumai areštas, kuriuo buvo užtikrintas kreditoriaus T.T. reikalavimo dėl 60 000 Lt priteisimo įvykdymas. Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms, neliko pagrindo teigti, jog ieškovo interesams realios grėsmės nėra, dėl jau anksčiau pritaikytų atsakovo atžvilgiu laikinųjų apsaugos priemonių.
Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, daro išvadą, jog skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra pagrįsta ir teisėta. Pagrindų, numatytų CPK 329, 330 str., dėl kurių ši nutartis turėtų būti panaikinta atskirajame skunde nurodytais motyvais, o taip pat CPK 329 str. 2 d. išdėstytų absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų, nėra.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 26 d. nutartį palikti nepakeistą